Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės J. B. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties, kuria nutarta priverstinai parduoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus iš varžytynių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ( CPK 329 str. 2, 3 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Hipotekos teisėjo nutartį priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 straipsnis), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu per įkeitimo sutartyje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo nevisiškai (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4.216 straipsnyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra. Šių teisės normų paskirtis - apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams.

Bankroto procesas apima ir vykdymo veiksmus - bankrutavusios įmonės turto pardavimą ir atsiskaitymą su kreditoriais (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnis). Bankroto proceso metu išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko turtą. Kadangi skirtingos teisinės formos subjektai bei jų veiklos reglamentavimas pasižymi tam tikra specifika, Įmonių bankroto įstatyme papildomai reglamentuoti tam tikri bankroto klausimai, nustatant šių subjektų bankroto ypatumus. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), šių įmonių bankroto procesas turi tam tikrų specifinių bruožų. Kaip byloje nustatyta, Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartimi L. B. komercinei įmonei iškėlė bankroto bylą (civilinės bylos Nr.B2-3059-153/2009).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies (2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcija) 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai įmonės turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto, savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe. Ši įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Šią išvadą, be kita ko, lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva" v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006). Taigi poreikis reikšti bankroto byloje kreditoriaus reikalavimus, kylančius iš sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), priklauso nuo individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), nes visas įmonininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansą. Tai reiškia, kad bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bus pardavinėjamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu būdu tenkinami kreditorių reikalavimai. Todėl nėra pagrįstas atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvas, kad įstatymo taikymas varžo kreditoriaus teises, nes kreditorius įgijo teisę patenkinti reikalavimus ne tik iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir individualios įmonės savininkų turto.

Bylos duomenimis, V. B. ir J. B., užtikrindami skolininkei L. B. komercinei firmai suteikto kredito grąžinimą, sutartinės hipotekos lakštu įregistruotu hipotekos registre, įkeitė AB SEB bankui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1510 ha ploto, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 240,42 kv. m bendro ploto, bei kiemo statinius unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius Marijampolės rajone, (duomenys neskelbtini) (b. 1. 16, 18, 20). Kaip žinia, bankroto procesas apima ir vykdymo veiksmus, kuriuos šiame procese atlieka ne antstolis, o teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo - įmonės administratorius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Įmonių bankroto įstatyme nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi Kauno miesto savivaldybės Įmone „Namų, priežiūra" v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-259/2009).

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad įmonės savininko turtas gali būti parduotas įmonės administratoriaus tik bankroto procedūros vykdymo metu, o ne, kaip nurodyta skundžiamojoje nutartyje, išieškotojos pasirinkto antstolio, nes tai prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama (CPK 330 str.), klausimas išsprendžiamas iš esmės, išieškotojos prašymas dėl įkeisto turto paradavimo iš varžytinių atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti. Išspręsti klausimą iš esmės, išieškotojos AB SEB banko prašymą parduoti iš varžytynių hipoteka Nr.(duomenys neskelbtini) įkeistus nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 0.1510 ha ploto, gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 240,42 kv.m bendro ploto bei kiemo statinius unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškoti neginčo tvarka iš skolininkų V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k(duomenys neskelbtini) kreditoriui AB SEB bankui 348.706,37 Lt (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus šešis litus, 37 cnt.) negrąžinto kredito, 21.338,30 Lt (dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt aštuonis litus 30 cnt) nesumokėtų palūkanų, 2.093,93 Lt (du tūkstančius devyniasdešimt tris litus 93 cnt.) delspinigių, 131 Lt žyminio mokesčio, atmesti.