- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- A-1061-492/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00209-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Medžiotojų kubo „Šilas“
- Atsakovas
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Komisijai medžiojamųjų gyvūnų
- Trečiasis asmuo
- V. L.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Medžiotojų kubo „Šilas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Medžiotojų kubo „Šilas“ skundą atsakovams Panevėžio rajono savivaldybės administracijai ir Komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. L.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas medžiotojų klubas „Šilas“ 2016 m. gegužės 19 d. su skundu (b. l. 2–6) ir 2016 m. birželio 7 d. patikslintu skundu (b. l. 22–27) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 4 d. protokolo Nr. MG-1 dalį, kuria buvo patvirtina ūkininko V. L. daugiametei ganyklai ir bulvių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padaryta 409,27 Eur žala.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ūkininkas V. L. 2015 m. birželio 5 d. pateikė prašymą dėl jo daugiametėje ganykloje 2,50 ha ploto medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo. Komisija 2015 m. birželio 11 d. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. MG-36 (toliau – Apžiūros aktas) konstatavo, kad medžiojamieji gyvūnai (šernai) iš 2,50 ha daugiametės pievos ploto 1,20 ha plote sunaikino 52,9 proc. arba 0,635 ha, o iš 0,10 ha bulvių ploto – 0,05 ha plote sunaikino 100 proc. arba 0,05 ha. Komisija 2016 m. balandžio 4 d. protokolu Nr. MG-1 patvirtino V. L. daugiametėms pievoms ir bulvių pasėliams padarytos 409,27 Eur žalos paskaičiavimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad prašyme V. L. nenurodė žalos padarymo datos, todėl, pareiškėjo nuomone, nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 5 dalies reikalavimo nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 dienas išsiųsti pranešimą seniūnijai. Nesant duomenų apie žalos padarymo laiką, Komisija privalėjo vertinti šią aplinkybę ir spręsti dėl apžiūros akto surašymo tikslingumo bei priimti atitinkamą sprendimą neskaičiuoti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos. Be to, pareiškėjo teigimu, nebuvo laikytasi Medžioklės įstatymo 5 straipsnio nuostatų, nes jam, kaip medžioklės plotų naudotojui, nebuvo pranešta apie padarytą žalą.
3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ūkininkas V. L. kreipėsi į seniūniją su prašymu apskaičiuoti žalą tik dėl vienos rūšies pasėlio (daugiametės pievos), tačiau Komisija pasisakė ir dėl bulvių lauke padarytos žalos, tokiu būdu viršydama savo kompetenciją ir įgaliojimus. Be to, nei Komisijos Apžiūros akte, nei pareiškėjo prašyme nebuvo nurodytas pasėlių kadastrinis numeris, todėl nebuvo įmanoma nustatyti žalos padarymo vietos.
4. Pareiškėjas neneigė, kad V. L. pasėliams medžiojamieji gyvūnai padarė žalą, tačiau nurodė, jog Komisija, apskaičiuodama pasėliams padarytą žalos dydį, nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimų ir neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kaip pasėlio veislę, būklę, piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą bei kitus veiksnius. Atstovas pažymėjo, kad V. L. daugiametės ganyklos buvo apaugusios kmynais, kas ir priviliojo šernus. Be to, atsakovas, nustatydamas plotą, kuriame pasėlis yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas, matavimus vykdė vizualiai, be prietaisų, todėl jie yra akivaizdžiai netikslūs.
5. Komisija neįvertino aplinkybės, kad visas 0,1 ha plotas, kuriame V. L. augino bulves, yra arčiau nei 200 m atstumu iki sodybos, todėl turėjo būti saugomas elektriniu piemeniu arba aptvertas tvora. Ūkininkui nesiėmus jokių papildomų apsaugos priemonių pasėlių saugumui užtikrinti, yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo civilinės atsakomybės.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas pažymėjo, kad 2015 m. birželio 11 d. apžiūrint medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, nei V. L., nei medžiotojų klubo „Šilas“ atstovas neginčijo, kad apžiūrint laukus Komisijos nariai netinkamai fiksavo medžiojamųjų gyvūnų padarytą žąlą, plotų dydžius ir atstumus, jokių pastabų dėl šių aplinkybių nereiškė. Kadangi V. L., rašydamas prašymą, nenurodė žalos padarymo datos, laikytina, kad pranešimo apie pastebėtą žalą data sutampa su prašymo pateikimo bei užregistravimo seniūnijoje data. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog medžioklės plotų naudotojui nebuvo tinkamai pranešta. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijos duomenimis medžiotojų klubas „Šilas“ apie V. L. prašymą buvo informuotas tinkamai (elektroniniu paštu). Be to, 2015 m. birželio 8 d. Komisijos pirmininkas telefonu susisiekė su medžiotojų klubo pirmininku J. Ž. ir susitarė dėl medžiotojų klubo atstovo dalyvavimo apžiūroje. Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo teiginiu, kad ūkininkas V. L. nepateikė pasėlių kadastrinio numerio ir nurodė, kad V. L. kartu su 2015 m. birželio 5 d. prašymu seniūnijai pateikė žemės sklypo planą. Be to, nuvykus įvertinti žalos, tiek Komisija, tiek medžiotojų klubo atstovas identifikavo žalos padarymo vietą bei ją apžiūrėjo. Komisija neprivalėjo pateikti įsakymo, kuriuo buvo patvirtinta jos sudėtis, kopijos, kadangi tai yra norminis administracinis aktas, viešai skelbiamas teisės aktų registre. Kadangi V. L. sklypas yra 3 ha ploto ir nėra miško apsuptyje, Metodikos 12 punkte nurodytas reikalavimas dėl pasėlių apsaugos priemonių naudojimo šiuo atveju neturėjo būti taikomas. Be to, tik Komisijai nuvykus apžiūrėti padaryto žalos, ūkininkas V. L. pastebėjo, kad padaryta žala ir bulvėms, todėl papildė savo prašymą.
8. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Komisijos atsiliepime išdėstyti argumentai sutapo su išdėstytais Administracijos atsiliepime.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo skundo argumentu dėl imperatyvaus reikalavimo kreiptis į seniūniją nesilaikymo. V. L. atkreipė dėmesį, kad nei Medžioklės įstatymas, nei Metodika nereikalauja nurodyti žalos padarymo datos. Be to, surašant 2015 m. birželio 11 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą Nr. MG-35 dalyvavo pareiškėjo atstovas H. P., bet jokių pastabų dėl akte užfiksuotų duomenų nereiškė ir jį pasirašė.
II.
11. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo medžiotojų klubo „Šilas“ skundą tenkino iš dalies: pakeitė Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2016 m. balandžio 4 d. protokolo Nr. MG-1 3 priedu nustatytą žalos atlyginimą sumą sumažindamas iki 245,89 Eur. Taip pat teismas priteisė V. L. iš atsakovo 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
12. Teismas nustatė, kad ūkininkas V. L. 2015 m. birželio 5 d. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūniją dėl žalos, padarytos jo daugiametei ganyklai. Vėliau šį prašymą papildė, nurodydamas, kad žala buvo padaryta ir bulvių pasėliams. Panevėžio rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo klausimams spręsti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. A-173 „Dėl komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti sudarymo“ buvo sudaryta penkių asmenų nuolatinė komisija (b. l. 44). Minėtu įsakymu taip pat buvo patvirtintas ir Komisijos reglamentas (b. l. 45–46). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. A-543 „Dėl komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti sudarymo“ buvo sudaryta nuolatinė komisija ir pripažintas netekusiu galios ankstesnis Administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. A-173. Naujai priimtu įsakymu buvo patvirtintas ir Komisijos darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas) (b. l. 51–52).
13. Komisija kartu su ūkininku V. L. ir medžiotojų klubo „Šilas“ atstovu H. P. 2015 m. birželio 11 d. apžiūrėjo vietą ir surašė Apžiūros aktą, kuriame konstatavo, jog pasėlio agrarinė būklė gera, bulvės ir daugiametė ganykla išknista šernų. Šį Apžiūros aktą pasirašė apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai, V. L. ir medžiotojų klubo „Šilas“ atstovas H. P.. Padarytos žalos apskaičiavimas buvo pateiktas Komisijos 2016 m. balandžio 4 d. protokolo Nr. MG-1 3 priede, kuriame buvo nurodyti visi ūkininkui V. L. padarytos žalos apskaičiavimui būtini duomenys. Komisija 2016 m. balandžio 4 d. vykusiame posėdyje nusprendė patvirtinti V. L. daugiametėje ganykloje ir bulvių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą, išdėstytą 2016 m. balandžio 4 d. posėdžio protokolo Nr. MG-1 3 priede – 409,27 Eur (b. l. 12–13).
Žemesnės instancijos teismas
14. Komisija, priimdama individualų administracinį aktą dėl pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, privalo įvardinti Metodikos 7, 8 ir 10 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 8, 9 ir 12 punkte nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčijamame akte (žalos apskaičiavime) yra nurodyti visi Metodikoje nurodyti rodikliai bei aptartos aplinkybės: pasėlių bendras plotas, pakenktas plotas, pakenkimo procentas, sunaikintas plotas, kultūra, pasėlio būklė, derlingumas. Taip pat Apžiūros akte yra konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą V. L. daugiametei ganyklai ir bulvių pasėliams, tai medžiojamieji žvėrys – šernai. Konstatuota, kad pasėlių agrarinė būklė gera. Apžiūros aktą pasirašę asmenys pastabų nepateikė. Teismas sprendė, jog Apžiūros akto Nr. MG-35 buvimas leidžia teigti, kad Komisijos priimtas Protokolas yra pagrįstas ir šio papildomo dokumento duomenimis, kurie yra sudėtinė motyvuojamoji nurodyto individualaus administracinio akto dalis. 2016 m. balandžio 6 d. lydraštyje Nr. ( 26.7.2) SD-51, kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. protokolas Nr. MG-1 su 3 priedu, nurodyta Komisijos sprendimo apskundimo tvarka (b. l. 8). Todėl, įvertinęs išvardintas aplinkybes, teismas konstatavo, jog skundžiamas sprendimas atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamus reikalavimus.
15. Pareiškėjo medžiotojų klubo „Šilas“ atstovas pripažino, kad V. L. laukas buvo išknistas šernų ir kad sklype daugiametės ganyklos bei bulvių pasėliai buvo pakenkti medžiojamųjų gyvūnų – šernų. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo pranešta apie padarytą žalą, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino, jog pareiškėjas buvo informuotas apie V. L. padarytą žalą ir dėl to jokių pretenzijų nenurodė.
Žemesnės instancijos teismas
16. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad V. L., rašydamas 2015 m. birželio 5 d. prašymą, nenurodė žalos padarymo datos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei Medžioklės įstatymo, nei Metodikos nuostatos nereikalauja prašyme nurodyti žalos padarymo datos. Reikalaujama, kad sklypų savininkai apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai. V. L. teismo posėdyje patvirtino, kad pastebėjęs jam padarytą žalą, nedelsdamas kreipėsi su prašymu dėl jos įvertinimo. Kartu su prašymu V. L. pateikė žemės sklypo planą. Komisijos nariai ir apžiūroje dalyvavęs pareiškėjo atstovas H. P. apžiūrėjo žalos padarymo vietą, todėl pareiškėjo teiginį, kad V. L. prašyme ir Apžiūros akte nenurodžius pasėlių lauko kadastrinio numerio, neįmanoma identifikuoti žalos padarymo vietos, teismas vertino kaip nepagrįstą.
17. Teismas pažymėjo, kad apžiūrint pakenktų pasėlių plotus dalyvavo medžiotojų klubo „Šilas“ atstovas H. P., su apžiūros aktu susipažino ir jį pasirašė. Iš Apžiūros akto matyti, kad dėl žalos atsiradimo priežasties, pakenktų pasėlių plotų dydžių ir pakenkimo intensyvumo, ir kt. pareiškėjo atstovas jokių pastabų nepareiškė. Komisija Apžiūros akte konstatavo, kad pasėlio agrarinė būklė gera. Komisijos atstovas V. J. posėdyje, įvykusiame 2016 m. balandžio 4 d., nurodė, jog visi žemės ūkio subjektai, įskaitant ir V. L., pasėlius augino laikydamiesi agrotechninių reikalavimų, pasėliai nepiktžolėti, neužmirkę, nepažeisti kenkėjų ir ligų. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad Komisija, apskaičiuodama pasėliams padarytą žalos dydį, nesilaikė Metodikos reikalavimų ir neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kaip pasėlio veislę, piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir kitus veiksnius.
18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. L. žemės sklypas yra 3 ha ploto ir nėra miško apsuptyje, tačiau V. L. teismo posėdyje patvirtino, kad 0,10 ha plotas, kuriame jis augino bulves, yra arčiau nei 200 m atstumu iki sodybos, o už bulvių lauko toliau prasideda daugiametė ganykla. Bulvių pasėliai nebuvo saugomi elektriniu piemeniu ar aptverti tvora, tačiau Komisija šios aplinkybės nevertino. Ši aplinkybė vertintina kaip esminė sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nebuvo atsakingas už bulvių pasėliui padarytą žalą – 163,38 Eur. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamo Komisijos sprendimo naikinti nėra pagrindo, tačiau dėl Metodikos 12 punkto neįvertinimo, ginčijamą sprendimą pakeitė sumažindamas juo nustatytą žalos dydį iki 245,89 Eur.
19. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, teismas trečiajam suinteresuotam asmeniui V. L. iš medžiotojų klubo „Šilas“ priteisė 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
20. Pareiškėjas medžiotojų klubas „Šilas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai.
21. Pareiškėjas teigia, kad teismas vadovavosi ne tos redakcijos Metodikos nuostatomis. Pareiškėjo nuomone, žalos kilimo dieną galiojo 2015 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-431/3D-409 patvirtinta Metodikos redakcija, kuri galiojo nuo 2015 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. Atsižvelgus į tai, teismas nepagrįstai taikė Metodikos redakciją, galiojusią nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d.
22. Kita vertus, tam, kad nuspręsti, koks norminis aktas turi būti taikomas, teismas privalėjo atsakyti į skundo argumentus dėl Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 punkto reikalavimų nesilaikymo ir Metodikos 3 punkto pažeidimo. Ši aplinkybė, pareiškėjo teigimu, yra esminė sprendžiant klausimą iš esmės dėl akto teisėtumo, kadangi yra susijusi su procedūrų laikymusi. Pareiškėjo nuomone, teismas, spręsdamas dėl žalos padarymo datos netinkamai įvertino pateiktus dokumentus, norminių aktų reikalavimus, savo išvadą pagrindė prielaidomis.
23. Prašyme V. L. nenurodė žalos padarymo datos, todėl, pareiškėjo nuomone, nebuvo išlaikytas imperatyvus reikalavimas nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 dienas išsiųsti pranešimą seniūnijai. V. L. nenurodžius žalos padarymo tikslaus laiko, nėra jokios galimybės įvertinti padarytos žalos atsiradimo senumo, o taip pat nustatyti, kada yra 3 dienų termino pradžia.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo privalo įrodyti savo teiginius, kad jie termino nepraleido, kadangi pareiškėjas, vertindamas būtent atsakovo, kuris yra stiprioji šių santykių šalis, pateiktus dokumentus, juos vertino pagal turinį. Būtent atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė teismui jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.
25. Pareiškėjo teigimu, iš prašymo nebuvo galima nustatyti žalos padarymo vietos, planai nebuvo pridėti, unikalūs numeriai taip pat nebuvo nurodyti. Tai, kad V. L. palydėjo Komisiją prie savo sklypų ir juos ranka parodė, nereiškia, jog tai yra tinkama identifikacija.
26. Pareiškėjas sutinka, kad jo atstovas dalyvavo apžiūroje, tačiau nurodo, jog medžiotojų klubas „Šilas“ nebuvo jo įgaliojęs teikti pareiškimus. Medžiotojų klubo „Šilas“ atstovas H. P., grįžęs iš apžiūros, paaiškino, kad Komisija nesilaikė Metodikos reikalavimų ir apžiūrą atliko paviršutiniškai. Be to, Apžiūros akte nebuvo užfiksuota, kokios priemonės buvo naudojamos, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų atliktų matavimų tikslumą, atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, kokiais prietaisais buvo atlikti matavimai ir kas tai atliko.
27. Teismas atsižvelgė į tai, kad visas 0,1 ha plotas, kuriame V. L. augino bulves, yra arčiau nei 200 m atstumu iki jo sodybos, tačiau neįvertino, jog daugiametė pieva yra iš karto už bulvių, kurias labai mėgsta šernai, lauko, netoli miško. Pareiškėjo nuomone, V. L. pats prisiėmė riziką, o pareiškėjas šiuo atveju nėra atsakingas už žalą, kuri jam kilo. Ūkininkui nesiėmus jokių papildomų apsaugos priemonių pasėlių saugumui užtikrinti, toks V. L. neveikimas, neatitinka sąžiningo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio kriterijų, todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas dėl pareiškėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
29. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas taikė netinkamos redakcijos Metodikos nuostatas, ir teigia, jog turėjo būti taikoma Komisijos sprendimo priėmimo metu galiojusi Metodikos redakcija. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2015 m. gegužės 23 d. redakcijos Metodikos II skyriaus nuostatos buvo tapačios 2015 m. rugpjūčio 22 d. redakcijos Metodikos II skyriaus nuostatoms. Todėl teismui net ir nustačius, kad turėjo būti taikomos iki 2015 m. rugpjūčio 22 d. redakcijos galiojusios Metodikos nuostatos, tai neturėtų būti laikoma esminiu pažeidimu, nes tai neturėjo įtakos teisingam žalos nustatymui.
30. Pareiškėjo argumentus dėl žalos padarymo datos nenurodymo atsakovas laiko nepagrįstais. Teigia, jog pranešimo apie pastebėtą žalą data sutampa su prašymo pateikimo bei užregistravimo seniūnijoje data. Pareiškėjas jokių trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus paneigiančių duomenų nepateikė, todėl įstatyme nustatytas subjektyvus žalos fiksavimo momentas – pastebėjimas – šiuo atveju yra tinkamai įrodytas. Taip pat atsakovas laiko nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad pasėlių apžiūra buvo atlikta netinkamai ir netinkamai identifikuotas trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypas. Komisija 2016 m. birželio 11 d. apžiūrėjo ūkininkui V. L. padarytą žalą ir surašė Apžiūros aktą, kuriame buvo surašyti visi būtini duomenys. Atsakovo teigimu, pareiškėjo atstovas dalyvavo apžiūroje ir galėjo teikti savo pastabas, tačiau to nepadarė.
31. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. L. sklypas, nors ir yra iki 3 ha ploto, tačiau nėra miško apsuptyje, todėl jam netaikomas Metodikos 12 punkte nustatytas reikalavimas dėl pasėlių apsaugos priemonių privalomo naudojimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo atsakomybės sąlygų buvimo.
Atsiliepimas
32. Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti argumentai sutampa su esančiais Administracijos atsiliepime.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
34. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių motyvų, kodėl galbūt netinkamos redakcijos Metodikos normų taikymas, turėjo įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. V. L. nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teismas nenustatė tikslios žalos padarymo datos. Tiek Medžioklės įstatymas, tiek Metodika nenustato reikalavimo nurodyti tikslią žalos kilimo datą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad atliekant apžiūrą pareiškėjo atstovas jokių pastabų dėl pažeistų pasėlių ploto dydžio netinkamo nustatymo nepateikė, todėl konstatuotina, jog Apžiūros aktas yra teisingas. V. L. nuomone, teismas atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir remdamasis faktiniais duomenimis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2016 m. balandžio 4 d. protokolo Nr. MG-1 dalies, kuria buvo patvirtinta ūkininko V. L. daugiametei ganyklai ir bulvių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padaryta 409,27 Eur žala, teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą <...> medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 proc. arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 proc. ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės nuostolių skaičiavimo komisija.
37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintų teisės normų prasmę, yra konstatavęs, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą nuostolių skaičiavimo komisija įformina individualiu administraciniu aktu. Šio akto / sprendimo turiniui yra taikomi VAĮ 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia minėtas viešojo administravimo subjektas, akto surašymo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos.
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad išvardyti reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, o taip pat teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo aplinkybes ir jos apskaičiavimo teisinį pagrindą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu, todėl privalo atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir VAĮ nuostatas (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010; 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014).
39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui pranešus apie žvėrių padarytą nuostolį, Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2015 m. birželio 11 d., dalyvaujant pareiškėjo atstovui, surašė Apžiūros aktą, kuriame užfiksavo, jog ūkininko V. L. daugiametės pievos bendras plotas yra 2,50 ha, 1,2 ha plote yra sunaikinta 52,9 proc., arba 0,635 ha; iš 0,10 ha bulvių ploto, 0,05 ha plote sunaikinta 100 proc. arba 0,05 ha. Apžiūros akte taip pat nurodyta, kad pasėlių agrarinė būklė gera, bulvės ir daugiametė ganykla išknista šernų (b. l. 15).
40. Byloje pateiktas Komisijos 2016 m. balandžio 4 d. protokolas Nr. MG-1 patvirtina, kad Komisija 2016 m. balandžio 4 d. posėdyje sprendė dėl patirtų nuostolių apskaičiavimo. 23 dienotvarkės punktu svarstė dėl V. L. daugiametėje ganykloje ir bulvių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos patvirtinimo bei konstatavo, kad šernų padarytas nuostolis sudaro 409,27 Eur (b. l. 12–14).
41. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad Komisijos 2016 m. balandžio 4 d. protokolu yra apskaičiuota medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisija, priimdama individualų administracinį aktą dėl padarytos žalos apskaičiavimo, turi įvardinti Metodikos 7, 8 ir 10 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Komisija 2016 m. balandžio 4 d. protokole Nr. MG-1 nurodė visas būtinas aplinkybes: bendrą pasėlių plotą, pakenktą plotą, pakenkimo procentą, sunaikintą plotą, kultūrą, pasėlio būklę, derlingumą. Minėtas Komisijos 2016 m. balandžio 4 d. protokolas Nr. MG-1 yra pagrįstas Apžiūros akto, kurį nepareikšdamas jokių pretenzijų ar pastabų pasirašė ir pareiškėjo atstovas H. P., duomenimis, jame nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad ūkininkas V. L. prašyme nenurodė žalos padarymo datos, todėl negalima įvertinti padarytos žalos atsiradimo senumo. Taip pat medžiotojų klubas „Šilas“ nurodė, kad iš prašymo nebuvo galima nustatyti žalos padarymo vietos. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pažymi, kad ginčui aktualios teisės aktų nuostatos (Medžioklės įstatymas ir Metodika) nenustato reikalavimo prašyme nurodyti žalos padarymo datą, o atliekant apžiūrą vietoje ir pasirašant Apžiūros aktą nei vienam iš apžiūroje dalyvavusių asmenų (tarp jų pareiškėjo atstovui H. P.) nekilo abejonių dėl žalos padarymo vietos, todėl pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog, jei ir buvo toks prašymo trūkumas, pareiškėjas nenurodė, kokią įtaką jis turėjo pareiškėjo teisėms ar nustatant žalos dydį.
43. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ūkininko kaltę, nes jis nesiėmė jokių papildomų apsaugos priemonių pasėlių saugumui užtikrinti, nepagrįsti. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog bulvių pasėliai nebuvo saugomi elektriniu piemeniu ar aptverti tvora, ginčijamą sprendimą pakeitė sumažindamas nustatytą žalos dydį. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė Panevėžio apygardos administracinis teismas, Metodikos 12 punkto reikalavimas aptverti plotą šiuo atveju netaikytinas daugiametei pievai, nes ji buvo už bulvių lauko, toliau nei 200 m atstumu iki sodybos, todėl ūkininkas V. L. neprivalėjo imtis papildomų apsaugos priemonių daugiametei pievai apsaugoti, o teisės aktai kitokių papildomų reikalavimų pasėlių apsaugai nenustatė.
44. Neturinčiais įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui taip pat laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tos redakcijos Metodikos nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad palyginus Metodikos redakciją, galiojusią nuo 2015 m. gegužės 23 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d., su Metodikos redakcija, galiojusią nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., akivaizdu, jog Metodikos II skyriaus nuostatos, reglamentuojančios žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimą, visiškai nesikeitė. Todėl pritartina atsakovo argumentui, jog net ir taikant Metodikos redakciją, galiojusią iki 2015 m. rugpjūčio 22 d., tai neturėtų įtakos nustatytam apskaičiuotos žalos dydžiui.
45. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs argumentų, kad atliekant apžiūrą vietoje medžiotojų klubas „Šilas“ nebuvo įgaliojęs atstovo H. P. teikti paaiškinimus pareiškėjo vardu, taigi, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo jų vertinti. Šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, jos galėjo būti nurodytos ir pirmosios instancijos teismui, todėl jų nevertina ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, apeliantas, teikdamas tokius išimtinai formalaus pobūdžio argumentus, nenurodo motyvų, kuriais pagrįstų jų reikšmę tinkamai užfiksuojant aplinkybes Apžiūros akte ar nustatant žalos dydį Komisijos protokolu.
46. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai plačiau jų neaptarinėja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais bei pagal procesinių teisės normų nuostatas įvertintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino ir Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktų, kuriais buvo remiamasi priimant ginčijamus Komisijos sprendimus, atitiktį Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo Metodikai.
47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo medžiotojų klubo „Šilas“ apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.