Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-01 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas areštu 36 (trisdešimt šešioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirtas areštas 24 (dvidešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-09-16 nuosprendžiu paskirta subendrinta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio V. K. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis 2014-11-22, apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), klube „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš be priežiūros paliktos rankinės pagrobė svetimą – nukentėjusiajai L. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S7562“ su beverte „Tele 2 Pildyk“ SIM kortele, 180 Lt (52,13 eurų) vertės, ir iš rankinėje esančios piniginės pagrobė 250 litų (72,41 eurų), iš viso pagrobė 430 Lt (124,54 eurų) vertės svetimo turto.

Nuteistojo V. K. teigimu, jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nesukėlusį nukentėjusiajai L. A. sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, po 2014-11-22 padaryto baudžiamojo nusižengimo jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios. Nuteistasis V. K. nurodo, kad jis yra jauno amžiaus, jam 18 metų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su mama, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, nors ir anksčiau buvo 4 kartus teistas, tačiau už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, todėl remiantis Lietuvos Respublikos BK 27 str., jis nėra recidyvistas. Apelianto nuomone, skyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – jis netektų darbo, negalėtų padėti savo mamai, laisvės atėmimas sugriautų jo gyvenimą. Pasižada daugiau visada laikytis įstatymų ir niekada nenusikalsti, mano, kad pasitaisys be laisvės atėmimo, nes padarė išvadas ir daugiau nenusikals, laikysis visų teismo paskirtų įpareigojimų, taip pat pasižada nevartoti alkoholio.

Teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai V. K. pripažino kaltu pagrobus svetimą turtą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. Nuteistojo V. K. kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais teisme ištirtais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas teismo proceso metu Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-01 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam V. K. bausmę už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam V. K. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytas baudžiamasis nusižengimas, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.), į V. K. asmenybę – naują nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kai laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo taikytas du kartus 2013-12-30 ir 2014-09-16 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiais bei pažeisdamas jam nustatytus įpareigojimus būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val. ryto, nesilankyti vietose, kur daroma neigiama įtaka bei nevartoti alkoholinių gėrimų, praėjus vos 2 mėnesiams po paskutinio nuosprendžio priėmimo, dirba, ėmėsi priemonių ir susitarė dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiąja L. A.. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai V. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką arešto bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. K. už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bausmė – areštas 36 paroms – yra didesnė nei Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. numatytos arešto bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkis, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., V. K. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas areštas 24 paroms. Taigi teigti, kad V. K. paskirta bausmė ir galutinė dalinio sudėjimo būdu su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme subendrinta bausmė (1 metai 2 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo) yra per giežtos nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. (2015-03-24 įsigaliojusi įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas iki nusikalstamos veikos, kurią padaręs pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo keturis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikalto neišnykus teistumui, be to, iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas 2 kartus, tačiau laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas V. K. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naują nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus V. K. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant V. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. nurodo, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nesukėlusį nukentėjusiajai L. A. sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, po 2014-11-22 padaryto baudžiamojo nusižengimo jokių kitų nusikalstamų veikų nepadarė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, kad jis yra jauno amžiaus, jam 18 metų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su mama, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, kad anksčiau teistas už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, todėl remiantis Lietuvos respublikos BK 27 str., jis nėra recidyvistas, kad skyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – jis netektų darbo, negalėtų padėti savo mamai, laisvės atėmimas sugriautų jo gyvenimą, kad jis pasižada daugiau visada laikytis įstatymų ir niekada nenusikalsti, mano, kad pasitaisys be laisvės atėmimo, nes padarė išvadas ir daugiau nenusikals, laikysis visų teismo paskirtų įpareigojimų, taip pat pasižada nevartoti alkoholio, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę ar atidėti bausmės vykdymą dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. K. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.