Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1246-736/2014 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės ginčijamu sprendimu patvirtintas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizacijos) projektas yra parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo planas turi būti paremtas ne tik viešo registro duomenimis, bet realiais faktiniais duomenimis, jame turi būti numatyti konkretūs namo trūkumai ir parinktos ekonomiškiausios priemonės energetiniam efektyvumui padidinti. Ginčijamu sprendimu patvirtintame plane yra netiksliai aprašyta daugiabučio namo būklė, jame nėra nurodyti duomenys apie tai, kad dalis gyvenamojo namo yra atnaujinta po ieškovės atliktos rekonstrukcijos, nors duomenys apie atliktą rekonstrukciją plano rengimo metu viešame registre jau buvo įregistruoti.Ieškinio reikalavimų atmetimas remiantis tuo, kad įstatymuose neįtvirtintas draudimas renovuoti ir naujesnės statybos statinius, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi nėra logiška nuspręsti rekonstruoti ką tik pastatytą statinį. Toks sprendimas sąlygotų papildomų ir nebūtinų išlaidų bendrijos nariams atsiradimą, o rangovas gautų lėšas už darbus, kurių nėra būtina atlikti.Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizacijos) projektas negali būti laikomas tik rekomendacinio pobūdžio, neturinčiu reikšmės atliekant gyvenamojo namo rekonstrukciją.Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nagrinėjamoje byloje atsakovei laiku nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo priimtas sprendimas už akių, tačiau atsakovės nurodyta atsiliepimo nepateikimo laiku priežastis – atsakovės vadovo liga - negali būti laikoma pateisinančia atsiliepimo į ieškinį laiku nepateikimą. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės atstovas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. kovo 25 d. sirgo, todėl teismas aplinkybę dėl atsakovės atstovo ligos turėjo laikyti neįrodyta. Atsakovė neginčija, kad terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigė 2014 m. kovo 6 d., todėl net jei ir pasitvirtintų aplinkybė, kad atsakovės vadovas į gydymo įstaigą nuvyko 2014 m. kovo 5 d., atsakovė atsiliepimui pateikti galėjo prarasti tik vieną dieną iš numatytų 14 dienų. Atsakovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį anksčiau ar negalėjo pateikti teismui prašymo dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo. Atsakovė yra juridinis asmuo, kurį valdo keli asmenys, o byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovę gali atstovauti ir ji turi tik vieną darbuotoją. Juridinio asmens vadovo netinkamas teisių įgyvendinimas, neįgaliojant kito asmens atstovauti juridinio asmens teisme, negali būti laikomas teisėta ir pateisinama priežastimi vilkinti procesą. Dėl nurodytų priežasčių bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovės nepriteistinos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Faktinės bylos aplinkybės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso 86,17 kv.m bendro ir 62,82 kv.m pagrindinio ploto negyvenamoji patalpa – baras su dengta įstiklinta terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 40–41, t. I). Pastatas, kuriame yra minėta negyvenamoji patalpa, yra trijų ir daugiau butų daugiabutis pastatas, bendro 1928,86 kv.m ploto, pastatytas 1948 metais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 42–43, t. I). Minėtame pastate esančių patalpų savininkai yra įsteigę Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją (b.l. 55–56, t. I), kurios narių susirinkime, įvykusiame 2014 m. sausio 8 d., darbotvarkės pirmuoju klausimu „Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimas“ buvo nuspręsta patvirtinti Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, įgyvendinti jame numatytas priemones ir nustatyti, kad visa pagal patvirtintą Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą atliekamų investicijų suma neturi viršyti 1 304 034 Lt (b.l. 44–48, t. I). Minėtame susirinkime patvirtintą planą, kaip sudėtinę daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalį, 2013 m. liepos 15 d. parengė UAB „Mėtupė“ ir jis yra suderintas su VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (b.l. 17–39, 76, t. I). Pagal minėtame plane numatytą preliminarų lėšų paskirstymą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, apeliantei nuosavybės teise priklausančioms 86,17 kv.m patalpoms numatyta bendra tenkanti 54 521,23 Lt investicijų suma. Apeliantė, teigdama, kad patvirtintame plane realiai neatspindėta gyvenamojo namo techninė būklė, kadangi prie atnaujintinų patalpų priskirtos ir patalpos, kurias apeliantė yra rekonstravusi dar 2004 metais, kad neteisingai apskaičiuotos apeliantei tenkančios investicijų sumos dėl netinkamai nurodyto jai priklausančio pagrindinio baro ploto, prašė kaip neatitinkantį sąžiningumo ir protingumo principų, teisės aktų reikalavimų pripažinti negaliojančiu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2014 m. sausio 8 d., sprendimą darbotvarkės pirmuoju klausimu. Bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantė atliko veiksmus, kurių pagrindu kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti 26,29 kv.m bendro ploto pastatas – baras, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis apeliantei, bei 1902,57 kv.m bendro ploto trijų ir daugiau butų daugiabutis pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 123–125, t. I). Taip pat padalijimo būdu padalijus daiktą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuota negyvenamoji patalpa – baras, 59,88 kv.m bendro ploto, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti apeliantei (b.l. 126–127, t. I).

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu

Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 7 d.). Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuris savo kompetencijos klausimais priima sprendimus, kurie yra registruojami ir skelbiami bendrijos organų nustatyta tvarka, ir kurie galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkimo sprendimas patvirtinti Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą, įgyvendinti jame numatytas priemones ir nustatyti, kad visa pagal patvirtintą planą atliekamų investicijų suma neturi viršyti 1 304 034 Lt. Apeliantė, kuriai nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, esanti daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ginčijo nurodytą sprendimą teigdama, kad patvirtintas Namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas neatitinka jam įstatyme keliamų imperatyvių reikalavimų, sąžiningumo ir protingumo principų, todėl pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą būtent ji turėjo pareigą įrodyti šias aplinkybes. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė neįrodė, jog jos ginčijamu sprendimu patvirtintas Namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas neatitinka teisės aktų jam keliamų reikalavimų, todėl apeliantės ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde ginčijamas toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsta. Apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigą bei įrodymų tyrimą ir vertinimą, reikalavimus. Teisėjų kolegijos manymu, bylą nagrinėjęs teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl apeliantės pareikšto ieškinio nepagrįstumo.

Apeliantė, ginčydama pirmiau nurodytą daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo sprendimą dėl plano patvirtinimo, teigia, kad šis planas, o kartu ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, kurio sudėtine dalimi yra patvirtintas planas, neatitinka teisės aktų jiems keliamų reikalavimų, tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis apeliantės argumentas nėra teisiškai pagrįstas. Apeliantės teigimu, paminėti dokumentai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos tikslų bei Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių reikalavimų, 2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-677 patvirtinto Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo reikalavimų, protingumo ir sąžiningumo principų, remiantis kuriais turi būti priimamai sprendimai dėl daugiabučio namo atnaujinimo (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 12 str. 1 d.). Apeliantės teigimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo planas turi būti paremtas ne tik viešo registro duomenimis, bet ir realiais faktiniais duomenimis, jame turi būti numatyti konkretūs namo trūkumai ir parinktos ekonomiškiausios priemonės energetiniam efektyvumui padidinti, tuo tarpu ginčijamu sprendimu patvirtintame plane yra netiksliai aprašyta daugiabučio namo būklė, jame nėra nurodyti duomenys apie tai, kad dalis gyvenamojo namo yra atnaujinta po apeliantės atliktos rekonstrukcijos, nors duomenys apie atliktą rekonstrukciją plano rengimo metu viešame registre jau buvo įregistruoti.

Pagal ginčijamo plano rengimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektas buvo apibrėžiamas kaip daugiabučio namo energinio audito ir namo, jo atskirų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninių apžiūrų, duomenų ir išvadų pagrindu parengtas daugiabučio namo modernizavimo planas, numatantis namo energinių savybių ir fizinės būklės pagerinimo priemones, kurių bendras energinis efektyvumas ne mažesnis kaip 10 balų, šių priemonių įgyvendinimo lėšų šaltinius ir investicijų atsipirkimo laiką. Numatyta, kad rengiant investicijų planą pagrindiniai namo techniniai rodikliai nustatomi vadovaujantis namo kadastriniais duomenimis, namo esamos būklės energinio naudingumo sertifikato duomenimis, namo techninio paso (jeigu toks yra) duomenimis, o prireikus atliekami konstrukcijų natūriniai matavimai vietoje. Namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų fizinė–techninė būklė įvertinama pagal namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo (užsakovo) pateiktus namo kasmetinių ir neeilinių apžiūrų, ar statybinių tyrinėjimų, jeigu tokie būtini, duomenis, taip pat statinių gyvavimo trukmės normatyvais, projektuotojo vizualinės apžiūros duomenimis, kurie pateikiami vizualinės apžiūros akte ir fotofiksacine medžiaga. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą apeliantė pagrįstai teigia, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas yra rengiamas ne tik remiantis viešame registre esančiais duomenimis apie atnaujinamą statinį, bet taip pat ir realiai esamais duomenis, kad jame turi būti numatyti konkretūs namo trūkumai ir parinktos ekonomiškiausios priemonės energetiniam efektyvumui padidinti, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, šie apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad ginčijamu sprendimu patvirtintas planas buvo parengtas nesilaikant jam teisės aktų keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, jog apeliantė 2004 metais yra rekonstravusi jai nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą, esančią daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), kas bylos nagrinėjimo teisme metu sudarė pagrindą apeliantei padalijimo būdu suformuoti ir atskirą nekilnojamojo turto objektą – barą, nekilo, tačiau vien ši aplinkybė ar aplinkybė, kad duomenys apie apeliantei nuosavybės teise priklausančios patalpos rekonstrukciją nebuvo nurodyti plane, per se nesudaro pagrindo pripažinti, kad planas neatitinka jam teisės aktų keliamų reikalavimų. Be to, kad plane nėra nurodyti duomenys apie apeliantės atliktą negyvenamosios patalpos rekonstrukciją, apeliantė jokių kitų duomenų, kurie, jos manymu, patvirtintų plano neatitikimą teisės aktuose numatytiems reikalavimams, jame nurodytų duomenų netikslumą ar neatitikimą faktinėms aplinkybėms, konkrečiai nenurodė, o tuo pačiu jų ir nepagrindė, todėl vien tik deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo teiginiai dėl plano neatitikimo teisės aktų reikalavimams nesudaro pagrindo spręsti, kad skundžiamu sprendimu patvirtintas planas parengtas nesilaikant šių reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė ne tik kad nenurodė, kokie plane nurodyti duomenys neatitinka faktinės situacijos, dėl kokių priežasčių, apeliantės manymu, plane yra netiksliai aprašyta daugiabučio namo būklė, bet taip pat ir nenurodė, kokios namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, numatytos plane, yra netinkamos ir/ar neekonomiškos, taip pat kokia dalimi numatyti namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai ir priemonės dėl jos atliktos negyvenamosios patalpos rekonstrukcijos yra netikslingi. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad apeliantės reikalavimas iš esmės yra grindžiamas vien deklaratyviais teiginiais, kurie nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą sprendimą.

Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentą, jog priimtas sprendimas atnaujinti (modernizuoti) ir naujai pastatytą statinį neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliantės teigimu, toks sprendimas sąlygotų papildomų ir nebūtinų išlaidų bendrijos nariams atsiradimą, o rangovas gautų lėšas už darbus, kurių nėra būtina atlikti. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nurodė, kad teisės aktuose nėra paneigta galimybė renovuoti ir naujesnės statybos nei pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus pastatytus daugiabučius namus, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, kiekvienu atveju dėl tokio statinio atnaujinimo (modernizavimo) būtina spręsti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir siekiant užtikrinti atnaujinimo (modernizavimu) tikslų - padidinti daugiabučio namo energetinį naudingumą – įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos manymu, aplinkybė, jog apeliantei nuosavybės teise priklausanti patalpa buvo rekonstruota 2004 metais, dar nesudaro pagrindo spręsti, kad atlikus šių patalpų rekonstrukciją išnyko būtinybė imtis priemonių daugiabučio namo energetiniam efektyvumui padidinti, t. y. išnyko poreikis atnaujinti (modernizuoti) daugiabutį gyvenamąją namą. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad rekonstruojant jai nuosavybės teise priklausančias patalpas buvo taikytos kokios nors priemonės siekiant padidinti daugiabučio namo energetinį efektyvumą, taip pat įrodymų, jog dėl taikytų priemonių išnyko būtinybė imtis kitų, plane numatytų priemonių daugiabučio namo energetiniam efektyvumui padidinti. Nesant nurodytų duomenų, negalima preziumuoti, jog rekonstrukcijos faktas pats savaime paneigia atnaujinimo (modernizavimo) priemonių pagal patvirtintą planą taikymo tikslingumą, todėl apeliantės nurodyti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad priimtas sprendimas patvirtinti planą yra neprotingas ar nesąžiningas. Apeliantė neįrodė, jog dėl jos atliktos patalpų rekonstrukcijos jai išnyko pareiga (ar/ ir kokia dalimi) prisidėti prie daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) pagal patvirtintą planą ir jame numatytas priemones. Be to, plano tvirtinimo metu dėl apeliantės atliktos rekonstrukcijos iš esmės sukurtas naujas statinys nebuvo atskirtas nuo daugiabučio gyvenamojo namo ir buvo jo sudėtinė dalis, todėl nesant duomenų, kad tam tikros atnaujinimo (modernizavimo) priemonės šiai gyvenamojo namo daliai nėra reikalingos, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo planą laikyti neatitinkančiu protingumo ar sąžiningumo principų.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo išvadą dėl plano atitikimo teisės aktų reikalavimams patvirtina ir ta aplinkybė, kad minėtas planas 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. (1)-BETA-2-387 yra suderintas su kompetentinga institucija – VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (b.l. 76, t. I), kuri patvirtino, kad planas yra parengtas ir suderintas pagal Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677, reikalavimus. Esant nustatytai šiai aplinkybei, o byloje nesant duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti minėtą planą neatitinkantį jam teisės aktų keliamų reikalavimų, spręstina, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad sprendimas, kuriuo patvirtintas nurodytas planas, neatitiktų sąžiningumo ar protingumo principų, jį priimant būtų pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, pagrįstai atsisakė tenkinti apeliantės ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės ieškinį atmetė nustatęs ir tai, kad plane yra numatyta tik preliminari namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių kaina, ir kad investicijos konkrečiam turtiniam vienetui, atsižvelgiant į numatomas įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priemones ir jų kiekį, ateityje turėtų būti patikslintos statinio techninio projekto rengimo metu, kurio metu galės būti įvertinti ir apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų pasikeitimai. Esant galimybei tolimesnio daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso metu rengiant techninį statinio projektą detalizuoti ir tikslinti taikytinas atnaujinimo (modernizavimo) priemones ir jų kiekį, apeliantės pareikšto ieškinio tenkinimas (jei jis ir būtų pagrįstas) neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi siekiant parengti naują investicijų planą ar jį koreguoti būtų reikalingos papildomos laiko ir lėšų sąnaudos, dėl ko daugiabučio namo savininkų bendrijos nariai tik turėtų papildomų išlaidų. Be to, byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad planas kokiu nors būdu būtų sudaręs pagrindą atsirasti ar jau padaręs žalos apeliantei ar kitiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, ar pačiai daugiabučio namo savininkų bendrijai, todėl vien formalus apeliantės nurodytų duomenų apie jos atliktą jai nuosavybės teise priklausančių patalpų rekonstrukciją nenurodymas investicijų plane nesudaro pakankamo teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą negaliojančiu, kadangi byloje nenustatyta, kad jis būtų sukėlęs neigiamų padarinių apeliantei ar kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliantei neįrodžius aplinkybių, jog ginčijamu sprendimu patvirtintas Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas neatitinka jam teisės aktų keliamų reikalavimų, protingumo ir sąžiningumo principų, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nenustatęs įstatyme numatytų pagrindų juridinio asmens valdymo organo sprendimui panaikinti, pagrįstai atmetė apeliantės ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei priteisimo

Pagal CPK 288 straipsnio 7 dalies nuostatas teismui nustačius, kad šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, panaikinus sprendimą už akių šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, iš priešingos šalies negali būti priteistas žyminis mokestis už pareiškimo padavimą, o taip pat šiuo atveju šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, gali gauti tik 50 procentų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuris jai priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį. CPK 93 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tais atvejais, kai ieškinys yra patenkinamas iš dalies ir numatyta, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Apeliantė, teigdama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 7 dalies nuostatas, ginčija ir teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei priteista iš apeliantės 637,16 Eur (2 200 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės teigimu, atsakovės pasyvumo priežastys, t. y. priežastys, dėl kurių ji nurodė laiku negalėjusi pateikti atsiliepimo į pareikštą ieškinį, laikytinos nesvarbiomis, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš apeliantės negali būti priteistos.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į apeliantės ieškinį, Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino visiškai (b.l. 57–59, t. I). Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 61–65, t. I), kuriame nurodė, jog atsiliepimas į pareikštą ieškinį laiku nebuvo pateiktas dėl atsakovės vadovo ligos. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi (b.l. 96–97, t. I) 2014 m. kovo 14 d. teismo sprendimą už akių panaikino ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino. Minėtoje nutartyje teismas dėl atsakovės nurodytų priežasčių, dėl kurių ji laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, svarbumo nepasisakė, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, šių priežasčių svarbumo vertinimas neturi reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinėjamoje byloje. Kaip jau buvo nurodyta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kaip sankcija pasyviajai šaliai dalies bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas pagal CPK 288 straipsnio 7 dalies nuostatas yra numatytas tik dėl tų bylinėjimosi išlaidų, kurios pasyviajai šaliai priklausytų pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. tik tais atvejais, kai ieškinys yra patenkinamas iš dalies. Nagrinėjamoje byloje apeliantės pareikštas ieškinys yra atmestas, todėl CPK 288 straipsnio 7 dalyje numatyta sankcija tik dėl dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo pasyviajai šaliai netaikytina. Teisėjų kolegijos manymu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ar kad netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteistini iš atsakovės jos už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė priteisti jai iš apeliantės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis atsakovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad ji už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 434,43 Eur (1 500 Lt) (b.l. 16, t. II). Atmetus apeliacinį skundą, yra pagrindas priteisti atsakovei iš apeliantės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytos maksimalios sumos (8.11 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 302787856, (duomenys neskelbtini), iš E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.