Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

V. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Miresta“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, 2010 m. spalio 20 d. leido dirbti miško ruošos darbus J. B., apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus.

Iš Protokolo ir Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0059-0017 teisėjų kolegija nustatė, kad J. B., susitaręs su darbdaviu, įsipareigojo dirbti miško pjovėju, paklusdamas Bendrovėje nustatytai darbo tvarkai, nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2010 m. spalio 20 d. darbdaviui pateikė savo pasą, VSDFV pažymėjimą, motopjūklininko pažymėjimą ir kitus dokumentus, patvirtinančius jo teisę dirbti miško pjovėju; 2010 m. spalio 20 d. Bendrovės miško pramonės ruošos ir gamybos vadovo E. P. buvo pristatytas į darbo vietą, pasirašė darbo sutartį, kad pradeda dirbti 2010 m. spalio 20 d., taip pat pasirašė Darbų saugos instruktavimo žurnale, gavo darbo įrankį – motorinį pjūklą, darbo drabužius ir kitus reikalingus įrankius darbui ir pradėjo dirbti: pjauti medžius Žilinčiškių k., Varėnos r., darbdavio įgalioto asmens E. P. nurodytoje vietoje ir nurodyta tvarka su kitais Bendrovės darbuotojais, susitarus, kad bus mokama pagal išdirbį, bet ne mažiau, kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga. 2010 m. spalio 29 d. J. B. gavo antrąjį darbo sutarties egzempliorių, kuriame J. B. darbo pradžios data nurodyta 2010 m. spalio 21 d. (b. l. 4-5, 6-7). Iš paminėtų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas byloje kaltinamas 2010 m. spalio 20 d. leidus Bendrovės naudai nelegaliai dirbti J. B.

Pagal į bylą pateiktą 2010 m. spalio 20 d. rašytinę darbo sutartį, sudarytą tarp Bendrovės ir J. B., J. B. Bendrovėje pradėjo dirbti 2010 m. spalio 21 d. (b. l. 23-25). VSDFV Varėnos skyriui apie J. B. socialinio draudimo pradžią pranešta 2010 m. spalio 21 d. (b. l. 38). Atsižvelgiant į Nuostatų 25.1. punktą, apie J. B. darbo Bendrovėje pradžią VSDFV turėjo būti pranešta 2010 m. spalio 20 d., todėl tokiu atveju pateikdamas pavėluotą pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui apeliantas laikytinas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, net ir nenustačius fakto, kad J. B. realiai Bendrovės naudai pradėjo dirbti jau 2010 m. spalio 20 d.

Bendrovės Darbo sutarčių registravimo žurnale nurodyta, kad darbo sutarties su J. B. sudarymo data – 2010 m. spalio 20 d. Tačiau darbo pradžios data yra ištaisyta: metai ir mėnesis įrašyti aiškiai – 2010 m. spalis, o diena po skaičiaus 2 iš nulio yra taisyta į vienetą. Tokios sutarties sudarymo sąlygos patvirtintos V. S. parašu ir darbuotojo parašu. Jokių aptarimų dėl taisymo nėra (b. l. 27). Darbuotojų darbo pažymėjimų registravimo žurnale nurodyta, kad J. B. darbo pažymėjimas išduotas 2010 m. spalio 20 d. (b. l. 29), tą pačią dieną jam pravesti darbuotojų saugos ir sveikatos įvadiniai ir darbo vietoje instruktavimai (b. l. 30-32, 33-35) bei išduotos asmeninės apsaugos priemonės (b. l. 108-109).

Iš į bylą pateiktų ir išanalizuotų Bendrovės lokalinių teisės aktų teisėjų kolegija negali vienareikšmiškai spręsti apie tikslią J. B. darbo pradžią, kadangi, kaip nustatyta Protokole (b. l. 4-5), J. B. nurodė kitokias darbo pradžios aplinkybes nei nustatyta į bylą pateiktoje jo ir Bendrovės darbo sutartyje, o Bendrovės Darbo sutarčių registravimo žurnale nurodyti duomenys yra prieštaringi. Dėl šių priežasčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui turi į bylą pateikti rašytiniai liudytojų paaiškinimai bei jų parodymai, teikti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

Išanalizavusi liudytojų Z. R., E. P., J. S. bei J. B. paaiškinimus VDI inspektoriams (b. l. 9, 10, 11, 14-15, 16), teisėjų kolegija nustatė, kad J. B. 2010 m. spalio 20 d. dirbo miško pjovėjo darbus Bendrovės naudai kartu su J. S., H. K., J. B. ir E. P.. E. P. nurodė, kad 2010 m. gruodžio 20 d. dirbant miške H. K. įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl į jų darbo vietą atvažiavo ir Bendrovės direktorius – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. J. B., J. S. (b. l. 88-94), Z. R. (b. l. 99-101), E. P. (b. l. 111- 114) paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu sutampa su jų parodymais teisme. H. K. dėl sužalojimo negalėjo atvykti ir duoti parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 58), tačiau jo duoti paaiškinimai VDI inspektoriams ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 115-117), sutampa su J. B. duotais paaiškinimais, kad 2010 m. spalio 20 d. J. B. su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žinia ir pavedimu dirbo Bendrovės naudai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, kadangi liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi bei siekis pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui byloje nenustatytas, jų parodymai iš esmės yra nuoseklūs.

Apeliantas nurodė, kad 2010 m. spalio 20 d. Bendrovėje darbuotojai nedirbo dėl blogų oro sąlygų. Tai patvirtindamas apeliantas į bylą pateikė Bendrovės darbuotojų J. S. (b. l. 70-71), J. B. (b. l. 72-73), H. K. (b. l. 77) prašymus suteikti išeigines dienas 2010 m. spalio 19-20 d. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad darbuotojai galėjo dirbti ir jam nežinant, tačiau už tai jis negali būti laikomas atsakingas (b. l. 21, 121-123). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė yra paneigta aukščiau analizuotais liudytojų parodymais, iš kurių nustatyta, jog 2010 m. spalio 20 d. J. S., H. K., J. B., E. P. ir J. B. dirbo Bendrovės naudai, o Bendrovės direktorius buvo atvykęs į jų darbo vietą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas ir neveikimu, kuris pasireiškia nepakankama darbo teisinių santykių kontrole. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1677/2011). Todėl net ir tokiu atveju, jei byloje nebūtų įrodyta aplinkybė, kad apeliantas buvo atvykęs į mišką, kur tuo metu dirbo J. B., atsižvelgus į bylą pateiktus įrodymus, apeliantas būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, kaip neįgyvendinęs savo pareigos užtikrinti, jog Bendrovės darbuotojų darbas būtų legalus.

Ištyrusi bylos faktinės aplinkybes bei įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta: J. B. su Bendrovės direktoriaus pavedimu ir žinia 2010 m. spalio 20 d. dirbo Bendrovės naudai miško darbus, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, t. y. išklausęs privalomus instruktavimus, pateikęs reikiamus dokumentus, pagrindžiančius jo teisę dirbti miško pjovėju, Bendrovei suteikus reikiamas apsaugos priemones bei darbdavio įgaliotam asmeniui pristačius jį į darbo vietą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta, jog už nelegaliai dirbtą dieną J. B. būtų sumokėtas darbo užmokestis, tačiau pažymi, kad tai nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje N575-3202/2011).

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.