Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė D. S. (toliau – ir ieškovė) prašė nutraukti santuoką, 1977 m. gruodžio 31 d. sudarytą Kelmės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 363), dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovo R. S. S. (toliau – ir atsakovas) 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; pripažinti 2004 m. lapkričio 5 d. vedybų sutartį (toliau – ir vedybų sutartis), sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, patvirtintą Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B., negaliojančia, nepripažinus 2004 m. lapkričio 5 d. vedybų sutarties negaliojančia, priteisti ieškovei 29 510,43 Eur kompensaciją už namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus; pripažinti žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, padalinti natūra po ½ dalį kiekvienam; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilius Chausson Flash ir Peugeot 308, priteisti ieškovei iš atsakovo 19 500 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus – baudžiamojoje byloje Nr. 1-85-1046/2022 buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį. Visu santuokos metu atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, nuolat ir sistemingai taikė psichologinį ir fizinį smurtą. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nebuvo lojalus ieškovei, savanaudiškai siekė įgyti kuo daugiau turto. Atsakovas pareikalavo namą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį, vėliau siekė, kad ieškovė perleistų jam nuosavybės teise į šį turtą. Apgaudamas ieškovę ir kitus šeimos narius, 2016 m. vasario 3 d. įsigijo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ir iki 2020 m. ieškovė neturėjo įtarimų, kad šis turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas visada naudojosi ieškove, paimtų kreditų pinigais, skolintais pinigais naudojosi tik atsakovas, ieškovė nežinojo, kur atsakovas pinigus išleisdavo. Šeimos pajamos buvo bendros, tačiau atsakovas jų sąskaita didino savo asmeninį turtą.

3. Tvirtino, kad santuokoje išgyveno 46 metus, beveik visus metus ieškovė buvo žeminama, iš jos buvo tyčiojamasi, nuolat reikalaujama pinigų, prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinė ieškovės sveikata buvo sutrikdyta negrįžtamai, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

4. Nurodė, kad vedybų sutartis sudaryta dėl atsakovo apgaulės, prieštarauja imperatyviosioms normoms, gerai moralei, sutartimi buvo pažeistas sutuoktinių lygiateisiškumo principas, sutartis ieškovei ypač nepalanki. Vedybų sutartis buvo skirta ne tam, kad atsakovas galėtų už asmenines lėšas įgyti nekilnojamąjį turtą asmeninėn nuosavybėn, atsakovas siekė sutartimi pasinaudoti ateityje ir už bendras sutuoktinių lėšas įgyti turtą savo asmeninėn nuosavybėn. Panaudodamas apgaulę atsakovas norėjo sudaryti vedybų sutartį, pasinaudojęs ieškove, kaip pažeidžiamu asmeniu, ir tokie atsakovo veiksmai pažeidžia viešąją tvarką ir neatitinka geros moralės standartų. Šalys gyveno santuokoje ir tuo metu galiojo sutuoktinių turto režimas ir šalys negalėjo savo susitarimu pakeisti įstatymo numatyto režimo, galiojusio iki vedybų sutarties sudarymo. Vedybų sutartis iš esmės pažeidė sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir yra labai nepalanki ieškovei, nes atsakovas už bendras šalių lėšas įgijo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, sutartis pagalba atsakovas pasisavino visas ieškovės ir atsakovo gautas / sukauptas lėšas santuokos metu iki vedybų sutarties pasirašymo. Šalys vedybų sutarties Vedybų sutarčių registre neįregistravo, tuo patvirtindamos savo apsisprendimą laikyti vedybų sutartį negaliojančia ir jos netaikyti savo gyvenime. Šalys galėjo panaudoti vedybų sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus Vedybų sutarčių registre, todėl atsakovas 2016 m. vasario 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi negalėjo įgyti žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Tvirtino, jog visų trečiųjų asmenų, įskaitant ir pardavėją, sutuoktiniai turėjo įstatymo nustatytą režimą, todėl turtas galėjo būti įgytas tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes 10 000 Eur avansas ir likusi 25 000 Eur suma buvo sumokėta bendromis sutuoktinių lėšomis. Ieškinio senaties terminas ginčyti vedybų sutartį nėra praleistas, nes apie sutartimi pažeidžiamas teises ieškovė sužinojo tik 2021 m. spalio mėnesį. Jei teismas manytų, kad terminas praleistas, prašė jį atnaujinti, nes manė, kad neįregistruota Vedybų sutartis viešajame registre negalioja.

5. Nurodė ir tai, kad santuokos metu įgijo namus su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dvi transporto priemones bendros 39 000 Eur vertės. Pripažinus vedybų sutartį negaliojančia ir namą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šis turtas turėtų būti padalintas sutuoktiniams natūra po ½ dalį. Jei vedybų sutartis nebūtų pripažinta negaliojančia, ieškovei turėtų būti priteista 29 510,43 Eur suma, nes bendrosios dalinės nuosavybės valdomas namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas 59 020,85 Eur suma, kurią išleido ieškovė. Už atsakovui paliktas transporto priemones ieškovei turėtų būti priteista 19 500 Eur kompensacija.