- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- T-233-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00091-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- D. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl probuojamojo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priežiūros nutraukimo prieš terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu D. R. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 199 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir jam skirta subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei D. R. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos meisto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus paskirtas gydytojo; gydytis priklausomybės ligas.
D. R. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2017 m. birželio 8 d., bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2019 m. gegužės 18 d.
Šalies argumentai
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas probuojamajam D. R. priežiūrą nutraukti prieš terminą, nes nuteistojo elgesys rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė teikimą bei prašė jį tenkinti, kadangi priežiūros metu jokių problemų su nuteistuoju nebuvo kilę, jis visada atvykdavo, yra motyvuotas. Asmuo bendravo su probacijos įstaigos psichologu, taip pat pas psichologą vaikščiojo privačiai, padarė pažangą.
Nuteistasis D. R. prašė teikimą tenkinti bei nurodė, kad tuo metu, kai jis padarė nusikalstamas veikas, jis buvo labai priklausomas nuo narkotinių medžiagų, buvo duobėje. Dabar jis padarė pažangą, 2017 metų gegužės mėnesį įsidarbino, padarė karjerą, bendrauja su kolegomis, šeima. Jam viskas sekasi, tik jis nėra laisvas. Jis gyvena tik su šunimi, jo tėvai ir sesuo gyvena Panevėžyje. Norint juos aplankyti, jis turi išvykas planuoti prieš kelias savaites, kreiptis į probacijos tarnybą leidimo išvykti ir tik tada gali išvažiuoti. Jis net neturi galimybės keliauti po Lietuvą, turi būti Vilniuje. Mano, kad šiuo metu jis padarė pažangą, atsitiesė, pilnai save išlaiko, pamatė savo darbus ir suvokė, ką toliau daryti. Be to, jis visą laiką gydėsi, psichiatro paskyrimu vartojo psichotropinius vaistus, dabar mažina vartojamų vaistų kiekį, gydymas vyksta neblogai, teliko keli nerimo epizodai. Jo būsena stabilizavosi, jis yra adekvatus. D. R. nebijo, kai kai nebus teismo įpareigojimų, jis apleis gydymą, nes su gydytoju nuolat konsultuojasi ir jis jam pataria. Be to, jis turi šeimos, draugų ir kai kurių kolegų palaikymą, viduje jaučiasi stiprus ir nežada grįžti prie tų pačių dalykų.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorė siūlė teikimą tenkinti, kadangi jis yra pagrįstas.
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, kad probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių teisės pažeidimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu.
Susipažinus su teismui pateikta asmens bylos medžiaga nustatyta, kad probuojamojo elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2017 m. birželio 8 d. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00-07.00 val. vykdo, informuoja probacijos skyrių apie išvykimus už Vilniaus miesto ribų, taip pat faktų, kad jis vartotų psichiką veikiančias medžiagas, neužfiksuota. Be to, D. R. gydosi priklausomybės ligas Respublikiniame priklausomybės ligų centre (b.l. 40, 47, 57, 65, 75, 76, 85, 90, 91, 96, 101, 114, 115, 124, 125, 132, 138, 152, 162) ir VšĮ Antakalnio poliklinikoje (b.l. 43, 54, 161), nuo 2017 m. gegužės 22 d. dirba UAB „B. E.“ (b.l. 66), duomenų apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn nėra (b.l. 23, 24). 2017 m. birželio 30 d. D. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 446 straipsnio 4 dalyje (važiavo troleibusu be bilieto) (b.l. 63), todėl už šį nusižengimą 2017 m. rugpjūčio 1 d. jam buvo taikyta poveikio priemonė - įspėjimas (b.l. 52). Po paskirto įspėjimo prižiūrimasis administracinių nusižengimų daugiau nedarė (b.l. 62, 63). Pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema (31 balas iš galimų 168 balų), tris ketvirtadalius probacijos termino nuteistasis faktiškai atliko 2018 m. lapkričio 18 d.
Įvertinus nurodytų duomenų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra visos Probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kai gali būti taikomas probuojamojo priežiūros nutraukimo prieš terminą institutas – tiek yra tenkinama įstatyme įtvirtinta privalomoji sąlyga dėl probacijos termino, kuris turi būti atliktas, tiek ir kitos sąlygos, iš kurių yra pagrindo manyti, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti ir be tolesnės probuojamojo priežiūros. Minėti duomenys apie D. R. elgesį probacijos vykdymo metu leidžia daryti išvadą, kad, pirmiausia, jis suvokė priežastis, dėl kurių darė nusikalstamas veikas (narkotinių medžiagų vartojimas), taip pat suvokė savo atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, pavojingumą, jų pasekmes, ką parodė iš esmės savo teigiamu elgesiu probacijos laikotarpiu. Padedamas gydytojų ir psichologų jis dėjo visas pastangas, stengdamasis išsivaduoti nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą, dirba ir užsidirbti pragyvenimui. Nurodyti duomenys patvirtina, kad nuo pat probacijos pradžios – 2017 m. birželio 8 d., jis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė naujų nusikalstamų veikų (nėra įtariamas padaręs ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu), tik vieną kartą probacijos pradžioje buvo baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir daugiau jokių kitų administracinių nusižengimų nepadarė. D. R. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, pažymėtina, kad probacijos laikotarpiu ji sumažėjo nuo 36 iki 31 balo. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai jau pasiekti, dėl ko yra pagrindas nutraukti probuojamojo priežiūrą prieš terminą, nes probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 362, 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti.
Nutraukti probuojamajam D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priežiūrą prieš terminą.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.