- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-348-125/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03887-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- N. C.
- Atsakovas
- VĮ „Klaipėdos regiono keliai“
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. C. ieškinį atsakovei VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. C. (T. C.), ir ieškovės N. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 18 000 Lt baudos pagal preliminariąją sutartį, nes, jos teigimu, dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2008-05-09 su atsakove pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti 30 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius, ieškovei parengus ir patvirtinus detalųjį planą, pakeitus žemės paskirtį iš žemės ūkio į komercinę. Sutarties 5.2 p. šalys susitarė, kad jeigu atsakovė (pirkėja) sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais nenupirks iš ieškovės (pardavėjos) žemės sklypo, atsakovė turės sumokėti ieškovei 18 000 Lt dydžio baudą už prievolės neįvykdymą. 2011-06-30 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo nuspręsta tvirtinti ieškovės žemės sklypo detalųjį planą. Įvykus sutartyje numatytai sąlygai – parengus ir patvirtinus detalųjį planą, pakeičiant žemės paskirtį, ji, ieškovė, ne kartą žodžiu ragino atsakovę sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovė vis delsė. 2011-10-05 ji, ieškovė, įteikė atsakovei rašytinį pranešimą apie detaliojo plano parengimą ir patvirtinimą bei nurodė, kad galima sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Pranešime nurodytu terminu (iki 2011-11-01) atsakovė nenurodė jai patogaus laiko ir vietos pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, neišreiškė jokios pozicijos sutarties sudarymo klausimu. 2012-01-18 ieškovė įteikė atsakovei pranešimą dėl ketinimo sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su kitu pirkėju ir paprašė pareikšti poziciją dėl preliminariosios sutarties vykdymo ir pagrindinės sutarties sudarymo. 2012-01-28 atsakovė informavo ieškovę, kad dėl pasikeitusių aplinkybių negalės įgyvendinti ankstesnių planų žemės sklypą panaudoti visuomenės poreikiams, nes beveik visas ieškovės žemės sklypas 2010 m. spalio mėn. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos bei administracijos direktoriaus priimtais sprendimais jau yra rezervuotas šiuose sprendimuose nurodytiems visuomenės poreikiams, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija inicijuos šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą Žemės įstatymo nustatyta tvarka. 2012-02-08 ieškovė kreipėsi į atsakovę su pakartotiniu prašymu aiškiai pareikšti savo poziciją dėl 2008-05-09 preliminariosios sutarties vykdymo ir pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tačiau atsakovė jokio atsakymo nepateikė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė informaciją, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą numatoma pradėti skyrus finansavimą iš valstybės biudžeto, tačiau 2012 m. valstybės biudžete lėšų toms procedūroms pradėti nenumatyta. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė sutartyje nustatytu terminu žemės sklypo iš ieškovės nenupirko, t. y. pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, ji, ieškovė, turi teisę iš atsakovės reikalauti 18 000 Lt dydžio baudos, nes pagal CK 6.165 str. 4 d. civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Šiuo atveju ji, ieškovė, įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovė, kol kas nesant jokių realių kliūčių pagrindinei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, atsisako tai padaryti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-16 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalių 2008-05-09 preliminariojoje sutartyje nustatytas 3 mėnesių terminas pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti prasidėjo 2011-07-01 ir baigėsi 2011-10-01. Šalys per 2008-05-09 preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą iki 2011-10-01 pagrindinės sutarties nesudarė, todėl preliminarioji sutartis – kaip ir atsakovės prievolė sudaryti pagrindinę sutartį – pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Kadangi šalys raštu nesusitarė dėl preliminariojoje sutartyje numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimo ar pakeitimo, ieškovės ir atsakovės po 2011-10-01 vykęs susirašinėjimas šioje byloje sprendžiant dėl kieno kaltės per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis neturi teisinės reikšmės. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti prasideda pardavėjui parengus ir patvirtinus detalųjį planą, todėl pardavėjas turėjo informuoti pirkėją apie įvykusį juridinį faktą. Šalys preliminariojoje sutartyje neaptarė, kokia forma pardavėjas turi informuoti pirkėją, jog detalusis planas yra patvirtintas. Ieškovė, teigdama, jog žodžiu laiku informavo atsakovę apie parengtą detalųjį planą ir pasiūlė sudaryti pagrindinę sutartį, turi įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 str.). Atsakovės atstovas tokių faktinių aplinkybių nepripažįsta. Ieškovė pareikalavo įvykdyti preliminariąją sutartį raštu 2011-10-05, t. y. pasibaigus joje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pateikė atsakovei pasiūlymą sudaryti pagrindinę sutartį ir kad atsakovė per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį (CPK 185 str.). Ieškovė neįrodė, kad preliminariojoje sutartyje numatytu terminu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo ir ieškovės ieškinys atsakovei dėl baudos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, kad tiek ji, ieškovė, tiek trečiasis asmuo patvirtino, jog įvykus sutartyje numatytai sąlygai – parengus ir patvirtinus detalųjį planą, pakeičiant žemės paskirtį, trečiasis asmuo asmeniškai 2011-07-04 žodžiu informavo atsakovę apie ieškovės pasirengimą sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog atsakovė akivaizdžiai vengė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir jos, ieškovės, atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Atsakovė neinformavo ieškovės apie pasikeitusias aplinkybes, t. y. apie tai, kad nebeketina pirkti žemės sklypo, nes jį ketinama paimti visuomenės poreikiams tenkinti. Atsakovė teigdavo, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tikrai bus netrukus sudaryta, šalys dėl to susitikinėjo, tarėsi. Atsižvelgdamas į jos, ieškovės, ir atsakovės suinteresuotumą pagrindinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, teismas turėjo kritiškai vertinti atsakovės atstovo paaiškinimus dėl to, jog apie detaliojo plano parengimą jis tariamai sužinojo tik 2011-10-05 gavus ieškovės rašytinį pranešimą. Atsakovei buvo žinoma tiek apie visą detaliojo plano rengimo procesą, tiek apie jo patvirtinimą, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų pagrindinei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Teismas neteisingai nustatė termino eigos pradžią pagrindinei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, nepagrįstai nenustatė atsakovės kaltės dėl šios sutarties nesudarymo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, jog preliminariosios sutarties 1.2 p. šalys buvo susitarusios, kad parengus ir patvirtinus detalųjį planą, pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėtų būti pasirašyta per 3 mėnesius nuo detaliojo plano parengimo ir patvirtinimo. Ieškovė per minėtą terminą nepranešė jai, atsakovei, kad yra visos sąlygos pasirašyti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, tai padarė tik po to, kai baigėsi terminas pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai pasirašyti. Ieškovė pateikė įrodymus, kad tik 2009-03-31, t. y. praėjus daugiau nei 10 mėn. po sutarties sudarymo kreipėsi dėl projektavimo darbų atlikimo. Neprotingai delsdama, ieškovė prisiėmė riziką dėl pagrindinės sutarties nesudarymo ir privalo prisiimti dėl to kilusias pasekmes (patirtas išlaidas). Ji, atsakovė, niekada neklaidino ieškovės dėl pagrindinės sutarties pasirašymo. Ieškovė pati klaidina teismą, teigdama, kad 2011-07-04 ji, atsakovė, žodžiu buvo informuota apie detaliojo plano patvirtinimą. Atsakovės nuomone, ieškovė taip elgiasi tik norėdama pateisinti savo neveiklumą ir dėl to patirtus finansinius nuostolius padengti jos, atsakovės, sąskaita.
Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti jam iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir ieškovė apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 str. 2 d. numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 str., teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui, ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog preliminariojoje sutartyje numatytu terminu pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl taikyti atsakovei civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo ir ieškovės ieškinys atsakovei dėl baudos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Skundžiamas teismo sprendimas yra aiškiai ir pakankamai išsamiai motyvuotas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis ir jų motyvacija.
Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, jog 2008-05-09 preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad terminas pagrindinei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti prasideda pardavėjui parengus ir patvirtinus detalųjį planą, todėl pardavėjas (ieškovė) turėjo informuoti pirkėją (atsakovę) apie įvykusį juridinį faktą. Šalių preliminariojoje sutartyje nustatytas 3 mėnesių terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti prasidėjo 2011-07-01 ir baigėsi 2011-10-01, tačiau šalys per nustatytą terminą iki 2011-10-01 pagrindinės sutarties nesudarė, todėl prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė (CK 6.165 str. 5 d.). Ieškovė savo ieškinio reikalavimą dėl 18 000 Lt baudos priteisimo iš atsakovės grindžia tuo, kad, pasak jos, atsakovė akivaizdžiai vengė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir jos, ieškovės, atžvilgiu elgėsi nesąžiningai. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad tiek ji, ieškovė, tiek trečiasis asmuo patvirtino, jog įvykus sutartyje numatytai sąlygai – parengus ir patvirtinus detalųjį planą, pakeičiant žemės paskirtį, trečiasis asmuo asmeniškai 2011-07-04 žodžiu informavo atsakovę apie ieškovės pasirengimą sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė tokias ieškovės nurodytas aplinkybes neigia. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2011-10-05 raštu informavo atsakovę apie žemės paskirties pakeitimą, detaliojo plano patvirtinimą ir pasiūlė iki 2011-11-01 sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi ieškovė kreipėsi į ieškovę dėl pagrindinės sutarties sudarymo jau pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pateikė atsakovei pasiūlymą sudaryti pagrindinę sutartį ir kad atsakovė per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariąją sutartį sudariusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius tokiu atveju, jei ji nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 str. 4 d.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovas pagal CPK 178 str. įtvirtintą nuostatą turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. To nepadarius, reikalavimai netenkinami.
Į ieškovės apeliacinio skundo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakytina, jog CPK 321 str. 1 d. yra įtvirtinta nuostata, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Teisėjų kolegijai nebuvo pagrindo pripažinti, kad apeliacinį skundą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes šalys pateiktuose procesiniuose dokumentuose aiškiai išdėstė savo pozicijas.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai neturi jokios įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantės ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-16 sprendimą palikti nepakeistą.