- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- e2-1689-475/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16653-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- T. Š.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.3.2; 2.3.2.7; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.2.6.11; 3.4.1.2
2018 m. vasario 7 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui T. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo santuoką tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 1506, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei po santuokos nutraukimo palikti pavardę Š..
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka iširo prieš ketverius metus. Santuoka iširo dėl atsakovo nenoro dirbti, jo priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų, girtavimo. Būtent dėl šių priežasčių nutrūko ir atsakovo darbiniai santykiai Norvegijoje – jis grįžo į Lietuvą 2016 metais. Ieškovė ketino iškart po to kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau susitarė, kad duos jam dar vieną šansą pradėti gyventi kitaip. Tačiau situacija nepasikeitė: paaiškėjo, jog atsakovas gyvena tokį pat gyvenimo būdą, nedirba, niekuo nesidomi, tik žaidžia kompiuterinius žaidimus, gyvena savo motinos bute motinos išlaikomas. Atsakovas gyvena savo virtualiame pasaulyje, žaidžia kompiuterinius žaidimus ir paprastas žmonių gyvenimas jo nebedomina. Per visą šį laikotarpį nesugebėjo atsakovui padėti. Ieškovės manymu, abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo – jis susirgo virtualaus gyvenimo liga, ieškovė nesugebėjo tokio gyvenimo suprasti ir sutuoktiniui padėti. Santuokoje vaikų neturi. Santuokoje nekilnojamojo turto ir registruotino turto neįgijo. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) kurį paveldėjo po motinos mirties: 1/6 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) 1/6 dalis pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/6 dalis 0,0604 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė sau išlaikymo nereikalauja. Po ištuokos pasilieka Š. Kreditorių neturi, kiek jai žinoma, jų neturi ir atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutinka. Atsiliepime nurodė, kad kartu su ieškove A. Š. negyvena nuo 2015 metų: bendro ūkio neveda, gyvename skirtingose šalyse – atsakovas Lietuvoje, sutuoktinė – Norvegijoje. Santuoka iširo dėl abiejų kaltės: jie visiškai skirtingi žmonės, nors ir dėjo pastangas, išsaugoti šeimos nepavyko. Santuoka galutinai iširusi, todėl prašo neskirti termino susitaikymui – santuoką nutraukti. Vaikų neturi. Nekilnojamojo ir registruotino turto santuokoje iš santuokinių lėšų neįgijo. Sau išlaikymo nereikalauja. Kreditorių neturi. Po santuokos nutraukimo pasilieku pavardę Š.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir reikalavimus, ieškinį prašė tenkinti.
Ieškovė ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. Ieškovę atstovauja advokatė, atsakovas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas kons tatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, įrašo Nr. 1506 (el. b. l. 3). Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2015 metų. Šalys santuokoje neįgijo registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) kurį paveldėjo po motinos mirties: 1/6 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) 1/6 dalis pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/6 dalis 0,0604 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas ieškovės vardu registruotas turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nes įgytas paveldėjus, todėl nutraukiant santuoką nėra dalijamas (el. b. l. 6-10). Registruotų transporto priemonių šalys neturi (el. b. l. 11-12).
Kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi.
Dėl santuokos nutraukimo.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovė paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – dėl šalių nesuderinamumo, skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą, savitarpio santykius, ateitį (CK 3.27 straipsnis). Tas pačias santuokos iširimo priežastys atsiliepime į ieškinį nurodė ir atsakovas.
Byloje nesant jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje.
Esant minėtiems ieškovės ir jos atstovės paaiškinimams, bei atsakovo atsiliepime nurodytoms aplinkybėms ir teismo nustatytoms aplinkybėms, bei nesant byloje kitokių įrodymų, spręstina, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko nuo 2015 metų, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu.
Kadangi šalys daugiau nei vienerius metus gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, darytina išvada, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl šalių reikalavimas tenkintinas ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas klausimas dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę – Š(a), o atsakovas prašo jam palikti jo pavardę Š(as). Šalių reikalavimai dėl pavardžių po santuokos nutraukimo tenkintini.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.
Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Bylos šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja. Duomenų, kad šalys turi sveikatos problemų ar yra nedarbingos byloje nėra, todėl išlaikymas nei vienam iš sutuoktinių nepriteistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 93 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, neviršija kiekvienai iš šalių tenkančios minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl klausimas dėl jų priteisimo nesvarstytinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (b. l. 2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti santuoką tarp ieškovės A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, įrašo Nr. 1506, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. Š. palikti pavardę – Š(a), atsakovui T. Š. palikti pavardę – Š(as).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.