Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo V. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 177 str. 1 d., 187 str. 2 d. galutine 500 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas 2012 m. rugsėjo 18 d. V. S. surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-09-17 apie 12.15 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), A. I. už 10 Lt pardavė 1 litrą naminės degtinės, o taip pat, tą pačią dieną, apie 13.30 val. įžeidinėjo policijos pareigūnus L. R. ir M. Š., einančius viešosios tvarkos palaikymo pareigas, vadindamas juos „lunatikais“ ir tokiu būdu įžeidė jų garbę ir orumą bei padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 177 str. 1 d., 187 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs minėtus administracinius teisės pažeidimus, argumentuodamas tuo, kad teismas tendencingai vertino liudytojų parodymus ne jo naudai. Taigi iš esmės ginčas šioje byloje kyla dėl įrodymų vertinimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog V. S. kaltė, padarius ATPK 177 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus pažeidimus, įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.

V. S. kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdyje nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 6, 7), paėmimo protokolas (b. l. 9), liudytojo A. I. paaiškinimas (b. l. 10), specialisto išvada (b. l. 42), policijos pareigūnų paaiškinimai duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Visi šie įrodymai, neabejotinai įrodo, kad V. S. A. I. pardavė 1 litrą naminės degtinės, taip pat įžeidė policijos pareigūnus, einančius viešosios tvarkos palaikymo pareigas, išvadindamas juos „lunatikais“.

Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versija ir aiškina, jog apylinkės teismas turėjo atsižvelgti tik į jo teiginius, kad jis naminės degtinės A. I. nepardavė, pareigūnų „lunatikais“ nevadino vertintina kaip pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

V. S. pardavė 1 l. naminės degtinės A. I., pareigūnai nagrinėjamu laiku vykdė tarnybos pareigas ir jų veikla bei veiksmai aiškinantis bei fiksuojant nagrinėjamą pažeidimą buvo teisėti, o V. S. nepaklusimas teisėtiems pareigūnų reikalavimams bei šių pareigūnų neabejotinas garbės ir orumo žeminimas patvirtintas įrodymų visuma ir nepaneigtas jokiais objektyviais įrodymais, todėl sudaro ATPK 177 str. 1 d., 187 str. 2 d. pažeidimų sudėtis.

Liudytojas A. I. duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams patvirtino, kad 2012-09-17 apie 12 val. nuvykęs pas V. S. į namus nusipirko du butelius po 0,5 litro talpos naminės degtinės. Iš paėmimo protokolo ir specialisto išvados matyti, kad pas A. I. buvo paimta naminė degtinė. Kad tai buvo naminė degtinė patvirtina ir specialisto išvada. Teismas pagrįstai nesirėmė šio liudytojo teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, nes liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl ėmė tvirtinti nepirkęs degtinės iš V. S. Būtent liudytojo paaiškinime nurodytas aplinkybes atitinka liudytojų policijos pareigūnų teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams, kad įvykio vietoje sulaikytas A. I. teigė pirkęs degtinę iš V. S.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai liudytojo A. I. pasikeitusius parodymus vertino kritiškai, kaip siekimą padėti V. S. išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad šis liudytojas ne tik susiję artimais draugiškais santykiais su pažeidėju, bet ir jo duodami parodymai prieštarauja nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai L. R. ir M. Š.parodė, kad jie pagal anonimo skambutį sužinojo, kad A. I. važiuoja pas V. S. pirkti naminės degtinės. Jie važiuodami pas V. S. pastebėjo, jog iš jo sodybos išvažiuoja dviratininkas. Jie dviratininką sustabdė, tai buvo A. I., kuris turėjo bagažinės krepšyje du butelius su skysčiu panašiu į naminę degtinę. Jie paėmė iš jo paaiškinimą, kuriame A. I. nurodė, jog naminę degtinę pirko iš V. S. Tada jie nuvažiavo pas V. S. Pastarasis neprisipažino, kad pardavė A. I. naminę degtinę, išvadino juos lunatikais, atsisakė rašyti paaiškinimą, nurodyti įvykio aplinkybes bei pateikti savo asmens dokumentą. Tai, kad juos vykdant tarnybines pareigas išvadino lunatikais, pareigūnai laiko jų garbės ir orumo įžeidimu (b. l. 30, 31).

Policijos pareigūnai nurodė, kad jie išvažiuojantį iš V. S. kiemo A. I. pamatė maždaug iš 500 metrų, o tai sutampa ir su A. I. paaiškinimu, kad jį pareigūnai sustabdė maždaug už 500 m. nuvažiavus nuo V. S. sodybos.

Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti pareigūnų, vykdžiusių savo tarnybines pareigas, parodymų patikimumu, šiuos bylos duomenis patvirtinančius V. S. kaltę, vertinti kaip neobjektyvius ir duodamus tendencingai, siekiant apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nėra jokio pagrindo, šie parodymai vertinami kaip nuoseklūs, neprieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek ir byloje esantiems įrodymams.

Pažymėtina, jog tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini objektyviais, o kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. apeliacinį skundą nėra, jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.