- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- 2-26563-854/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19828-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių šiluma“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Anykščių šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, priteisti 2921,73 Lt skolą už suvartotą šilumos energiją, 232,92 Lt delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013-01-31 Anykščių rajono savivaldybės 1-ajame notarų biure išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, iš kurio matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teise perėjo valstybei. Minėto buto savininkė J. S. 2009-08-22 mirė. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, kaip palikimą priėmusio įpėdinio, susidariusį 2921,73 Lt įsiskolinimą už suvartotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-08-22, t. y. iki buto savininkės J. S. mirties, bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ pagrindu paskaičiuotus 232,92 Lt dydžio delspinigius.
Ieškovo atstovas E. M. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad dėl minėtos skolos sumokėjimo 2010-06-30 raštu Nr. 313 ieškovas kreipėsi į Utenos apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją. Utenos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija 2011-04-08 raštu Nr. (8.556)-4.2-2733 informavo ieškovą, jog Utenos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija neatliks veiksmų, susijusių su J. S., mirusios 2009-08-22, palikimo priėmimu. Ieškovas nurodo, kad 2013-01-31 butas paveldėjimo teise perėjo valstybei, todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė nesutinkanti su ieškovo reiškiamais reikalavimais, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo raštą, kuriame nurodytos palikėjos J. S. skolos iki jos mirties, gavo tik 2013-06-21 Vilniaus miesto apylinkės teismui persiuntus ieškovo ieškinį, t.y. praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams ir nuo palikimo atsiradimo dienos praėjus daugiau kaip trejiems metams. Kadangi įstatymo nustatyti terminai yra praleisti, atsakovė prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė K. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, palikimą priėmė 2013 m. Tuo tarpu, 2010 m., kai ieškovas kreipėsi į Utenos apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją informuodamas apie skolą, Lietuvos Respublika nebuvo mirusiosios turto paveldėtoja. Ieškovas turėjo kreiptis į teismą dėl paveldėtojo nustatymo, tačiau į teismą nesikreipė ir jokių veiksmų neatliko, kad išsiaiškintų, kas paveldėjo mirusiosios turtą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2013-01-31 Anykščių rajono savivaldybės 1-ajame notarų biure išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, iš kurio matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai 2009-08-22, paveldėjimo teise perėjo valstybei (b. l. 3-4). Po J. S. mirties liko 2921,73 Lt skola už suvartotą šilumos energiją susidariusi laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-08-22 ir nesumokėti 232,92 Lt dydžio delspinigiai (b. l. 7-9).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas tiekė šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-08-22. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog neginčija ir skolos dydžio (b. l. 29).
Taigi, nagrinėjamojoje byloje ginčas, kad palikėja turėjo ieškinyje nurodyto dydžio turtinę prievolę ieškovui, nekilo, taip pat nėra ir ginčo, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei.
Dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali pratęsti šį terminą jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
Byloje nustatyta, jog ieškovas 2010-06-30 raštu Nr. 313 kreipėsi į Utenos apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas perimti butą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės žinion ir sumokėti susidariusią skolą (b. l. 26). Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-04-08 raštas Nr. (8.56)-4.2-2733 patvirtina aplinkybę, kad valstybė, iki priimdama 2013-01-31 palikėjos J. S. turtą, buvo informuota apie mirusiosios kreditorinį įsiskolinimą uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių šiluma“ (b. l. 27). Tokį atsakovės informavimą teismas laiko tinkamu pareiškimu įpėdiniui apie turimą kreditorinį reikalavimą Lietuvos Respublikos CPK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Atsižvelgiant į įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus tikslą, svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nors ieškovas praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą informuoti Lietuvos Respubliką apie mirusiosios skolas, jis nepraleido įstatyme numatyto trijų metų naikinamojo termino, todėl taikyti ieškinio senatį pagrindo nėra.
Dėl palikėjos skolos ieškovui ir valstybės pareigos už ją atsakyti
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė J. S. (b. l. 28). Kadangi minėto buto šilumos vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos tiekimo tinklų, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.384 straipsnio, 1.71 straipsnio reikalavimus laikoma, kad žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais su J. S. buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią buto savininkei atsirado prievolė mokėti už teikiamas paslaugas (CK 6.384 str.). Už laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-08-22 į butą, adresu (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją susidarė 2921,73 Lt įsiskolinimas (b. l. 7-9), į kurį ieškovas reiškia pagrįstą reikalavimą (CK 6.38., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str.).
Palikėjai praleidus terminus piniginėms prievolėms įvykdyti (sumokėti už šiluminę energiją), ieškovas reikalauja priteisti jam iš atsakovės delspinigius, numatytus 1995 01 26 įstatyme Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims”. Minėto įstatymo 1 str. apibrėžia ratą asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi teisę reikalauti 0,04 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Pagal šio įstatymo nuostatas ieškovas galėtų pretenduoti į delspinigius, jei jų reikalautų už Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį arba valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčius. Ieškovas nėra nei valstybės, nei savivaldybės įmonė, teikianti komunalines paslaugas, todėl šiuo atveju taikytinos bendros įstatymo nuostatos, kad dėl netesybų ir jų dydžio turi būti susitarta raštu (CK 6.72 str.). Įrodymų apie tokį susitarimą su palikėja ieškovas nepateikė. Todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.
2013-01-31 Anykščių rajono savivaldybės 1-ajame notarų biure išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, iš kurio matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai 2009-08-22, paveldėjimo teise perėjo valstybei (b. l. 3-4).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Valstybei paveldėjimo teise perėjo visas palikėjos turtas, todėl ji atsako už palikėjos skolas, tačiau neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis),
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog valstybės paveldėto palikėjai J. S. nuosavybės teise priklausiusio buto vidutinė rinkos vertė yra 19400 Lt (b. l. 28). Ieškovui priteistina skola yra 2921,73 Lt dydžio. Daugiau duomenų apie palikėjos kreditorius byloje nėra. Nors priteistina suma yra mažesnė už paveldėto turto vertę, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, tikroji valstybės paveldėto turto vertė paaiškės tik jį realizavus, todėl sprendimu nustatytina, kad iš atsakovo priteistina suma, neviršijant Lietuvos Respublikai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, Lietuvos Respublikos CPK 79 str. 1 d., 93 str. 1 d. pagrindu iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 92,62 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 5, 6), t.y. 87,99 Lt.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 8,05 Lt (b. l. 1, Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p.), yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.), teismas šios sumos nepriteisia (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, kodas 111105555, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, ieškovo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Anykščių šiluma“, juridinio asmens kodas 154112751, naudai 2921,73 Lt (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt vieną Lt 73 ct) skolos ir 87,99 Lt (aštuoniasdešimt septynis Lt 99 ct) bylinėjimosi išlaidų, neviršijant Lietuvos Respublikai po palikėjos J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.