- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-941-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- G. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. G. patikslintą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-204-676/2019 pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei R. G. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą, prašydama:
1.1. nutraukti jos ir atsakovo G. G. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2. po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes;
1.3. padalinti santuokoje įgytą turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo butas), 63,96 kv. m. bendro ploto, ir priteisti po 1/2 dalį natūra bei asmeninės nuosavybės teise šalims, kas sudaro po 31,98 kv. m.; žemės sklypo 248/1539 dalis, esančias (duomenys neskelbtini), ir priteisti po 1/2 dalį natūra bei asmeninės nuosavybės teise šalims, kas sudaro po 124/1539 dalis žemės sklypo; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę Mazda 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovei priteisti iš atsakovo 942,50 Eur piniginę kompensaciją;
1.4. nustatyti naudojimosi Ginčo butu tvarką: ieškovė naudojasi buto patalpa, plane pažymėta indeksu 4-7 (toliau – kambarys 4-7), atsakovas naudojasi buto patalpomis, pažymėtomis plane indeksu 4-6 (toliau – kambarys 4-6) bei 4-8 (toliau – kambarys 4-8), visomis kitomis buto patalpomis šalys naudojasi bendrai;
1.5. priteisti iš atsakovo po 50,64 Eur per mėnesį mokamos kompensacijos už naudojimąsi didesniu svetimu turtu nei jam priklausanti dalis bendrosios nuosavybės teisėje ieškovės naudai;
1.6. prievolę, kylančią iš 2016 m. kovo 29 d. kredito sutarties Nr.16-027826-FA pripažinti solidariąja šalių prievole;
1.7. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu 2016 m. kovo 29 d. sutartimi šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo Ginčo butą bei žemės sklypo 248/1539 dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Ginčo buto įsigijimui šalys 2016 m. kovo 29 d. pasirašė su akcine bendrove (toliau – AB) „Swedbank“ kredito sutartį Nr. 15-027820-FA/16-027820-FA, pagal kurią šalims, kaip solidariems skolininkams, suteiktas 32 600,47 Eur kreditas iki 2027 m. kovo 15 d. Šalys 2016 m. gegužės 10 d. sudarė buto adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį, pagal kurią butas buvo parduotas už 48 000 Eur, iš kurių dalis pinigų panaudota gauto kredito grąžinimui. Paskolos likutis sudaro 21 005,99 Eur.
3. Atsakovas G. G. pateikė priešieškinį ieškovei R. G., kuriuo prašė:
3.1. padalinti Ginčo butą ir atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 60/100 buto dalių ir paskirti naudotis 17,97 kv. m. ploto kambariu 4-7, 9,87 kv. m. ploto kambariu 4-6 bei ½ dalimi virtuvės (indeksas 4-3), koridoriaus (indeksas 4-1), tualeto (indeksas 4-2), vonios (indeksas 4-5), sandėlio (indeksas 4-4); ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 40/100 buto dalių ir paskirti jai naudotis 14,43 kv. m. ploto kambariu 4-8 bei ½ dalimi bendrų patalpų – virtuvės (indeksas 4-3), koridoriaus (indeksas 4-1), tualeto (indeksas 4-2), vonios (indeksas 4-5), sandėlio (indeksas 4-4);
3.2. ieškovei iš atsakovo priteisti 4 140 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę buto dalį;
3.3. priteisti iš ieškovės 23 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nurodė, kad Ginčo butas negali būti dalinamas lygiomis dalimis, nes tai yra trijų kambarių butas. Nuosavybės dalys nustatytinos tokios, kurios atitinka padalinant paskiriamus kambarius, o dalių skirtumas kompensuojamas pinigais. Atsakovas sutinka, kad jam būtų priteisti du kambariai, o ieškovei vienas, tačiau prašo jam priteisti kambarį 4-6 ir kambarį 4-7. Tokiu būdu liktų mažiau galimybių konfliktams, labiausia atitiktų šalių interesus, nes viename iš kambarių gyvena atsakovo mama ir priteisus kambarius pagal atsakovo prašymą atsakovui priteisiami kambariai turėtų bendrą sieną ir įėjimas į šiuos kambarius būtų šalia, taip pat reiškiant ieškovei reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už solidarios prievolės įvykdymą, priteisus atsakovui didesnę buto dalį, kompensacijos dydis būtų mažesnis. Į Ginčo butą atsakovas investavo 47 000 Eur jam asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, gautų pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus sumokant vykdant solidarią šalių prievolę kreditorei, todėl ieškovė privalo grąžinti atsakovui pusę lėšų, sumokėtų bankui, t. y iš ieškovės priteistina 23 500 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį tenkino pilnai ir, be kita ko:
5.1. panaikino tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
5.2. padalino santuokos metu įgytą turtą – Ginčo butą su rūsiu ir atsakovui G. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisė 60/100 buto dalių ir paskyrė naudotis 17,97 kv. m. ploto kambariu 4-7, 9,87 kv. m. ploto kambariu 4-6 bei ½ dalimi virtuvės (indeksas 4-3), koridoriaus (indeksas 4-1), tualeto (indeksas 4-2), vonios (indeksas 4-5), sandėlio (indeksas 4-4); ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisė 40/100 buto dalių ir paskyrė naudotis 14,43 kv. m. ploto kambariu 4-8 bei ½ dalimi bendrų patalpų;
5.3. priteisė ieškovei R. G. iš atsakovo 6 670 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę buto dalį;
5.4. nustatė, jog šalių prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2016 m. kovo 29 d. kredito sutartį Nr. 16-027826-FA yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė;
5.5. priteisė atsakovui G. G. iš ieškovės R. G. 23 500 Eur kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą;
5.6. priteisė iškovei R. G. iš atsakovo G. G. 275 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė valstybei iš ieškovės R. G. 723,75 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas, vertindamas šalių pateiktus Ginčo buto naudojimosi tvarkos variantus, nustatė, kad pagal atsakovo pasiūlytą naudojimosi ginčo butu tvarką ieškovei priskirtinas 14,43 m² ploto kambarys 4-8 yra nutolęs nuo kitos atsakovui siūlomo 17,97 m² ploto tamsaus kambario 4-7 ir 9,87 kv. m. ploto kambario 4-6. Pagal ieškovės siūlomą variantą jai priteistas kambarys būtų tarpe atsakovui priteisiamų kambarių, iš abiejų pusių būtų bendros sienos, įėjimai į kambarius 4-7 ir 4-6 yra visiškai šalia vienas kito, kas sudarytų asmeninės erdvės apribojimą. Todėl teismas sprendė, kad atsakovo siūlomo naudojimosi buto kambariais tvarka yra racionalesnė.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovui nustačius naudojimąsi kambariais, pažymėtais indeksais 4-7 ir 4-6, o ieškovei kambariu, pažymėtu plane indeksu 4-8, naudojimasis priskirtu kambariu taps patogesnis bei racionalesnis, pagal tokią naudojimosi tvarką būtų sumažintos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas tokią išvadą padarė, atsižvelgdamas į tai, kad Ginčo bute gyvena atsakovo pensinio amžiaus motina, kuria rūpinasi atsakovas ir kuris siekia naudotis kambariu, esančiu arčiausiai savo motinos.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei priteistino 40/100 ginčo buto dalių vertė būtų 26 680 Eur, o atsakovui priteisino 60/100 dalių vertė būtų 40 020 Eur, ieškovei priteisė 6 670 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę šio turto dalį.
9. Teismas nustatė, kad atsakovas iki santuokos su ieškove turėjo asmeninės nuosavybės teisėmis butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 1), kurį 2000 m. birželio 16 d. pardavė už 62 000 Lt (17 956,44 Eur) ir tą pačią dieną šalys įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 2), už 50 000 Lt ( 14 481 Eur), t. y. už atsakovo asmenines lėšas, gautas pardavus Butą Nr. 1. Šalys Butą Nr. 2 pardavė 2016 m. gegužės 10 d. už 48 000 Eur ir 20 000 Eur iš gautų pinigų iš karto pervedė AB „Swedbank“ kaip išankstinį kredito grąžinimą pagal 2016 m. kovo 29 d. Kredito sutartį Nr. l6-027826-FA. Pagal šią sutartį paimtas 64 000 Eur kreditas panaudotas Ginčo buto pirkimui, kurį šalys nupirko 2016 m. kovo 29 d. kartu su žeme už 67 100 Eur.
10. Teismas taip pat nustatė, kad šalių bendra paskola pagal Kredito sutartį Nr. l6-027826-FA buvo padengta 47 000 Eur suma, gauta už parduotą Butą Nr. 2.
11. Teismas atmetė ieškovės argumentus kaip neįrodytus, o įrodymus kaip nepakankamus dėl to, kad šalių 2016 m. kovo 29 d. kredito sutartis Nr. l6-027826-FA su AB „Swedbank“ buvo vykdoma tik iš bendrų šalių pajamų ir/arba iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis. Todėl konstatavo, kad ieškovė atsakovui privalo grąžinti pusę lėšų, sumokėtų atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiais pinigais bankui, vykdant solidarią prievolę, t. y. 23 500 Eur kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė R. G. patikslintame apeliaciniame skunde prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti jos ieškinio dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovės vertinimu, toks teismo sprendimas yra neteisingas ir nesąžiningas jos atžvilgiu, nes teismas, padalindamas turtą, dalina jį ir atsakovo mamai, nors ji nėra šio turto savininkė. Teismas pasisako apie sergančios atsakovo mamos priežiūrą, nors pats atsakovas yra tolimų reisų vairuotojas ir nuolatos būna išvykęs, o atsakovo mama iš tikrųjų rūpinasi pati ieškovė. Nežiūrint į tai, atsakovui priteisiama didesnė turto dalis, nors ieškovė gyveno didesniame kambaryje, o atsakovas su mama kituose dviejuose kambariuose. Toks teismo sprendimas priverčia pasikeisti gyvenamosiomis patalpomis ir ieškovei, ir atsakovui, nors šiuo metu naudojamo ploto suma, neskaitant bendro naudojimosi patalpomis, sudaro ieškovės 17,97 kv. m. ploto, o atsakovo 24,30 kv. m. Teismui keisti jau nusistovėjusios naudojimosi patalpomis tvarkos nebuvo jokio pagrindo.
12.2. Teismas taip pat klaidingai sprendė dėl 23 500 Eur kompensacijos už solidariosios prievolės įvykdymą priteisimo. Ieškovė pažymi, kad Butas Nr. 2 buvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, o Ginčo butas buvo pirktas iš tų piniginių lėšų, kurios gautos parduodant Butą Nr. 2, į kurį ieškovė buvo investavusi didelę pinigų sumą. Be to, Buto Nr. 2 remontui iš banko šalys buvo pasiėmusios 20 000 litų paskolą, kuri buvo tikslinė – buto remontui. Ši aplinkybė teisme aptarta, atsakovas neginčijo, jog tokia paskola buvo, jog ji panaudota būtent šio buto pagerinimui.
Atsiliepimas
13. Atsakovas G. G. atsiliepime į patikslintą apeliacinį skundą prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į patikslintą apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas pagrįstai vertino, kad esamos Ginčo buto naudojimo tvarkos negalima laikyti faktišku pasidalijimu, nes ieškovė vienasmeniškai santuokos irimo laikotarpiu išėjo iš bendro miegamojo ir laikinai apsigyveno svetainėje. Tai nebuvo šalių bendras susitarimas ir tai buvo laikina, vengiant konfliktų.
13.2. Kambarių natūra padalijimas buvo parinktas toks, atsižvelgiant į kitus pagrįstus kriterijus, kad gyvenant bendrosios dalinės nuosavybės bute bendrasavininkių dalių atidalijimas būtų maksimalus, kiek tai leidžia sąlygos. Atsakovui paskirti kambariai yra vienas greta kito, įėjimai šalimais, viename iš jų gyvena atsakovo motina, o ieškovei skirtas kambarys atokiau, todėl tik taip maksimaliai atribojama kiekvieno asmeninė erdvė. Be to, dabar nustatyta naudojimosi Ginčo butu tvarka bus privaloma ir ateityje pasikeitus naujiems savininkams, todėl apie patogumą reikia galvoti ir tuo aspektu, nes tai atsispindės ir parduodamų buto dalių kainose.
13.3. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Butas Nr. 2 buvo įgytas išimtinai iš atsakovo asmeninių lėšų. Todėl 48 000 Eur, gauti pardavus Butą Nr. 2, priklauso atsakovui kaip kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant bendrąją jungtinę nuosavybę, kadangi Ginčo butas buvo įgytas išimtinai atsakovo asmeninėmis lėšomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl Ginčo buto padalinimo
16. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiamu sprendimu padalino santuokos metu įgytą turtą – Ginčo butą su rūsiu ir atsakovui G. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisė 60/100 buto dalių ir paskyrė naudotis 17,97 kv. m. ploto kambariu 4-7, 9,87 kv. m. ploto kambariu 4-6 bei ½ dalimi virtuvės (indeksas 4-3), koridoriaus (indeksas 4-1), tualeto (indeksas 4-2), vonios (indeksas 4-5), sandėlio (indeksas 4-4); ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisė 40/100 buto dalių ir paskyrė naudotis 14,43 kv. m. ploto kambariu 4-8 bei ½ dalimi bendrų patalpų.
17. Ieškovė nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas Ginčo butą padalino neproporcingai, nepagrįstai į santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimą įtraukiant atsakovo motiną. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais ieškovės argumentais.
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).
19. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.).
21. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, konstatavęs, kad toks padalinimas, teismo vertinimu, yra racionalesnis, nes ieškovės kambarys nebūtų įsiterpęs tarp atsakovo kambarių, taip sumažinant prielaidas konfliktinėms situacijoms atsirasti. Be to, pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą padarė, atsižvelgdamas į Ginčo bute gyvenančią atsakovo motiną. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
23. Visų pirma, teisėjų kolegijos vertinimu, 63,96 kv. m. Ginčo butas, kurio ir taip 21,69 kv. m. plotą sudaro bendrojo naudojimo patalpos (indeksai 4-1, 4-2, 4-3, 4-4, 4-5), nėra toks didelis, kad ieškovės kambario įsiterpimas tarp atsakovo kambarių turėtų didesnę įtaką konfliktinių situacijų kilimui. Tuo labiau, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo registro duomenimis atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimųjų reisų vairuotoju ir jam nesant Ginčo bute jo pensinio amžiaus motina faktiškai rūpinasi pati ieškovė.
24. Antra, jokios kitos faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti racionalesnio sutuoktinių bendro turto padalinimo, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tuo labiau vien ta aplinkybė, kad Ginčo bute gyvena atsakovo motina, kuri nėra Ginčo buto bendrasavininkė ir nepretenduoja į Ginčo butą.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priteistina 45/100 Ginčo buto dalių, paskiriant naudotis 17,97 kv. m. ploto kambariu 4-7 bei ½ dalimi virtuvės (indeksas 4-3), koridoriaus (indeksas 4-1), tualeto (indeksas 4-2), vonios (indeksas 4-5), sandėlio (indeksas 4-4); atsakovui G. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priteistina 55/100 Ginčo buto dalių, paskiriant naudotis 14,43 kv. m. ploto kambariu 4-8, 9,87 kv. m. ploto kambariu 4-6 bei ½ dalimi bendrų patalpų.
26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteistino 45/100 ginčo buto dalių vertė būtų 30 015 Eur, o atsakovui priteisino 55/100 dalių vertė būtų 36 685 Eur, ieškovei priteistina 3 335 Eur kompensacija iš atsakovo už atsakovui tenkančią didesnę šio turto dalį.
Dėl kompensacijos už solidarios prievolės vykdymą
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas G. G. iki santuokos su ieškove R. G. turėjo asmeninės nuosavybės teisėmis Butą Nr. 1. Šalys santuoką sudarė 1998 m., o 2000 m. birželio 16 d. Butą Nr. 1 pardavė už 62 000 Lt (17 956,44 Eur) ir tą pačią dieną įsigijo kitą Butą Nr. 2 už 50 000 Lt (14 481 Eur). Šalys 2016 m. gegužės 10 d. pardavė Butą Nr. 2 už 48 000 Eur ir 20 000 Eur iš gautų pinigų iš karto pervedė AB „Swedbank“ kaip išankstinį kredito grąžinimą pagal 2016 m. kovo 29 d. Kredito sutartį Nr. l6-027826-FA. Pagal šią sutartį paimtas 64 000 Eur kreditas panaudotas Ginčo buto pirkimui, kurį šalys nupirko 2016 m. kovo 29 d. kartu su žeme už 67 100 Eur.
28. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu teisingai nustatė ir bylos šalys to neginčija, kad šalių bendra paskola pagal Kredito sutartį Nr. l6-027826-FA buvo padengta 47 000 Eur suma, gauta už parduotą Butą Nr. 2, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 47 000 Eur suma, gauta už parduotą Butą Nr. 2, buvo asmeninės atsakovo piniginės lėšos. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė privalo grąžinti pusę šios sumos atsakovui, vykdant solidarią prievolę, t. y. 23 500 Eur kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.
29. Nors byloje nėra ginčo, kad Butas Nr. 2 buvo įsigytas iš atsakovo 14 481 Eur asmeninių lėšų, pardavus Butą Nr. 1, tačiau Butas Nr. 2 buvo parduotas už daugiau nei 3 kartus didesnę sumą (48 000 Eur). Byloje pateikta ieškovės kartu su atsakovu ir AB „DnD Nord“ banku 2006 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2301-2006-1361 patvirtina, jog ieškovė kartu su atsakovu buvo paėmę iš banko 20 000 Lt (5 792,40 Eur) kreditą būsto remontui, kurį bankui grąžino abu sutuoktiniai iš šeimos pajamų. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad atliktas būsto remontas jokios realios įtakos Buto Nr. 2 kainai neturėjo, tačiau tokie atsakovo teiginiai nepaneigia faktinės bylos aplinkybės, jog ieškovė kartu su atsakovu buvo paėmusi paskolą šeimos turto pagerinimui ir šis šeimos turtas buvo parduotas už ženkliai didesnę kainą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė atsakovui G. G. iš ieškovės R. G. 23 500 Eur kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už solidarios prievolės įvykdymą atmetamas.
30. Dėl kitų patikslinto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant nagrinėjamą ginčą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
32. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra tenkinamas visiškai, o atsakovo priešieškinis atmetamas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
33. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio ir 550 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo.
34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės 555 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas už pareikštą ieškinį bei atsakovo 503,75 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas už pareikštą priešieškinį buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo, ši 1058,75 Eur (555 Eur + 503,75 Eur) žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai.
35. Ieškovė už pareikštą patikslintą apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, jos apeliacinį skundą tenkinus, ši suma priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kitų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų ieškovė nepateikė.
36. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi teismas atidėjo ieškovės R. G. 1 913 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą už pareikštą apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, 1 913 Eur žyminio mokesčio suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas padalino Ginčo butą, nustatė naudojimosi juo tvarką bei priteisė atsakovui G. G. iš ieškovės R. G. 23 500 Eur kompensaciją už solidariosios prievolės įvykdymą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą Ginčo butą ir
ieškovei R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 45/100 dalių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis 17,97 kv. m. ploto kambariu 4-7 bei ½ dalimi virtuvės (indeksas 4-3), koridoriaus (indeksas 4-1), tualeto (indeksas 4-2), vonios (indeksas 4-5), sandėlio (indeksas 4-4);
atsakovui G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti 55/100 dalių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis 14,43 kv. m. ploto kambariu 4-8, 9,87 kv. m. ploto kambariu 4-6 bei ½ dalimi virtuvės (indeksas 4-3), koridoriaus (indeksas 4-1), tualeto (indeksas 4-2), vonios (indeksas 4-5), sandėlio (indeksas 4-4);
priteisti ieškovei R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 335 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt penkių eurų) kompensaciją iš atsakovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už jam tenkančią didesnę šio turto dalį;
Atsakovo G. G. priešieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už solidarios prievolės įvykdymą atmesti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 971,75 Eur (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 75 ct) žyminio mokesčio už ieškinio, priešieškinio ir apeliacinio skundo pateikimą. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.