Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. D. ir R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. D. ir R. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (suinteresuotas asmuo AB SEB bankas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl nutarties iškelti bankroto bylą pareiškėjams dalies, kuria jiems nustatyta 250 Eur per mėnesį suma būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliantai taip pat nurodo, jog nutartyje nenustatytas atlyginimas bankroto administratoriui.

Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 3 d. 4 p. nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti nurodyta lėšų suma fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 3 d. 1 p.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 3 d. ir CPK 736 str. mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-269-219/2015).

Pareiškėjai būtiniems poreikiams tenkinti prašė patvirtinti 495-550 Eur: 250 Eur buto išlaikymui, 60-90 Eur transporto išlaidoms, 15 Eur – komunikacijos išlaidoms, 20 Eur – vaistams, 150 Eur – maistui ir buities prekėms. Teismo posėdžio metu pareiškėjai pripažino, kad šiuo metu būsto nenuomoja, nes gyvena pas vaikus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, jog pareiškėjai šiuo metu būsto nenumojuoja ir nepatiria išlaidų jo išlaikymui, išlaidų būtiniesiems poreikiams sumažino iki 250 Eur.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinęs pareiškėjos gaunamas pajamas (apie 500 Eur), pareiškėjų gyvenamąją vietą (gyvena pas vaikus), sveikatos būklę (abu pareiškėjai turi sveikatos problemų), į padidėjusį MMA (nuo 300 Eur iki 325 Eur), pareiškėjų darbingą amžių ir galimybes darbo rinkoje (pareiškėja turi dvi specialybes, pareiškėjas – 20 metų patirtį statybos versle), sprendžia, kad yra pagrindas padidinti lėšų sumą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai nepridėjo jokių įrodymų, jog gyvendami pas savo vaikus patiria papildomas išlaidas būsto išlaikymui ar aktyviai ieškosi kito būsto pagal nuomos sutartį, taip pat siekiant išlaikyti skolininkų ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pakankama pareiškėjams kiekvieną mėnesį reikalingų lėšų suma būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos yra 350 Eur. Pažymėtina, kad suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nustatoma apibrėžtam laikui, t. y. nuo teismo nutarties iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Tačiau galutinis išlaidų dydis ir kokią reikšmę šios išlaidos turės pareiškėjams vykdant įsipareigojimus kreditoriams, bus vertinamas tik teismui gavus mokumo atkūrimo plano projektą su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku (FABĮ 8 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamojoje dalyje keistina, nustatant 350 Eur sumą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 3 d. 4 p. taip pat numatyta, kad teismo nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti nurodyta lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą bankroto administratorius savo vardu turi atidaryti atskirą depozitinę sąskaitą kredito įstaigoje fizinio asmens kreditorių reikalavimas tenkinti (FABĮ 6 str. 5 d. 4 p.) ir apie tai informuoja fizinį asmenį (FABĮ 6 str. 6 d.). Remiantis FABĮ 6 str. 7 d. fizinis asmuo, gavęs duomenis apie bankroto administratoriaus vardu atidarytą sąskaitą, perveda bankroto procedūroms atlikti 6 str. 3 d. 4 p. nurodytą lėšų sumą į bankroto administratoriaus nurodytą depozitinę sąskaitą. FABĮ 22 str. 3 d. nustatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi iš teisinio reglamentavimo seka, kad teismo nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą turi būti nurodyta lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, tačiau dėl administravimo išlaidų sumos viso bankroto proceso metu sprendžia pirmasis kreditorių susirinkimas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pareiškėjų bankroto administratoriumi paskyrė – Įmonių bankroto valdymo departamento pasiūlytą kandidatūrą – UAB „Skolvalda“, tačiau administravimo išlaidų sumos nenustatė ir preliminaraus išlaidų dydžio nesiaiškino. Taigi šiuo atveju būtų pagrindas klausimą dėl administravimo išlaidų sumos patvirtinimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Tačiau atsižvelgiant į fizinių asmenų bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, teisinį reglamentavimą, pagal kurį pirminė administravimo lėšų suma negali būti didesnė nei 3 MMA (FABĮ 22 str. 3 d.), pareiškėjų skolų ir pajamų balansą bei siekiant operatyvaus bankroto proceso vykdymo, skolininkų ir kreditoriaus interesų pusiausvyros užtikrinimo, apeliacinės instancijos teismas šį klausimą išsprendžia iš esmės – tvirtinama 300 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjų S. D. ir R. D. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje nustatyta lėšų suma pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos yra per maža ir neatitinka skolininko bei jo kreditoriaus interesų pusiausvyros, tuo tarpu klausimas dėl administravimo lėšų iš viso nebuvo išspręstas, todėl apeliantų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiama nutarties dalis keistina bei nutartis papildoma dėl lėšų sumos, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį pakeisti.

Padidinti patvirtintą lėšų, reikalingų kiekvieną mėnesį S. D. ir R. D. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, sumą iki 350 Eur.

Patvirtinti 300 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjų S. D. ir R. D. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.