- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-9-345/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- A. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos, palūkanų, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė priteisti iš atsakovo 5140,41 Lt skolos, 187,48 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad teismui priėmus ieškinį, dalis skolos buvo apmokėta, ieškinį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo 1143,10 Lt skolos už šilumos energiją, 41,38 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, o nuo likusios pirminio ieškinio reikalavimo sumos – 4158,05 Lt ieškovas atsisakė.
Ieškovas paaiškino, kad viena iš pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rūsio patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viena iš pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei viena iš pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 7147/10000 dalių patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui A. V. nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, laikytina, kad ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas, būdamas minėtų patalpų savininku, privalo mokėti už jo nuosavybės teise priklausančioms patalpoms priskirtą šilumos energiją. Ieškovo teigimu, už patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius tiektą šilumos energiją 17,90 kv. m bei bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirtą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2010-04-30 susidarė 713,87 Lt įsiskolinimas, už patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini) (patalpų bendras plotas 145,57 kv. m.) priskirtą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30 susidarė 231,65 Lt įsiskolinimas, už patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini) (patalpų bendras plotas 272,21 kv. m.) laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-30 susidarė 197,58 Lt įsiskolinimas, iš viso atsakovas liko skolingas ieškovui 1143,10 Lt. Nors patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos, tačiau atsakovui, kaip viso pastatų bendrųjų patalpų bendrasavininkui, tenka pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 731,02 Lt skolos, 18,29 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei 51,78 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad antstolės A. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 173/10/94 yra konstatuota, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus (duomenys neskelbtini), centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų nėra įrengtas. Ieškovo paruošta mokesčių paskaičiavimo lentelė nėra įrodymas, patvirtinantis, kad 17,90 kv. m. patalpoms buvo tiekiama šilumos energija. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad 17,90 kv. m. ploto patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), jis tiekė šilumos energiją, o ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes, kad jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų nėra įrengtas, ieškovo ieškinys dalyje dėl reikalavimo dėl įsiskolinimo už tiektą šilumos energiją 17,90 kv. m. patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo, kas sudaro 412,08 Lt pagal pateiktas į bylą PVM sąskaitas-faktūras, teismo buvo atmestas.
Teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos, taip pat nepriklausomai nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymo būdo, atsakovui tenka pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Atsakovas buvo informuotas apie tai, kiek mokesčių yra paskaičiuota už bendrojo naudojimo patalpoms tiektą šilumos energiją. Atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrosios patalpos, todėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsakovui kyla pareiga mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nors jam nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos. Todėl teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 731,02 Lt skolos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimą, ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Teigia, jog teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, už kokių patalpų šildymą priteisė iš atsakovo 731,02 Lt, todėl teismo sprendimas yra neaiškus. Teismas nepagrįstai nesujungė dviejų civilinių bylų Nr. 2-806-545/2011 ir Nr. 2595-817/2011, nors jose buvo sprendžiami ginčai dėl bendro naudojimo patalpų šildymo J(duomenys neskelbtini) bei buvo priimti priešingi sprendimai. Atsakovas už suvartotą šilumą jam priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), yra su ieškovu atsiskaitęs. Ieškovas mokestį už bendro naudojimo patalpų šildymą skaičiuoja nenurodydamas bendro naudojimo patalpų dalies, priklausančios atsakovui, o tai prieštarauja 2003 m. birželio 30 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 patvirtintoms taisyklėms.
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys atmestas, kaip nepagrįstą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį visiškai. Reikalavimą grindžia tuo, kad byloje esantis VĮ „Registrų centro“ išrašas patvirtina, jog ginčo patalpa adresu (duomenys neskelbtini) yra šildoma centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Prie apeliacinio skundo pridėti papildomi įrodymai patvirtina, jog minėtose patalpose yra vienas špižinis šildymo prietaisas. Teismas vertindamas atsakovo pateiktą įrodymą – Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje keliami klausimai susiję su specifinės srities žiniomis. Antstolis nėra energetikos įmonių veiklos specialistas, todėl teismas padarė neteisingas išvadas ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas nedalyvaujant šilumos tiekėjo atstovui, todėl negali būti panaudotas prieš ieškovą. Teismui pripažinus, kad 17,90 kv.m. plotas nebuvo apšildomas, niekam nepriskirtas šilumos energijos kiekis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. pagrindu bus išdalijamas kitiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)gyventojams.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 731,02 Lt skolos priteisimo palikti nepakeistą. Paaiškina, kad ieškovas prašė priteisti įsiskolinimą ne už konkrečių patalpų šildymą ir ne už visų pastato (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų šildymą, o už konkrečioms patalpoms priskirtą šilumos energiją, kurios dydis nustatomas vadovaujantis atitinkama metodika. Civilinėje byloje Nr. 2-806-545/2011 pagrindinis atsakovas yra UAB „Radiolinija“, be to, prašomas priteisti įsiskolinimas už kitoms patalpoms pateiktą šilumos energiją nei šioje byloje. Ginčo laikotarpyje nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. pateiktose sąskaitose buvo pateikiama visa informacija numatyta tuo metu galiojusiuose teisės aktuose.
Atsakovas A. V. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), ieškovas šilumos netiekia, patalpose įrengtas elektrinis šildymas. Ieškovo pateikto akto turinys prieštarauja Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turiniui. Patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atskiros patalpos 17,9 kv.m. ploto, kurioms būtų tiekiama šiluma iš centralizuotų tinklų, nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso ribas nustato apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindai bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nesant viešojo intereso, sudarančio pagrindo užeiti už skundų suformuluotų ginčo nagrinėjimo ribų (CPK 320 str. 2 d.), ir nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.), apeliacijos objektą aptriamu atveju sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai nusprendė ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. V. tenkinti iš dalies.
Dėl atsakovo A. V. apeliacinio skundo pagrįstumo.
Pagal CPK 278 str. 1 d. teismas, priėmęs sprendimą (nutartį), dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę išaiškinti sprendimą (nutartį) tais atvejais, kai sprendimas (nutartis) yra neaiškus; išaiškinimas negali pakeisti sprendimo (nutarties) turinio. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tais atvejais, kai byloje dalyvaujantiems asmenims nėra aiškus teismo sprendimas jie turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl jo išaiškinimo. Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamas teismo sprendimas nėra aiškus ir dėl to gali kilti problemų jį vykdant, negali būti sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo kontrolės tikrinimo pagrindu, kadangi teismo sprendimo neaiškumų pašalinimui yra numatyta atskira procesinė tvarka, kuri nėra apeliacinio proceso dalis.
Aptariamu atveju nereikšmingi ir atsakovo argumentai dėl apeliaciniame skunde nurodomų bylų nesujungimo, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovo nurodomos bylos tarpusavyje nėra susijusios, t.y. UAB „Vilniaus energija“ reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-806-545/2011 buvo pareiškęs ne tik atsakovui, bet ir trečiajam asmeniui, šios bylos atžvilgiu, UAB „Radiolinija“, be to, ginčas buvo kilęs dėl neatsiskaitymo už pateiktą šilumos energiją kitoms patalpoms nei yra kilęs ginčas šioje byloje. Tad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsakovo minimų bylų sujungti, nes jos tarpusavyje nesusijusios.
Atsakovas pažymi, jog už suvartotą šilumą jam priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), su ieškovu yra atsiskaitęs. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas prašė iš atsakovo priteisti skolą už šilumos energiją pateiktą bendrojo naudojimo patalpoms, o tiksliau šilumos kiekį, tenkantį bendrojo naudojimo patalpoms nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų. Bendrųjų namo objektų, taip pat bendrų šiame name esančių tinklų išlaikymas yra grindžiamas visų bendrasavininkų prievole šią nuosavybę išlaikyti, kas yra įtvirtinta ir įstatyme (CK 4.82 str. 1 d., 4.83 str. 3 d.). Šilumos ūkio įstatymo 25 str. numato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi ieškovui pagrindus, jog pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymui buvo teikiama šilumos energija iš ieškovo valdomų centralizuotų šildymo sistemų, atsakovui atsirado įstatyminė pareiga atsiskaityti už pateiktą šilumos energiją. Ieškovo pateikti įrodymai (sąskaitos) įrodo, jog turtinio materialinio reikalavimo į atsakovą šioje dalyje pagrįstumą (CPK 12, 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovui nepateikus į bylą įrodymų, jog yra atsiskaitęs su ieškovu, pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl 731,02 Lt skolos priteisimo.
Teismo vertinimu ieškovo pateiktų sąskaitų galimas neatitikimas teisės aktų reikalavimams, t.y. jų turinio detalizavimo požiūriu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti tokias sąskaitas neteisingomis ir vien tik tokiu pagrindu atleisti atsakovą nuo įstatyminės pareigos vykdymo, kas būtų nepagrįsta kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkų atžvilgiu. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog ieškovas teismui pateikė aiškius ir betarpiškus paaiškinimus bei įrodymus pagrindžiančius jo reikalavimo teisėtumą bei realumą šioje dalyje, todėl pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinio skundo pagrįstumo.
Esminis ieškovo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu yra, jo nuomone, netinkamai teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padaryta nepagrįsta išvada, jog atsakovui priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra šildomos ieškovo, t.y. jos atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (lot. onus probandi) ieškovas kreipdamasis į teismą privalo pagrįsti savo reikalavimo teisę, tačiau neturi įrodinėti jį paneigiančių faktų – juos turi įrodyti atsakovas, atsikirtinėdamas į ieškovo reikalavimą. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Įrodinėjimo našta paskirstoma taip pat remiantis ir ekonomiškumo principu, tai reiškia, jog pareiga konkretaus fakto buvimą ar nebuvimą tenka tai šaliai, kuriai ekonomiškai yra lengviau tai padaryti.
Atsakovas aplinkybę, jog jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra šildomos ieškovo, įrodinėjo 2010 m. spalio 1 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 173/10/94, kuriame antstolio konstatuota, jog negyvenamosiose patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini), centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų nėra įrengtas (b. l. 50-51). Ieškovas priešingą aplinkybę įrodinėjo mokesčių paskaičiavimo lentele bei PVM sąskaitomis – faktūromis (b. l. 73-82). Ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktame 2011 m. birželio 15 d. akte konstatuota, jog minėtos ginčo patalpos yra šildomos vieno špižinio radiatoriaus (b. l. 161-165).
Pagal byloje pateiktą VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra 137,67 kv. m. ploto, joms šiluma tiekiama iš centralizuotų sistemų (b. l. 11). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už šilumos energiją, tiektą 17,90 kv. m. patalpoms, esančioms atsakovui nuosavybės teise priklausančiose negyvenamosiose patalpose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (esančiose J. (duomenys neskelbtini)). Tokiam reikalavimui pagrįsti ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2000 m. sausio 11 d. UAB „Kleopatra“ užsakymu ginčo patalpoms UAB „Vilprojektas“ atliktus šilumos kiekio paskaičiavimus, kuriais remiantis nustatyta, kad šildymo prietaiso pagalba patalpoms, esančios adresu (duomenys neskelbtini), perduodamas šilumos kiekis yra 1632 W (b. l. 157-158), kas pagal Šilumos kiekio skaičiavimo lentelę laikytina pakankamu šilumos kiekiu apšildyti 17,90 kv. m. ploto patalpą (b. l. 159).
Nors pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau siekiant tinkamai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai priimtini bei vertintini bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsakovui buvo išsiųstos ieškovo pateiktų dokumentų kopijos, savo poziciją dėl naujų įrodymų atsakovas išreiškė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, dėl naujų įrodymų prijungimo prieštaravimo nereiškia. Visetas byloje pateiktų duomenų patvirtina, kad ieškovas patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), pateiktą šilumą skaičiuoja tuo pagrindu, jog patalpose yra vamzdynai bei vienas radiatorius, kurių atiduodamos šilumos kiekis prilygsta 17,90 kv. m. ploto patalpos šildymui. Nors atsakovo pateiktame 2010 m. spalio 1 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 173/10/94 konstatuota, jog patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų nėra įrengtas, tačiau vertinant šiuos duomenis būtina atsižvelgti į tai, jog antstolis nėra pajėgus neturint specialiųjų žinių nustatyti, ar patalpų šildymo sistema iš tiesų nėra prijungta prie centralizuotų šildymo sistemų. Pažymėtina, kad protokole nėra nustatyta, kad minėtose patalpose nebūtų vamzdynų, kurie eitų per patalpas ir būtų namo centrinės šildymo sistemos dalis. Jokių kitų įrodymų, pvz., kaip patikrinimo aktų, surašytų dalyvaujant ieškovo ir eksploatuojančios organizacijos atstovams, kuriuose būtų konstatuota, jog negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), namo centrinio šildymo sistemos nebūtų šildoma, atsakovas į bylą nepateikė. Taigi šalių pateiktų įrodymų turinys suponuoja, jog yra labiau tikėtina, nei netikėtina, kad atsakovui A. V. nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra izoliuotos nuo namo centrinio šildymo sistemos ir joms tenkantis šilumos kiekis ieškovo yra paskaičiuojamas remiantis UAB „Vilprojektai“ parengta minėtų patalpų šildymo sistemos inventorizacija (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, įvertinus ginčo objekto specifiką, nelaikytinas tinkamu įrodymu siekiant pagrįsti patalpų atjungimą nuo centrinio šildymo sistemos.
Išdėstyti faktai suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo pateiktam 2010 m. spalio 1 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui Nr. 173/10/94 suteikė besąlyginę įrodomąją reikšmę, kadangi tokio protokolo pateikimas nelaikytinas pagrindžiančiu patalpų atjungimo nuo centralizuotų šildymo sistemų faktą. Dėl šios priežasties atsakovui neįrodžius minėto fakto bei neginčijus ieškovo pateiktų paskaičiavimų teisingumo, ieškinys dalyje dėl 412,08 Lt skolos, 8,45 Lt palūkanų priteisimo už šilumą pateiktą patalpoms, esančioms J(duomenys neskelbtini), turėjo būti patenkintas. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtoje dalyje naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą bei iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai tarp šalių perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Priėmus ieškovui palankų procesinį sprendimą jam iš atsakovo priteistinas paduodant apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo UAB „Vilniaus energija“ reikalavimas atsakovui A. V. dėl 412,08 Lt skolos, 8,45 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį šioje tenkinti: priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Vilniaus energija“, į. k. 111760831, buveinės adresas Jočionių g. 13, Vilniuje, a/s ((duomenys neskelbtini)), esanti AB „Swedbank“, banko kodas 73000, 412,08 Lt skolos, 8,45 Lt palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. liepos 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 35 Lt žyminio mokesčio, 14,90 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš A. V. 16,02 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. V. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 68 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Kitas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.