- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- I2-11508-386/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02148-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
2023 m. gruodžio 6 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) įpareigoti atsakovę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – atsakovė, ir Tarnyba) pakeisti jai paskirtą advokatę L. T. kitu advokatu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023;
2) priteisti iš Tarnybos 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo šios sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
3) priteisti iš Tarnybos 3000,00 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo šios sumos nuo skundo teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atsiliepimas
Pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnybos 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 jai buvo paskirta advokatė L. T., kad byloje parengtų atsiliepimą, priešieškinį ir atstovautų Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023. Pareiškėja 2023 m. liepos 4 d. pateikė Tarnybai prašymą dėl advokatės pakeitimo, kadangi advokatė atsisakė parengti kvalifikuotą atsiliepimą, priešieškinį bei nevykdė kitų reikalavimų, kurie būtini civilinėje byloje. Tarnyba tyčia vilkina šio klausimą išnagrinėjimą daugiau nei 3 mėnesius, pažeidė visus įstatymais numatytus terminus ir advokatės L. T. iki šiol nepakeitė, tuo padarė pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą, kadangi advokato paskyrimas reikalingas kitose bylose. Dėl tokio atsakovės elgesio pareiškėja priversta pati rašyti skundus, prašymus ir pan., dėl to blogėja jos sveikata. Nurodo, kad buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai gauti tinkamos kokybės teisines paslaugas ir tokių paslaugų negavusi pareiškėja patyrė psichologinį diskomfortą, stresą ir kitus nepatogumus. Atsižvelgiant į atsakovės sukeltus ir besitęsiančius nepatogumus, taip pat atsakovės nesąžiningą ir nepagarbų elgesį, pareiškėja mano, jog jai buvo padaryta 5 000,00 Eur dydžio neturtinė žala.
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškino, kad Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, kurioje pareiškėja yra atsakovė. Antrinę teisinę pagalbą teikti pareiškėjos prašymu paskirta advokatė L. T.. Tarnybos Kauno skyriuje 2023 m. rugpjūčio 24 d. gautas pareiškėjos prašymas Nr. ODT-23-8515 pakeisti paskirtą advokatę kitu advokatu dėl interesų konflikto. Nurodo, kad gautas advokatės L. T. atsakymas, jog pareiškėja savarankiškai teikia prašymus teismui, su jai paskirta advokate nesikonsultuoja ir nebendradarbiauja, todėl advokatė prašė spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai nutraukimo.
Tarnybos Kauno skyrius du kartus raštu kreipėsi į pareiškėją su prašymu raštu paaiškinti advokatės nurodytas aplinkybes ir, jeigu pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje nebeaktualus arba jeigu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba yra reikalinga tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, pateikti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo arba antrinės teisinės pagalbos teikimo apimties pakeitimo. Pareiškėja per nustatytą terminą nepateikė prašomos informacijos, nebendradarbiavo su jai paskirta advokate, Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589, nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pažymi, kad pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu laikytis advokato siūlomos teisinės padėties byloje, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, pripažintina piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba, dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas byloje pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Įstatymo normos bei formuojama teismų praktika apibrėžia santykį tarp Tarnybos, pareiškėjo, gaunančio valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir advokato, teikiančio pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjas, naudodamasis valstybės garantuojama teisine pagalba turi pareigą laikytis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų ir 4 straipsnyje nustatytų pareigų. Tarnybos Kauno skyrius tris kartus prašė pareiškėjos raštu paaiškinti advokatės pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau pareiškėja prašomos informacijos nepateikė, nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios paneigtų advokatės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešime nurodytus faktus ir suteiktų pagrindą svarstyti advokatės pakeitimo klausimą.
Tarnyba teigia, kad pareiškėja teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių pareiškėjos teiginius apie patirtą žalą. Pareiškėja nenurodo, kodėl prašo būtent 3 000 Eur sumos už skundo rengimą ir nepateikia šią informaciją pagrindžiančių dokumentų. Taip pat pareiškėjos skundo reikalavimas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas, kadangi ji su skundu nepateikė jokių dokumentų, leidžiančių teigti, kad ji rengdama teismui skundą patyrė išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl bylos nagrinėjimo formos
Pareiškėja skunde nurodė, jog prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta asmeniškai teismo šaukimu 2023 m. lapkričio 3 d. Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė ir nepateikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Dėl pareiškėjos skundo reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dalyku yra pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Tarnybą pakeisti jai paskirtą advokatę L. T. kitu advokatu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023 teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat reikalavimo priteisti neturtinę žalą ir procesines palūkanas pagrįstumas.
Byloje nustatyta, kad Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023 dėl skolos už šilumos energiją priteisimo, kurioje pareiškėja yra atsakovė. Pareiškėjos prašymu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė L. T. (b. l. 7-8).
2023 m. liepos 4 d. Tarnybos Kauno skyriuje gautas pareiškėjos prašymas apmokėti pareiškėjos patirtas 1,90 Eur pašto išlaidas, kadangi, pareiškėjos teigimu, advokatei L. T. atsisakius išsiųsti užklausą UAB „Klaipėdos energija“ direktoriui, pareiškėja laišką registruota pašto siunta išsiuntė pati (b. l. 68).
2023 m. liepos 10 d. raštu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 Tarnybos Kauno skyrius atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodė, kad išlaidas, susijusias su įrodymu rinkimu, Tarnyba gali kompensuoti tik gavusi advokato prašymą, t. y. kompensuojamos advokato, tačiau ne pareiškėjo savarankiškais ir su advokatu nesuderintais veiksmais patirtos išlaidos. Papildomai minėtu raštu Tarnybos Kauno skyrius informavo pareiškėją apie jos pareigą bendradarbiauti su jai paskirtu advokatu (b. l. 47-48).
2023 m. rugpjūčio 24 d. Tarnybos Kauno skyriuje gautas pareiškėjos prašymas pakeisti paskirtą advokatę kitu advokatu dėl interesų konflikto. Prašyme pareiškėja nurodė, kad advokatės veiksmai veda prie bylos pralaimėjimo, advokatė nieko nepadarė, kad laimėtų bylą, todėl pareiškėja patiria nuostolius (b. l. 66).
2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 Tarnybos Kauno skyrius kreipėsi į advokatę L. T. prašydamas prašymu pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo eigą pagal 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą ir paaiškinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes (b. l. 67).
2023 m. rugpjūčio 31 d. Tarnybos Kauno skyriuje gautas advokatės L. T. pranešimas, kuriame advokatė nurodė, kad 2023 m. birželio 8 d. vykusios konsultacijos metu advokatė išsiaiškino pareiškėjos poziciją, 2023 m. birželio 12 d. pareiškėjai įteikė parengtą atsiliepimą, kuriame taip pat buvo reiškiamas prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo iš ieškovo. Advokatė teigia, jog atsiliepimą pareiškėja pasirašė ir 2023 m. birželio 29 d. pati pateikė teismui, taip pat teismui pateikė ir prašymą dėl papildomų įrodymų, kurio su advokate nebuvo derinusi. Advokatė informavo, kad prisijungus prie Elektroninių paslaugų portalo (EPP) ir rengiantis bylos nagrinėjimui ji sužinojo, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 24 d. savarankiškai teismui pateikė dar tris prašymus. Kadangi pareiškėja savarankiškai teikia prašymus teismui, su jai paskirta advokate nesikonsultuoja ir nebendradarbiauja, advokatė prašė spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai nutraukimo (b. l. 62).
2023 m. rugsėjo 5 d. Tarnybos Kauno skyrius raštu kreipėsi į pareiškėją su prašymu per 20 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, jeigu pageidauja, jog paskirta advokatė L. T. būtų pakeista kitu advokatu, raštu paaiškinti advokatės nurodytas aplinkybes ir, jeigu pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas civilinėje byloje Nr. e2-4885-980/2023 nebeaktualus arba jeigu pareiškėjai antrinė teisinė pagalba yra reikalinga tik atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, pateikti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo arba antrinės teisinės pagalbos teikimo apimties pakeitimo. Minėtas raštas pareiškėjai išsiųstas 2023 m. rugsėjo 6 d. paprasta ir registruota pašto siuntomis prašyme nurodytu adresu korespondencijai (b. l. 71-72).
Pareiškėja per nustatytą terminą nepateikė prašomos informacijos, todėl Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. spalio 3 d. raštu pakartotinai kreipėsi į pareiškėją su prašymu per 14 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, jeigu pareiškėja pageidauja, jog paskirta advokatė L. T. būtų pakeista kitu advokatu, raštu paaiškinti advokatės L. T. nurodytas aplinkybes, taip pat pateikti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo arba antrinės teisinės pagalbos teikimo apimties pakeitimo. Minėtame rašte Tarnybos Kauno skyrius įspėjo pareiškėją, kad per nustatytą terminą nepateikus prašomos informacijos, Tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 5, 9 punktais ir 24 straipsnio 1 dalimi, spręs klausimą dėl advokatės pakeitimo/antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagal Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą ir dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš pareiškėjos išieškojimo (b. l. 64-65).
2023 m. spalio 12 d. Tarnybos Kauno skyriuje gautas pareiškėjos prašymas pateikti advokatės L. T. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo kopiją. Kartu su šiuo prašymu pareiškėja Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 5 d. bei 2023 m. spalio 3 d. raštais prašomos informacijos nepateikė (b. l. 49).
2023 m. spalio 16 d., gavęs rašytinį advokatės L. T. sutikimą, Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. spalio 16 d. lydraščiu persiuntė pareiškėjai advokatės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo kopiją bei prašė kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 3 d. raštu prašomą informaciją. Tarnybos Kauno skyrius minėtame rašte pakartotinai įspėjo pareiškėją, kad jai nepateikus prašomos informacijos per Tarnybos Kauno skyriaus nustatytą terminą, Tarnybos Kauno skyrius klausimą dėl advokatės pakeitimo/antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo spręs vadovaudamasi turima informacija ir galiojančiais teisės aktais (b. l. 46).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas ir kiti teisės aktai.
Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą. Įstatymo 18 str. 2 d. nurodyta, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos priima Tarnyba. Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo pasiūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes.
Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu (žr. pvz., LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje A-575-335/2012; 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017). Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio pastarųjų aplinkybių sąrašo, kas reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Būtina taip pat atsižvelgti į, be kita ko, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo (Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas) bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 straipsnio 4 punktas) principus (žr. pvz., LVAT 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei LVAT formuojamą teisminę praktiką, konstatuotina, kad jau paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra sąlygojamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolimesnės teisinės pagalbos teikimą arba daro jį neįmanomu ir tokių aplinkybių įvertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės normos neįpareigoja Tarnybos gauti pareiškėjo sutikimo dėl paskirto advokato pakeitimo, ar iš anksto informuoti pareiškėją, jog tokia galimybė yra svarstoma.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo: 1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti. Šios sutartys sudaromos 5 metams; 2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministrui sumažinus advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, skaičių. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministro nustatyta tvarka tarnybai nustačius, kad sumažėjo antrinės teisinės pagalbos poreikis, nustatytas įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šioje dalyje nurodytos sutartys nutraukiamos atsižvelgiant į konkretaus advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvį, raštu įspėjus advokatą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki sutarties nutraukimo (Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis).
Teismas atkreipia dėmesį, jog Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. rugpjūčio 24 d. gavęs pareiškėjos prašymą Nr. ODT-23-8515 pakeisti advokatę kitu advokatu ir siekdamas objektyviai išnagrinėti bei įvertinti pareiškėjos nusiskundimus dėl teikiamos antrinės teisinės pagalbos, 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023- 04589 kreipėsi į advokatę L. T. su prašymu pateikti Tarnybai informaciją apie antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimo eigą pagal Tarnybos 2023 m. gegužės 12 d. sprendimą ir paaiškinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes. 2023 m. rugpjūčio 31 d. gavus advokatės L. T. pranešimą, paaiškėjo, kad pareiškėja pati teikia procesinius dokumentus bei kitus prašymus teismui, nesikonsultuoja ir nebendradarbiauja su jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokate.
LVAT yra akcentavęs, kad, siekiant suteikti realią bei tinkamą teisinę pagalbą bei išvengti galimų negatyvių teisinių pasekmių dėl netinkamos pozicijos pasirinkimo, fiziniams asmenims, kuriems tokią teisę užtikrina teisės aktai, padeda advokatai (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010, 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje. Nr. EA-8- 143/2016). Pastarųjų pareiga yra užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamojo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas.
Iš 2023 m. rugpjūčio 31 d. advokatės L. T. pateikiamos informacijos matyti, kad pareiškėja nebendradarbiavo ir su jai paskirta advokate. Pareiškėja skunde teigia, kad advokatė tyčia atsisakė parengti atsiliepimą bei priešieškinį civilinėje byloje, tačiau nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių jos teiginius, kad antrinė teisinė pagalba buvo teikiama netinkamai. Priešingai, pareiškėja skunde patvirtino, kad savarankiškai, nepasitarusi su advokate, teikė dokumentus teismui.
Kaip minėta, gavęs advokatės L. T. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą, Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. spalio 16 d. raštais prašė pareiškėjos raštu paaiškinti advokatės pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau pareiškėja prašomos informacijos nepateikė, nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios paneigtų advokatės 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešime nurodytus faktus. Todėl teismas daro išvadą, kad tarnyba nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo svarstyti advokatės pakeitimo klausimą.
Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba turi ne tik teises, bet ir pareigas. Įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba. Viena iš įstatyme nurodytų pareigų – bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (4 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjas, vykdydamas Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose jam nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį inter alia su paskirtu teikti jam antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusias su atstovavimu ir bylos eiga. Pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu asmeniu, pasireiškianti atsisakymu užimti advokato siūlomą teisinę padėtį atitinkamoje byloje, primygtinas reikalavimas formuluoti tokį skundo dalyką, pagrindą, koks turėtų būti pareiškėjo nuomone, pripažintinas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba; dėl konfrontacijos ir piktnaudžiavimo atstovavimas pareiškėjui iš esmės tampa neperspektyvus. Tokie veiksmai aiškiai prieštarauja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principui, draudžiančiam piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis, taip pat paneigia pačią Įstatymo paskirtį – garantuoti fiziniams asmenims tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 31 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-636/2014, 2016 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3648-602/2016 ir kt.).
2010 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63-1579/2010, 2014 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-575-636/2014 LVAT konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai (neveikimas) sudaro pagrindą nutraukti teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjui ja piktnaudžiaujant, net nesvarstant pareiškėjo prašymo dėl advokato pakeitimo. LVAT pažymėjo, jog vertinant situaciją priešingai, būtų paneigtas draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas, o pareiškėjui sudaromos galimybės piktnaudžiauti savo teisėmis teikiant nepagrįstus prašymus pakeisti advokatą esant, jo manymu, interesų konfliktui.
Kaip minėta, Įstatymas nustato, jog suteiktas advokatas pakeičiamas, jeigu: 1) yra nustatomas interesų konfliktas; 2) yra kitos svarbios aplinkybės. Teismo vertinimu, pareiškėjas nei skunduose teismui, nei skunde ir (ar) prašyme Tarnybai nenurodė objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, kodėl jo interesus teisme negali atstovauti paskirta advokatė, nepaaiškino galimo interesų konflikto aplinkybių. Kaip matyti iš kartu su Ginčų komisijai pateikto atsakovės atsiliepimo ir prie šio atsiliepimo pateikiamų advokatės D. V. paaiškinimų, pareiškėjas ne kartą bendravo ir buvo susitikęs su jam paskirta advokate, advokatė susipažino su vykdomosios bylos medžiaga, renka reikalingus dokumentus, bendrauja su pareiškėju.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, jog jai yra teikiama netinkama antrinė teisinė pagalba. Tai paneigiančių konkrečių ir tinkamai apibrėžtų argumentų pareiškėja nepateikė.
Be to, pareiškėja skunde nurodė, kad Tarnyba neužtikrino antrinės teisinė pagalbos teikimo ir vilkino procesą.
Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad gavęs advokatės L. T. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą, Tarnybos Kauno skyrius 2023 m. rugsėjo 5 d., 2023 m. spalio 3 d. ir 2023 m. spalio 16 d. raštais prašė pareiškėjos raštu paaiškinti advokatės pranešime nurodytas aplinkybes. Pareiškėja nebendradarbiavo ir su jai paskirta advokate, todėl Tarnybos Kauno skyrius nesprendė klausimo dėl advokato pakeitimo pagal pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 24 d. prašymą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos Kauno skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 2023 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-04589 nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovės vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus faktas nenustatytas.
Dėl žalos atlyginimo priteisimo
Pareiškėja skunde taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5 000,00 Eur neturtinę žalą, jos teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą.
Šiuo sprendimu konstatavus, kad Tarnyba vykdė jos kompetencijai priskirtus veiksmus, veiksmai atlikti nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų, akivaizdu, jog atsakovės veiksmų neteisėtumas ar vilkinimas atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus nėra nustatytas. Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų Tarnybos civilinei atsakomybei kilti, skundas ir šioje apimtyje laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Pareiškėja prašo jos naudai iš Tarnybos priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje administracinėje byloje pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir skundas atmetamas, todėl negali būti tenkinamas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Pažymėtina, jog pareiškėja net nepateikė duomenų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.