Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-934-360/2013

Teisėja E. Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00002-2010-8

2014 m. sausio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. P., R. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule kitų naudai įgijo turtinę teisę ir apgaule panaikino turtinę prievolę:

L. P., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu R. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda) direktoriumi V. S., siekdamas, jog neteisėtai būtų padidinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintina pridėtinės vertės mokesčio suma, iš kurios būtų galima padengti kitus įmonei privalomus mokėti mokesčius, savo parašu patvirtino netikrus dokumentus ir apgaule neteisėtai kitų naudai įgijo turtinę teisę bei panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, tai yra 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, R. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, R. T. ir V. S., vykdydami prisiimtas užduotis, veikdami per A. B., nesupratusią jų nusikalstamos veikos pobūdžio, pagamino netikrus dokumentus, patvirtinančius, jog neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 106200 Lt pardavė verslo planą „Organinių atliekų surinkimas ir utilizavimas, perdirbant jas į kompostą“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai sandoris įvykęs nebuvo ir pinigai sumokėti nebuvo. A. B., nesuprasdama nusikalstamos veikos pobūdžio, V. S. ir R. T. padiktuotus tikrovės neatitinkančius duomenis surašė į 2008-08-25 kasos pajamų orderį, kurio serija TRV Nr. 35, pagrindžiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 106200 Lt pinigų apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija TRAV Nr. 00283, surašė šio kasos pajamų orderio kvitą, kurį L. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje patvirtino savo parašu, bei dvi skirtingo turinio 2008 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitas faktūras, kurių serija TRAV Nr. 00283, kuriose nurodyta 90000 Lt suma, išskaičiuotas PVM 16200 Lt, iš viso 106200 Lt. Vienoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta „Projektas“, o kitoje „Verslo planas, tiekimo sutartys, projektai“.

L. P. tęsdamas savo nusikalstamą veiką A. B., nesupratusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, davė nurodymą atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodyti jo avanso apyskaitoje. A. B., vykdydama L. P. nurodymus, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje surašė 2008-08-25 akcininko L. P. Avanso apyskaitą Nr. 6, kurioje nurodė, kad L. P. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 106200 Lt, ją L. P. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje patvirtino savo parašu.

A. B., vykdydama L. P. ir R. T. nurodymus, nesuprasdama jų nusikalstamos veikos pobūdžio, Klaipėdos mieste 2008 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, šiuos netikrus dokumentus užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre Ūkinių operacijų žurnale, nurodant gautino PVM – 16200 Lt, būsimojo laikotarpio sąnaudų – 90000 Lt bei įsiskolinimo atskaitingam asmeniui 106200 Lt padidėjimą, taip pat šiuos duomenis įtraukė į 2008 m. rugpjūčio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, kurios 22 eilutėje deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų PVM – 16200 Lt, bei 31 eilutėje – grąžintinais biudžeto PVM – 16200 Lt bei šią deklaraciją 2008-09-25 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo turtinę teisę į 16200 Lt valstybės biudžeto lėšas – pridėtinės vertės mokestį bei šia suma panaikino turtinę prievolę.

Be to, L. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad suklastojo dokumentus ir apgaule kitų naudai įgijo turtinę teisę bei apgaule panaikino turtinę prievolę:

L. P. laikotarpiu nuo 2008-10-07 iki 2009-06-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 140085778, registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda) direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)g. 16, Rokiškis) direktoriumi R. T., veikdami per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. B., nesupratusią jų nusikalstamos veikos pobūdžio, pagamindamas netikrus dokumentus, apgaule neteisėtai kitų naudai, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, tai yra 2009 m. kovo–gegužės mėnesį, tiksli data bei vieta nenustatyta, L. P. pagamino netikrą dokumentą, tai yra surašė bei pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. T. 2009-03-02 Statybos rangos sutartį Nr.2009-03-02/02 dėl įrengimo Kalifornijos sliekų auginimo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)g. 16, Rokiškyje. Šioje sutartyje užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva atliks Kalifornijos sliekų auginimo pastatų įrengimo darbus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 171 455,20 Lt su PVM, nors šių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Sutartyje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog statybos darbų kainą sudaro: naudoti loviai – 24500 Lt, vandens nutekėjimo loviai 400 vnt. –15600 Lt, betonas 50 m² – 10500 Lt, lovių perpjovimas 400 m – 15600 Lt, lovio dalių montavimas 280 vnt. – 7000 Lt, grindų betonavimas 400 m² – 48000 Lt, lovių hidroizoliacija 880 m² – 22880 Lt, bei nurodė, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus pradeda 2009-03-02 ir baigia 2009-06-25.

2009 m. kovo–gegužės mėnesį, tiksli data bei vieta nenustatyta, L. P. pagamino netikrą dokumentą, tai yra surašė bei pasirašė 2009-05-25 Darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal statybos rangos sutartį Nr. 2009-03-02/02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. T., pagal kurią vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva perdavė užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus – įrengtus pastatus sliekams auginti, nors šių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko.

2009 m. kovo–gegužės mėnesį, tiksli data bei vieta nenustatyta, L. P. 2009-04-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija TOG Nr. 249 „darbai ir įrenginiai (loviai, betonas, grindų betonavimas) – 144 080 Lt, PVM – 27 375,20 Lt, iš viso – 171 455,20 Lt“, pagrindė paslaugų įsigijimais UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Po to L. P. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. kovo–gegužės mėnesį, tiksli data bei vieta nenustatyta, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. B. jam žinomus suklastotus dokumentus, kuriuose užfiksuoti duomenys, neatitinkantys tikrovės, tai yra 2009-03-02 Statybos rangos sutartį Nr. 2009-03-02/02, 2009-05-25 Darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal statybos rangos sutartį Nr.2009-03-02/02 bei 2009-04-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija TOG Nr. 249, įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus bei į 2009 m. balandžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, 22 eilutę nurodant – įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 27 375 Lt bei 31 eilutę nurodant – grąžintiną iš biudžeto PVM – 27 375,00 Lt sumą, bei nurodė šiuos duomenis 2009-05-21 pateikti elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė A. B. nežinodama, kad L. P. pateiktuose dokumentuose yra užfiksuoti duomenys, neatitinkantys tikrovės, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą bei pateikė šiuos duomenis Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo turtinę teisę į 27 375 Lt valstybės biudžeto lėšas – pridėtinės vertės mokestį bei panaikino šios sumos turtinę prievolę.

Be to, L. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterine apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

L. P. laikotarpiu nuo 2008-10-07 iki 2009-06-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 140085778, registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda) direktoriumi, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1d., kurioje numatyta, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, tokiu būdu būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 13 str. l d. 4 p., kurioje nurodyta: „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“ reikalavimų veikdamas per jam pavaldžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. B., nesupratusią jo nusikalstamų veikų pobūdžio, pagrindė 2009-04-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija TOG Nr. 249, įrenginių ir darbų (lovių perpjovimą 400 m – 15600 Lt, lovio dalių montavimą 280 vnt. – 7000 Lt, grindų betonavimą 400 m² – 48000 Lt, lovių hidroizoliaciją 880 m² – 22880 Lt) įsigijimą – 144080 Lt, išskyrė PVM – 27375,20 Lt, iš viso –171455,20 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2009-05-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 022 – 171455,20 Lt apmokėjimą už darbus ir įrenginius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės. Todėl pagal 2009-04-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija TOG Nr. 249, ir 2009-05-30 kasos išlaidų orderį Nr. 022 negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

Dėl to, laikotarpiu nuo 2008-10-07 iki 2009-06-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

R. T. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule kitų naudai įgijo turtinę teisę ir apgaule panaikino turtinę prievolę:

Jis laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2008-10-07, būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2008-10-03 įmonės pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda) direktoriumi V. S., L. P. siekdami, jog neteisėtai būtų padidinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintina Pridėtinės vertės mokesčio suma, iš kurios būtų galima padengti kitus įmonei privalomus mokėti mokesčius, tuo tikslu pagamino netikrus dokumentus ir apgaule neteisėtai kitų naudai įgijo turtinę teisę bei panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, tai yra :

2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksli data nenustatyta, R. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jis ir V. S. nurodė kartu buvusiai A. B., nesupratusiai jų nusikalstamos veikos pobūdžio, pagaminti dokumentus, patvirtinančius, jog neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 106 200,00 Lt pardavė verslo planą „Organinių atliekų surinkimas ir utilizavimas, perdirbant jas į kompostą“ UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors realiai sandoris įvykęs nebuvo ir pinigai nebuvo sumokėti. A. B. vykdydama R. T. ir V. S. nurodymus, padiktuotus tikrovės neatitinkančius duomenis, surašė į 2008-08-25 kasos pajamų orderį, kurio serija TRV Nr. 35, pagrindžiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (iki 2008-10-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“) 106 200 Lt pinigų apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija TRAV Nr. 00283, surašė šio kasos pajamų orderio kvitą, dvi skirtingo turinio 2008 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitas faktūras, kurių serija TRAV Nr. 00283, kuriose nurodyta – 90 000 Lt suma, išskaičiuotas PVM 16 200 Lt, iš viso – 106 200 Lt. Vienoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta – „Projektas”, o kitoje „Verslo planas, tiekimo sutartys, projektai“.

A. B., vykdydama R. T. ir L. P. nurodymus, Klaipėdos mieste 2008 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, pagamintus netikrus dokumentus užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) apskaitos registre Ūkinių operacijų žurnale, nurodant gautino PVM – 16 200 Lt, būsimųjų laikotarpių sąnaudų – 90 000 Lt bei įsiskolinimo atskaitingam asmeniui 106 200 Lt padidėjimą, taip pat šiuos duomenis įtraukė į 2008 m. rugpjūčio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, kurios 22 eilutėje deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų PVM – 16 200 Lt bei 31 eilutėje grąžintiną iš biudžeto PVM – 16 200 Lt bei šią deklaraciją 2008-09-25 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo turtinę teisę į 16 200 Lt valstybės biudžeto lėšas – pridėtinės vertės mokestį bei šia suma panaikino turtinę prievolę.

Be to, R. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, apgaule kitų naudai įgijo turtinę teisę ir apgaule panaikino turtinę prievolę:

R. T. laikotarpiu nuo 2008-12-29 iki 2009-10-06, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 300020027, registruota adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškis) direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda) direktoriumi L. P., pagamindamas netikrus dokumentus, apgaule neteisėtai kitų naudai, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą – pridėtinės vertės mokestį, tai yra:

2009 m. kovo–gegužės mėnesį, tiksli data bei vieta nenustatyta, R. T. pagamino netikrą dokumentą, tai yra surašė bei pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi L. P. 2009-03-02 Statybos rangos sutartį Nr.2009-03-02/02 dėl Kalifornijos sliekų auginimo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, įrengimo. Šioje sutartyje užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva atliks Kalifornijos sliekų auginimo pastatų įrengimo darbus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 171 455,20 Lt su PVM, nors šių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Sutartyje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog statybos darbų kainą sudaro: naudoti loviai – 24 500 Lt, vandens nutekėjimo loviai 400 vnt. – 15 600 Lt, betonas 50 m² – 10 500,00 Lt, lovių perpjovimas 400 m – 15 600 Lt, lovio dalių montavimas 280 vnt. – 7000 Lt, grindų betonavimas 400 m2 – 48 000 Lt, lovių hidroizoliacija 880 m² – 22 880 Lt, bei nurodė, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)” darbus pradeda 2009-03-02 ir baigia 2009-06-25.

2009 m. kovo–gegužės mėnesį, tiksli data bei vieta nenustatyta, R. T. pagamino netikrą dokumentą, tai yra surašė bei pasirašė 2009-05-25 Darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal statybos rangos sutartį Nr. 2009-03-02/02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi L. P., pagal kurį vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva perdavė užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus – įrengtus pastatus sliekams auginti, nors šių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko.

2009 m. kovo–gegužės mėnesį, tiksli data bei vieta nenustatyta, R. T. 2009-04-25 PVM sąskaita faktūra, serija TOG Nr. 249, „darbai ir įrenginiai (loviai, betonas, grindų betonavimas) – 144080 Lt, PVM – 27 375,20 Lt, iš viso – 171.455,20 Lt“, pagrindė paslaugų pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to bendrininkų grupės narys L. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. kovo–gegužės mėnesį, tiksli data bei vieta nenustatyta, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. B., nesupratusiai jo nusikalstamos veikos pobūdžio, suklastotus dokumentus, kuriuose užfiksuoti duomenys, neatitinkantys tikrovės, tai yra 2009-03-02 Statybos rangos sutartį Nr. 2009-03-02/02, 2009-05-25 Darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal statybos rangos sutartį Nr. 2009-03-02/02 bei 2009-04-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija TOG Nr. 249, įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus bei į 2009 m. balandžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, 22 eilutę nurodant – įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 27 375,00 Lt bei 31 eilutę nurodant – grąžintinais biudžeto PVM – 27 375,00 Lt sumą bei nurodė šiuos duomenis 2009-05-21 pateikti elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo turtinę teisę į 27 375 Lt valstybės biudžeto lėšas – pridėtinės vertės mokestį bei panaikino šios sumos turtinę prievolę.

Be to, R. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

R. T. laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2008-10-07, būdamas faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vadovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. l d. nuostatą, kurioje nurodyta: „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, 13 str. 3 d., nuostatą, kurioje nurodyta „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, padedant V. S., kuris kartu su R. T. nurodė pagaminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi A. B., nesupratusi jų nusikalstamos veikos pobūdžio, pagrindė 2008-08-25 kasos pajamų orderio kvitu, serija TRV Nr. 35, 106 200 Lt apmokėjimą už verslo planą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2008-08-26 PVM sąskaita faktūra, serija TRAV Nr. 00283, UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plano, teikimo sutarties, projektų pardavimą 90 000 Lt, išskyrė – 16 200 Lt PVM, iš viso – 106 200 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuriuose buvo nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinkantys tikrovės, t. y. pagal nurodytus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plano neįsigijo, pinigų už jį nemokėjo, todėl pagal 2008-08-25 kasos pajamų orderio kvitą, serija TRV Nr. 35, ir 2008-08-26 PVM sąskaitą faktūrą, serija TRAV Nr. 00283, negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Be to, A. B., vykdydama L. P. nurodymą, akcininko L. P. 2008-08-23 Avanso apyskaitoje Nr. 6 bei apskaitos registre Ūkinių operacijų žurnale užregistravo 2008-08-25 kasos pajamų orderio kvitą, serija TRV Nr. 35, ir 2008-08-26 PVM sąskaitą faktūrą, serija TRAV Nr. 00283, kuriose duomenys neatitinka tikrovės – gautino PVM – 16 200 Lt, būsimųjų laikotarpių sąnaudų – 90 000 Lt bei įsiskolinimą atskaitingam asmeniui – 106 200 Lt padidėjimą.

Dėl to laikotarpiu nuo 2008-08-25 iki 2008-10-07 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas tuo, kad atstovaujamas faktinio vadovo R. T., kuris priiminėjo sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliavo juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikino turtinę prievolę:

R. T. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda) direktoriumi V. S. bei L. P. siekdami, jog neteisėtai būtų padidinta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ grąžintina Pridėtinės vertės mokesčio suma, iš kurios būtų galima padengti kitus įmonei privalomus mokėti mokesčius, tuo tikslu pagamino netikrus dokumentus ir apgaule neteisėtai kitų naudai įgijo turtinę teisę bei panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, tai yra:

rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, R. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jis ir V. S. nurodė kartu buvusiai A. B., nesupratusiai jų nusikalstamos veikos pobūdžio pagaminti dokumentus, patvirtinančius, jog neva UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už 106 200 Lt pardavė verslo planą ,,Organinių atliekų surinkimas ir utilizavimas, perdirbant jas į kompostą“ UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nors realiai sandoris įvykęs nebuvo ir pinigai nebuvo sumokėti. Dėl to A. B. padiktuotus V. S. ir R. T. tikrovės neatitinkančius duomenis surašė į 2008-08-25 kasos pajamų orderį, kurio serija TRV Nr. 35, pagrindžiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ 106 200 Lt pinigų apmokėjimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija TRAV Nr. 00283, surašė šio kasos pajamų orderio kvitą bei dvi skirtingo turinio 2008 m. rugpjūčio 26 dienos PVM sąskaitas faktūras, kurių serija TRAV Nr.00283, kuriose nurodyta 90000 Lt suma, išskaičiuotas PVM 16 200 Lt, iš viso – 106 200 Lt. Vienoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta „Projektas“, o kitoje – „Verslo planas, tiekimo sutartys, projektai“. B. vykdydama L. P. ir R. T. nurodymus, Klaipėdos mieste, 2008 m. rugpjūčio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku pagamintus netikrus dokumentus užregistravo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre Ūkinių operacijų žurnale, nurodant gautino PVM – 16 200 Lt, būsimųjų laikotarpių sąnaudų – 90 000 Lt bei įsiskolinimo atskaitingam asmeniui – 106 200 Lt padidėjimą, taip pat šiuos duomenis įtraukė į 2008 m. rugpjūčio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, kurios 22 eilutėje deklaravo – įsigytų prekių ir paslaugų PVM – 16 200 Lt, bei 31 eilutėje – grąžintiną iš biudžeto PVM – 16 200 Lt bei šią deklaraciją 2008-09-25 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo turtinę teisę į 16 200 Lt valstybės biudžeto lėšas – pridėtinės vertės mokestį bei panaikino šios sumos turtinę prievolę.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas ir tuo, kad atstovaujamas direktoriaus L. P., kuris priiminėjo sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliavo juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir panaikino turtinę prievolę:

L. P. laikotarpiu nuo 2008-10-07 iki 2009-06-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda) direktoriumi, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Rokiškis) direktoriumi R. T. per jam pavaldžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. B., nesupratusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pagamindamas netikrus dokumentus, apgaule neteisėtai kitų naudai, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį, tai yra:

2009 m. kovo–gegužės mėnesiais, tiksli data bei vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, L. P. pagamino netikrą dokumentą, tai yra surašė bei pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. T., 2009-03-02 Statybos rangos sutartį Nr. 2009-03-02/02 dėl įrengimo Kalifornijos sliekų auginimo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Rokiškyje. Šioje sutartyje užfiksavo tikrovės neatitinkančius duomenis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva atliks Kalifornijos sliekų auginimo pastatų įrengimo darbus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 171455,20 Lt su PVM, nors šių darbų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neatliko. Sutartyje pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog statybos darbų kainą sudaro: naudoti loviai – 24500 Lt, vandens nutekėjimo loviai 400 vnt. – 15600 Lt, betonas 50 m² – 10500 Lt, lovių perpjovimas 400 m – 15600 Lt, lovio dalių montavimas 280 vnt. – 7000 Lt, grindų betonavimas 400 m² – 48000 Lt, lovių hidroizoliacija 880 m² – 22880 Lt, bei nurodė, kad rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus pradeda 2009-03-02 ir baigia 2009-06-25.

2009 m. kovo–gegužės mėnesį, tiksli data bei vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, L. P. pagamino netikrą dokumentą, tai yra surašė bei pasirašė 2009-05-25 Darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal statybos rangos sutartį Nr. 2009-03-02/02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. T., pagal kurią vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva perdavė užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus – įrengtus pastatus sliekams auginti, nors šių darbų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neatliko.

2009m. kovo–gegužės mėnesiais, tiksli data bei vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, L. P. 2009-04-25 PVM sąskaita faktūra, serija TOG Nr.249 ,,darbai ir įrenginiai (loviai, betonas, grindų betonavimas) – 144.080,00 Lt, PVM – 27375,20 Lt, iš viso – 171455,20 Lt“, pagrindė paslaugų įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Po to L. P. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009m. kovo–gegužės mėnesiais, tiksli data bei vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. B. išrašytus dokumentus, kuriuose užfiksuoti jam žinomi tikrovės neatitinkantys duomenys, tai yra: 2009-03-02 Statybos rangos sutartį Nr. 2009-03-02/02, 2009-05-25 Darbų perdavimo–priėmimo aktą pagal statybos rangos sutartį Nr. 2009-03-02/02 bei 2009-04-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija TOG Nr. 249, įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus bei į 2009 m. balandžio mėnesio Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, 22 eilutę nurodant – įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 27375 Lt bei 31 eilutę nurodant grąžintiną iš biudžeto PVM – 27375 Lt sumą bei nurodė šiuos duomenis 2009-05-21 pateikti elektroniniu būdu Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė A. B. L. P. nurodymu įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei pateikė šiuos duomenis Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo turtinę teisę į 27 375 Lt valstybės biudžeto lėšas – pridėtinės vertės mokestį bei panaikino šios sumos turtinę prievolę.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinamas ir tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2008-10-07, atstovaujamas faktinio vadovo R. T., o laikotarpiu nuo 2008-10-07 iki 2009-06-31 direktoriaus L. P., kurie priiminėjo sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei kontroliavo juridinio asmens veiklą, veikdami įmonės vardu, naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

R. T., būdamas faktiniu UAB ‚(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2008-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, veikdamas bendrininkų grupe su L. P., V. S. padedant, per A. B., nesupratusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą organizavo taip, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. nuostata, kurioje nurodyta: „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, 13 str. 3 d., nuostata, kurioje nurodyta „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, t. y. A. B. pagrindė 2008-08-25 kasos pajamų orderio kvitu, serija TRV Nr. 35, 106 200 Lt apmokėjimą už verslo planą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2008-08-26 PVM sąskaita faktūra, serija TRAV Nr. 00283, UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plano, teikimo sutarties, projektų pardavimą 90 000 Lt, išskyrė – 16 200 Lt PVM, iš viso – 106 200 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“), kuriuose buvo nurodyti ūkinių operacijų duomenys, neatitinkantys tikrovės, t. y. pagal nurodytus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plano neįsigijo, pinigų už jį nemokėjo, todėl pagal 2008-08-25 kasos pajamų orderio kvitą, serija TRV Nr. 35, ir 2008-08-26 PVM sąskaitą faktūrą, serija TRAV Nr. 00283, negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo. Be to, A. B. vykdydama R. T. nurodymą, akcininko L. P. 2008-08-23 Avanso apyskaitoje Nr. 6 bei apskaitos registre Ūkinių operacijų žurnale užregistravo 2008-08-25 kasos pajamų orderio kvitą, serija TRV Nr. 35, ir 2008-08-26 PVM sąskaitą faktūrą, serija TRAV Nr. 00283, kuriuose duomenys neatitinka tikrovės – gautino PVM – 16 200 Lt, būsimųjų laikotarpių sąnaudų – 90 000 Lt bei įsiskolinimo atskaitingam asmeniui – 106 200 Lt padidėjimą.

Be to, laikotarpiu nuo 2008-10-07 iki 2009-06-31 L. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1d., nuostata, kurioje numatyta, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, taigi būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-10-07 iki 2009-06-31 Klaipėdos mieste, tyčia pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

13 str. 1 d. 4 p. nuostatą, kurioje nurodyta ,,privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, t. y. veikdamas per jam pavaldžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę A. B. pagrindė 2009-04-25 PVM sąskaita faktūra, serija TOG Nr. 249 įrenginių ir darbų (lovių perpjovimą 400 m – 15600 Lt, lovio dalių montavimą 280 vnt. – 7000 Lt, grindų betonavimą 400 m² – 48000 Lt, lovių hidroizoliaciją 880 m² – 22880 Lt) įsigijimą - 144080 Lt, išskyrė PVM – 27375,20 Lt, iš viso – 171455,20 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2009-05-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 022 – 171455,20 Lt apmokėjimą už darbus ir įrenginius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine išraiška) neatitinka tikrovės. Todėl pagal 2009-04-25 PVM sąskaitą faktūrą, serija TOG Nr. 249, ir 2009-05-30 kasos išlaidų orderį Nr. 022 negalima nustatyti ūkinių operacijų tapatumo.

Dėl to laikotarpiu nuo 2008-08-25 iki 2009-06-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Klaipėdos apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-28 nuosprendžio dalį, kuriuo R. T. išteisintas pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., L. P. išteisintas pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinta pagal BK 20 str. 2 d. 182 str. 1 d., 20 str. 2 d. 182 str. 1 d., 20 str. 2 d. 300 str. 1 d., 20 str. 2 d. 222 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį: L. P. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 1 d. dėl verslo plano įgijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paskirti 50 MGL ( 6500 Lt) baudą, pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL (1300 Lt) baudą, pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 1 d. dėl statybos rangos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paskirti 50 MGL ( 6500 Lt) baudą, pripažinti kaltu pagal BK 222 str. 1 d. ir paskirti 40 MGL( 5200 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskiriant galutinę 60 MGL ( 7800 Lt) baudą. R. T. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 1 d. dėl verslo plano įgijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paskirti 50 MGL ( 6500 Lt) baudą, pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti 10 MGL (1300 Lt) baudą, pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 1 d. dėl statybos rangos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) baudą, pripažinti kaltu pagal BK 222 str. 1 d. ir paskirti 40 MGL (5200 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu galutinę paskiriant 60 MGL (7800 Lt) baudą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta pagal BK 20 str. 2 d. 182 str. 1 d. dėl verslo plano įgijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini) ir paskirti 70 MGL (9100 Lt) baudą, pripažinti kalta pagal BK 20 str. 2 d. 182 str. 1 d. dėl statybos rangos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir paskirti 70 MGL (9100 Lt) baudą. Pripažinti kalta pagal BK 20 str. 2 d. 300 str. 1 d. ir paskirti 40 MGL ( 5200 Lt) baudą, pripažinti kalta pagal BK 20 str. 2 d. 222 str. 1 d. ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu galutinę paskiriant 80 MGL (10400 Lt) baudą. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-28 nuosprendžiu V. S. baudžiamąją bylą nutraukė vadovaudamasis BK 3 str. 1 d. 7 p. Ši nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl neskundžiama.

Klaipėdos apygardos prokuratūra akcentuoja, kad L. P. ir R. T. veiksmai – dokumentų klastojimas (2008-08-26 PVM sąskaitos faktūros, serija TRAV Nr. 00283, bei 2008-08-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų orderio serija TRV 35), neįvykusių ūkinių operacijų įtraukimas į buhalterinę apskaitą ir taip apgaule panaikinus turtinę prievolę bei įgijus turtinę teisę į 16200 Lt atitinka BK 182 str. 1 d. Išteisintųjų L. P. ir R. T. veiksmai – dokumentų klastojimas, įtraukimas į apskaitą ir taip apgaule panaikinus turtinę prievolę bei įgijus turtinę teisę į 27350 Lt valstybės biudžeto lėšų – atitinka BK 182 str. 1 d., 300str. 1 d. Suklastoti dokumentai – 2009-03-03 statybos rangos sutartis Nr. 2009-03-02/02, 2009-05-25 Darbų priėmimo–perdavimo aktas dėl įrengimo Kalifornijos sliekų auginimo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Rokiškyje. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis R. T. laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2008-10-07 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis direktorius, o laikotarpiu nuo 2009-10-07 iki 2009 06-30 direktoriumi buvo L. P., todėl kiekvienas už savo laikotarpį ir buvo atsakingi už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, t. y. pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d., 6 str. 2 d. pateikdamas buhalterei aiškiai netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus jie suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. L. P. veiksmai laikotarpiui nuo 2008-10-07 iki 2009-06-31, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, į apskaitą įtraukė duomenis, neatitinkančius tikrovės, t. y. ūkinės operacijos turinio ir piniginės išraiškos, sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) ir kasos išlaidų orderį Nr. 022, atitinka BK 222 str. 1 d. Dėl minėtų dokumentų įtraukimo į apskaitą buvo padarytas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. ir 6 str. 2 d. pažeidimas, dėl to laikotarpiu nuo 2008-10-07 iki 2009-06-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. R. T. pareikštas kaltinimas dėl apgaulingos apskaitos už laikotarpį nuo 2008-08-11 iki 2008-10-07 dėl kasos pajamų orderio Nr. 35 dėl 106 200 išmokėjimo už verslo planą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir PVM sąskaitos faktūros TRAV Nr. 00283 įtraukimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Dėl minėtų dokumentų įtraukimo buvo padaryti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. pažeidimai, dėl kurių negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Veika atitinka BK 222 str. 1 d.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. BK 20 str. 2 d. formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar panašiai juridiniam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-582/2010) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sąlygų nustatymą BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamą veiką jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn būtina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Teismas nuosprendyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės nepasisakė. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad R. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2008-10-07, o L. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2008-10-07 iki 2009-06-31. R. T., L. P. ėjo vieninteles vadovaujančias pareigas minėtoje bendrovėje, turėjo teisę juridinio asmens vardu kitiems darbuotojams teikti privalomus nurodymus, formuoti juridinio asmens veiklos kryptis, jis priimdavo darbuotojus į darbą. R. T., L. P. veikdamas juridinio asmens vardu padarė nusikalstamas veikas ir siekdami juridinio asmens naudos, nes darydami nusikalstamas veikas, apgaule pasididindami grąžintinas iš valstybės biudžeto PVM sumas veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – vėliau šia grąžintina suma būtų sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtini mokesčiai, t. y būtų išvengę turtinės prievolės. Todėl juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintinas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d.

Apeliantas taip pat skunde pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu teismui pateikta 2012-09-10 pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda verslo planą „Organinių atliekų surinkimas ir utilizavimas perdirbant į kompostą“ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus duomenis (liudytojų A. F. V., A. B. parodymus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu gautus duomenis ir kt. bylos medžiagą) darytina išvada, kad šis dokumentas neatitinka tikrovės. Nors prokuroras prašė teismo vadovaujantis BPK 257 str. priimti sprendimą dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 str. nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Vadovaujantis BPK 301 str. 1 d., nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 str. nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 str. 1, 4 d.), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013).

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 305 str. 1 ir 3 d. nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 str., reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, t. y. nuosprendyje išvardijo visus tiek įžanginei, tiek aprašomajai, tiek ir rezoliucinei nuosprendžio dalims priskirtus duomenis. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas dėl L. P., R. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu iš esmės atitinka išteisinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.

Prokurorė apeliaciniu skundu nesutikdama su L. P., R. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimu, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl L. P., R. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad L. P., R. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga, o iš apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų matyti, kad prokuroras siekia, jog būtų panaikintas išteisinamasis nuosprendis ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį rėmėsi tik išteisintųjų L. P., R. T., V. S. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad L. P., R. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga: teisiamojo posėdžio metu liudytojų L. Ž., O. B., V. P., F. A. V., K. Patinsko, R. P., A. B. duotais parodymais, specialisto išvada, ekspertizės aktu, taip pat specialistės R. K. bei ekspertės T. Z. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, todėl nepagrįstai prokurorė skunde teigia, jog apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė tik išteisintųjų parodymų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai pasisakė, kad „Vertinant baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, jog L. P., R. T., V. S. parodymai ne tik nebuvo paneigti, bet dargi priešingai, patvirtinti bylos medžiaga – liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, ekspertizės aktu“.

Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino liudytojos A. B. parodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu sutikti negali. Pirmosios instancijos teismas liudytojos A. B. parodymus ištyrė, vertino ir pasisakė, kad realiai įvykusį sandorį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“) patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. Ir pirmiausia šią aplinkybę, kaip objektyviai nustatyta, patvirtina ne tik L. P., R. T., V. S. nuoseklūs ir kategoriški parodymai, bet ir liudytojos A. B. parodymai, ši patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu neturėjo pinigų verslo plano įsigijimui, todėl už jį sumokėjo akcininkas L. P. bei paaiškino, jog sąskaitą faktūrą ir pajamų orderį išrašiusi ji, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu buhalterės neturėjo. Teismas taip pat rėmėsi liudytojos A. B. parodymais nustatant aplinkybę, iš kur byloje atsirado dvi sąskaitos faktūros tuo pačiu serijos numeriu. Teismas pažymėjo, jog šių dviejų PVM sąskaitų faktūrų atsiradimo aplinkybes logiškai paaiškino kaip liudytoja apklausta buhaltere dirbusi A. B., kuri parodė, jog suklydo nurodydama mokėjimo paskirtį, todėl tiesiog perrašė sąskaitą faktūrą tuo pačiu numeriu. Teismas liudytojos A. B. parodymais rėmėsi ir nustatant aplinkybę dėl paskolos gavimo iš LTD A. Teismas nurodė, kad „Tiek L. P., tiek liudytoja apklausta buhalterė A. B. neneigė, jog tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo šios sumos, todėl buvo paimta paskola iš LTD A. Šis faktas neabejotinai įrodytas ne tik kaltinamojo L. P. ir liudytojos A. B. parodymais <...>“. Taip pat teismas rėmėsi liudytojos parodymais nustatinėjant aplinkybę, ar R. T. laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2008-10-07 buvo faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, ji parodė, kad „R. T. niekada nebuvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbiniais santykiais, atlyginimą jai mokėjo L. P., jokių finansinių dokumentų jai nepateikinėdavo.“ Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nevertino liudytojos A. B. parodymų, yra nepagrįsti. Apygardos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Apelianto nuomone, teismas konstatuodamas, kad nebuvo klastojami dokumentai, o verslo planas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirktas ir už jį buvo sumokėti L. P. pinigai, padarė neteisingą išvadą. Nurodo, kad teismas vertindamas liudytojo Felikso A. V. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, neįvertino kitų svarbių duomenų, t. y., kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta krata ir Felikso A. V. kompiuteryje „Serena“ rasti ir atspausdinti dokumentai – du verslo planai – 2008 metų birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planas ir 2008 metų rugpjūčio mėnesio verslo planas UAB „(duomenys neskelbtini)“, abu analogiški – pavadinimu „Organinių atliekų surinkimas ir utilizavimas perdirbant į kompostą“. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės gautų ir teismo posėdžio metu paskelbtų pokalbių Nr. 1051, 1123, 1132, 1314,1505 matyti, kad pokalbiai vyksta tarp F. A. V. ir R. T., kalbama apie tuo pačiu metu daromus net tris verslo planus pagal R. T. susitarimą su A. V. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su tokia apelianto nuomone teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, kad nebuvo klastojami dokumentai, o verslo planas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirktas ir už jį buvo sumokėti L. P. pinigai, padarė vertindamas visą baudžiamosios bylos medžiagą. Nurodė, kad „konstatuoti 2008-08-26 PVM sąskaitos-faktūros Serija TRAV Nr. 00283 bei 2008-08-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų orderio Serija TRV 35 netikrumo faktą nėra pagrįsto pagrindo. Priešingai, šių dokumentų pagrindu įvyko sandoriai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsigijo verslo planą už jį sumokant L. P. asmeninėmis lėšomis ir tai tinkamai atvaizduojant bendrovės buhalterinėje apskaitoje“. Liudytojas F. A. V. parodė, kad į jį kreipėsi R. T. ir V. S. dėl verslo plano sudarymo, jie kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o ne asmeniškai. Su R. T. buvo sutarta, kad už verslo plano parengimą jam bus sumokėta 10 000 litų. Be to, nurodė, kad perdavus planą užsakovui, jis nebeturi jokių teisių į jį ir užsakovas turi teisę jį parduoti brangiau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planą pardavė „(duomenys neskelbtini)“ už 106 200 litų, už kurį sumokėjo L. P. iš asmeninių lėšų, ir tai patvirtina 2008-08-25 avanso apyskaita. Dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės gautų ir teismo posėdžio metu paskelbtų pokalbių apylinkės teismas pasisakė, kad „Procesiniuose dokumentuose - telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose pokalbių informacija pateikiama sutrumpintai, pateikiamos pokalbių santraukos, tuo tam tikra apimtimi iškraipant paties pokalbio esmę ir tokiu būdu iš anksto darant išvadą, kokia pokalbio dalis reikšminga, kokia ne. Nustatytos aplinkybės laikytina apriboja galimybę priimti objektyvų ir teisingą teismo sprendimą, remiantis šiais duomenimis.“ Aukštesnysis teismas sutinka su tokia žemesniojo teismo padaryta išvada ir konstatuoja, kad šiuo atveju įrašų darymo protokoluose pateikta informacija nėra pakankamai išsami.

Klaipėdos apygardos prokuratūra pažymi, kad teismas konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už verslo planą sumokėjo ir nurodė, kad tai patvirtina kasos pajamų orderis. Tačiau apklausiamas teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad pinigus už planą gavo dalimis, o ne visus 106 000 Lt iš karto, kaip nurodyta buhalteriniuose dokumentuose. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad PVM sąskaita faktūra, serija TRAV Nr. 0083, išrašyta 2008-08-26, o pinigai pagal ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. S. išmokėti dieną anksčiau, t. y. 2008-08-25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentas, kad V. S. pinigus gavo per du kartus, o pinigai išmokėti diena anksčiau nei išrašyta sąskaita, nepaneigia fakto, kad V. S. pinigai buvo sumokėti, juolab, kad kaip liudytojas apklaustas V. S. teismo posėdžio metu apylinkės teisme patvirtino, jog pinigus gavo.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliantas akcentuoja, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį neįvertino liudytojų O. B., L. Ž., V. P. parodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie dirbo tik iki 2009 metų vasario mėnesio, o UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nuo 2009 metų balandžio–birželio mėnesių, o lovius Kalifornijos sliekų auginimui įrenginėti baigė 2009 metų rudenį. Visos aplinkybės patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lovių neįrenginėjo, nes neturėjo darbuotojų. Apeliantė daro išvadą, kad lovius įrenginėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Priešingai nei teigia apeliantė, visuma aplinkybių rodo, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų O. B., L. Ž., V. P. parodymus ištyrė, įvertino ir padarė pagrįstas išvadas. Remdamasis byloje esančia medžiaga teismas nustatė, jog verslo planas buvo pradėtas įgyvendinti, ir tai įrodo 2009-03-02 statybos rangos sutartis Nr. 2009-03-02/02, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. T., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus L. P.. Kad sutartis buvo realiai vykdoma, patvirtino liudytojai apklausti šiuos darbus atlikę asmenys O. B., L. Ž., V. P., kurie nurodė, kad darbus skirstė ir jiems vadovavo R. T.. Teismas pažymėjo, jog duomenų, kurie patvirtintų, kad asmenys statybos darbų laikotarpiu būtų oficialiai įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, byloje nėra. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apylinkės teismas įvertino ir tas aplinkybes, kad liudytojas O. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2009 metais, tikslaus laikotarpio neįvardijo, kad L. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2009-10-05 iki 2010-04-07, t. y. jau po rangos sutarties įvykdymo ir statybos darbų atlikimo. Visa tai patvirtina R. T. nurodytas aplinkybes, jog samdė šiuos asmenis kaip fizinius būtent lovių įrengimo darbams atlikti. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad 2013-04-09 ekspertizės akte Nr.11-3195(12) pirmuoju klausimu pasisakyta „pagal byloje esančius duomenis ir kaltinamųjų bei liudytojų parodymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atliko Kalifornijos sliekų auginimo pastatų įrengimą už 171.455,00 Lt, už kurį pilnai atsiskaitė“.

Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paėmęs paskolą iš LTD (duomenys neskelbtini) ir nurodo, kad tai patvirtina ne tik L. P. ir liudytojos A. B. parodymai, bet ir 2009-04-01 kasos pajamų orderis, serija L AE Nr. 2856619 (t. 3, b. l. 174), 2009 metų balandžio mėnesio kasos knygos išrašas, iš kurių matyti, kad iš LTD (duomenys neskelbtini) priimta 361 000 Lt pagal paskolos sutartį 03/01. Tačiau, pasak apeliantės, teismas neįvertino liudytojo R. P. parodymų. R. P. parodė, kad 2009 metais buvo LTD (duomenys neskelbtini) akcininko atstovu, tačiau jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paskolos nesudarinėjo, pinigų neskolino, sutarčių nepasirašinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentas yra nepagrįstas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo R. P. parodymus ištyrė kaip ir kitus byloje esančius duomenis ir vadovaudamasis į bylą surinkta rašytine medžiaga, kitų liudytojų parodymais padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paėmęs paskolą iš LTD (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad teismas byloje vertina įrodymų visumą ir vieni įrodymai neturi viršenybės prieš kitus.

Apeliantės manymu, teismas be pagrindo atmetė teismo posėdžio metu ištirtą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją. Tai, kad procesiniuose dokumentuose - telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose pokalbių informacija pateikiama sutrumpintai, kitais atvejais pateikiamos pokalbių santraukos, nedaro teisėtais būdais gautų pokalbių netinkamu įrodymu. Teismas turėjo įvertinti teismo posėdžio metu išklausytą telekomunikacijų tinklais perduotą informaciją ir ją įvertinti kartu su kitais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė, vertino telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir padarė išvadą, kad procesiniuose dokumentuose – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose pokalbių informacija pateikiama sutrumpintai, pateikiamos pokalbių santraukos, tuo tam tikra apimtimi iškraipant paties pokalbio esmę ir tokiu būdu iš anksto darant išvadą, kokia pokalbio dalis reikšminga, kokia ne, todėl konstatavo, kad tokios aplinkybės apriboja galimybę priimti objektyvų ir teisingą teismo sprendimą, remiantis šiais duomenimis. Aukštesnysis teismas pagrindo abejoti tokia apylinkės teismo padaryta išvada neturi ir tai nereiškia, kad buvo netinkamai atliktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtų įrodymų vertinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso dalyvių parodymų, kaip ir kitų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, vertinimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kaip jau buvo minėta, pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu vien proceso dalyvių nesutikimo su teismo padarytomis išvadomis nepakanka konstatuoti, kad vienokį ar kitokį sprendimą teismas priėmė, vadovaudamasis atrinktais įrodymais. Tai, kad teismo priimtas sprendimas neatitinka apeliantės lūkesčių, nedaro sprendimo neteisėto ir nepagrįsto.

Apelianto manymu, teismas netinkamai įvertino 2010-11-30 specialisto išvadą ir padarė neteisingą išvadą, kad ją kardinaliai paneigė 2013-04-09 ekspertizės aktas Nr. 11-3195 (12) (12 t., b. l. 149-155). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi ekonominės ekspertizės išvada ir eksperto paaiškinimais teisme bei nurodė aplinkybes, dėl kurių nesivadovavo specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog kitų duomenų, be specialisto išvados, kuriais remiantis, būtų galima konstatuoti, jog negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nustatyti, ar į PVM deklaraciją būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis, byloje nėra. Tokių duomenų nenustatė ir aukštesnysis teismas. Pažymėtina ir tai, kad išteisinamasis nuosprendis byloje priimtas ne tik vadovaujantis ekspertizės aktu, bet ištyrus ir įvertinus visą bylos medžiagą. Pasak apelianto, apklausiama teismo posėdžio metu ekspertė T. Z. parodė, kad duodama išvadą rėmėsi bylos medžiaga – tik 12 tomu, b. l. 40–57. Tačiau ekspertė negalėjo pasakyti, ar ji priimdama sprendimą vertino liudytojų R. P., A. B., kitų liudytojų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, ar nematė prieštaravimų duotuose parodymuose, ar susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytinais duomenimis, buhalteriniais įmonės dokumentais. Pažymėtina, kad apelianto išdėstyti ekspertės parodymai nėra tikslūs. Ekspertė teismo posėdžio metu apylinkės teisme į prokurorės klausimus parodė, kad „<...> mes pavardžių nenurodome niekada, tuos parodymus 12 tomas b. l. 40-57 galima perskaityti, negaliu pasakyti ar visų liudytojų parodymais remiamės, man atrodo jų parodymai nebuvo prieštaringi, aš dabar pavardžių neatsiminsiu, mes nefiksuojame kažkokio asmens parodymų. Taip pat ir antruoju atveju. Išvada skaitosi sąlyginė, su sąlyga, kad jie iš tikrųjų davė tikrus parodymus.“ Taip pat parodė, kad „<...> turėjo visą bylos medžiagą 12 tomų. Ką vertinome viskas yra aprašyta ekspertizės akte, ką tyrėme. Papildomų dokumentų neprašėme, nes klausimas buvo pagal byloje esančius dokumentus, toks buvo apribojimas“. Darytina išvada, kad apeliantė ekspertės, kaip ir kitų liudytojų parodymus, dėsto tik apkaltinamojo nuosprendžio linkme.

Apeliantas nurodo, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Pasak apelianto, baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad R. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2008-10-07, o L. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2008-10-07 iki 2009-06-31. R. T., L. P. ėjo vieninteles vadovaujančias pareigas minėtoje bendrovėje, turėjo teisę juridinio asmens vardu kitiems darbuotojams teikti privalomus nurodymus, formuoti juridinio asmens veiklos kryptis, jis priimdavo darbuotojus į darbą. R. T., L. P. veikdamas juridinio asmens vardu padarė nusikalstamas veikas ir siekdami juridinio asmens naudai, nes darydami nusikalstamas veikas, apgaule pasididindami grąžintinas iš valstybės biudžeto PVM sumas veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – vėliau šia grąžintina suma būtų sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtini mokesčiai, t. y būtų išvengę turtinės prievolės. Todėl juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintinas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d.

BK 20 str. 2 d. įtvirtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Juridinio asmens kaltė yra nustatoma pagal fizinio asmens įgalinimų ribas bei jo veiksmų tikslą.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino anksčiau išdėstytas nuostatas ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, išsamiai argumentuodamas nustatė, kokiais įrodymais remiantis, juridinio asmens kaltė neįrodyta. Priešingai nei teigia apeliantas, jog R. T., L. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltė įrodyta byloje ištirtais įrodymais, pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis padarė pagrįstą išvadą, kad „objektyviai konstatuoti, R. T., L. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose esant nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nėra pagrindo“. Tokią išvadą suponuoja ir konstatuota aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sandoriai dėl verslo plano „Organinių atliekų surinkimas ir utilizavimas, perdirbant jas į kompostą“ įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei statybos darbų atlikimo realiai įvyko, už juos buvo atsiskaityta PVM sąskaitų faktūrų bei kasos išlaidų orderių pagrindu, o šios ūkinės finansinės operacijos įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Taip pat konstatavo, jog kitų duomenų, be specialisto išvados, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, jog negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ar į PVM deklaraciją būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenis, byloje nėra. Be to, nustatė, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad R. T. laikotarpiu nuo 2008-08-11 iki 2008-10-07 buvo faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir šios bendrovės vardu atlikinėjo ūkines finansines operacijas, sudarinėjo sandorius bei vykdė kitą veiklą. Teismas nenustatė R. T., L. P. veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir juos išteisino. Nenustatė, jog asmenys sukčiavo, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ar vykdė kitas nusikalstamas veikas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, būtų neteisėtai nesumokėjęs į valstybės biudžetą mokesčių ir tuo turėjęs materialinės naudos. Dėl to nėra pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., BK 20 str. 2 d. ir 222 str. 1 d.

Apeliantas taip pat skunde pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu teismui pateikta 2012-09-10 pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda verslo planą „Organinių atliekų surinkimas ir utilizavimas perdirbant į kompostą“ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus duomenis (liudytojų A. F. V., A. B. parodymus, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo metu gautus duomenis ir kt. bylos medžiagą) darytina išvada, kad šis dokumentas neatitinka tikrovės. Nors prokuroras prašė teismo vadovaujantis BPK 257 str. priimti sprendimą dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė. Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad teismas vadovaudamasis BPK 257 str. turėjo priimti sprendimą dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., tačiau teismas to nepadarė, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš tiesų, nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad gali būti padaryta nusikalstama veika, teismas, vadovaudamasis BPK 257 str. nuostatomis, tai praneša prokurorui. Tačiau nagrinėjamos bylos duomenys tokių išvadų daryti neleidžia. Bylos medžiaga tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, ar kiti asmenys būtų padarę nusikalstamas veikas. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl aukštesniosios instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nebuvo ir nėra įstatymų numatyto pagrindo pranešti prokurorui apie kitą ar kitas kitų asmenų galbūt padarytas nusikalstamas veikas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis išteisintųjų L. P., R. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės klausimu, pripažįsta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumą, juos tinkamai analizavo ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Apeliacinis teismas mano, jog nagrinėjamu atveju išteisintųjų L. P., R. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiama įvykio versija nebuvo paneigta, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir L. P., R. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinį skundą atmesti.