Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-70-971/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-03-24Telšių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-07-08Telšių apylinkės teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
1-70-971/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12091-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Sušinskaitė
Nukentėjusysis
J. A.
Kaltinamasis
S. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-70-971/2016Proceso Nr. 1-01-1-12091-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3; 2.3.6; 2.10.2 (S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant Astai Kryžiūtei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Gailiui,nukentėjusiajai J. A.,kaltinamajam S. A.,jo gynėjui advokatui Rimantui Žilevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2016-03-13 apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,82 promilių girtumas), savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo žmona J. A. metu, tyčia vieną kartą koja spyrė jai į veido sritį, po to tampė po kambarį ir vieną kartą trenkė plastikiniu buteliu per galvą, tuo sukeldamas J. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. A. kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad nepamena, kad būtų nukentėjusiąją tampęs, spyręs. Gali būti, kad taip buvo, bet jis nepamena. 2016-03-13 buvo savo namuose, tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, nes žmona ėmė priekaištauti, kad dirba darbus, valgyti verda, bet jai niekas nemoka. Jis pasakęs, kad mokės jai po porą eurų per dieną savo reikmėms. Po žodinio konflikto, padavė jai 5 eurų kupiūrą. Ko gero jis tada miegojo, kai žmona nubėgo į parduotuvę ir parsinešė vyno. Radęs vyną, paėmė, o žmona pasakė, kad skambins policijai. Atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Kad tarp jo ir žmonos būtų buvęs fizinio pobūdžio konfliktas, nepamena. Įvykio metu buvo neblaivus, iki konflikto abu gėrė. Žodinis konfliktas prasidėjo vakare. Detalių, tikslaus laiko nepamena. Nepamena, kad būtų prieš žmoną vartojęs smurtinius veiksmus. Gali būti, kad taip buvo, bet jis to neatsimena. Praeityje yra buvę, kad vartojo smurtą prieš žmoną. Daugiausia taip darydavo būdamas neblaivus. Jis viską atsimena tarpais, bet nepamena, kad būtų naudojęs fizinę jėgą. Pamena, kai atvažiavo policija. Ant žmonos veido nepastebėjo jokių kraujosruvų, paraudonavimų. Savo elgesį vertina blogai.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Įvykio metu, sekmadienį abu buvo išgėrę. Sutuoktinis visada jai prikaišioja dėl darbo, kad ji nedirba. Jis visada sako, kad jis vienas dirba, kad vienas užsidirba. Žodinis konfliktas prasidėjo dėl tų 5 eurų, už kuriuos ji nusipirko vyno. Su vyru negali pasiginčyti, jis viską malšina smūgiais, iš karto ją nutildo. Konfliktas vyko virtuvėje, kurioje po žodinio konflikto vyras jai trenkė iš beveik pilno mineralinio vandens butelio į galvą, tada jai stovint iš kojos spyrė į galvą. Nuo smūgio pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Po to jis ją patampė už megztinio, papurtė ir paleido, daugiau nieko nebedarė. Ji nusiprausė ir išėjo į parduotuvę. Policiją kvietė ne iš karto po konflikto, gal po kokio pusvalandžio. Ji tiksliai nepamena, ar vyras jai trenkė prieš išeinant į parduotuvę ar jai grįžus iš parduotuvės. Santuokoje gyvena 27 metus. Per tuos metus yra buvę daug smurto atvejų. Kartu su jais gyvena jų nepilnametis sūnus, bet to konflikto sūnus nematė.

Nukentėjusioji J. A. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus (b. l. 19, 21).

Iš 2016-03-15 akistatos protokolo matyti, kad į akistatą suvesta nukentėjusioji J. A. ir kaltinamasis S. A.. Akistatos metu S. A. nurodė, jog nepamena spyręs savo žmonai J. A. ir ją tampęs po kambarį. Pripažino, kad galėjo žmonai trenkti plastikiniu buteliu per galvą, bet dėl girtumo nepamena. J. A. nurodė, kad jos vyras S. A. jai spyrė vieną kartą iš kojos į veido sritį ir tampė po kambarį, taip pat trenkė jai vieną kartą buteliu per galvą ir sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 31-32).

2016-03-13 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2016-03-13, 18.33 val., J. A. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis S. A. konflikto metu ją sumušė. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-03-13, apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus J. A. sutuoktinis S. A. elgėsi agresyviai, konfliktavo bei konflikto metu sutuoktinei J. A. spyrė koja į veido sritį ir plastikiniu buteliu trenkė per galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, matėsi, kad nukentėjusiajai iš nosies bėgo kraujas (b. l. 7-10).

Iš 2016-03-13 apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini). Nuotraukose užfiksuotas bendras virtuvėje esančių daiktų vaizdas bei nukentėjusiosios veido vaizdas (b. l. 12-15).

Iš alkotesterio parodymų kvitų matyti, kad J. A. 2016-03-13, 19:05 val. nustatytas 2,00 prom. girtumas, S. A. 2016-03-13, 19:01 val. nustatytas 1,82 prom. girtumas (b. l. 16, 33).

Nors S. A. savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigė neprisimenantis, kad naudojo fizinį smurtą prieš žmoną J. A., tačiau jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

BK 140 str. 2 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas – suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais. Kaltinamasis S. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino tik iš dalies ir nurodė, kad kilusio žodinio konflikto metu jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo ar neprisiminė naudojęs, tačiau taip pat neneigė, galėjęs taip padaryti, kadangi įvykio metu buvo neblaivus (nustatytas 1,82 prom. girtumas) ir ne viską pamena.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę dėl BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo įrodo nukentėjusiosios J. A. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti iš esmės nuoseklūs parodymai, kuriuos patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti duomenys (b. l. 7-10). Įvertinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio nagrinėjimo metu, konstatuotina, jog J. A. parodymuose jokių akivaizdžių nenuoseklumų ar prieštaravimų, kas leistų abejoti jų teisingumu, nenustatyta. Nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa viso šios bylos proceso metu. Ji nuosekliai teigė, kad konflikto metu kaltinamasis vieną kartą jai spyrė koja į veido sritį, tampė po kambarį bei vieną kartą trenkė plastikiniu buteliu į galvą. Be to, ir pats S. A. nurodė, kad galėjo naudoti fizinį smurtą prieš savo žmoną, bet tikslių aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Tokie kaltinamojo argumentai, kad jis nepamena naudojęs fizinį smurtą savo žmonos J. A. atžvilgiu vertinti kaip nuteistojo bandymas sušvelninti savo padėtį ir išvengti atsakomybės ar bent griežtesnės bausmės.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. A., tyčia vieną kartą spirdamas savo žmonai į veido sritį, tampydamas po kambarį ir vieną kartą trenkdamas plastikiniu buteliu per galvą, sukėlė nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą. Kadangi kaltinamasis fizinį smurtą pavartojo prieš savo žmoną, su kuria santuokoje kartu gyvena apie 27 metus, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą – nusikalto artimoje aplinkoje pavartojęs smurtą, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. A. neteistas (b. l. 34), tačiau kartą jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už fizinio smurto prieš sutuoktinę vartojimą (b.l. 35-37), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 38-40), vedęs, turi nepilnametį vaiką, dirba (duomenys neskelbtini). S. A. savo kaltę pripažįsta iš dalies, teigia, kad savo elgesį vertina blogai, tačiau, teismo nuomone, kaltinamasis savo elgesio pakankamai kritiškai nevertina ir išvadų nepadarė, neatsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 str. 1 ir 2 d., 55 str., 61 str., darytina išvada, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti paskyrus S. A., kaip pirmą kartą teisiamam, švelniausią viešųjų darbų bausmę. Bausmės trukmė nustatytina atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Nors gynėjas nurodė, kad dėl viešųjų darbų bausmės paskyrimo kaltinamasis netektų darbų, tačiau tokie gynėjo teiginiai yra nepagrįsti, kadangi kaltinamasis bausmės vykdymo metu turi galimybę susitarti dėl paskirtų darbų atlikimo laiko (po darbo valandų ar savaitgaliais).

Kadangi yra sąlygos, numatytos BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2016-03-15 pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam S. A. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 23,16 Eur. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendė:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. b pp., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-03-13 iki 2016-03-15, iš viso 2 dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

S. A. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Sušinskaitė