- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-07
- Bylos Nr.
- I-3849-535/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02398-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1, 12).
Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus PN šeštadieniais yra pirties diena. 2018-06-02 šeštadienį jis buvo nuvestas į dušą, jam suteikta galimybė išsimaudyti. Įėjus į dušo patalpą jis pamatė, kad dušo patalpa netvarkinga, grindų danga slidi. Tačiau net ir esant slidžiai grindų dangai prausėsi duše. Prausdamasis paslydo, nesėkmingai nukrito ant grindų ir stipriai susitrenkė koją. Kreipėsi į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą, buvo nustatytas dešinio šlaunikaulio lūžis, jis buvo hospitalizuotas ir operuotas. Pareiškėjo teigimu, jis traumą patyrė dėl Vilniaus PN administracijos kaltų veiksmų, neužtikrinant tinkamų sąlygų praustis duše. Dėl visų šių aplinkybių jis patyrė fizines ir dvasines kančias, išgyvenimus, sukrėtimus, emocinę depresiją ir pažeminimą, dėl ko ir kilo neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 17-20) nurodo, kad pareiškėjas 2018-06-02 dienai atlikinėjo jam paskirtą drausminę nuobaudą už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą Vilniaus PN kamerų tipo patalpose. Kamerų tipo patalpos įrengtos Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso pirmame aukšte. Kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems įrengtos dvi dušo patalpos, kuriomis nuteistieji turi teisę pasinaudoti šeštadieniais, kuomet jiems sudaroma galimybė nusiprausti po šiltu vandeniu. Nurodo, kad kamerų tipo patalpoms įrengtos dušo patalpos atitinka visus teisės aktų reikalavimus, patalpos yra tvarkingos, saugios naudoti. Pareiškėjas 2018-06-02 prausėsi ir patyrė trauma kamerų tipo patalpų vienvietėje dušo patalpoje, prieškambaryje. Iš pateikiamų nuotraukų matyti, kad dušo patalpoje ir prieškambaryje yra pakloti specialūs guminiai kilimėliai užtikrinantys neslidžią grindų dangą ir saugų naudojimąsi šiomis patalpomis. Pats pareiškėjas jau nusiprausęs, dušo prieškambaryje eidamas ne guminiu takeliu, o plytelėmis nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, neavėjo šlepečių ir pan. Vilniaus PN negali būti atsakingi už pačių nuteistųjų neatsargų elgesį savo saugumo ir sveikatos atžvilgiu. Pareiškėjui patyrus trauma buvo suteikta neatidėliotina medicininė pagalba, iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri hospitalizavo pareiškėją gydymo įstaigoje. Pabrėžia, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo.
Vilniaus PN nuomone visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyto iš valstybės). Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą. Iš aukščiau išdėstytų argumentų ir pateiktos dokumentinės medžiagos matyti, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų Vilniaus PN veiksmų neužtikrinant teisės aktų reikalavimus atitinkančio dušo patalpos įrengimo.
Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas 2018-06-03 tarnybiniu pranešimu Nr. 154 „Apie budėjimą“ informavo pataisos įstaigos direktorių apie budėjimą laikotarpiu nuo 2018-06-02 8.00 val. iki 2018-06-03 8.00 val. Pranešime nurodė, kad dėl patirtos traumos drausmės grupės ir kamerų tipo patalpų (1-as aukštas) dušo patalpoje, drausmės grupės nuteistasis R. L., 15.47 val. neplaniniu konvojumi (kartu su greitosios medicinos pagalbos ekipažu) konvojuotas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur nuteistajam diagnozuotas dešinio šlaunikaulio lūžimas. Nuteistajam atlikta kojos operacija. Nuteistasis R. L. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje saugomas Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų (b. l. 48-49).
Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjas 2018-06-02 prausėsi ir patyrė traumą kamerų tipo patalpų vienvietėje dušo patalpoje.
Pareiškėjo teigimu, traumą jis patyrė dėl Vilniaus PN administracijos kaltų veiksmų, neužtikrinant tinkamų sąlygų praustis duše, t. y. dušo patalpa netvarkinga, grindų danga slidi, o tai lėmė, kad jis paslydo ir nesėkmingai nukrito.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, įrengtos dušo patalpos atitinka visus teisės aktų reikalavimus, patalpos yra tvarkingos, saugios naudoti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai prausimosi patalpoms nustatyti 28 punkte: 28.1 p. daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami; 28.2 p. dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245, 13 p. nustatytas dušo patalpų inventorius: dušo čiaupai (galvutės); suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė; kilimėlis arba grotelės (1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos); veidrodis; sieninė pakaba drabužiams; lentynėlė higienos priemonėms.
Į byla pateiktos dušo patalpų fotonuotraukos, patvirtina, kad įrengtos dušo patalpos atitinka visus teisės aktų reikalavimus, patalpos yra tvarkingos, jose yra visas būtinas inventorius, įskaitant ir kilimėlius. Kaip nurodė Vilniaus PN pareiškėjas 2018-06-02 prausėsi ir patyrė traumą kamerų tipo patalpų vienvietėje dušo patalpoje, prieškambaryje. Iš pateikiamų nuotraukų matyti, prieškambaryje yra pakloti specialūs guminiai kilimėliai užtikrinantys neslidžią grindų dangą ir saugų naudojimąsi šiomis patalpomis. Teismas sutinka su Vilniaus pataisos namų teiginiu, kad pats pareiškėjas jau nusiprausęs, dušo prieškambaryje eidamas ne guminiu takeliu, o plytelėmis nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, neavėjo šlepečių ir pan. Konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas sužalojimą patyrė dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Vilniaus PN administraciją nesikreipė, byloje nėra jokių duomenų, kad Vilniaus PN dušo patalpų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, konstatuoja, kad nenustatyta, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė sužalojimą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus (neveikimą) dėl pareiškėjo skunde nurodyto atvejo, kas yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Kaip jau minėta, civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų kilti, būtini trys elementai ir nesant bent vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.