Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka teismui pateiktą baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) paruošėju, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 4d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š., 2012 m. balandžio 14d., apie 11.45 val. Šiaulių r., Vijolių k. ribose, kelio Šiauliai-Palanga 3 kilometre, tarnybiniame automobilyje „VW TIGUAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai davė mažesnį nei 1 MGL dydžio kyšį valstybės tarnautojui – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Patrulių būrio vyresniajam patruliui E. A., veikusiam teisėtai įstatymo nustatytos kompetencijos ribose ir einančiam jam pavestas kelių eismo priežiūros funkcijas, už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. siekdamas, kad nebūtų surašytas Administracinės teisės pažeidimo protokolas ir taip jis išvengtų atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal LR ATPK 123 str. 2d., padėjo 80 (aštuoniasdešimt) litų į dėtuvę tarp tarnybinio automobilio priekinių sėdynių.

Apklaustas kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-04-14, apie 11 val. jis su draugu D. P. automobiliu „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš žvejybos į namus, automobilį vairavo jis. Kelyje Šiauliai-Palanga, Vijolių k. ribose, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas, kitas pareigūnas stovėjo prie policijos tarnybinio automobilio. Sustabdęs policijos pareigūnas jam pasakė, jog surašys administracinės teisės pažeidimo protokolą, nes ant jo automobilio tam skirtoje vietoje nėra valstybinio numerio. Ant automobilio priekio valstybinio numerio nebuvo, nes tą dieną jis važiuodamas nuplėšė priekinį bamperį ir nebebuvo kur tvirtinti numerio. Policijos pareigūnas jam pasiūlė sėstis į tarnybinį automobilį ir jis atsisėdo į tarnybinio automobilio galą, o policininkas atsisėdo į automobilio priekį, į vairuotojo vietą. Jis norėdamas, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, paklausė to policijos pareigūno, gal būtų galima susitarti. Policininkas jį įspėjo dėl atsakomybės už pareigūno papirkimą. Jis buvo išsigandęs, pasimetęs, todėl nekreipė dėmesio į pareigūno perspėjimą, iš kelnių kišenės išsitraukė piniginę, iš jos išėmė 80 litų (keturias kupiūras po 10 Lt ir dvi kupiūras po 20 Lt) ir padėjo juos į dėtuvę tarp priekinių automobilio sėdynių. Tada policijos pareigūnas liepė jam išlipti iš tarnybinio automobilio ir kažkuris iš pareigūnų pasakė, kad už pareigūno papirkimą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Maždaug 10 min. atvažiavo kriminalistas ir jis buvo pristatytas į Šiaulių r. PK. Dėl to kad bandė papirkti policijos pareigūną, labai gailisi, pasižada daugiau nebenusikalsti. Prašo jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Be tokio kaltinamojo paaiškinimo apie padarytą nusikalstamą veiką, teismas ištyrė kitus byloje esančius įrodymus:

2012-04-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelio A11 Šiauliai-Palanga, 3 km., stovinčiame policijos tarnybiniame automobilyje „VW Tiguan“, v/n (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje rasti 2 vnt. 20 Lt nominalo banknotų, 4 vnt. 10 Lt nominalo banknotų. (b.l. 4-7)

Papirkimas, numatytas LR BK 227 str., yra pasiūlymas, pažadas duoti kyšį, susitarimas duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo kvalifikavimas priklauso nuo kyšio vertės ir nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens arba trečiojo asmens veikimą (ar neveikimą) jis yra siūlomas, pažadamas, susitariamas arba duodamas. Jeigu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, pasiūlomo, pažadamo, susitariamo ar duodamo kyšio vertė yra mažesnė negu 1 MGL dydžio, nusikalstama veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu ir kvalifikuojama pagal BK 227 str. 4d. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus ar susitarus duoti kyšį; 3) davus kyšį. Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Jeigu valstybės tarnautojas, jam prilygintas asmuo ar trečiasis asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika vis tiek kvalifikuotina kaip baigta veika. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis E. Š. tyčia, tiesiogiai davė kyšį (80 Lt pinigų sumą) valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui – LR BK 230 str. 1d.), siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo, vykdant įgaliojimus (administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymo, tokiu būdu E. Š. išvengiant administracinės atsakomybės), tačiau kyšis valstybės tarnautojo nebuvo priimtas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo E. Š. valios, t.y. valstybės tarnautojui savo noru atsisakius priimti kyšį. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, kaltinamojo E. Š. įvykdytos veikos kvalifikacija pagal LR BK 227 str. 4d. yra tinkama.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinas tas faktas, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. (LR BK 59 str. 1d. 2p.)

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis E. Š. yra neteistas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b.l. 37-38), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, E. Š. padarė veiką, kuri yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, yra E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b.l. 28), todėl teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje taip pat yra laiduotojo P. Š. prašymas perduoti kaltinamąjį E. Š. jo atsakomybei pagal laidavimą, laiduotojas dėl savo finansinės būklės prašo skirti laidavimą be užstato. Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir mano, jog laiduotojas P. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo: P. Š. yra E. Š. tėvas, pagal P. Š. gyvenamąją vietą jį neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra (b.l. 57), teismas duomenų apie jo patraukimą baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn neturi (b.l. 62-63), tarp laiduotojo ir kaltinamojo yra artimi, draugiški, šeimyniški ryšiai, kas teismui leidžia manyti, kad laiduotojas gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. Laiduotoju pageidaujantis tapti P. Š. yra pensininkas ir gauna nedideles pajamas (b.l. 59-60). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgęs į teismų praktiką (LAT nutartis 2K-182/2006), teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje, jog kaltinamąjį E. Š. būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Laidavimo terminas nustatytinas 1 metams. Nutraukus baudžiamąją bylą, tikslu padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 str. 1d.), E. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui: 2 vnt. 20 Lt nominalo banknotų, 4 vnt. 10 Lt nominalo banknotų, kurie saugomi Šiaulių AVPK kasoje (b.l. 10-12), vadovaujantis LR BK 72 str. 2d., konfiskuotini.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

E. Š., vadovaujantis LR BK 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 str. 4d., padarymo, perduoti jį P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą nustatyti 1 (vieneriems) metams.

Skirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui: 2 vnt. 20 Lt nominalo banknotų, 4 vnt. 10 Lt nominalo banknotų, kurie saugomi Šiaulių AVPK kasoje, vadovaujantis LR BK 72 str. 2d., konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismą.