Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos E. N., atstovei adv. Vilmai Normantienei, suinteresuotiems asmenims A. N., D. N., V. N., A. N., pareiškėjo A. N. atstovei adv. Ritai Spaičienei, nedalyvaujant pareiškėjai E. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. N., D. N., V. N., A. N. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas D. N. parodė, kad jis yra pareiškėjos E. N. brolis, jo gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma apie senelio valią, jis pats dažnai būna pas sesę. Ji visą laiką gyveno pas senelius, viskuo rūpinosi. Ji dirba nekilnojamojo turto srityje, dar yra nardymo instruktorė. Kai ji būna darbo reikalais išvykusi, jis pats prižiūri pareiškėjos sūnų. Šiuo metu yra išvykusi dviems savaitėms, tačiau paliko pinigų močiutės reikmėms, jam pavedė sumokėti reikalingus mokesčius. Ji niekada neprašė materialiai prisidėti prie namo ar senelių išlaikymo, iki senelio mirties viskuo rūpinosi. Ji ten gyveno visą laiką, dabar gyvena su sūnumi.

Liudytoja A. Š. parodė, kad su Naujokų šeima bendrauja apie 30 metų. Jai žinoma, kad palikėjas J. N. mirė ligoninėje, buvo sunkios būklės. Ji pareiškėjos E. N. paprašyta ateina į namus adresu (duomenys neskelbtini), padėti. Jai žinoma, kad pareiškėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini), antrajame namo aukšte, pirmajame namo aukšte gyvena jos močiutė A. N., tačiau jos būna kartu. Jai žinoma, kad pareiškėja mokėjo namo išlaikymui reikalingus mokesčius, pirko anglių kurui, kartu su ja maudė senelį. Naujokų sūnūs Arvydas ir Valentinas turi savo ūkius, o pareiškėjos ir močiutės ūkis yra bendras, atlygino liudytojai už kapo priežiūrą vasarą. Palikėją prižiūrėti padėjo anūkai, o ne sūnūs. Liudytoją A. Š. pareiškėja samdydavo padėti ūkyje, dar jos brolis Donatas padėdavo.

Liudytojas G. N. parodė, kad jis yra A. N. sūnus, palikėjo anūkas. Jam žinoma, kad E. N. adresu (duomenys neskelbtini), gyveno iki senelio mirties, gyvena ir po senelio mirties, jam nėra žinoma, kas moka turto išlaikymui reikalingus mokesčius. Pareiškėja gyvena antrajame namo aukšte, o močiutė A. N. gyvena pirmajame namo aukšte.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas, nes pagrįstas , įrodytas.

Įpėdinio, paveldinčio teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, teisinis statusas paveldėjimo santykiuose yra lygiavertis įpėdiniams pagal testamentą ar įstatyminiams įpėdiniams. Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar įgyvendinti paveldėjimo teisę ir perimti palikimą sudarančias turtines ir neturtines palikėjo teises – per įstatyme įtvirtintus terminus jie gali priimti palikimą, jo atsisakyti ar nepriimti (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą priimti galima atliekant vieną iš įstatyme įvardytų teisinių veiksmų: faktiškai pradėjus turtą valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K. ir kt. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009.

CK 5.20str. numato, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą ( privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę.

Sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus J. N. a.k. (duomenys neskelbtini) valia išreikšta 2009 04 15 testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties, ką įrodo pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų atlikti veiksmai dėl atsiradusio palikimo.

Šiuo atveju testatorius J. N. jam priklausantį turtą paskirstė laisva valia, todėl ši išreikšta valia negali būti paneigta, bet turi būti įgyvendinta.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. G. ir Ž. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-553/2009). Tai, kad šią valią įgyvendino ir suinteresuoti asmenys , patvirtina ir įrodo jų duoti paaiškinimai teismo posėdyje bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ), kad J. N., A. N., A. N. ir D. N. priėmė palikimą pagal įstatymą 2010 05 05, tai yra paveldėjo žemės, esančios, Kauno raj. sav. Dubravų km. sklypą po ¼ dalį (b.l.46-47). Pripažintina, kad pats A. N. neginčija 2009 04 15 J. N. sudaryto testamento (b.l.9).

Išklausius suinteresuotų asmenų ir atstovų paaiškinimų, susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad J. N., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė 2009-09-04 (b.l. 8). Jis 2009-04-15 testamentu jam nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Bylos šalys pripažįsta, kad pareiškėja yra palikėjo anūkė. Po J. N., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties palikimą pagal įstatymą priėmė įpėdiniai pagal įstatymą – sutuoktinė A. N. bei sūnūs A. N., D. N. ir V. N., jiems 2010-05-05 yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į lygiomis dalimis, t.y. po ¼ dalį, paveldėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 11, 46-47, 73-74). 2005-09-28 Turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi sutuoktiniai J. N. ir A. N., kaip rentos gavėjai, ir pareiškėja E. N., kaip rentos mokėtoja, susitarė, kad rentos gavėjai J. N. ir A. N. iš jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančios 773/982 dalies bendroje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo lAlp su kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), perduoda rentos mokėtojai E. N. kiekvienas iš jo vardu registruotos žemės sklypo dalies po 55/982 dalį bendroje dalinėje nuosavybėje minėto žemės sklypo, bei kiekvienas, iš jo vardu registruotos gyvenamojo namo lAlp su kiemo statiniais dalies, po 195/1000 dalį bendroje dalinėje nuosavybėje minėto gyvenamojo namo lAlp su kiemo statiniais, o rentos mokėtoja E. N. įsipareigoja išlaikyti rentos gavėjus J. N. ir A. N. iki jų gyvos galvos (b.l. 13-19). Pareiškėjos E. N. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 21). Byloje pateikti kasos mokėjimo čekių bei atsiskaitymo knygelių kopijos patvirtina aplinkybę, kad po palikėjo J. N., mirusio 2009-09-04, mirties pareiškėja apmokėjo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas (b.l. 22-33). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjai E. N. 2005-09-28 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 1-8920 pagrindu nuosavybės teise priklauso 110/982 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 390/1000 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini); J. N. vardu registruota nuosavybės teisė į 332/982 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 305/1000 dalių gyvenamojo namo ir kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 34-35, 36-39, 41-43, 44-45).

Byloje liudytojais apklausti asmenys vienareikšmiškai patvirtino aplinkybę, kad pareiškėja tiek iki senelio J. N. mirties, tiek ir po jo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie patvirtina tiek pareiškėjos, jos įgaliotos atstovės advokatės duotus paaiškinimus, tiek suinteresuotų asmenų duotus paaiškinimus, todėl teismas jais remiasi (LR CPK 192str.,185str.). Byloje pateiktos mokėjimo kvitų ir atsikaitymo knygelių kopijos patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja pagal testamentą paveldėtą turtą po palikimo atsiradimo pradėjo faktiškai valdyti, t.y. priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Kritiškai vertintini suinteresuoto asmens atstovės argumentai, kad pareiškėjos pareiga išlaikyti visą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kyla iš 2005-09-28 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 1-8920. Mirus palikėjui J. N. pasibaigė visos pareiškėjos prievolės mirusiojo atžvilgiu, kartu ir pareiškėjos prievolė rentos gavėją aprūpinti gyvenamąja patalpa, jam teikti materialinį aprūpinimą, tuo pačiu apmokėti palikėjui suteiktų komunalinių paslaugų išlaidas. Mirus palikėjui J. N. pareiškėjos veiksmai, kuriais ji priėmė po jo mirties testamentu jai paliktą turtą, gali būti įvertinti kaip tęstinio pobūdžio (komunalinių paslaugų išlaidų apmokėjimas), tačiau teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiga išlaikyti palikėjui J. N. nuosavybės teise priklausiusią nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį po palikėjo mirties 2005-09-28 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 1-8920 pagrindu pasibaigė. Pareiškėjos veiksmai, kad ji ir toliau po rentos gavėjo J. N. mirties apmoka viso nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymui tenkančius mokesčius, teismo vertinimu, įrodo, kad ji palikimą priėmė pagal testamentą, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą (LR CPK 185str., CK 5.50str.2d.).

Pareiškėja yra palikėjo anūkė. Palikėjas buvo sudaręs testamentą. CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Konstatuotina, kad pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą pagal 2009 04 15 testamentą, sudarytą J. N. a.k(duomenys neskelbtini) patvirtintą Kauno m. 5-ojo notarų biuro notaro R. Palšausko, registro Nr. 5-1-241, šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktų mokėjimo už elektrą , dujas, atliekų išvežimą kvitų šaknelių kopijos (b.l. 22-33). Nei vienas iš suinteresuotų asmenų jokių įrodymų dėl mokesčių , tai yra turto, palikto J. N. testamentu, faktinio valdymo teismui nepateikė (LR CPK 177str.,178str.,185str.).

Pareiškėja palikimą priėmė pagal testamentą, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nes po senelio mirties prižiūrėjo ir rūpinosi jam nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, kitais buities daiktais. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (Lietuvos Respublikos CPK 177 str., 185 str., 192 str.). Šių aplinkybių neginčija ir nepaneigia ir suinteresuoti asmenys – pareiškėjos sūnūs bei pareiškėjos senelė A. N. (LR CPK 182str.4d.).

Pareiškėja per CK 5.50 str. 5 d. nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė per šį terminą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 8 p.). Neturėdama teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėja negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti.

Įvertinant pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, jos įgaliotos atstovės advokatės duotus paaiškinimus, suinteresuotų asmenų A. N., D. N., V. N. ir A. N. valią bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas, įrodytas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja E. N. priėmė palikimą, po jos senelio J. N. a.k. (duomenys neskelbtini), mirties 2009 09 04 pagal testamentą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (LR (duomenys neskelbtini).2d.8p.,177str.,185str.,186str.,LR CK 5.50str., 5.51str.1d.) ir pareiškėjos pareiškimas tenkintinas pilnai. Pareiškėjai siekiant paveldėtą nekilnojamąjį turtą viešame registre įregistruoti savo vardu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. l d., 2 d. 8 p.).

Ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi ji nori paveldėtą nekilnojamąjį turtą, atsiradusį po jos senelio mirties, įregistruoti viešame registre kaip savo nuosavybę.

Iš pareiškėjos priteistinos 33,64 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).

Nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-582/2009).

Pareiškėja prašo priteisti 1500Lt advokato atstovavimo išlaidų tik iš suinteresuoto asmens A. N..

Patenkinus pareiškimą, įvertinant tai, kad byloje dalyvavo 4 suinteresuoti asmenys, o priešingą suinteresuotumą pareiškė tik vienas asmuo A. N., pareiškėjos prašymas priteisti advokato atstovavimo išlaidas tenkintinas dalinai, nes suinteresuotas asmuo A. N. yra neįgalus, todėl remiantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, priteistinos iš suinteresuoto asmens A. N. 375Lt advokato atstovavimo išlaidos –pareiškėjai (LR CPK 98str.) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 177 str., 185 str., 186 str., 263str.-270str.,444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. N. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po senelio J. N. a.k. (duomenys neskelbtini) 2009 09 04 mirties, faktiškai pradėdama valdyti turtą, paveldėtą pagal 2009-04-15 sudarytą J. N. testamentą ( patvirtintą notaro R. Palšausko, registro Nr. 5-1-241).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjos E. N. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 33,64 Lt (trisdešimt tris Lt 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš suinteresuoto asmens A. N. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Samylų g. 4-1, Kaune 375Lt ( tris šimtus septyniasdešimt penkis Lt) advokato atstovavimo išlaidų pareiškėjai E. N. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.