Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Telegausa“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, civilinėje byloje Nr. 2-327-278/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Apdailos visuma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Telegausa“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB ,,Apdailos visuma“ atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.

Panevėžio apygardos tesimo 2007 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovui UAB „Apdailos visuma“ ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovui UAB „Telegausa“ (pakeistas pavadinimas į UAB „Akrita“) yra iškeltos bankroto bylos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusiam ginčui išspręsti, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB ,,Telegausa“ (skolininkas) ir UAB ,,Apdailos visuma“ (kreditorius) 2006 m. gruodžio 19 d. sudarė sutartį dėl tarpusavio atsiskaitymų (b. l. 4-5), kuria šalys patvirtino, kad skolininkas už atliktus darbus kreditoriui yra skolingas 400 000 Lt, kurių mokėjimo terminai yra suėję, t. y. skolininkas yra praleidęs terminą atsiskaityti su kreditoriumi (sutarties 2 p.). Skolininkas įsipareigojo minėtą sumą sumokėti kreditoriui pinigais (mokėjimo pavedimais arba mokant grynaisiais pinigais) ne vėliau kaip per du kalendorinius mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos, t. y. ne vėliau kaip iki 2007 m. vasario 19 d. (sutarties 3 p.). Pavėluotai vykdydamas sutartį, 2007 m. kovo 7 ir 27 d. atsakovas sumokėjo ieškovui 150 000 Lt (b. l. 6-7). Ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovui dėl likusios 250 000 Lt skolos priteisimo.

Įrodinėdamas skolos dydį, ieškovas pateikė teismui UAB ,,Apdailos visuma“ 2007 m. kovo 7 d. ir 2007 m. kovo 27 d. kasos pajamų orderius serija LAD Nr. 098 ir Nr. 100, kuriuose nurodyta, kad iš UAB ,,Telegausa“ priimti 80 000 Lt ir 70 000 Lt, kaip dalinis atsiskaitymas už darbus (b. l. 6, 7). Nesutikdamas su ieškovo reikalaujama skolos suma, atsakovas nurodė, kad be mokėjimų pagal minėtus kasos pajamų orderius, 2007 m. balandžio 4 d. yra sumokėjęs ieškovui dar 50 000 Lt. Šiuos argumentus atsakovas grindžia UAB ,,Telegausa“ 2007 m. balandžio 4 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 07/6 (b. l. 47) ir liudytojo A. K. parodymais.

Abi ginčo šalys yra ūkio subjektai, kurie privalo finansinę apskaitą vesti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkte nurodyta, kad pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Kreditoriaus, priimančio prievolės įvykdymą, pareigą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą numato ir CK 6.65 straipsnio 1 dalis.

Kaip minėta, atsakovo atstovas D. S. savo argumentą, kad jis 50 000 Lt sumą sumokėjo ieškovo atstovui R. M., grindžia atsakovo UAB ,,Telegausa“ 2007 m. balandžio 4 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 07/6 (b. l. 47). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Telegausa“ kasos išlaidų orderis nepatvirtina aplinkybės, jog minėta pinigų suma buvo sumokėta bendrovei ,,Apdailos visuma“. Šis orderis patvirtina tik tą aplinkybę, kad iš UAB ,,Telegausa“ kasos D. S. buvo išmokėta 50 000 Lt suma. Iš atsakovo nurodyto liudytojo A. K. parodymų (b. l. 66-67) taip pat negalima spręsti, kad atsakovo atstovas D. S. sumokėjo 50 000 Lt ieškovo atstovui R. M., vykdydamas 2006 m. gruodžio 19 d. sutartį dėl tarpusavio atsiskaitymų, kadangi minėtas liudytojas teismo posėdžio metu parodė, jog matė, kad D. S. padavė tam tikrą pinigų sumą R. M., tačiau nežinojo, nei kokia pinigų suma buvo, nei koks buvo pinigų perdavimo tikslas. Apelianto argumentas, kad ieškovui buvo žinoma apie pareigą išduoti atsakovui skolos dalies – 50 000 Lt grąžinimą patvirtinantį dokumentą, yra niekuo nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad D. S. R. M. duoti 50 000 Lt yra įtraukti į ieškovo buhalterinę apskaitą.

Atsakovo nurodytas argumentas, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.65 straipsnio 3 dalies, yra nepagrįstas, kadangi šia norma skolininkui suteikiama teisė sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu kreditorius atsisako išduoti pakvitavimą ar grąžinti skolos dokumentą skolos grąžinimo veiksmų atlikimo momentu. Skolininkas, kuris vykdo piniginę prievolę ir negauna iš kreditoriaus įstatymų nustatyto dokumento (šiuo atveju kasos pajamų orderio antro egzemplioriaus arba jo kvito), remdamasis CK 6.65 straipsnio 3 dalimi, turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą – pinigų perdavimą, ir tokiu atveju pripažįstama, kad prievolę pažeidė kreditorius, o skolininkas negali būti laikomas pažeidęs prievolę (CK 6.64 str.). Šioje byloje atsakovas (skolininkas) įrodinėja, kad pinigus perdavė, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tolesnį pinigų mokėjimą jis sustabdė dėl to, kad ieškovas (kreditorius) neišdavė jam dokumento, patvirtinančio dalies prievolės įvykdymą.

Apelianto argumentas dėl ieškovo administracijos vadovo R. M. nesąžiningo elgesio atsakovo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingas, nes vykdęs mokėjimą nesilaikydamas teisės aktais nustatytos tvarkos ir pasitikėjęs ieškovo vadovu, atsakovas prisiėmė tinkamo prievolės įvykdymo riziką, nes pagal sutarties sąlygas mokėjimus buvo galima vykdyti grynais pinigais į kasą ir bankiniais pavedimais.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pakankamai argumentuotos, įrodymai įvertinti visapusiškai ir objektyviai, teisės normos išaiškintos ir taikytos tinkamai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str.).

Bankrutuojanti įmonė pagal proceso įstatymą nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo, todėl pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 96 straipsnį iš atsakovo valstybei priteistinos 13,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 105).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Akrita“ (buvęs pavadinimas UAB „Telegausa“) 13,40 Lt (trylika litų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.