Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Solveigai Pervenei, Laimai Avižienytei, Ramintai Braškienei, Aistei Mucharskytei, Tomai Daučiūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjams Z. M. ir A. G., jų įgaliotajam atstovui advokatui Domantui Skebui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų:

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11389-2023 (ROIK 22190563092),

Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11914-2023 (ROIK 22190563316).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11389-2023 (ROIK 22190563092) A. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 25 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – restorane „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (nustatytas 1,52 promilės girtumas), garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais (teismo pastaba – nurodyti nutarime), elgėsi agresyviai prie kitų restorano lankytojų, kuomet apsaugos darbuotojas bandė jį palydėti iš restorano, puolė apsaugos darbuotojui ant kaklo. Už šį nusižengimą jam paskirta 85 Eur bauda (1 t., b. l. 6-9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11914-2023 (ROIK 22190563316) Z. M. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 25 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – restorane „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (nustatytas 1,30 promilės girtumas), nuolat rėkė girdint kitiems restorano lankytojams, tyčia pažeidinėjo viešąją tvarką, į prašymus nusiraminti nereagavo, kabinėjosi prie apsaugos darbuotojo, garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, šalia restorano lauke nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti, atpalaiduoti rankas bei leisti uždėti antrankius. Už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta 85 Eur bauda, už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą jam paskirta 115 Eur bauda. ANK 38 straipsnio pagrindu nustatyta galutinė nuobauda – 115 Eur dydžio bauda (2 t., b. l. 8-15).

A. G. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Domantą Skebą pateikė skundą dėl 2023 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11389-2023 (ROIK 22190563092), kuriame nurodė, kad nepripažįsta padaręs nutarime nurodytą nusižengimą ir atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus. Neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku buvo restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine I. G. ir draugais L. G. bei Z. M. Vartojo alkoholį, tačiau jo elgesys nebuvo nekontroliuojamas ar agresyvus, jis nesikeikė, nešūkavo, viešosios tvarkos nepažeidinėjo, nekibo prie apsaugos darbuotojo. Jo elgesys buvo įprastas ir teisėtas tokio pobūdžio restorano lankytojui. Būtent restorano apsaugos darbuotojas Z. P. jų atžvilgiu pasielgė neadekvačiai ir agresyviai, kuomet priėjęs prie jų stalelio be priežasties griebė rankomis jam (A. G.) už marškinių ir trūktelėjo į save, išplėšdamas sagas ties krūtine. Tebelaikydamas viena ranka A. G., Z. P. kita ranka griebė Z. M. už megztinio ties sprando sritimi ir pradėjo vilkti. Būdamas fiziškai labai stiprus ir daug stambesnis už A. G. ir Z. M., Z. P. rankomis išvilko juos iš restorano salės ir išstūmė į lauką, jiems taip ir nepaaiškindamas tokių savo veiksmų priežasčių. Kai A. G. ir Z. M. išmetė iš restorano, L. G. iškvietė policiją, vertindama, kad Z. P. pasielgė neteisėtai ir turi būti patrauktas atsakomybėn. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas nutarimas grindžiamas išimtinai Z. P. ir restorano padalinio vadovės R. J. parodymais, kurie preziumuojami kaip tikslūs ir teisingi, dėl jų įrodomosios vertės net nesvarstoma, jie su kitais įrodymais nesulyginti, nepatikrinti, o apsiribojama tik šiuose parodymuose išsakytų veiksmų vertinimu. Skundžiamame nutarime akivaizdžiai trūksta išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, nes nutarimas priimtas vertinant išimtai Z. P. ir jį palaikančios jo darbo kolegės parodymais, nenurodant, kodėl būtent ši konflikto pusė yra pareigūnės palaikoma ir būtent šių liudytojų parodymai vertinami kaip teisingi. Šie parodymai nesulyginti ir su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip Z. P. nurodo pareigūnams kitokias aplinkybes, nei kad vėliau surašė paaiškinime policijai. Nutarimą priėmusios pareigūnės vertinimas iš esmės atkartoja į įvykio vietą atvykusio patrulio K. A. išankstinį nepatikrintą nusistatymą apie tai, kad A. G. ir jo kompanija yra neteisūs, o Z. P. – teisus. Vienas iš esminių nepašalintų įrodymų rinkimo trūkumų yra tai, kad į įvykio vietą atvykę patruliai nepareikalavo restorano vaizdo kamerų įrašų apie įvykių restorane eigą, nors A. G. ir Z. M. aktyviai prašė išreikalauti šį įrodymą. Patrulių registratoriais padarytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip A. G. ir Z. M. nuosekliai teigia, kad jie nieko blogo nepadarė, o Z. P. be pagrindo prie jų prikibo ir jėga išmetė iš restorano, reikalavo, kad būtų peržiūrėti restorano vaizdo kamerų įrašai. Nevertinta, kad Z. P. parodymai nenuoseklūs ir kiekvieną kartą skirtingi. Jokių aplinkybių, kurios nutarime įvardintos kaip akivaizdus viešosios tvarkos trikdymas, Z. P. įvykio vietoje nenurodė. Protokolas ir po jo sekęs skundžiamas nutarimas surašytas akivaizdžiai tik todėl, kad būtų kuo pateisinti šiurkštų Z. M. sulaikymą ir spec. priemonių panaudojimą, kai pastarojo elgesys suerzino patrulius. Esant tokiems nenuosekliems Z. P. ir jį palaikančių darbuotojų parodymams, nėra pagrindo pripažinti juos patikimais ir grįsti jais nutarimą, todėl prašo ginčijamą nutarimą dalyje dėl A. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti (1 t., b.l. 1-3).

Z. M. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Domantą Skebą taip pat pateikė skundą dėl 2023 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11914-2023 (ROIK 22190563316). Skunde iš esmės nurodomos analogiškos aplinkybės ir skundžiamo nutarimo panaikinimo motyvai dalyje dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. Dėl kaltinimo padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą papildomai nurodoma, kad įvykis prie restorano nufilmuotas policijos pareigūnų registratoriais ir L. G. mobiliuoju telefonu, nepaisant to, jis vertinamas labai subjektyviai. Z. M. elgesys, kurį vyr. tyrėja įvertino kaip iššaukiantį, erzinantį, savaime nesudaro pagrindo jį sulaikyti, naudoti prievartą. Kita vertus, Z. M. elgesys yra sąlygotas susierzinimo ir pasipiktinimo, kad pareigūnas, atvykęs tirti įvykio, demonstravo išankstinį nusistatymą, aroganciją, nemandagumą, kitos konflikto pusės išankstinį palaikymą. Vertinant, ar Z. M. tikrai neteisėtai nevykdė pareigūno reikalavimų, būtina įvertinti, ar tokie reikalavimai buvo aiškiai ir suprantamai išreikšti ir ar buvo Z. M. tyčia jų nevykdyti. Iš vaizdo įrašų matyti, kad konflikto dalyviai išsakė vienas kitam priešpriešinius kaltinimus dėl teisės aktų pažeidimo, žalos padarymo, tačiau patrulis K. A. nesiėmė tirti įvykio aplinkybių, jį įforminti. Jo išankstinis nusistatymas sukėlė konfliktą jau tarp Z. M. ir pareigūno ir, atitinkamai, pareigūno susierzinimą dėl Z. M. pretenzijų dėl pareigūno neobjektyvumo. Pareiškėjo manymu, patrulis pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir Policijos veiklos instrukcijos 31 punkto, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso nuostatas, kas sąlygojo Z. M. piktinimąsi ir išsakomas pretenzijas, o tai savo ruožtu sukėlė pareigūno susierzinimą ir kerštavimą, pasibaigusį smurtiniu sulaikymu. Pareiškėjo manymu, pareigūnas, kuris nevertina, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ir neketina surašyti administracinio nusižengimo protokolo (tik reikalavo, kad Z. M. ir jo kompanija paliktų restoraną), neturėjo teisinio pagrindo reikalauti Z. M. asmens duomenų. Aplinkybė, kad Z. M. reiškė pretenzijas dėl, jo nuomone, neteisėtų pareigūnų veiksmų, aplaidumo, išankstinio nusistatymo, arogancijos – negali būti laikoma pagrindu reikalauti asmens duomenų ir dargi sulaikyti asmenį smurtiniais veiksmais. Be to, pareigūnų padaryto vaizdo įrašo 00.25 atkarpoje aiškiai girdisi, kaip Z. M. prisistato: „Z. M. (duomenys neskelbtini) Įrašo 00:39 atkarpoje Z. M. dar kartą pakartoja savo asmens kodą. Taigi kaltinimo dalis apie tai, kad Z. M. nevykdė pareigūno nurodymo prisistatyti – akivaizdžiai neteisinga. Nutarimas priimtas dėl to, kad Z. M. nevykdė reikalavimo atpalaiduoti rankas ir leisti uždėti antrankius, tačiau tokių reikalavimų aiškiai išreikšta ir nebuvo. Įrašo 02.25 sek. užfiksuotas tik pareigūno reikalavimas „rankas už nugaros“. Reikalavimo atpalaiduoti rankas pareigūnas niekada neišsakė. Atitinkamai pareigūnas nėra išsakęs reikalavimo leisti uždėti antrankius – tokio pobūdžio leidimas ar neleidimas iš viso nėra sulaikomo asmens reikalas. Nevertinta, kad Z. M. objektyviai negalėjo atkišti rankų už nugaros, nes rankos buvo įsivėlusios į striukę. Be to, neįvertinta ir tai, kad Z. M. nuolat išsako, kad jis nesupranta pareigūno elgesio, ką jis blogo padarė, už ką jį muša. Viso nufilmuoto įvykio metu buvo matyti pareigūno K. A. nesitvardymas, valdžios demonstravimas ir didėjanti agresija. Todėl negalima kaltinti Z. M., kad jis nevykdė nurodymų, skirtų padėti jį sulaikyti, jei pareigūnas iš viso nepranešė, kad jį sulaikinėja. Remdamasis išdėstytu, prašo ginčijamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti (2 t., b.l. 1-6)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimus į abu skundus, kuriuose su jais nesutiko.

Atsiliepime į A. G. skundą Institucija nurodė, kad A. G. pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, liudytojų parodymais, vaizdo įrašais, nutarimu ir kita medžiaga. Pažymėta, kad visi liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški bei sutampa vieni su kitais. Taip pat jų duoti parodymai nesiskiria nuo byloje esančių kitų įrodymų, o iš esmės tik juos papildo. Savo veiksmus pareiškėjas atliko vietoje, kuri atitinka viešosios vietos sąvoką, o būtent – restorane, kuriame buvo daug pašalinių žmonių, neatsižvelgiant į tai, kad niekas to nesiskundė. Institucijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo (1 t., b.l. 57-58).

Atsiliepime į Z. M. skundą Institucija nurodė, kad iš pareiškėjo skundo teismui motyvų matyti, kad jame iš esmės reikalaujama priimti tokį sprendimą, kuris atitiktų būtent jo interesus, t. y. kad administracinio nusižengimo teisena Z. M. atžvilgiu būtų nutraukta. Vien tai, kad buvo priimtas pareiškėjo netenkinantis procesinis sprendimas, nesant kitų objektyvių duomenų, nesuteikia pagrindo konstatuoti Z. M. veiksmuose nebuvimo administracinių nusižengimų požymių. Tai, jog pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu, yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra priimtas pažeidžiant ANK reikalavimus. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys duomenys neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Tai, jog Z. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje esantys duomenys: liudytojų Z. P., A. L., R. J. parodymai, byloje esantys vaizdo įrašai, policijos pareigūno K. A. tarnybinis pranešimas. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis teigtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo lankydamasis restorane „(duomenys neskelbtini)“ vakaro metu, kuomet restorane ir jo prieigose yra ypatingai daug žmonių, sąmoningai atliko veiksmus (provokavo konfliktą, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, rodė nepagarbą tiek restorano darbuotojams, tiek policijos pareigūnams), kurie yra šokiruojantys bei sukeliantys nepatogumus aplinkiniams asmenims. Jis padarė tyčinius, sąmoningus veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nevykdė policijos pareigūno reikalavimų nusiraminti, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gultis ant žemės, leisti uždėti antrankius. Policijos pareigūno teisėtas reikalavimas pareiškėjui buvo išsakytas aiškiai ir suprantamai, jam suprantama kalba, ką patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai. Pareiškėjas policijos pareigūno reikalavimą ignoravo, trukdė aiškintis situaciją ir vykdyti tarnybines funkcijas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės ir prašo skundo netenkinti bei ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą (2 t., b. l. 80-81).

Pareiškėjas Z. M. teismo posėdyje parodė, kad sėdėjo restorane, išgėrė alkoholio, užsisakė valgyti, pašoko, jokių veiksmų nedarė, nesikabinėjo. Užsisakė karštų patiekalų ir jų laukdami sėdėjo prie staliuko. Tas apsaugos darbuotojas pastoviai buvo prie jų staliuko, žiūrėjo į juos. Po to priėjo, pasakė „kodėl jūs taip žiūrite“. Tuomet šis griebė A. už marškinių krūtinės. Paklausė, kodėl jis taip daro. Po to jis viena ranka laikė A., o kita ranka griebė jį (Z. M.) už sprando. Juos su A. išmetė į lauką, uždarė duris, užvyniojo grandinę ir grįžo į vidų. L. skambino į policiją. Jie nieko restorane nepadarė, kad pažeistų viešąją tvarką. Nesupranta, kodėl jis juos griebė. Atvažiavo policija. Policininkas K. A. net nepriėjo prie jų, o nuėjo belstis prie durų. Prie durų stovėjo dvi merginos, jis jas apkabino, vieną pabučiavo. Apsaugos darbuotojui paspaudė ranką. Kai L. su I. išėjo pas juos, liepė joms dar kartą kviesti policiją, nes kažkas čia ne taip. Išėjo kiti lankytojai, klausinėjo, kas čia nutiko, siūlėsi paliudyti. K. A. jiems pasakė, jeigu liudysit, bus negerai. Pareigūnas K. A. neprisistatė, pasakė „pavardė auksinė raidė“. Jis (Z. M.) nesipriešino. L. filmavo telefonu. K. A. pasakė stažuotojui „laikyk šitą“. Jis (Z. M.) pasakė jam nesiartinti prie jo moters. Po šitų žodžių K. A. jį griebė, paguldė ant žemės, gulinčiam purškė į vieną akį, nors jis nesipriešino, gulinčiam panaudojo tazerį. Nesuprato, ar pareigūnas teisėtai atliko veiksmus. Be abejo, buvo išgėręs, bet jokio agresyvumo iš jo pusės nebuvo. Nepaisant to, jį paguldė ant žemės, sudraskė striukę. Nebuvo restorano viduje pasikabinęs ant dekoracijų. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad jie apie medį šoko. Nešūkavo, muzika grojo. Nesikeikė necenzūriniais žodžiais. Kai apsaugos darbuotojas griebė A. už kaklo, jis (Z. M.) pasakė „ką tu darai“, tada šis ir jį griebė. Pradėjo priešintis. Apsaugos darbuotojas A. galvą į stalą nulenkė. A. ant žemės nebuvo nugriuvęs. Priešinosi apsaugos darbuotojui, bet jis stiprus vyras, neištrūko. Gal tuo metu apsaugos darbuotojui megztinį ir uždėjo ant galvos. Laukdami policijos lauke liko dviese. Draugės viduje atsiskaitė su restoranu ir tik tuomet išėjo į lauką. Apsaugos darbuotojas daugiau išėjęs į lauką nebuvo. Pareigūnas atvykęs jų nieko neklausinėjo, tik pabeldė į restorano duris, pasisveikino su merginomis, pasisveikino su apsaugos darbuotoju ir įėjo į vidų. Jie tuo metu gal jau pusvalandį buvo lauke. Kai K. A. išėjo, liepė prisistatyti, paruošti dokumentus. Jis prisistatė. A. stovėjo toliau. Paklaustas, ar turi kokį asmens dokumentą, pasakė, kad neturi, bet gali pasakyti savo vardą pavardę. Restorano darbuotojai nereikalavo jų važiuoti namo. Restorane buvo pažįstamos merginos, jie pašokdino tas merginas, tada atėjo jų draugės, padarė ratą, šoko visi. Restorane jis nerėkė. Tos pažįstamos merginos pasakė, kad gali paliudyti. Tų pažįstamų merginų vaikinai mokėsi jo vairavimo mokykloje, jie visi yra iš vieno kaimo, visi vieni kitus pažįsta. Ten buvo trys merginos, dar jų tėvai buvo. Nebuvo jokio konflikto prieš įvykį su apsaugos darbuotoju Z. P., tai jis pastoviai stovėjo prie jų staliuko ir stebėjo. Negali pasakyti, ar pareigūnai turėjo kameras. Tie kiti du pareigūnai nebuvo priėję. Dar atvažiavo pro šalį važiavęs ekipažas, jie priėjo, prisistatė, pasakė nebijoti, viską išsiaiškins, nes L. buvo labai sunerimusi. Tas kitas ekipažas elgėsi labai tvarkingai. Apsaugos darbuotojas neįformino jokio viešosios tvarkos pažeidimo. Kvietė policiją, kad išsiaiškintų, kodėl juos išmetė iš restorano, o jie nieko nedarė, tik jie patys liko kalti. Pareigūnas nepasakė jam jokių reikalavimų. Neturėjo su savimi pasiėmęs asmens dokumento, pasakė, kad jo neturi, pasakė savo pavardę – Z. M. Pareigūnas viską užsirašė. Tada pareigūnas nuėjo prie A. L. G. yra pedagogė, ji pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, ji pasimetė, kai jam gulinčiam pareigūnas naudojo tazerį. A. toliau kažkur stovėjo, prie žmonos. Jis iš viso nieko nedarė.

Pareiškėjas A. G. teismo posėdyje parodė, kad sėdėjo restorane, šoko. Pasakė apsauginiui „ko tu į mus žiūri, ar mes tau skolingi“, ir šis iš karto jį (A. G.) griebė, paguldė, tada griebė Z. Viskas vyko ant stalo, juos išmetė į lauką, užsidarė grandine. L. iškvietė policiją, lauke laukė. Policija atvažiavo, bet neprisistatė, iš karto nuėjo prie restorano durų, pasisveikino su merginomis, apsaugos darbuotoju. Nuėjo į vidų su apsaugos darbuotoju. Jis vis dar stovėjo toliau. Z. stovėjo arčiau sustojimo. Su juo (A. G.) pareigūnas visai nekalbėjo. Kai pareigūnas K. A. išėjo ir jie jo paklausė, kame reikalas, jis pasakė, kad jie viešoje vietoje girti. Jie jo paklausė, ką jie padarė, siūlė užeiti į vidų, yra kameros, į tai pareigūnas pasakė „neaiškinkit, aš žinau ką daryti“, prašė prisistatyti. Jis (A. G.) pasakė vardą, pavardę, asmens kodo nežinojo, tad žmona pasakė jo duomenis. Z. dar prašė asmens duomenų. Z. juos pasakė. Jis stovėjo prie restorano durų. Ten stovėjo daug žmonių, rūkė. Merginos pasakė, kad jos gali paliudyti. Nepažįsta jų. Pareigūnas pasakė, jeigu jos nori liudyti, ir jos kartu važiuos. Matė, kaip pareigūnas paguldė Z. į balą, davė elektrošoką. Klausė pareigūno, ką daro, tuomet šis jam papurškė dujų, liepė nesiartinti. Kita pareigūnė ir stažuotojas neleido jam prieiti. Jis tik norėjo prieiti prie pareigūno, o šis laikydamas Z., papurškė dujų. Z. gulėjo, pareigūnas prispaudė keliu Z. ir jam (A.) papurškė dujų. Atvažiavo kitas ekipažas, prisistatė, pasakė, kad jie bus sulaikyti.

Liudytoja L. G. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną atėjo su draugais į restoraną (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) stotelės. Pavalgė, išgėrė, šoko. Jie buvo keturiese: ji, A., Z. ir I. Atmosfera buvo labai gera. Jie gerai leido laiką. Tiek jos, tiek jų vyrai elgėsi gerai. Jie nesulaukė pastabų iš jokių asmenų. Staiga prie jų stalelio priėjo juodai apsirengęs (juodos kelnės, juodas megztinis, balti marškinėliai) darbuotojas, kažką pasakė vyrams, griebė sėdintį A. ir ištraukė, nutempė nuo kėdės, Z. tuo metu atsistojo. Prieš tai vyras stebėjo juos kokias 10-15 minučių, stovėdamas už nugaros A. Tempiamas A. nukrito, darbuotojas šoko ant A., Z. puolė A. padėti. Kai ji pašoko nuo staliuko, pamatė, kad jie ten jau voliojasi. Paklausė, ką jis daro, tada paėmė telefoną ir puolė skambinti policijai. Darbuotojas griebė A. už krūtinės atlapų. Priėjęs prie staliuko žmogus buvo labai aukštas, griebė už marškinių jų vyrus ir išstūmė į lauką. Muštynės viduje truko labai trumpai. Ar ką nors jų vyrai sakė darbuotojui, ji nežino, nes garsiai grojo muzika, o ji tuo metu skambino policijai. Iškvietusi policiją, ji taip pat išėjo į lauką vyrams iš paskos. Draugė ėjo su ja. Vyrai klausė apsaugos darbuotojo, ką jis daro, už ką. Šis lauke vyrus paleido ir uždarė restorano duris, kad šie nepatektų vidun. Vyrai stovėjo ir tylėjo, buvo šalta. Kai apsaugos darbuotojas vedė vyrus į lauką, šie nesipriešino, jų rankos buvo už nugaros. Visi lauke laukė policijos. Atvažiavo ekipažas su trimis pareigūnais, vienu aukštu, viena mergina ir pareigūnu su akiniais. Su jais bendravo aukštasis pareigūnas (K. A.). Jos su I. grįžo į restorano vidų, atsiskaitė, nors užsakytų karštų patiekalų net nesuvalgė. Padavėja nesuprasdama jų klausė, kas čia įvyko. Jiems jokie kiti restorano darbuotojai pretenzijų nereiškė. Vėl išėjusi į lauką, ji pasakė, kad tai ji iškvietė pareigūnus, paprašė pareigūno prisistatyti. Pareigūnas išsitraukęs pažymėjimą, juo pamojavo, bet ji nesugebėjo pamatyti, kokia ten pavardė. Iškvietė dar vieną pareigūnų ekipažą, tada pareigūnai pradėjo Z. guldyti ant žemės. Ji tuo metu stovėjo prie policijos mašinos. Pareigūnas liepė Z. prisistatyti, tas viską sakė. Jai tuo metu sakė čia neaiškinti. Ji viską filmavo telefonu. Pareigūnas ėmė bendrauti su iš restorano išėjusia darbuotoja, pasibučiavo. Grasino stebintiems žmonėms. Kai Z. griebė už striukės, ji atsirado Z. ant galvos, tuomet paguldė Z. ant žemės į purvą, liepė rankas sudėti už nugaros, tada ėmė purkšti dujas, išsitraukė elektrošoką. Z. niekur nebėgo, tik sakė pareigūnui neliesti jo moters, kai ji filmuodama telefonu priėjo arčiau, o pareigūnas ranka ją sulaikė. Ji viską nufilmavo. Tuo metu šalia jos iš abiejų pusių stovėjo A. ir I. Tada išvežė jų vyrus į komisariatą. Jie niekur nebėgo, tik norėjo viską išsiaiškinti. Ji nematė jokio vyrų ir apsaugos darbuotojo kontakto, kol šis nepriėjo prie jų stalelio. Kviesdama policiją sakė, kad susimušė darbuotojai, nes iš virtuvės sklido kažkoks triukšmas. Ji matė suplėšytus A. drabužius, kad būtų suplėšyti apsauginio drabužiai, nematė. Ji tik norėjo pareigūnui A. paaiškinti, kas įvyko, o policiją išsikvietė, kad jiems padėtų, norėjo, kad policija išsiaiškintų situaciją, tačiau pareigūnas elgėsi neadekvačiai, neprisistatė, nesiaiškino aplinkybių, neformino įvykio, bet pareigūnus labai domino jos telefonu darytas įrašas, kuriame buvo užfiksuotas jų elgesys, bandė jį paimti, ieškojo jos telefono. Ji nematė, kad apsaugos darbuotojas būtų prašęs forminti įvykį dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Liudytoja I. G. teismo posėdyje parodė, kad buvo keturiese restorane, linksminosi, šoko, užsisakė karštus patiekalus, sėdėjo prie staliuko. Ji išėjo rūkyti, o grįžusi rado situaciją, kad apsauginis tempia jos vyrą, viena ranka apsikabinęs, kita ranka paėmęs už atlapo. Z. sakė nesuprantantis, kodėl juos išmeta. L. sakė „I., mus muša“. Ji įlindo tarp apsaugos darbuotojo ir savo vyro. Apsauginio prašė paleisti vyrą, klausė, kodėl jis šį tempia. Apsauginis sakė „kodėl jis šoka prie medžio“. Apsaugos darbuotojas nurodė „vyrai į lauką“. Išėjo į lauką, ji rūkė. Apsaugos darbuotojas užvyniojo ant durų grandinę. Po to ėjo kitas žmogus į vidų ir ji kartu įėjo į restorano vidų. Restorane sėdinti moteris paklausė, kodėl apsauginis juos ištempė. Kita moteris pasakė, kad čia ne pirmą kartą jis tampo žmones. Jos su L. pasiėmė daiktus. Paklausė apsaugos darbuotojo, kodėl jis A. marškinius suplėšė. Apsaugos darbuotojas pasakė, „kodėl jis prie medžio šoko“. Išėjo į lauką. Atvažiavo policija. Pareigūnas užėjo į restorano vidų. Ji dar parūkė. Grįžus prasidėjo spektaklis. L. paprašė atvykusio pareigūno prisistatyti, jis pasakė „auksinė raidė“, L. pasakė, kad visi turi vardus pavardes, gal gali ir pareigūnas prisistatyti. Pareigūnas pasakė „o koks tau skirtumas“. L. filmavo. L. paprašė pasaugoti jos telefoną, nes tuoj atims. Z. jau murkdė, naudojo elektrošoką, purškė dujas. Pareigūnai priėjo prie jos L. telefono. Ji parodė jiems savo telefoną. L. į jos kišenę buvo įdėjusi savo telefoną, ji net nematė kada. L. irgi sulaikė. Jai irgi pasakė, kad ir jai bus raportas surašytas. Atvažiavo kitas ekipažas. Ji irgi turėjo surašyti paaiškinimus. Patikrino neblaivumą. Jai buvo surašytas protokolas, bet teisena buvo nutraukta. Jie nesielgė restorane iššaukiančiai, linksmai leido laiką, šoko. Apsaugos darbuotojas juos stebėjo. Kai apsaugos darbuotojas vedė A. į lauką, Z. ėjo iš paskos ir klausė „už ką“, „vyrai ką darote“. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad šoko prie medžio. Tai medžio dekoracija. Jiems prieš tai niekas nesakė pastabų eiti nuo to medžio. Kai ji grįžo į restorano vidų, restorano darbuotojai nesuprato, kas čia nutiko.

Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad A. G. ji nepažįsta, o Z. M. yra jos draugės L. vyras. Tą vakarą, prieš metus laiko, ji su keliomis klasiokėmis – A. Č., R. B., L. ir D. (pavardžių nežino) atsidūrė toje pačioje kavinėje (duomenys neskelbtini) g., kaip ir ta kompanija. Užėjo į kavinę pasisėdėti, po kažkiek laiko pamatė L. Prie jos, kaip prie pažįstamos, priėjo L. draugas, pasisveikino, pakvietė šokti. Ji atsisakė, jis palinkėjo gero vakaro ir išėjo atsisėsti į savo vietą. Po kažkiek laiko jos nuėjo pačios šokti. Bendroje aikštelėje pašoko, paskui išsiskirstė. Jos paskui nuėjo atsisėsti prie savo staliuko, o L. kompanijos staliuko nuo savo stalo nematė. Jį užstojo kito staliuko atlošas, kuris viską joms uždengė. Buvo jų staliukas, tada dar staliukas, tada sienelė, vėl staliukas link baro, bet ir to baro joms jau nesimatė, nes jų staliukas buvo toks atokesnis ir ta šokių aikštelė tik pusiau matėsi. L. staliukas joms matėsi tik kol jos šoko. Po kažkiek laiko išgirdo kažkokius riksmus ir matė, kaip apsauginis išsivedė A. G. Nieko nematė ir nieko nežino, dėl ko tas konfliktas kilo. Prie jų niekas nesikabinėjo, niekas netempė per jėgą šokti, gražiai išsiskirstė. Dėl ko viskas prasidėjo, nežino, nes nieko nematė. Kai tas triukšmas už sienelės prasidėjo, nei ji, nei jos draugės nėjo žiūrėti, kas ten vyksta. Ji tik matė po triukšmo, kaip iš už kampo eina apsauginis, veda A. G., gale eina kitas vyras – L. draugas Z. M. Kas vyko toliau lauke, nematė. Jos nesigilino, sėdėjo toliau. Policijos pareigūnų ji nematė. Šokių aikštelėje jokio konflikto ji nematė. Nematė, ar tie lankytojai šoko su kitomis moterimis, ar bendravo su kitais restorano lankytojais. Kažkokį dekoratyvinį plastikinį medį šokių aikštelėje prisimena, bet jos akivaizdoje su tuo medžiu nieko nevyko. Šokių aikštelėje nevyko nieko neįprasto. Kokia buvo konflikto pradžia, ji nieko nematė ir nežino.

Liudytojas Z. P. teismo posėdyje parodė, kad atpažįsta abu pareiškėjus iš įvykių restorane, kai buvo konfliktas su šiais asmenimis, pareigūnais, daugiau jų nematė. Įvykis vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, restorane „(duomenys neskelbtini)“, kur jis dirbo apsaugos darbuotoju. Apie 21 val. pastebėjo, kad minėti piliečiai elgėsi nekorektiškai. Jie bešokdami pradėjo liesti, stumdyti dekoracijas, įspėjo juos to nedaryti. Jie ėmė laidyti necenzūrines replikas ir laidė jas visą vakarą. Vėliau buvo įžeidžiančios frazės. Z. M. jį kvietė „pasikalbėti“, pašokęs pats priėjo, prasidėjo įžeidinėjimai, grasinimai, klausė kas jis toks, ko nori. Matė, kad tuoj išsirutulios konfliktas. Kai Z. M. bičiulis atsistojo, bandė du tris kartus juos išprašyti iš restorano. Kai kažkuris griebė jam už rankos, įvyko susistumdymas, kilo sumaištis, vienas kibo jam už kaklo. Jų moterys irgi prisijungė, šoko griebti už kaklo, suplėšė megztinį. Restorano darbuotojai sureagavo, viskas nurimo. Vėliau vėl pradėjo šie asmenys brautis vidun, tad iškvietė policiją, atvažiavo pareigūnai. Darbe dėvi juodą aprangą, juodi marškiniai, kelnės, atpažįstama apranga. Šie asmenys išsiskyrė iš kitų keiksmažodžiais, iššaukiančiu elgesiu, garsiai keikėsi, garsiai kalbėjo tarpusavyje. Jie buvo keturiese, du vyrai su dviem damomis. Restoranas turi dekoratyvinį medį, aukštai ant jo kabo medinė skrynia, kuri laikosi ant grandinių, jie pradėjo skrynią linguoti. Jis, nenorėdamas, kad ta skrynia nukristų, paprašė jų to nedaryti. Nepamena, ką jie atsakė. Z. M. kaip ir nutylėjo, bet jie buvo nepatenkinti, nueidamas girdėjo necenzūrinius žodžius. Bet jie liovėsi kabintis ant dekoracijos. Jie vartojo žodžius „n...ui ką čia aiškini“. Jie kalbėjo lietuviškai, bet su rusiškais keiksmažodžiais. Nuėjo tolyn. Jie tuo metu dar šoko. Kai prasidėjo muzikos pertrauka, jie nuėjo prie savo stalo. Jis dažniausiai būna prie įėjimo durų, vaikšto po restoraną, žiūri, kad būtų laikomasi restorano taisyklių. Kažkuriuo metu stovėjo prie jų stalo, prie tualeto. Ten būna žmonių grūstys ir konfliktai, ten atsistojo, kad nekiltų konfliktų. Keletą minučių pastovėjo prie jų stalo, bet jo buvimas iššaukdavo įvairias jų replikas. Vėliau nuėjo prie restorano įėjimo. Kai prasidėjo necenzūriniai keiksmažodžiai, matėsi nepatenkinti kitų lankytojų žvilgsniai, nes ateina šeimos su vaikais, tai trikdė aplinkinius. Tuo metu pretenzijų kiti žmonės nesakė, nes buvo neilgas laiko tarpas. Jis stovėjo prie jų stalo, bet į juos visiškai nežiūrėjo, tiesioginio akių kontakto į juos tikrai nebuvo. Z. M. vartojo rusiškus keiksmažodžius, aiškino „ko čia žiūri“. Jis (Z. M.) sėdėjo veidu į jį ir pasakė kelis sakinius. Pradžioje nesuprato, dėl ko jį šaukia, išgirdo keiksmažodžius ir kaip jį kviečia ateiti pakalbėti. Jis (Z. P.) nesutiko, atsakė, jeigu nori kažką pasakyti, kad ateitų pats. Kai galiausiai priėjo prie stalo, buvo klausiama, kas jis toks, ko aš iš jų nori; jis atsakė, kad jis apsaugos darbuotojas. Prasidėjo grasinimai susidoroti, todėl paprašė juos palikti restoraną. Tuo metu, kai nesutikdamas išeiti iš restorano Z. M. griebė jį už rankos, kitas asmuo atrodo buvo šalia. Kai vyko susistumdymas, kitas asmuo greitai griebė jį už kaklo. Jie tuo metu su Z. M. stovėjo veidu į veidą, ganėtinai arti, priėjo A. G. iš šono, iš dešinės pusės, ir nieko nesakęs griebė už kaklo. Nežino, ar jis bandė smaugti, laužti. Tik pajuto, kad jį puola. Bandė visi susikabinę judėti iš salės. A. G. buvo lyg už nugaros, tiksliai nepamena. Bandė laikyti Z. M. rankas, kad irgi už kaklo negriebtų. Tuo metu prisijungė viena dama. Dama užsikabino jam už kaklo, 5-10 sekundžių momentas buvo. Kitos damos nematė. Kai buvo prie jų stalo, ant grindų nebuvo parvirtę, tik jis pats buvo suklupęs. Vienas iš vyrų jam iš priekio ant galvos užmovė megztinį, todėl kluptelėjo. Tai buvo jau nueinant, restorano viduryje. Kuris užmovė megztinį ant galvos, nepamena. Jis tuo metu buvo nugara į išėjimą, tempė juos vorele. Sureagavo restorano darbuotojos, jie nurimo, ir pavyko juos išprašyti iš restorano. Megztinis buvo juodas, medvilninis, suplyšo per pažastį. Tas megztinis dar yra likęs restorane. Išstūmė juos iš restorano. Visą tą laiką, kol vyko megztinio užmovimas ant galvos, negeranoriškas išėjimas iš restorano, nepamena, ar buvo išvis kalbėta. Jie išėjo nieko nesakydami. Kai vyko tos grumtynės, matėsi reakcijos iš kitų kompanijos. Žmonės sėdėjo išsigandę. Iš darbuotojų įvykį matė restorano vadovė R. ir restorano padavėjos. A. G. išeidamas dar spyrė jam į pilvo sritį. Kai vyrai buvo išlydėti, moterys liko. Viena moteris pasiliko susimokėti. Jie vėl brovėsi vėl į vidų, jis laikė duris. Kažkuris restorano darbuotojas iškvietė pareigūnus. Jis pats prašė administracijos, kad iškviestų pareigūnus, negalėdamas to padaryti pats, nes laikė duris. Kai atvyko pareigūnai, jie prie durų stabtelėjo, nepamena, ar buvo užėję į restorano vidų. Restorano durys stiklinės, pats išėjęs į lauką nebuvo, viską stebėjo iš vidaus. Jie nesutiko su pareigūnų reikalavimais. Vėliau matė grumtynes prie pareigūnų automobilio. Viduje ar restorano prieigose kažkurios kameros berods veikia. Iš jo pusės nebuvo intereso kelti bylą, reikšti pretenzijas, žino, kad tai reikalauja daug laiko, ne visada baigiasi teigiamais rezultatais. Nerodė iniciatyvos rašyti pareiškimą. Norėjo tik, kad būtų nutrauktas konfliktas, kad būtų užtikrinta ramybė restorano lankytojams. Jeigu įrašas yra, tai jis atskleis aplinkybes. Negali atsakyti, ar buvo išėjęs į lauką bendrauti su pareigūnais. Buvo trumpam atidaręs duris, pareigūnai paklausė, kokios aplinkybės. Ne iš karto papasakojo viską detaliai pareigūnams, nes jam pačiam buvo stresinė situacija. Todėl pirmas paaiškinimas ganėtinai netikslus. Kai pareigūnai klausė, kas įvyko, stengėsi papasakoti, kas įvyko, berods rodė pareigūnams tą megztinį. Konflikto metu alkūnė gal buvo sužalota. Dabar tiksliai nepamena. Nepažinojo atvykusių pareigūnų. Buvo daug žmonių restorane, iš viso restorane telpa apie 180 žmonių. Šis konfliktas sutrukdė restorano lankytojams. Palaiko savo parodymus, duotus tyrimo metu.

Liudytoja R. J. teismo posėdyje parodė, kad įvykis galėjo būti praeitais metais, lapkričio 25 d. Tą dieną restoranas turėjo daug svečių. Apsaugos darbuotoju dirbo Z. P. Jis dirbo vienas. Ji buvo netoliese, matė įvykį. Apsaugos darbuotojas stovėjo prie vieno staliuko, kur sėdėjo šie vyrai (pareiškėjai). Vienas griebė apsauginį už liemens, jis negalėjo priešintis. Kitas vyras uždėjo jam ant galvos megztinį, jis negalėjo išsilaisvinti. Jie abu tempė jį per visą mažą salytę, paskui apsauginis išsilaisvino ir jam pavyko išlydėti svečius prie durų. Ji dirbo restorane, priėmė šiuos svečius, jie atvyko keturiese. Ji sutinka klientus, pasodina prie stalo, o aptarnauja juos personalas, yra pagalba bare, salėje. Tą dieną dirbo Z., baras dirbo, buvo du muzikantai, 3-4 padavėjai gal dirbo, bet konkrečiai neatsimena. Pirmą kartą matė tokius svečius. Viena padavėja su padėklais irgi matė tą įvykį, ji norėjo padėti apsaugos darbuotojui, bet ji (R. J.) liepė jai nelįsti, nes čia vyrai. Ji ir pati sakė, vyrams, ką jie daro, kad paleistų. Bet jie buvo jau visame karštume. Apsaugos darbuotojas buvo apsivilkęs juodu megztiniu, po apačia juodi marškiniai. Megztinis buvo suplėšytas per visą siūlę, jis nebegalėjo jo dėvėti. Matė, kad kai stovėjo apsaugos darbuotojas, jam iš nugaros atėjęs vyras, buvęs parūkyti (nepamena kuris), griebė už liemens jam. Apkabino apsauginį iš nugaros, apsauginio rankos buvo prispaustos, o kitas ant galvos megztinį uždėjo apsaugos darbuotojui. Ponai buvo išgėrę, kažkas jiems nepatiko, todėl kitų klientų prašė padėti sutramdyti apsauginį. Kai Z. norėjo išsilaisvinti, jis judėjo ir jie abudu pervedė jį per visą salytę. Kai Z. kažkaip išsilaisvino, palydėjo svečius už durų. Kas buvo už durų, ji nematė. Matė tik, kad atvažiavo pareigūnai, kad vyrai ant žemės guli. Nežino, kas juos iškvietė. Nežino, ką jiems blogo padarė apsaugos darbuotojas. Direktoriaus reikia klausti, ar yra vaizdo įrašai. Pareiškėjai iš karto buvo matomi restorane. Nematė, ar šokių aikštelėje buvo jų netinkamas elgesys. Salės lankytojai jai nesakė nieko apie jų blogą elgesį ar ji to jau nebepamena. Apsauginis negalėjo jų stumdyti, nes jis nieko nematė, jam ant galvos buvo uždėtas megztinis. Ar jų moterys viduje matė konfliktą, negali pasakyti. Žino, kad sąskaitą moterims į lauką išnešė. Nematė, ar pareigūnai buvo užėję į restorano vidų. Tą dieną pareigūnai su ja nekalbėjo. Apsaugos darbuotojas jos neprašė iškviesti pareigūnų. Ji jų pati ir nekvietė. Jie patys lauke rėkavo „kviesk policiją“, kad darbuotojai jų neįleidžia į restoraną. Iš jos apsauginis vaizdo įrašų neprašė, jeigu ir būtų prašęs, ji to negalėtų padaryti. Reikia kreiptis į direktorių, nes ji neturi priėjimo prie kamerų. Jos prašė moterų, kad paimtų vyrų striukes. Moterys paėmė vyrų striukes.

Liudytoja A. L. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną eidama su padėklu, pamatė, kad Z. megztinis buvo užmautas ant galvos. Galvojo, čia jo draugai taip juokauja. Paklausė Z., kas vyksta, pakvietė R. ir išėjo. Tai buvo seniai, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo ne jos staliukas, ji jo neaptarnavo, todėl negali pasakyti, mieli tie žmonės ar ne, negalėtų net pasakyti, kokia kalba jie kalbėjo. Salės centre yra šokių aikštelė, ten garsiai groja muzika, todėl kalbėdami turi prieiti prie žmogaus ir pasilenkti. Aplink Z. buvo du vyrai, vienas buvo iš priekio, kitas už jo. Jie visi judėjo. Z. muistėsi, bandė nuimti megztinį nuo galvos. Megztinį ant galvos jam uždėjo tas vyras, kuris ėjo gale. Ten salė, tokie laiptukai ir vėl stalai, sumaištis buvo tame siaurame koridoriuje. Po to R. pasakė, kad vyrą išvedė. Ką darė tie vyrai iki tol, ji nežino, negali pasakyti. Kai juos visus tris pamatė, nieko apie situaciją nežinojo, todėl negalėjo jiems nieko pasakyti, tik pakvietė R. Vėliau suprato, kad jie ne draugai, nes Z. blaškėsi. Kas buvo toliau, nematė, nes jos staliukų zona prie pat scenos. Iš darbuotojų tarpusavio kalbų suprato, kad jie yra ąžuolo zonoje, prie baro. Matė juos aikštelėje, bet padavėjai dirbdami į šokančius dėmesio nekreipia, be to ir muzika garsiai groja. Jai asmeniškai niekas dėl jų nesiskundė. Jai Z. nieko neaiškino po to, kai tie vyrai išėjo. Viduje patalpos filmuojamos, bet dėl vaizdo įrašų kalbos nebuvo. Apie įvykius su policija nieko nežino, nes jos darbo zona prie pat scenos. Lauko nesimato.

Liudytojas K. A. teismo posėdyje parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pareigūnas. Įvykio dieną gavo iškvietimą į restoraną „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs restorano pavadinimas). Kvietė ar tai administracija, ar tai apsauga, kad restorane yra nepageidaujami asmenys ir atsisako pasišalinti. Atvykus į vietą, administracija paaiškino, kad minėti asmenys yra nepageidaujami ir atsisako juos įleisti į restoraną. Iš klientų pusės buvo pretenzijos, kad jų neįleidžia, neatiduoda daiktų (striukių, paltų), tad jie bandė susitarti su administracija, kad atiduotų klientams asmeninius daiktus. Administracija iškart sutiko tai padaryti, paaiškino, kad gali užeiti iš jų vienas žmogus ir paimti visų daiktus. Neprisimena, ką sakė administracija, kodėl nenori tos kompanijos įleisti atgal į restoraną; berods, kad kompanija neetiškai ar agresyviai elgiasi. Aiškinantis situaciją, asmenys konfliktavo, nenorėjo sutikti su restorano sąlygomis, buvo nepatenkinti, vystėsi konfliktas. Ilgą laiką kalbėjo, įtikinėjo juos. Galiausiai einant prie tarnybinio automobilio, vienas iš jų pasidarė agresyvus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, atsistojo į kovinę stovėseną, tuomet prasidėjo sulaikymas. Išsikvietė pagalbą, buvo sulaikyti berods du asmenys. Kas kvietė policiją į įvykio vietą – apsauga ar administracija, jis jau nebeprisimena. Jiems susidarė įspūdis, kad skambino restoranas, nes tai dažniausiai pasitaikanti situacija. Iš kalbos su administracija, tie asmenys garsiai kalbėjo, keikėsi. Iš pradžių bendravo su visais, nes visi jį apsupę vienu metu buvo. Kai atvykęs priėjo prie restorano įėjimo, ten buvo visa kompanija: tiek apsaugos darbuotojas, tiek minėta svečių kompanija. Bendravimas prasidėjo nuo asmenų pretenzijų. Paaiškino jiems, kad vienas asmuo turi užeiti ir paimti visų daiktus, berods tokia restorano sąlyga buvo. Apsaugos darbuotojas visą laiką buvo prie restorano durų, su juo buvo pokalbis prie tų durų. Asmenims buvo paaiškinta, kad jie pažeidžia viešąją tvarką, triukšmauja, yra akivaizdžiai neblaivūs. Iš pradžių bandė išvengti protokolo surašymo, ekipažas buvo su rėmėju, išlipant iš automobilio jo porininkei rėmėjas prispaudė ranką, ją buvo sunku judinti. Stengėsi išvengti fizinio kontakto, nes surašant protokolus, paprastai žmonės tampa agresyvūs. Stengėsi, kad žmonės išsakytų pretenzijas, išsikalbėtų ir tuo viskas pasibaigtų. Nepavyko, nes vienas iš tų asmenų visiškai nesuprato, kad reikia važiuoti namo, tuomet buvo nuspręsta pakviesti jį prie automobilio, nustatyti girtumą, surašyti protokolą. Kai jiedu priėjo prie automobilio, prisiartino moteris, ką ji sakė ar darė, jau nebeprisimena, bet liepė jai atsitraukti. Nepastūmė, bet sulaikė ištiesta ranka, parodydamas ribą, iki kur ji gali prieiti. Tai pamatęs vyras pradėjo agresyviai elgtis, sugniaužė kumščius, atsistojo į kovinę stovėseną, pradėjo agresyviai kalbėti. Jis iškart buvo guldomas ant žemės, tuo metu priešinosi, todėl buvo panaudotas elektrošokas ir kviečiama pagalba. Kitiems asmenims buvo liepta nesiartinti ir netrukdyti dirbti, nes bus panaudotos spec.priemonės. Jie turėjo užtikrinti, kad jis nesužalotų pareigūnų ar aplinkinių, aplink buvo daug žmonių, buvo rėmėjas. Kai žmogus parodė agresiją, jau nebebuvo laiko jo įspėti apie sulaikymą. Elektrošoką panaudojo, nes jis palengvina rankų kontrolę, dėl kitų spec. priemonių neprisimena, dujas panaudojo prieš kitą asmenį, kuris artinosi norėdamas išlaisvinti draugą. Prieš Z. M. panaudojo spec. priemones (dujas, elektrošoką), nes mėgino jį sulaikyti vienas ir negalėjo tikėtis kolegės pagalbos, spec. priemonės panaudotos, kad jis atpalaiduotų rankas antrankiams. Visiems garsiai liepė nesiartinti, nes bus panaudotos dujos. Sulaukę pagalbos sulaikė ir uždėjo vyrui antrankius, pasodino į automobilį. Buvo sulaikyta ir moteris. Surašyti protokolai. Elektrošokas buvo panaudotas, kai vyras stangrino rankas, siekdamas išvengti sulaikymo. Elektrošokas buvo panaudotas be užtaiso. Kito vyro veiksmų neatsimena, nes tuo metu buvo užsiėmęs su sulaikomuoju. Administracija ir apsauga aiškino, kad jie restorane konfliktavo, agresyviai elgėsi su administracija ar su apsaugos darbuotoju, todėl buvo nuspręsta, kad restorane jie nebepageidaujami. Neprisimena, ar prašant parodyti dokumentus, juos sulaikomasis rodė. Jie patys visada atvykę prisistato. Vienas iš jų tikrai prisistatė, tik jau neprisimena, kuris. Atsimena, kad sulaikytasis reikalavo, kad jis (liudytojas) nelįstų prie jo moters. Ko dar jie reikalavo, jau neatsimena, jie ten daug visko reikalavo. Neprisimena, ar kaltino apsauginį. Jie sakė, kad yra morališkai pažeminti, o ne kad sumušti. Paprastai prisistato taip – Vilniaus miesto policija, A. Galimai ir atsakė kitaip, klausiamas to paties penktą ar septintą kartą. Buvo prisistatyta mažiausiai vieną kartą. Situacija buvo išspręsta prie restorano durų, piliečiai įspėti eiti namo, jie neišgirdo, tik po to buvo nuspręsta surašyti protokolą dėl perteklinio viešosios tvarkos pažeidimo. Žmogus, kurį sulaikinėjo, neprisistatė. Jie visi neprisistatė. Net jei jis pasakė lauke kodą, žmogui identifikuoti reikia sėsti į tarnybinį automobilį, suvesti pasakytus duomenis į duomenų bazes, patikrinti asmenį. Toje konfliktinėje situacijoje tam nebuvo duota jokios galimybės. Asmenys buvo neblaivūs, imti iš neblaivių asmenų paaiškinimus ar pareiškimus nėra galimybės, nes jie keičia parodymus, painiojasi, nekalba tiksliai. Be to jie visi vienu metu rėkė, į prašymus kalbėti ramiau nekreipė dėmesio. Jie reikalavo savo daiktų, jiems buvo suteikta galimybė juos paimti, bet jie vis tiek buvo nepatenkinti. Įvykio vietoje jie negali ir sutvarkyti konfliktinę situaciją, ir paimti vaizdo įrašus tyrimui. Tai fiziškai neįmanoma, jei ties žmonės būtų elgęsi ramiau, gal ir būtų įmanoma. Z. M. sulaikytas už viešosios tvarkos trikdymą, už riksmus viešoje vietoje.

Liudytoja V. M. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną dirbo su kolega K. A. ir policijos rėmėju, kuris dirbo policijoje tik porą dienų. Prisimena, kad gavo iškvietimą į kavinę. Kai atvyko, policijos rėmėjas jai netyčia užspaudė ranką, kol kolega jai padėjo ją ištraukti, ji pamatė, kad K. A. jau aiškinasi įvykio aplinkybes. Tik prisimena, kad policijos pareigūnas aiškino asmenims, kad jie yra nepageidaujami restorane, kad yra neblaivūs, kažkaip ne taip elgėsi kavinėje. Matė, kad jis šnekėjosi su apsauga, bet apie ką – negirdėjo, aplink buvo didelis triukšmas. Kiek prisimena, klientai striukes, daiktus buvo palikę kavinėje. Prasidėjo konfliktas, nes asmenys nesutiko, kad nebegali grįžti į kavinę. Paprašė vieno nueiti iki tarnybinio automobilio pasiaiškinti, nes jis konfliktavo. Kai ji suprato, kad konfliktas auga, bet ji dėl traumos niekuo negali padėti kolegai, kvietėsi pagalbą. Ten tikrai buvo konfliktas, asmenys bendravo konfliktiškai, galima pažiūrėti vaizdo įrašą.

A. G. skundas netenkintinas.

Z. M. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Abu pareiškėjai nagrinėjamoje byloje yra kaltinami tuo, kad restorano „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pažeidė viešąją tvarką šiais veiksmais: A. G. tuo, kad garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai prie kitų restorano lankytojų, nes apsaugos darbuotojui bandant jį išlydėti į lauką, griebė jį už kaklo. Tuo metu Z. M. kaltinamas garsiai rėkavęs, girdint restorano lankytojams, nereagavęs į prašymus nusiraminti, kabinėjęsis prie apsaugos darbuotojo ir garsiai keikęsis necenzūriniais žodžiais. Abu pareiškėjai bei su jais buvusios moterys L. G. bei I. G. kategoriškai neigė bet kokius netinkamus ir viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus, teigdami, kad įvykio vakarą jie restorane elgėsi kaip bet kuris kitas klientas, t. y. valgė, gėrė, šoko ir linksminosi, neatlikdami jokių netinkamų ar nepriimtinų veiksmų. Akivaizdu, kad vieninteliai duomenys apie situaciją restorano viduje iki policijos pareigūnų atvykimo yra restorane buvusių asmenų ir juos aptarnavusio personalo paaiškinimai ir parodymai. Nors restorano vidus yra filmuojamas, įrašai iš restorano šiai dienai nėra išlikę. Apie viešosios tvarkos prasme nepriimtinus pareiškėjų veiksmus restorane pirmiausiai liudijo jo apsaugos darbuotojas Z. P., kuris tiek teisme, tiek nusižengimų tyrimo metu aiškino, kad pareiškėjai buvo neblaivūs, garsiai rėkavo, iššaukiančiai elgėsi, vienas iš jų – Z. M. šokių aikštelėje netinkamai elgėsi su jos dekoracijomis, suposi ant jų, siūbavo dekoratyvinę skrynią, dėl ko priėjo jį įspėti, kad taip nesielgtų, negadintų inventoriaus, į ką buvo sureaguota pykčiu ir necenzūriniais žodžiais. Vėliau tas pats asmuo jam replikavo, kvietė „pasikalbėti“, matydamas, kad gresia konfliktas, pabandė priėjęs prie stalelio paprašyti svečius išeiti, į ką vėl buvo sureaguota pykčiu bei smurtiniais veiksmais jo atžvilgiu – atsistojęs Z. M. jį ėmė krūtine stumdyti, po ko buvo paprašytas palikti restoraną. O pamėginus suimti už rankos ir išvesti, jo draugas puolė jam ant kaklo, abu jį stumdė, įvyko grumtynės, kurių metu jam pavyko išstumti abu asmenis laukan. Pažymėtina, kad pastarąjį momentą matė ir paliudijo net dvi restorano darbuotojos – padavėja A. L. ir vedėja R. J. R. J. apklausiama tyrimo metu paliudijo, kad pamatė, jog vienas iš vyrų daužo apsauginiui Z. per ranką, kitas priėjo iš nugaros, sugriebė apsauginį, kad šis negalėtų judėti, tuo metu antrasis užmovė jam megztinį ant galvos ir abu ėmė jį stumdyti, nors vyrai buvo gražiai prašomi išeiti į lauką. Padavėja A. L. taip pat nurodė iš pradžių pamaniusi, kad tai Z. M. draugai taip juokauja, duodama suprasti, kad toks elgesys visiškai netinkamas su pašaliniu žmogumi. Supratusi, kad apsaugos darbuotoją stumdantys vyrai nėra jo draugai, bėgo ieškoti vedėjos pagalbos, kas taip pat liudija, kad liudytoja situaciją įvertino kaip keliančią nerimą ir pavojingą. Teismo vertinimu, pareiškėjai nutyli, kad jų išvedimas į lauką panaudojant fizinę jėgą sekė po jų pačių netinkamų veiksmų, kuriais matomai buvo siekiama pažeminti ir išjuokti apsaugos darbuotoją. Pareiškėjai savo skunduose ir teisminio nagrinėjimo metu kėlė klausimą, kodėl tyrimo metu buvo tikima restoraną aptarnaujančio personalo, o ne klientų parodymais.

Tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad restoranas nėra suinteresuotas nepagrįstai įžeisti savo klientus, išvarydamas iš restorano, kai tam nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pagal restorano vidaus taisykles restoranas pasilieka teisę neįleisti ir neaptarnauti asmenų, kurie yra agresyvūs, neblaivūs, konfliktiški, nesilaiko mandagaus elgesio normų (2 t., b. l. 71). Lankytojų išvedimą stebėjusi restorano vadovė nesikišo, tad akivaizdžiai nemanė, kad restorano svečiai vakaro metu elgėsi tinkamai, o apsaugos darbuotojas hiperbolizuoja situaciją, nepagrįstai kabinėjasi prie restorano lankytojų, kad jo reikalavimai palikti restoraną yra nepagrįsti. Teisminio nagrinėjimo metu ji pabrėžė, kad šiuos klientus matė pirmą kartą, tad jokių išankstinių nuostatų šių asmenų atžvilgiu ji neturi. Neneigė, kad jų elgesys tą vakarą buvo iššaukiantis, juos girdėjo ir matė visi. Tuo metu Z. M. ir A. G. vietoj to, kad išgirdę reikalavimą palikti restoraną, eitų aiškintis dėl jo pagrįstumo ar teisėtumo su restorano administracija, jei mano, kad yra išprašomi nepagrįstai, pasirinko jėga priešintis apsaugos darbuotojui, sukeldami grumtynes viešoje vietoje. Pažymėtina, kad vėliau atvykus policijos pareigūnams, iš jų vaizdo įrašų matyti, kad restorano prieigose buvo nemažai jo lankytojų, tačiau toliau rutuliuojantis konfliktui jau su policijos pareigūnais, o pareiškėjams ir jų žmonoms piktinantis išmetimu iš restorano, sumušimu, reikalaujant teisingumo, niekas iš aplinkinių iš esmės nesikiša, nepalaiko pareiškėjų pretenzijų, kad šie buvo išvyti nepagrįstai, kas taip pat leidžia teismui abejoti jų teiginiais apie normalų ir pavyzdingą elgesį restorane. Teismas iš tiesų neturi pagrindo manyti, kad pareiškėjų agresija būtų buvusi nukreipta į kitus restorano lankytojus, tačiau jų veikos kvalifikavimui nėra reikšminga, kad jie agresyviai ir netinkamai elgėsi tik su apsaugos darbuotoju, suerzinti pastarojo pirminių reikalavimų gražiai elgtis šokių aikštelėje, o vėliau palikti restoraną dėl konfliktiško elgesio. Pareiškėjai ir liudytojos piktinosi, kad apsauginis nuolat juos stebėjo, persekiojo, bet natūralu, kad apsaugos darbuotojas, kurio pareiga užtikrinti restorano svečių saugumą ir ramybę, laikosi netoli svečių, kurių elgesys jam kelia nerimą. Abu pareiškėjai neigė bet kokias pretenzijas iš restorano personalo ar apsaugos pusės jų atžvilgiu šokių aikštelėje, tačiau teismas linkęs abejoti jų parodymais, nes liudytoja I. G. pripažino, kad klausinėjant apsauginio, už ką jie išvaromi, šis minėjo jų šokius prie medžio, tokiu būdu užsimindamas apie netinkamą elgesį prie dekoracijų. Pareiškėjų iniciatyva buvo apklausta su jais nesusijusi restorano lankytoja J. K., tačiau ji iš esmės negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti jokių byloje apklaustų asmenų parodymų, teigdama, kad kviečiama šokti Z. M., šokti su juo atsisakė, ėjo šokti vėliau tik su savo draugėmis, o pareiškėjų staliukas nebuvo matomas nuo jos ir draugių, su kuriomis ji vakarojo, sėdėjimo vietos. Ji girdėjo riksmus, matė išvedamą Z. M. su draugu, tačiau nieko negali papasakoti apie konflikto tarp vyrų ir apsaugos darbuotojo priežastis ar eigą, nes nieko nematė. Pareiškėjai ir liudytoja L. G. teigė, kad apsaugos darbuotojas pirmas pradėjo grumtynes, be jokių paaiškinimų, grubiai ištraukdamas A. iš už stalo. Šiuo jų parodymus paneigė restorano vadovė, teigdama, kad grumtynes jos akivaizdoje pirmi pradėjo restorano lankytojai, vienas iš nugaros pusės apkabindamas Z. P., kad šis negalėtų pajudėti, kitas užtraukdamas megztinį jam ant galvos. Teismas, vertindamas abiejų konflikto pusių parodymų patikimumą, pažymi, kad abu pareiškėjai ir juos lydėjusios moterys buvo neblaivūs, kas akivaizdžiai lėmė jų ne itin subjektyvų vertinimą, nepamatuotas reakcijas į aplinkinių žodžius ir veiksmus. Byloje esantys vaizdo įrašai rodo, kad neblaivus Z. M. tikrai buvo linkęs konfliktuoti, jo netikėtai itin agresyvi ir neproporcinga reakcija į policijos pareigūno prašymą L. G. eiti į automobilį tapatybės nustatymui, nes ji neturi dokumento, ir judesį, kai šis palietė jos alkūnę, ketindamas palydėti iki automobilio, leidžia tikėti apsaugos darbuotojo teiginiais, kad šio pastabos šokių aikštelėje ir vėliau taip pat buvo sutiktos neproporcingai agresyviai. Konfliktišką lankytojų elgesį rodo ir priekabios pastabos apsaugos darbuotojui „ko čia žiūri, ar mes tau ką skolingi“, kurią pripažino pareiškėjas A. G.. Pareiškėjų advokatas stebėjosi, kad vėlesniame Z. P. apklausos protokole atsiranda žymiai daugiau detalių nei įvykio dieną surašytame pareiškime, dėl ko prašė juos vertinti kritiškai, tačiau trumpas pareiškimas buvo surašytas įvykio dieną, darbo metu liudytojas neturėjo laiko nei detalėms, nei išsamiems parodymams, tik trumpai ir galimai ne visai tiksliai apibūdino situaciją, tuo metu specialiai iškviestas į apklausą asmuo visuomet duoda žymiai išsamesnius, detalesnius ir tikslesnius parodymus, juolab, kad apie tiriamus įvykius yra detaliai klausinėjamas jį tiriančio ir suinteresuoto nustatyti reikšmingas aplinkybes pareigūno. Nepagrįstas ir skundų teiginys, kad jokių aplinkybių, kurios nutarime įvardintos kaip akivaizdus viešosios tvarkos trikdymas, Z. P. įvykio vietoje nenurodė. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnui K. A. bendraujant su Z. P., dėl chaoso aplink sunku išgirsti, ką šis kalba, bet jis neabejotinai mini necenzūrinius žodžius, kitų klientų nepatenkintus žvilgsnius, kad vienas iš pareiškėjų jam šoko ant kaklo, po to kilo grumtynės, t. y. iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurios ir nurodytos kaltinime kaip trikdančios viešąją tvarką. Z. P. parodymus apie kilusias grumtynes patvirtina kitos restorano darbuotojos, todėl teismas neturi pagrindo jo parodymais netikėti visa apimtimi, nors minėtos liudytojos matė tik konflikto su apsaugos darbuotoju pabaigą, sąžiningai nurodydamos, kad svečių elgesio šokių aikštelėje jos nemačiusios. Suinteresuoti apkalbėti pareiškėjus asmenys būtų susitarę patvirtinti visus Z. P. parodymus, tuo metu abi liudytojos duoda parodymus tik apie tai, ką pačios matė ir stebėjo, kas taip pat leidžia teismui tikėti jų parodymų nuoširdumu.

Kategoriškais A. G. ir Z. M. teiginiais, kad jokių necenzūrinių žodžių jie nevartojo, prie apsaugos darbuotojo nekibo, leidžia abejoti ir tai, kad jie duodami parodymus apie antrą įvykių dalį už restorano ribų, taip pat teigia, kad jokios agresijos iš Z. M. pusės nebuvo, nors vaizdo įrašai rodo priešingai.

Teismas sutinka su pareiškėjų teiginiais, kad neabejotinas atlikto administracinių nusižengimų tyrimo trūkumas yra tai, kad laiku nebuvo išreikalauti restorano apsaugos kamerų įrašai (vėliau išsiaiškinta, kad jie saugomi tik dvi savaites), kurių pagalba būtų galima objektyviai patikrinti konflikto dalyvių parodymus, tačiau tai nereiškia, kad administracinė teisena dėl to turėjo būti nutraukta, nebevertinant kitų bylose surinktų duomenų.

Teismo vertinimu, administracinių nusižengimų tyrimą atlikę pareigūnai tinkamai įvertino surinktus duomenis, pagrįstai patikimesniais laikė restorano darbuotojų paaiškinimus ir parodymus, ir teisėtai abu pareiškėjus patraukė administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą. Nors pareiškėjų veiksmai restorano viduje buvo nukreipti išimtinai į apsaugos darbuotojo asmenį, tačiau santykių su apsaugos darbuotoju aiškinimuisi jie pasirinko viešą vietą – pilną lankytojų restoraną, išprovokuodami grumtynes, sukeldami jame nemenką sumaištį, akivaizdžiai surikdydami kitų restorano darbą ir jo lankytojų poilsį. Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjai turėjo suprasti ir suprato, jog jų sąmoningai pasirinktas elgesys viešojoje vietoje – restorane, pilname lankytojų aktyviai priešinantis apsaugos darbuotojui, prašančiam palikti restoraną, sukeliant grumtynes, riksmai, necenzūrinių žodžių vartojimas, nėra priimtinas, prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms, trikdo viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismo įsitikinimu, tokie pareiškėjų veiksmai peržengia normalaus, visuomenėje priimto elgesio ribas, yra įžūlūs bei nepriimtini ir už tokius veiksmus numatyta administracinė atsakomybė.

Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo

ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Policijos įstatymo 21 straipsnis numato, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą.

Policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymu yra kaltinamas tik Z. M. Administraciniame kaltinime nurodoma, kad jis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų prisistatyti, atpalaiduoti rankas ir leisti uždėti antrankius.

Z. M. skunde nurodoma, kad tik teisėti pareigūno reikalavimai ir nurodymai yra privalomi ir turi būti vykdomi. Jo manymu, pareigūnai neturėjo teisės reikalauti prisistatyti asmens, kuriam nereiškia jokių oficialių pretenzijų, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad iš restorano išprašytiems asmenims tik buvo siūloma eiti namo, jokių administracinių kaltinimų jiems nebuvo ketinama pareikšti, ko iš esmės neneigė teisme ir liudijęs policijos pareigūnas K. A. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas reikalavimus konflikto su restorano administracija dalyviams prisistatyti, pateikti asmens dokumentą ar nurodyti asmens duomenis, o to nedarant eiti iki tarnybinio automobilio tapatybės nustatymui yra teisėti, kadangi jis šiuos reikalavimus teikė atlikdamas savo funkcijas. Policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl galimo teisės pažeidimo ir vykdė savo tiesioginius uždavinius, numatytus Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktuose, t. y. užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, atskleisti ir tirti teisės pažeidimus (nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus), atlikti jų prevenciją. Policijos pajėgų siuntimas pagal gautą pranešimą apie galimai daromą teisei priešingą veiką fiksuojamas policijos registruose, po to tam pačiam registrui jie teikia ataskaitą apie atliktą aplinkybių patikrinimą, pareigūnų suteikti duomenys perkeliami į įvykio kortelę, tuo tikslu rašomi tarnybiniai pranešimai, tad pareigūnams būtina bent minimali informacija apie asmenis, su kuriais jie bendrauja, kurie reiškia pretenzijas ar iš kurių jie ima paaiškinimus tirdami aplinkybes. Pareigūnų reikalavimas prisistatyti, pateikti asmens dokumentą nagrinėjamu atveju buvo natūralus ir, teismo vertinimu, teisėtas, juolab kad situacija prie restorano buvo itin dinamiška ir policijos pareigūnus iškvietusių asmenų nuotaikos nuolat kito. Jei pirmų minučių įraše matyti, kad pareigūnas susitaria su restorano administracija dėl daiktų paėmimo, praktiškai įkalba asmenis skirstytis namo, šie nėra patenkinti, bet sutinka ir elgiasi palyginti ramiai, tai vos po 7 minučių situacija visiškai pasikeitusi, pareiškėjai ir jų palydovės audringai reiškia pretenzijas pareigūnams, kaltina juos netinkamu pareigų vykdymu, Z. M. pakeltu tonu moko dirbti ir pan. Iš pareigūno paaiškinimų teisme išeina, kad šią situaciją sukėlė jų prašymas asmenis prisistatyti, ką daryti jie visi atsisakė. Teismas sutinka, kad pareigūnas bendraudamas su asmenimis nebuvo itin korektiškas ir kantrus, kita vertus, jokios pagarbos pareigūnui nerodė ir Z. M. su sutuoktine, tujindami pareigūną, ironizuodami, moralizuodami, atsikalbinėdami. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vietoj to, kad teiktų asmens duomenis, Z. M. vedamas į automobilį asmens tapatybės nustatymui kalbėjo pakeltu tonu, atsikalbinėjo, mokė pareigūnus dirbti. Skunde teigiama, kad jis įvykdė reikalavimą, nes padiktavo savo vardą, pavardę, asmens kodą, bet iš įrašo matyti, kad tai buvo padaryta tik tuomet, kai jau yra atvykęs antras pareigūnų ekipažas ir prie Z. M. stovi du pareigūnai (vyrai). Reikalavimą leisti uždėti antrankius nulėmė tolesnis paties Z. M. elgesys. Jo netikėta ir nesuprantamai itin agresyvi reakcija į tai, kad pareigūnas jo draugės paprašė pateikti asmens dokumentą, o šiai atsikalbinėjant, kad jo neturi, paprašė nueiti iki tarnybinio automobilio asmens tapatybės nustatymui ir palietė jos alkūnę ketindamas palydėti, po ko sekė Z. M. riksmai neliesti žmonos, nulėmė, kad asmens elgesys buvo įvertintas kaip keliantis pavojų pareigūnui ir aplinkiniams. Z. M. po šio pareigūno veiksmo ėmė labai smarkiai ir agresyviai rėkti, sugniaužęs kumščius. Jo didelis riksmas ir grasinantis balso tonas tikrai leido manyti, kad pareigūnas bus puolamas, į ką šis reagavo prievartos veiksmais – reikalavimu gultis ant žemės ir sudėti rankas už nugaros; nei vieno, nei kito Z. M. nevykdė rėkdamas ant pareigūno, kol buvo pargriautas, bandoma surakinti rankas. Reikalavimas gultis ant žemės buvo pakartotas 5 kartus, o reikalavimas „rankas už nugaros“ mažiausiai 11 kartų, asmuo bent du kartus buvo įspėtas, kad bus panaudotas tazeris, dar iki jo faktinio panaudojimo. Pareiškėjas Z. M. pagrįstai nurodė, kad administraciniame kaltinime ne itin tiksliai nurodyta pareigūno reikalavimų esmė, nes vaizdo įrašas iš įvykio vietos patvirtina, kad reikalavimo atpalaiduoti rankas nebuvo, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Tačiau iki tazerio panaudojimo daug kartų buvo vartojama frazė „rankas nugaros“, kuri iš esmės ir yra reikalavimas leisti uždėti antrankius, ir kurios Z. M. tikrai nevykdė. Pažymėtina, kad šis reikalavimas buvo išsakytas po to, kai Z. M. parodė akivaizdžią agresiją pareigūno atžvilgiu, šiam bandant nustatyti jo draugės tapatybę. Policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalis numato, kad pareigūnas turi teisę panaudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius asmenis, kas ir buvo padaryta.

Teismas sutinka, kad įvykio vietoje galėjo įvykti tam tikras nesusikalbėjimas, įaudrinęs pareiškėjus, nes policijos pareigūnai klaidingai manė, kad atvyko pagal restorano administracijos iškvietimą išprašyti nepageidaujamus klientus, kai iš įvykio kortelės matyti, kad juos iš tikrųjų kvietė vieno iš pareiškėjų žmona, teigianti, kad muša jos vyrą. Pareiškėjus papiktino, kad atvykę pareigūnai išsyk nuėjo į restoraną, o ne prie jų, laukiančių lauke, tačiau iš įvykio kortelės matyti, kad pranešėja suteikė labai ribotą informaciją, iš esmės tik nurodė, kad restorane vyksta muštynės, muša jos vyrą. Natūralu, kad tikrinti pranešimo aplinkybių pareigūnai pagal jiems perduotos informacijos pobūdį ėjo tiesiai į restoraną ir pirmiausiai buvo sutikti ir bendravo su jų darbuotojais. Iš vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnams tikrai buvo sunku vertinti situaciją dėl pačių pareiškėjų ir jų draugių veiksmų, jie nuolat visi vienu metu rėkė, replikavo, neduodami ramiai išklausyti apsaugos darbuotojo, patys taip pat neteikė rišlių paaiškinimų, iš esmės įsivėlė į ginčą su apsaugos darbuotoju, o ne nuosekliai pasakojo situaciją pareigūnui. Pareigūnas jų ne kartą prašė nusiraminti, nerėkti, netrikdyti kitų žmonių, bet jie į prašymus nereagavo. Pareigūnas atvykęs vietoje bandė aiškintis ir vertinti situaciją, padėjo pareiškėjų moterims patekti atgal į restoraną, atgauti daiktus, geranoriškai įkalbinėjo neblaivius asmenis skirstytis namo. Faktas, kad pareigūnas situaciją įvertino ne jų naudai, nesuteikė teisės nepagarbiai su juo bendrauti, atsikalbinėti, ironizuoti, auklėti, šaukti ant jo, ką nuolat darė visi keturi asmenys, ir pan., keliant dar didesnę sumaištį restorano prieigose. Matomai pačių pareiškėjų elgesys ir lėmė, kad bendravimo eigoje pareigūnų nuostata nereikšti asmenims jokių kaltinimų dėl viešosios tvarkos trikdymo, apsiribojant konflikto nuraminimu, ypač, kad to nereikalavo ir restorano administracija, pasikeitė. Vertindami, kad pareiškėjas Z. M. ir toliau pažeidžia viešąją tvarką, jie turėjo teisę reikalauti asmens dokumentų, šių neteikiant – pareikalauti eiti į policijos automobilį asmens tapatybės nustatymui, o jam pademonstravus agresiją pareigūno atžvilgiu, reikalauti leisti uždėti antrankius, užtikrinant savo ir aplinkinių saugumą. Pažymėtina, kad vertinant liudytojų parodymų patikimumą svarbi aplinkybė yra ta, kad liudytojos L. G. garsiai šaukiami komentarai apie pareigūnų elgesį ne tik neatitiko jos pačios darytų vaizdo įrašų turinio, bet ir buvo visiškai priešingi. Antai Z. M. sulaikymo metu ji šaukia, kad jį muša, kad jam kažką pakiša ir pan., tačiau vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad nei jį muša, nei atlieka kitus jos nurodomus veiksmus. Tai neabejotinai toje situacijoje kėlė papildomą įtampą ir policijos pareigūnai turėjo pagrindo manyti, kad ir kitų asmenų veiksmai taps nevaldomi ir gali išsirutulioti į dar didesnį konfliktą. Teismui L. G. savo šauksmus paaiškino tuo, kad jai tuo metu taip pasirodė, todėl ji taip ir šaukė. Atsižvelgus į tai, kad įrašuose girdimi jos komentarai neatitinka tikrovės, teismas neturi pagrindo tikėti šios liudytojos parodymais ir apie apsaugos darbuotojo Z. P. veiksmus jiems dar būnant restorane. Liudytoja buvo akivaizdžiai susijaudinusi, dėl ko neadekvačiai vertino aplinką, todėl, kadangi jos parodymai neatitinka objektyvių įrodymų, jais nėra pagrindo vadovautis.

Teismo vertinimu, Z. M. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį patrauktas pagrįstai. Kaltinimas šioje dalyje tik tikslinamas, šalinant reikalavimą atpalaiduoti rankas, kurio tikrai nebuvo.

Teismas konstatuoja, kad administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės iš esmės ištirtos tinkamai, veikos kvalifikuotos teisingai, sankcijų vidurkį atitinkančio administracinės nuobaudos (baudos) pareiškėjams, nenustačius jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustačius jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė būdami neblaivūs), skirtos nepažeidžiant ANK įtvirtintų nuobaudų skyrimo taisyklių. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamų nutarimų nuobaudų skyrimo dalyje taip pat nėra pagrindo keisti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. G. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11389-2023 (ROIK 22190563092) palikti nepakeistą.

Pareiškėjo Z. M. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11914-2023 (ROIK 22190563316) pakeisti, iš kaltinimo formuluotės pašalinant aplinkybę, kad jis nevykdė reikalavimo atpalaiduoti rankas, likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.