Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei R. J. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teismas įpareigojo atsakovę R. J. per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistas tikrovės neatitinkančias bei ieškovės garbę ir orumą žeminančias žinias nurodyto turinio pranešimais nurodytais būdais. Priteisė iš atsakovės R. J. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas: 144 Eur žyminį mokestį bei 1 000 Eur už teisines paslaugas – ieškovei D. S.. Nurodė, kad atsakovei R. J. gali būti skiriama 30 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, jeigu ji per nustatytą 14 dienų terminą neįvykdys teismo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

- Priimti atsakovės R. J. atskirąjį skundą ir nagrinėti iš esmės.

- Sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės

- Įpareigoti Alytaus rajono apylinkės teismą išreikalauti iš gydymo įstaigų R. J. susirgimų aplinkybes, jas priimti kaip teisėtas ir nagrinėti žodinio proceso metu.

- Nepriteisti iš atsakovės 100 Eur už D. S. atsiliepimo surašymą, nes sprendimas už akių neteisėtas, vienašališkas.

1.1. nutartis priimta vienašališkai, be atsakovės pateiktų motyvų ir įrodymų. D. S. pareikšti įtarimai, kurie rodo, kad šiuo metu negalimas joks garbės ir orumo gynimas, nes ieškovė neatitinka garbės ir orumo kriterijų. Šių motyvų teismas netyrė. Teismas neatsižvelgė į R. J., kaip liudytojos, statusą ir jos nurodytas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) draudime nenormalias darbo sąlygas. Vadovas A. ir ieškovė D. keršija atsakovei, kad buvo pranešta A. žmonai apie amoralius jų santykius. Neatsižvelgta į tai, kad D. ir J. J. yra amoralaus elgesio, jos terorizavimo atsakovę. Teismas pažeidė sprendimo priėmimo tvarką, neišklausęs atsakovės parodymų. Ieškovė užsiiminėjo provokacijomis, visiems skelbė, kad atsakovė jai daro blogą, kad atsakovę reiškia atleisti iš darbo, policijoje ant atsakovės parašė pareiškimą. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad atsakovė be darbinių apmokymų apdraudė žmonių už ne vieną šimtą eurų, tačiau A. ir D. traktuoja, kad atsakovė nepateikė jokių rezultatų. Atsakovė buvo įdarbinta tik tam, kad D., A. ir J. galėtų pasisavinti R. sudarytus draudimo polisus. (duomenys neskelbtini) draudime buvo nenormali darbinė aplinka, vykdoma gerai apgalvota nusikalstama veika. Teismas išsprendė ne visus atsakovės reikalavimus, neišreikalavo iš gydymo įstaigų atsakovės R. J. sveikatos sužalojimų, kuriuos atliko ieškovė ir A.. D., A. ir J. ne tik neverti pagarbos ir orumo aspektų, bet linkę nusikalsti, tyčia, amoraliomis nusikalstamomis priemonėmis sutrikdė R. sveikatą. Atsakovė pateikė aplinkybes, kodėl negalėjo dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime, nes metus laiko gyveno Vilniuje, savo nuosavą bustą Alytuje yra pardavusi, savo sodybos dalyje (duomenys neskelbtini), negyvena. Vilniuje prasilenkė su paštininku dėl didelio darbo užimtumo. Atsakovė, gavusi sprendimą už akių, iš karto pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

10. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą, priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai, ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai.

11. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.

12. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė įrodinėja abi aplinkybes, pasak jos, sudarančias pagrindą naikinti sprendimą už akių. Visų pirma, atsakovė nurodo, jog negalėjo dalyvauti civilinėje byloje, nes metus laiko gyveno Vilniuje; savo nuosavą butą Alytuje yra pardavusi; sodybos dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, negyvena; Vilniuje su paštininku dėl didelio užimumo prasilenkė. Gyvenant Vilniuje, adresu: (duomenys neskelbtini), teismo šaukimo nesulaukė, o jei ir buvo toks teismo šaukimas, tai galėjo jį išmesti su reklama, kuri kartu su pašto informacija būna pašto dėžutėje.

13. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šios atsakovės nurodomos aplinkybės ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo argumentais.

14. Fizinio asmens gyvenamąją vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d.). 2.17 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas procesinius dokumentus 2016 m. spalio 31 d. siuntė atsakovei adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Šis adresas atsakovės nurodytas ikiteisminio tyrimo dokumentuose. Teismo procesinių dokumentų siuntimo metu butas, adresu: (duomenys neskelbtini), Alytus, priklausė atsakovei nuosavybės teise. 2016 m. lapkričio 15 d. procesiniai dokumentai persiųsti atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Alytaus r. sav., tačiau taip pat grįžo neįteikti – ,,neatsiėmė pašte“. Teismas, patikrinęs Sodros duomenis nustatė, kad atsakovė niekur nedirba. Patikrinęs LITEKO duomenis nustatė, kad jos nurodyta gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teismas procesinius dokumentus atsakovei persiuntė nurodytu adresu, tačiau pašto siunta grįžo neįteikta, su žyma – ,,neatsiėmė pašte“. Teismas ieškovės prašė patikslinti atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Ieškovės prašymu, dokumentus atsakovei buvo bandoma įteikti per antstolį. Antstolis pateikė pranešimą, kuriuo informavo, kad antstolio padėjėjas 2017 m. vasario 2 d. ir 2017 m. vasario 3 d. buvo nuvykęs adresu: (duomenys neskelbtini), Alytuje, tačiau durų niekas neatidarė, skambinant telefono numeriu (duomenys neskelbtini) – niekas neatsiliepė. Nurodytu telefono numeriu atsakovei buvo skambinta kelias dienas iš eilės po keletą kartų, tačiau į skambučius niekas neatsiliepdavo. Adresatei buvo siunčiama SMS žinutė, kuria atsakovė informuota apie jai įteiktinus dokumentus bei paprašyta atvykti į antstolio kontorą atsiimti dokumentų arba pateikti adresą, kuriuo antstolio padėjėjas galėtų įteikti adresatei siunčiamus dokumentus. 2017 m. vasario 10 d. atsakovė į antstolio siųstą žinutę atsakė, tačiau adreso, kuriuo būtų galima įteikti dokumentus, nenurodė, į antstolio kontorą pasiimti dokumentų neatvyko. Teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė atsakovei procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Tuo pačiu teismas dar kartą patikrino Sodros duomenis ir nustatė, kad atsakovė vis dar niekur nedirba. Taip pat dar kartą 2017 m. vasario 22 d. teismas procesinius dokumentus siuntė atsakovei jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau vėl dokumentų įteikti nepavyko, atsakovei jų neatsiėmus pašte. Nustatytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti išvadą, kad teismas išnaudojo visas įmanomas procesines priemones, tikslu atsakovei faktiškai įteikti teismo procesinius dokumentus ir, procesinių dokumentų nepavykus įteikti kitais būdais, pagrįstai juos įteikė viešo paskelbimo būdu. Be to, nustatytų aplinkybių vertimas leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovei apie jos atžvilgiu iškeltą bylą ir jai adresuojamus teismo procesinius dokumentus buvo žinoma dar 2016 m. vasario mėnesio pradžioje (antstolio SMS žinutė), tačiau atsakovė jokių aktyvių veiksmų, tikslu gauti/atsiimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, nesiėmė. Tokie atsakovės veiksmai/neveikimas laikytini sąmoningais, vengiant susipažinti su teismo siunčiamų procesinių dokumentų turiniu. Atsakovės nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, teismas procesinius dokumentus siuntė du kartus, tačiau abu kartus atsakovė jų neatsiėmė pašte. Nurodytos aplinkybės, kad dėl užimtumo ji prasilenkė su paštininke ir/ar kad galimai pašto pranešimą išmetė su reklamomis, yra deklaratyvios, jomis iš esmės siekiama pateisinti savo neveikimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad pranešimas atsakovei įteiktas iš esmės nepažeidžiant įstatyme numatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodyta aplinkybė vertintina sistemiškai priimto sprendimo teisėtumo aspektu. Tai reiškia, kad vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės.

16. Šaliai nepateikus procesinio dokumentų per nustatytą terminą be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalėtų naikinti sprendimą už akių. Tai reiškia, kad asmuo, teikiantis prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius priimto teismo sprendimo neteisėtumą (t. y. leidžiančius kvestionuoti priimto procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu). Atsakovė, pateikusi pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad D. S. savo nusikalstamomis veikomis stipriai sutrikdė atsakovės sveikatą, gydytojų yra nustatyti sveikatos sutrikdymai – galvos trauma, širdies ritmo sutrikimai, galvos svaigimas, stresas, viso kūno nervinių šaknelių uždegimai, aukštas ir žemas kraujospūdis. Ieškovė skambinėjo savo draugams ir šmeižė atsakovę, kad atsakovė nenormali, kad atsakovė ieškovei grasina, atsakovei net ir dirbant kitoje darbo vietoje, D. prie kitų darbuotojų atsakovę užgauliojo, žemino, įžeidinėjo, abu su vadovu darė psichologinį spaudimą, iš atsakovės tyčiojosi. Dėl nenormalaus elgesio stipriai sutriko atsakovės sveikata. Ieškovė signalizuodavo atsakovei automobilio signalu, grasindavo užvažiuoti, net mieste sutikusi žemindavo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė prašė išreikalauti iš gydymo įstaigos informaciją apie jos sveikatos sutrikimus. Prašė ieškovei paskirti psichiatrinę ekspertizę. Taip pat prašė priimti atsakovės pateiktus policijos ir gydymo įstaigų dokumentus. Atsakovė atskirajame skunde dėl 2017 m. gegužės 25 d. nutarties nurodė, kad teismas nevertino jos, kaip liudytojos, parodymų apie nenormalias darbo sąlygas (duomenys neskelbtini) draudime. Kadangi atsakovė informavo A. M. žmoną apie jo amoralius santykius su ieškove, pastarieji keršydami susimokė atsakovę atleisti. D. ir J. tyčia terorizavo atsakovę. (duomenys neskelbtini) draudime atsakovei atsisakius atlikti amoralius veiksmus, su atsakove buvo siekiama susidoroti. Atsakovė buvo terorizuojama įvairiomis nusikalstamomis neigiamo poveikio priemonėmis. Pažymėjo, kad nepagrįstai atleidę atsakovę D., A. ir J. neverti net mažiausios pagarbos ar orumo.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, teikiant prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių priimto teismo sprendimo už akių neteisėtumą. Pažymėtina, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovės garbė ir orumas jos procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių pagrindu nebuvo pažeistas ir ieškovė dėl to nepatyrė jokios neturtinės žalos, t. y. jokių duomenų, kurie leistų kvestionuoti priimto procesinio sprendimo teisėtumą. Atsakovė procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodo aplinkybes, kad priešingai, ieškovė iš jos tyčiojosi, nepagarbiai elgėsi, ir dėl jos bei kitų asmenų veiksmų buvo sutrikdyta atsakovės sveikata. Taigi atsakovė tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde ne paneigia ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių tikrumą, o kelia savarankiškus reikalavimus, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje ieškovė yra D. S., todėl atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galėjo/turėjo atsikirsti į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, o ne formuluoti savarankiškus materialinio pobūdžio reikalavimus bei teikti prašymus dėl duomenų išreikalavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir keliami reikalavimai iš esmės gali būti savarankiškos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi, nesant aukščiau nurodytų sąlygų viseto, nėra pagrindo peržiūrėti sprendimą už akių, kadangi atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo ar, kad byloje iš esmės negalėjo būti priimtas sprendimas už akių ( CPK 288 str. 4 dalis).

18. Apeliantė nurodo, kad teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 288 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad priėmęs pareiškimą teismas persiunčia pareiškimo ir jo priedų kopijas šalims ir tretiesiems asmenims ir nurodo, kad per 14 dienų nuo jo išsiuntimo šalys privalo, o tretieji asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į pareiškimą ir pateikti teismui visus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, susijusius su byla (1 d.). Paduotą pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos (2 d.). Atitinkamai CPK 288 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kokį procesinį sprendimą teismas gali priimti išnagrinėjęs pareiškimą: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi, nurodytoje įstatymo nuostatoje aiškiai nurodyta, kokia forma – rašytinio proceso tvarka – teismas nagrinėja pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

19. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovės R. J. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.