Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2017-02-28 · Byla Nr. A2.2.-128-829/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
A2.2.-128-829/2017
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00068-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Pažeidėjas
R. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimoNr. A2.2.-128-829/2017
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00068-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. vasario 28 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas R. B. surašytas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 31 d. 4 val. UAB „Gelgaudikė“ priklausančios kavinės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia išdaužė įėjimo durų stiklo paketą, sulaužė tualete buvusį popieriaus laikiklį dėl ko padarė bendrovei 150 Eur turtinė žalą, iš jų 50 Eur kainavo atstatymo darbai. R. B. turtinę žalą atlygino.

Administracinio teisės pažeidimo protokole R. B. visiškai prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, patvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, nurodė, kad atlygino padarytą 150 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Administracinė atsakomybė nuo baudžiamosios atsakomybės atribotina pagal teisės pažeidimo sudėties elementų požymius, pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį (teisės pažeidimo pasekmes, padarytą materialinę žalą, teisės pažeidimo recidyviškumą (pakartotinumą), teisės pažeidimo padarymo būdą, priešingumą teisei, teisines pasekmes. Veikos pavojingumą neretai lemia ne vien pats kėsinimosi objektas, bet ir kiti veikos požymiai, tiek objektyvūs, tiek subjektyvūs: padarytos žalos pobūdis ir dydis, veikos aplinkybės, vieta, laikas, motyvai, tikslas, veiksmų pakartotinumas ir t. t.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 buvo patvirtintas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Kauno apygardos teismo 2017-02-24 nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-156-175/2017).

ATPK 50³ straipsnyje nurodyta, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį padaryta veika kvalifikuojama kaip: nesunkus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (ATPK 50³ straipsnis). Taigi už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje – tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos – atsakomybė kyla, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos (112,98 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016).

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas ir su tuo susijusios išlaidos. R. B. surašytame ATP protokole nurodyta 150 Eur padarytos žalos dydis, t. y. 100 Eur už įėjimo durų stiklo paketą, popieriaus laikiklį ir 50 Eur už žalos pašalinimą susijusios išlaidos. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad padarytos žalos pašalinimas kainavo 150 Eur, tai yra t. y. 3,98 BBND.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. B. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnyje, kadangi padaryta žala viršija 3 MGL, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50³ straipsnyje, nutrauktina.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. B. veika padaryta 2016-12-31, 2017-01-07 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 ar 3 dalyse, todėl vien tai, kad asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jam taikyti administracinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri pradėta pagal ATPK 50³ straipsnį R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Loreta Masevičiūtė