- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-35-603/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- UAB „Mineraliniai vandenys“
- Atsakovas
- UAB „Kokteilių baras“
- Kategorijos
- 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ ieškinį atsakovui UAB „Kokteilių baras“ dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Mineraliniai vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Kokteilių baras“ 2.604,80 Lt skolos, 302,10 Lt delspinigių, 7,75 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „Mineraliniai vandenys“ terminą ieškinio trūkumui pašalinti, t.y. sumokėti 43 Lt tam, kad byla būtų nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismas nurodė, kad ieškovas pateiktu ieškiniu prašo priteisti jo naudai iš atsakovo 7,75 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, LR CK 6.37 str. 2 d., nustatanti skolininko prievolę mokėti procesines palūkanas, turi būti sistemiškai taikoma su LR CK 6.210 str., nustatančiu palūkanų dydį. Teismas darė išvadą, kad ieškinys dėl šių priežasčių negali būti visiškai patenkinamas, todėl byla nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismui pateikto ieškinio suma yra 2.906,90 Lt, todėl už ieškinį mokėtinas 87 Lt dydžio žyminis mokestis. Ieškovas pateikė teismui mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad už ieškinį yra sumokėtas 44 Lt žyminis mokestis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, teismas nurodė, kad ieškovui nustatytinas terminas primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, t.y. 43 Lt, tam, kad byla būtų nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismas išaiškino, kad, jei nustatytu terminu trūkumai bus pašalinti, ieškinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir bus grąžintas ieškovui.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Mineraliniai vandenys“ prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį. Nurodė, kad tais atvejais, kai ieškovas prašo priteisti procesines palūkanas, remdamasis tik LR CK 6.37 str. 2 d., ši nuostata turi būti sistemiškai taikoma su LR CK 6.210 str., nustatančiu palūkanų dydį. Tačiau pateiktame ieškinyje ieškovas prašė priteisti metines palūkanas, remdamasis ne LR CK 6.210 str., o pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatas. Remiantis Įstatymo 3 str. 4 d., palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant Įstatymo 2 str. 3 d. nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš pirmojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną, antrąjį metų pusmetį galioja paskutinė palūkanų norma, paskelbta prieš antrojo metų pusmečio pirmąją kalendorinę dieną. Šio ieškinio pareiškimo dieną galiojo 0,75 proc. dydžio palūkanų norma, kurią padidinus 7 procentiniais punktais, gaunamas 7,75 proc. palūkanų dydis, kurį ir buvo prašoma priteisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 str., ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Nagrinėjamu atveju bylos šalys nebuvo susitarę dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, šalių sudarytas sandoris atitinka Įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius ir kreditorius (ieškovas) reikalauja taikyti šio Įstatymo nuostatas, todėl teismo nutartyje nurodyta išvada, kad turėjo būti taikomi LR CK 6.210 str. numatyti dydžiai, yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis procesas dėl teismo nutarties dalies bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nutrauktinas, atskirasis skundas dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį atmestinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). LR CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, t.y. sumokėti 43 Lt žyminį mokestį tam, kad byla būtų nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Analizuojant apelianto atskirojo skundo argumentus, matyti, kad juo iš esmės kvestionuojama vienintelė pirmosios instancijos teismo padaryta išvada - pagal pateiktus įrodymus ieškinys negalėtų būti visiškai patenkintas, todėl byla nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jokių motyvų, susijusių su įpareigojimu primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kaip antai žyminio mokesčio dydis, jo sumokėjimo terminas, apeliantas savo atskirajame skunde nenurodė. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantas siekia nuginčyti teismo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad CPK numatytos dvi sumarinio (pagreitinto) proceso formos (CPK XXII ir XXIII sk.). Abejoms šioms formoms yra būdinga tai, kad sprendimą (preliminarų sprendimą ar teismo įsakymą) teismas priima neišklausęs priešingos šalies pozicijos ir per gana trumpą laiką (CPK 427 str. 3 d., 435 str. 1 d., 436 str. 1 d.). Todėl sumarinio proceso tvarka priimti sprendimai yra sąlyginiai (CPK 262 str. 1 d.), tarpiniai bei negali būti skundžiami apeliacine ir/ar kasacine tvarka (CPK 428 str. 8 d., 436 str. 7 d.). Priešingai šaliai per nustatytą terminą pasinaudojus teise būti išklausyta, sumarinis procesas transformuojasi į ginčo teiseną pagal bendrąsias CPK taisykles (CPK 439 str. 3 d). Nagrinėjamoje byloje apeliantas siekė pasinaudoti dokumentinio proceso tvarka [LR CPK 424 str.]. Viena vertus, šalių procesinio dispozityvumo principas (CPK 13 str.), taip pat civilinio proceso tikslas - kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.) lemia tai, jog kreditoriui CPK 439 str. 3 d. nurodytu atveju nėra draudžiama pasirinkti tolesnio savo pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdo: paduoti teismui ieškinį pagal CPK XXII skyriuje nustatytas dokumentinio proceso taisykles ar ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kita vertus, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs būtent teismui diskrecijos teisę iš anksto įvertinti, ar konkretus ginčas gali būti išnagrinėtas pagal dokumentinio proceso taisykles, priimant preliminarų teismo sprendimą, kitaip tariant, preliminariai įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę. Tai paaiškintina tuo, kad CPK XXII skyriuje įtvirtintu dokumentinis procesu siekiama pagreitini bylų išnagrinėjimą, sumažinti teismo darbo krūvį, automatizuoti procesą ir padaryti jį pigesnį, o kartu šios specialiosios proceso teisės normos nustato tam tikrus ypatumus, sprendžiant atskirus klausimus ieškinio priėmimo stadijoje, taip pat nustato įrodymų vertinimo bei procesinio sprendimo byloje priėmimo specifiką. Pastaruoju atveju šia teise pirmosios instancijos teismas pasinaudojo ir nutartyje nurodė motyvus, kodėl byla nagrinėtina pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Vienok, teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nėra apeliacinio apskundimo objektas, nes neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.). Taigi nuspręsti, ar bylą galima nagrinėti pagal pateiktus įrodymus dokumentinio proceso tvarka, yra teismo prerogatyva, o tokia teismo nuomonė negali būti kvestionuojama iki galutinio bylos išnagrinėjimo. LR CPK 315 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis LR CPK 315 str. 2 d. 3 p., darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo atskirąjį skundą toje dalyje, kuria skundžiama nutarties dalis bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, kadangi ji pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Kadangi šis trūkumas paaiškėjo apeliacine tvarka sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad kita skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl įpareigojimo ieškovą sumokėti žyminį mokestį yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, t.y. primokėti trūkstamą žyminį mokestį jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą šiam trūkumui pašalinti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., 7 str. 1 d. 3 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo UAB „Mineraliniai vandenys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties dalies, kuria teismas nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria ieškovas buvo įpareigotas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui UAB „Mineraliniai vandenys“ naują terminą iki 2013 m. kovo 4 d. pašalinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t.y. sumokėti trūkstamą 43 Lt žyminį mokestį.