Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės

atsakovės Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone atstovui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovėms Panevėžio rajono savivaldybės administracijai ir Komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. L. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2016m. balandžio 4 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) (Protokolo 3 priedas), kuriuo patvirtinta ūkininko V.L. daugiametei ganyklai ir bulvių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padaryta 409,27 Eur žala teisėtumo ir pagrįstumo ( b. l. 12-14 ).

Bylos medžiaga nustatyta, kad V.L. 2015-06-05 prašymu kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūniją dėl žalos, padarytos jo daugiametei ganyklai (b.l. 16), vėliau prašymą papildė ir dėl bulvių pasėliams, esantiems Panevėžio rajone, Naujamiesčio sen., Lakštingalų k., įvertinimo (b. l. 43). Panevėžio rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo klausimams spręsti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti sudarymo“ buvo sudaryta penkių asmenų nuolatinė komisija (b. l. 44). Šiuo Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas ir Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti darbo reglamentas (toliau- ir Reglamentas) (b.l. 45-46). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29) buvo pakeistas 2013 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), papildant jį 2.3 punktu ir paskiriant komisijos nariu R. P. (b.l. 48). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014m. kovo 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas 2013 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)73, pakeičiant 1.2 punktą, vietoje komisijos narės V. N. paskiriant Antaną Berežanskį ir papildant 1.4 punktu, paskiriant komisijos nare D. K. (b.l. 47). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti sudarymo“ buvo sudaryta penkių asmenų nuolatinė komisija ir pripažintas netekusiu galios Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 21 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais (b.l.50). Naujai priimtu Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas ir Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai Panevėžio rajone apskaičiuoti darbo reglamentas (b.l. 51-52).

Komisija kartu su prašymą dėl žalos įvertinimo pateikusiu ūkininku V.L. bei medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovu H. P. 2015 m. birželio 11 d. nuvyko į vietą, Panevėžio r., Naujamiesčio sen., Lakštingalų k., apžiūrėjo pažeistą daugiametę ganyklą bei pastebėję pažeidimus ir bulvių lauke, apžiūrėjo ir bulvių pasėlius, surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros 2015-06-11 aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad daugiametės pievos bendrame 2,50 ha plote pažeidimas nustatytas 1,2 ha plote, šiame plote sunaikinta 52,9 proc. , kas sudaro 0,635 ha. , bulvių lauke bendrame 0,10 ha plote pažeidimas nustatytas 0,05 plote, šiame plote sunaikinta 100 proc., kas sudaro 0,05 ha. Įvertinta bendra žemės ūkio pasėlio būklė ir konstatuota, kad pasėlio agrarinė būklė gera, bulvės ir daugiametė ganykla iškrista šernų. Šį Komisijos apžiūros aktą pasirašė apžiūroje dalyvavę komisijos nariai, ūkininkas V.L. ir medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas H. P. Jokių pastabų pareikšta nebuvo (b. l. 15 ). Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliuose paskaičiavimas pateiktas Komisijos 2016-04-04 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 priede, eilėje Nr. 11 nurodyti visi V.L. padarytos žalos apskaičiavimui būtini duomenys: daugiametės pievos bendras plotas – 2,50 ha, pakenktas plotas – 1,2 ha, pakenkimo procentas – 52,9 proc., sunaikintas plotas – 0,635 ha, pasėlio būklė gera, derlingumas 153,1 ( 100 kg iš ha), supirkimo kaina 17 Eur , nuostolis 165,24 Eur, išmokama suma 165,24 Eur, daugiametės pievos atnaujinimo supirkimo kaina 127,0 Eur, nuostolis 80,65 Eur, išmokama suma 80,65 Eur, bulvių bendras plotas -0,10 ha, pakenktas plotas – 0,05 ha , pakenkimo procentas 100 proc., sunaikintas plotas 0,05 ha, pasėlio būklė gera, derlingumas 233,4 ( 100 kg iš ha), nuostolis 1,167 Eur, supirkimo kaina 140,0 Eur, nuostolis 163, 38 Eur, išmokama suma 163,38 Eur, ir viso išmokama suma 409,27 Eur ( b.l. 14). Komisija 2016 m. balandžio 4 d. vykusiame posėdyje bendru sutarimu priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta patvirtinti V.L. daugiametėje ganykloje ir bulvių pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą, išdėstytą 2016m. balandžio 4 d. posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 priede – 409,27 Eur (b. l. 12-13 ).

Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo teisinių santykių srityje.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Medžioklės įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Metodika. Be to, atsakovės Komisijos, vykdančios viešąjį administravimą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo srityje, veiklai taikomas Viešojo administravimo įstatymas bei Reglamentas.

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai privalo šio įstatymo 22 straipsnio 5 ir 12 dalyse nustatytais atvejais atlyginti žalą, atsiradusią dėl laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo, o šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nurodo, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka.

Tokią tvarką nustatančios teisės normos yra išdėstytos Medžioklės įstatymo 17-19 straipsniuose. Medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo padarytos žalos apskaičiavimo tvarką detaliai reglamentuoja Metodika. Ginčijamo sprendimo priėmimo dieną galiojo Metodikos redakcija, galiojusi nuo 2015-08-22 iki 2016-09-08 , be to Komisijos atliekamų veiksmų procedūrines taisykles, rengiamų aktų formą nustato Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto Reglamento nuostatos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo18 straipsnio nuostatas, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012 , 2014m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662 -1126 /2014 ir kt.). Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-27 sprendime , išplėstinės teisėjų kolegijos priimtame administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, išaiškino, kad individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesudaro pagrindo pripažinti jį visiškai nemotyvuotu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, turinčio turinio trūkumų individualaus administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams vertinimas atliktinas asmens, kuriam jis buvo skirtas ir turinčio teisę žinoti bei suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, požiūriu, įvertinant pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, nulėmusias minėto sprendimo priėmimą. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, būtina nustatyti, ar teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai bei sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį, Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis Metodikoje, t. y. tokios žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip paskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, taip pat aptarimą aplinkybių, numatančių išimtis dėl žalos atlyginimo arba kitaip tariant paneigiančių teisę į žalos atlyginimą. Tai yra sudėtiniai žalos apskaičiavimo elementai, kurių konstatavimas (arba ne) yra teisiškai reikšmingas ne tik dėl galimybės visiškai eliminuoti arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą, bet ir dėl suinteresuotų pusių suvokimo derliaus netekimo žalos paskaičiavimą įtakojusių veiksnių, reikšmingų aplinkybių.

Medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo padarytos žalos apskaičiavimo tvarka yra detaliai reglamentuota Metodikos II skyriuje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimas“. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad Komisija, priimdama individualų administracinį aktą dėl pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, jame privalo įvardinti Metodikos 7, 8 ir 10 punktuose nurodytus rodiklius bei aptarti 8, 9 ir 12 punkte nurodytas aplinkybes. Minėta, kad ginčijamame sprendime (žalos apskaičiavime) yra nurodyti visi Metodikoje nurodyti rodikliai bei aptartos aplinkybės : pasėlių bendras plotas, pakenktas plotas, pakenkimo procentas , sunaikintas plotas, kultūra , pasėlio būklė, derlingumas. Taip pat Apžiūros akte yra konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą V.L. daugiametei ganyklai ir bulvių pasėliams , tai medžiojamieji žvėrys – šernai. Konstatuota, kad pasėlių agrarinė būklė gera. Apžiūros aktą pasirašę asmenys pastabų nepateikė. Taigi, Apžiūros Akto Nr. (duomenys neskelbtini) buvimas leidžia teigti, jog Komisijos priimtas Protokolas yra pagrįstas ir šio papildomo dokumento duomenimis, kurie yra sudėtinė motyvuojamoji nurodyto individualaus administracinio akto dalis. 2016-04-06 lydraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo išsiųstas Komisijos 2016 m. balandžio 6 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su 3 priedu, nurodyta Komisijos sprendimo apskundimo tvarka (b.l.8 ).Todėl, įvertinus išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.

Pareiškėjo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pripažįsta, kad V.L. laukas buvo išknistas šernų ir kad sklype daugiametės ganyklos bei bulvių pasėliai buvo pakenkti medžiojamųjų gyvūnų- šernų, dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Pareiškėjas atsiliepime teigė, jog jam, kaip medžioklės plotų naudotojui, nebuvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka apie padarytą žalą, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino, kad pareiškėjas buvo informuotas apie V.L. padarytą žalą ir dėl to jokių pretenzijų nereiškia.

Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ savo nesutikimą su skundu grindė ta aplinkybe, jog V. (duomenys neskelbtini), rašydamas 2015 m. birželio 5 d. prašymą, nenurodė žalos padarymo datos, todėl Komisija turėjo įvertinti šią aplinkybę ir priimti atitinkamą sprendimą neskaičiuoti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos. Tačiau teismas pažymi, kad nei Medžioklės įstatymo, nei Metodikos nuostatos nereikalauja prašyme nurodyti žalos padarymo datos, tiktai reikalaujama, kad sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo žalos pastebėjimo, išsiųsdami seniūnijai prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. V.L. teismo posėdyje patvirtino, kad pastebėjęs jam padarytą žalą, nedelsdamas kreipėsi prašymu dėl jos įvertinimo. Teismui nėra pagrindo netikėti V.L. paaiškinimu, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad V.L. pažeidė Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies reikalavimus. V.L. kartu su 2015 m. birželio 5 d. prašymu įvertinti ir atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pateikė seniūnijai žemės sklypo planą ( b.l. 49) . Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad Komisijos nariai ir apžiūroje dalyvavęs pareiškėjo atstovas H. P. apžiūrėjo žalos padarymo vietą, todėl pareiškėjo teiginys, kad V.L. prašyme ir Apžiūros akte nenurodžius pasėlių lauko kadastrinio numerio, neįmanoma identifikuoti žalos apdarymo vietos, vertintinas kaip nepagrįstas. Be to pareiškėjas teigia, kad V.L. daugiametės ganyklos buvo apaugusios kmynais, kas ir priviliojo šernus, tačiau pareiškėjas šios aplinkybės nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas pažymi, kad apžiūrint pakenktų pasėlių plotus, medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas H. P. dalyvavo, su apžiūros aktu susipažino ir jame pasirašė. Iš Apžiūros akto matyti, kad dėl žalos atsiradimo priežasties, pakenktų pasėlių plotų dydžių ir pakenkimo intensyvumo, ir kt. pareiškėjo atstovas jokių pastabų nepareiškė. Komisija Apžiūros akte konstatavo . kad pasėlio agrarinė būklė gera. Komisijos atstovas V. J. posėdyje, įvykusiame 2016-04-04, teikė informaciją ir nurodė, jog visi žemės ūkio subjektai, tame tarpe ir V.L., pasėlius augino laikydamiesi agrotechninių reikalavimų, pasėliai nepiktžolėti, neužmirkę, nepažeisti kenkėjų ir ligų. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad Komisija, apskaičiuodama pasėliams padarytą žalos dydį, nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams , ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos reikalavimų ir neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kaip pasėlio veislę, piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir kitus veiksnius.

Tačiau Metodikos 12 punkte nustatyta, kad žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 metrų nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju , jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančią kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Iš byloje esančio V.L. žemės sklypo plano matyti, kad sklypas yra 3 ha ploto ir nėra miško apsuptyje, tačiau V.L. teismo posėdyje patvirtino, kad 0,10 ha plotas, kuriame jis augino bulves, yra arčiau nei 200 m. atstumu iki sodybos, o už bulvių lauko toliau prasideda daugiametė ganykla. Nustatyta, kad bulvių pasėliai nebuvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptveri tvora. Komisija šios aplinkybės nevertino, tačiau ji vertintina kaip esminė sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nėra atsakingas už bulvių pasėliui padarytą žalą- 163,38 Eur.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad ginčijamo Komisijos sprendimo naikinti nėra pagrindo, tačiau dėl Metodikos 12 punkto neįvertinimo, ginčijamas sprendimas keistinas, sumažinant juo nustatytą žalos dydį iki 245,89 Eur.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. L. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 31-32). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 5 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Tokiu atveju pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas, jie turi teisę reikalauti atlyginti: skundo surašymo ir padavimo išlaidas; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko teismo procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Patenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu teisme, atlyginimą ABTĮ 44 straipsnio 5 dalies pagrindu.

ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis nustato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (bylai aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 išdėstyta Rekomendacijų nauja redakcija).

2016 m. birželio 16 d. sąskaita -faktūra, serija APK Nr. 122 (b.l. 34), ir tos pačios dienos Pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 850175 (b. l. 35), patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V.L. advokatui už atsiliepimo parengimą sumokėjo 100 Eur.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). V.L. prašoma priteisti atsiliepimo į skundą surašymo 100 eurų suma neviršija nustatytos maksimalios sumos, nes maksimaliai pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį surašymą galėtų būti priteista 1837,75 euro (2,5 x 735,10 euro). Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, V.L. iš Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 50 Eur byloje turėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone 2016m. balandžio 4 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimą, 3 priedu nustatytą žalos atlyginimą sumažinti iki 245,89 Eur

Priteisti V. L. iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 50 Eur (penkiasdešimt eurų) byloje turėtų išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.