- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- e1-1141-1049/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09877-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- L. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Jungtinėse Amerikos Valstijose, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Jungtinėse Amerikos Valstijose, „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
L. B. vairavo kelių transporto priemonę esant neblaivumo požymiams ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent, 2020 m. kovo 8 d., apie 9.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo vairuojamą automobilį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo atsisakydamas pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis L. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose ir į Lietuvą jis grįžta kartą per metus, o jam grįžus 2020 m. vasario 23 d., jo žmonos brolis V. Š. pasiūlė pasinaudoti jo įmonei priklausančiu automobiliu Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2020 m. kovo 8 d., jis minėtu automobiliu važiavo Kauno mieste, kur jį sustabdė policijos pareigūnai, nurodydami, jog pamatęs juos L. B. padidino važiavimo greitį. Pareigūnai, patikrinę jo dokumentus nurodė jaučiantys nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, dėl ko paprašė pasitikrinti alkotesteriu, tačiau L. B. atsisakė, kadangi buvo blaivus, nes ryte vartojo tik nealkoholinį alų. Paaiškino, kad buvo susinervinęs, kad jį sustabdė be priežasties, todėl neklausė pareigūnų perspėjimo, jog dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą gali kilti baudžiamoji atsakomybė. L. B. daug metų Lietuvoje negyvena, dėl ko nėra susipažinęs su galiojančiais teisės aktais, o tuo metu nesuvokė situacijos rimtumo. Jungtinėse Amerikos Valstijose su žmona turi savo verslą, todėl prašo esant galimybei paskirti jam baudą (b. l. 83–85).
Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis kaltinamajam L. B., kuris yra jo žmonos brolis, grįžusiam iš Jungtinių Amerikos Valstijų, leido naudotis jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu Nissan Qashqai, valst. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 8 d., V. Š. pats L. B. telefonu informavo apie tai, kad policijos pareigūnai paėmė jo įmonei priklausantį automobilį. Kokiomis aplinkybėmis jį policijos pareigūnai sustabdė ir ar jis tuo metu buvo blaivus, V. Š. nežino, įvykio dieną su kaltinamuoju susitikęs nebuvo, tačiau teigė, jog pastarasis alkoholiu nepiktnaudžiauja (b. l. 32–33).
Iš tarnybinio pranešimo apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą matyti, kad 2020 m. kovo 8 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje (toliau – KP NVRS) gautas Kauno AVPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio D. R. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 202 m. kovo 8 d., jis kartu su vyr. patruliu A. B. patruliuodamas (duomenys neskelbtini) sankryžoje pastebėjo tamsios spalvos visureigį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galimai dideliu greičiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu gali kelti pavojų eismo saugumui, vairuotojas gali būti neblaivus. Apie 9.40 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, jog automobilį vairavo L. B., kuris vizualiai atrodė neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, o kalba nerišli. L. B. teigė 15 minučių laikotarpiu alkoholio nevartojęs, dėl ko jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. L. B. tai padaryti atsisakius, pareigūnai paaiškino, jog vengimas pasitikrinti blaivumą, kuomet yra nustatyti neblaivumo požymiai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, dėl ko A. B., pradėjo filmuoti vairuotojo atsisakymą tikrintis blaivumą, kurio metu pastarasis buvo įspėtas, kad yra filmuojamas ir jam dar kartą buvo pasiūlyta tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, įspėjant, kad vengimas tikrintis blaivumą, kuomet yra nustatomi neblaivumo požymiai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, pastarasis tikrintis blaivumą atsisakė. Vairuotojui atsisakius pasitikrinti blaivumą, buvo pasiūlyta atlikti blaivumo nustatymo testą ir tokiu būdu įvertinti jo bendrą būklę, bet pastarasis taip pat atsisakė. (b. l. 10–16).
Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės vyr. tyrėjo D. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad atsisakymas tikrintis blaivumą buvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi (bodycam), kurį apžiūrėjus matyti ir girdėti kad pareigūnams bendraujant su kaltinamuoju ir jam pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis tai daryti atsisako, po ko pareigūnas įspėja, kad tai yra sunkus girtumas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, po ko kaltinamasis dar kartą atsisako tikrintis blaivumą (b. l. 51–54).
2020 m. kovo 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kur apžiūrėtas automobilis – „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros nutransportuotas į saugomą aikštelę esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b. l. 17–29).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad L. B. nustatyti neblaivumo požymiai: sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiais, neadekvati elgsena.
Nustatyta, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41).
2020 m. kovo 9 d. nutarimu automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui (b. l. 59–61).
2020 m. kovo 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu vyr. patrulis A. B. pateikė L. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Jungtinėse Amerikos Valstijose (Illinois) (b. l. 55–58).
VšĮ „Emprekis” duomenimis, vidutinė transporto priemonės „Nissan Qashqai“, kaina Lietuvoje be PVM 9950,00 (devyni tūkstančiai devyni šimtai penkiasdešimt) eurų be PVM.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte įtvirtintas nuostatas, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, po to kai 2020 m. kovo 8 d., apie 9.40 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o jį sustabdžius policijos pareigūnams ir šiems nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo atsisakydamas pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu.
Be kaltinamojo prisipažinimo apie tai, jog jis, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas patvirtinta liudytojo V. Š. parodymais, sustabdytas policijos pareigūnų ir šiems įspėjus jį dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės, atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio matuokliu, L. B. kaltė įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu ir Kauno AVPK Patrulių rinktinės tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad kaltinime nurodytu laiku policijos pareigūnams patruliuojant (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pastebėtas tamsios spalvos visureigis „Nissan Qahqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dideliu greičiu nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) taip sukeliant įtarimą, jog transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo, dėl ko (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, policijos pareigūnai sustabdė kaltinamojo vairuojamą automobilį ir nustatę neblaivumo akte įtvirtinus neblaivumo požymius – sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius ir neadekvačią elgseną, pasiūlė L. B. pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, tačiau jis, būdamas įspėtas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės už tokius veiksmus, atsisakė tai daryti, po ko policijos pareigūnai kaltinamojo atsisakymą užfiksavo vaizdo registratoriumi, ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami L. B. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. B. dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo – policijos pareigūnams pareikalavus atsisakymo tikrintis blaivumą, pasitvirtino.
Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017).
Nagrinėjamu atveju visi paminėti bylos duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, kad L. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius ir pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, tai padaryti atsisakė. Kaltinamojo L. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. L. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu ir prašė leisti baudą sumokėti dalimis (b. l. 100).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis neteistas (b. l. 69), administracine tvarka nebaustas (b. l. 70), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė nesilankė (b. l. 60), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruotas (b. l. 58).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis L. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pakaltinamas.
Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 75 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.
Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti L. B. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam, administracine tvarka nebaustam asmeniui yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti L. B., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, baudos dydis nustatytinas kiek didesnis nei minimalus – 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudos bausmė.
Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 50 MGL (2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) dydžio baudos bausmė.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuolatos gyvena užsienyje, teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 2 (šešių) mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę, tačiau atsisakė tikrintis blaivumą, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis neteistas ir nebaustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. BK 67 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Kaltinamasis vairavęs padidintos rizikos transporto priemonę atsisakė tikrintis blaivumą, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant dviejų metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2020 m. kovo 9 d. (b. l. 86–90), apie tai pranešant VĮ „Regitra“.
Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 5 dalį ir išieškoti iš kaltinamojo dalį konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Qahqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertė atitinkančią pinigų sumą, tai yra 5000,00 (penkis tūkstančius) eurų.
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė L. B., buvo įvykdytas vairuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis, policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo atsisakydamas pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, šį turtą paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryti, transporto priemonės savininkui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos.
Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, automobilio „Nissan Qashqai“ 2016 metų laidos, rinkos kaina yra 9 950,00 eurų. Viešai skelbtinoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas L. B. vairuotas automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, byloje nėra kitų įrodymų apie tai, kad minėto automobilio kaina, atsižvelgiant į jo susidėvėjimą, yra analogiška VšĮ „Emprekis“ rašte nurodytai automobilio vidutine rinkos vertei, todėl nėra pagrindo vertinti, jog VšĮ „Emprekis“ nurodyta 9 950 eurų vertė yra pagrįsta. Bet kuriuo atveju taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcinga ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste vertina automobilio orientacinę vidutinę rinkos vertę, nusikalstamos veikos pavojingumo lygį (jokia žala kitiems asmenims ar turtui nepadaryta), kaltinamojo charakteristiką (neteistas, eina įmonės direktoriaus pareigas) ir daro išvadą, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma yra 5 000,00 (penki tūkstančiai) eurų.
L. B. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 86–87, 89–90), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones L. B. atėmimą dvejiems metams.
Valstybės teisę paimti kitos valstybės piliečio vairuotojo pažymėjimą reglamentuoja 1968 m. Vienos konvencija dėl kelių eismo (toliau – ir Konvencija), kurios 42 straipsnis nustato, kad susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinio kompetentinga institucija, atimdama vairuotojo teisę naudotis pažymėjimu, gali paimti vairuotojo pažymėjimą ir laikyti jį tol, kol baigsis teisės juo naudotis atėmimo laikas arba kol pažymėjimo turėtojas išvažiuos iš tos teritorijos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė. Taip pat gali apie tai pranešti institucijai, kuri išdavė vairuotojo pažymėjimą arba kurios vardu jis buvo išduotas. Atsižvelgiant į tai, byloje esantis L. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotinas Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadai Vilniuje (Akmenų g. 6, Vilnius), tikslu spręsti klausimą dėl L. B. vairuotojo pažymėjimo perdavimo jį išdavusiai institucijai, jam išvykus iš Lietuvos Respublikos ir pranešimo apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones L. B. atėmimą dvejiems metams Lietuvos Respublikoje.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL (3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. B. paskirti 50 MGL (2500,00 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų) baudą.
Įpareigoti L. B. per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. kovo 9 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.
L. B. vairuotojo pažymėjimą, esantį bylos viršelio nugarinėje dalyje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadai Vilniuje (Akmenų g. 6, Vilnius), tikslu spręsti klausimą dėl L. B. vairuotojo pažymėjimo perdavimo jį išdavusiai institucijai, jam išvykus iš Lietuvos Respublikos ir pranešimo apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones L. B. atėmimą dvejiems metams Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 000 (penkis tūkstančius) eurų.
L. B. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (5 000,00 eurų) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus turi būti sumokėta į jo paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.