- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- A-442-2571-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02636-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- R. N.
- Kategorijos
- 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. N. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. N. dėl termino atnaujinimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
A. N. (toliau – ir pareiškėja; apeliantė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010-08-18 sprendimą Nr. 177; 2) atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimo paduoti; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimą dėl R. N. 2/3 ir pareiškėjos 1/3 dalies nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Marijampolės r. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Gyvenamasis namas), išregistravimo.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, kad VĮ Registrų centrui pateikė skundą dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimo, kuriuo buvo išregistruota statinio dalis ir išregistruotos R. N. 2/3 dalys nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą. Skunde pareiškėja prašė pripažinti, kad Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimo apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010-08-18 sprendimu Nr. 177 šį prašymą atmetė. Centrinio registratoriaus 2010-08-18 sprendimas, pareiškėjos nuomone, priimtas neteisingai išaiškinus ir pritaikius įstatymą. Teritoriniam registratoriui 2008-03-28 priėmus sprendimą dėl daikto ir daiktinių teisių išregistravimo, pažodžiui aiškinant minėtą teisės normą, sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2008-04-28, tačiau nors išregistruotos jos daiktinės teisės į Gyvenamojo namo 1/3 dalį, teritorinis registratorius apie pagal R. N. prašymu priimtą sprendimą jai nepranešė, sprendimo neįteikė. Taigi mėnesio laikotarpyje nuo sprendimo priėmimo momento iki termino jį apskųsti pabaigos, pareiškėjai nebuvo žinoma apie sprendimą ne dėl jos pačios aplaidumo ar abejingumo, bet dėl teritorinio registratoriaus konkliudentinių veiksmų. Apie priimtą sprendimą ji sužinojo tik 2009-03-23, kai advokatė gavo viešo registro duomenis. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į teritorinį registratorių. Teritorinis registratorius 2009-04-20 raštu Nr. (2070/09)S-1890 pranešė, kad buvo patikslinti statinių kadastro duomenys ir matavimų metu nustatyti R. N. ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių nauji kadastro duomenys, o 2009-06-10 raštu atsakovas Nr. (2070/07)S-2752 atsisakė išduoti dokumentų, kurių pagrindu išregistruotos R. N. daiktinės teisės į 2/3 idealias gyvenamojo namo dalis, kopijas. Taip pat buvo pranešta, kad 2008-03-28 buvo priimtas registratoriaus sprendimas dėl R. N. 2/3 dalių nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą išregistravimo. Taigi 14 mėnesių, t. y. nuo sprendimo priėmimo iki 2009-06-10 teritorinis registratorius, naudodamasis stipresniojo pozicija, slėpė nuo jos, jog bendraturčio prašymas buvo pagrindas ne tik patikslinti kadastro duomenis, bet ir išregistruoti teismo sprendimu nustatytas ne tik bendaturčio 2/3 dalis, bet ir jos daiktines teises į 1/3 dalį 110,91 kv. m. gyvenamojo namo. Taip pat pažymėjo, kad 2008-03-28 vietiniam registratoriui priėmus sprendimą dėl bendraturčių daiktinių teisių išregistravimo, atsirado ir egzistuoja netoleruotina teisinė situacija, kurios apskritai negalėtų ir neturėtų būti, yra paneigiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 1992-11-03 sprendimas Nr. 2-1156/92, kuriuo nustatytos idealios bendraturčių nekilnojamojo daikto dalys, privalomumo principas, pareiškėjos teisė, dėl kurios kreipėsi, iš esmės lieka neapginta. Vietiniam registratoriui nepranešus apie 2008-03-28 sprendimo priėmimą ir jo neįteikus, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai buvo sutrukdyta net per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą įgyvendinti procesinę teisę. Vietinio registratoriaus veiksmai, kurie nepriklausė nuo jos valios, pateisina neveikimą, dėl kurio praleido 2008-03-28 sprendimo apskundimo terminą. Pareiškėjos vertinimu, terminas praleistas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios – vietinis registratorius nepranešė apie sprendimo, susijusio su jos daiktinėmis teisėmis, priėmimą, todėl terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turi būti atnaujintas. Centrinis registratorius, priimdamas 2010-08-18 sprendimą Nr. 177, analizavo tik jos veiksmus, bet nepasisakė ir nevertino vietinio registratoriaus veiksmų. Kadangi Centrinis registratorius nepasisakė dėl jos skundo reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimą dėl R. N. 2/3 ir jos 1/3 dalies nuosavybės teisių išregistravimo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) Marijampolės r. (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jis nagrinėtinas teisme. Marijampolės rajono apylinkės teismo 1992-11-03 sprendimu Nr. 2-1156/92 R. N. pripažinta nuosavybės teisė į 2/3 dalis 110, 91 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Marijampolės r. (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Jai pripažinta nuosavybės teisė į 1/3 dalį gyvenamojo namo. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jie tapo gyvenamojo namo, kuris jiems priklauso idealiosiomis nuosavybės dalimis, bendraturčiai. Teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamojo namo patalpomis ir nustatyta, kad R. N. naudosis patalpomis gyvenamajame name II-1, II-2, II-3,11-4, II-5. Kaip matyti iš inventorinės bylos, viso R. N. skirta naudotis 67,24 kv. m. bendro ploto patalpomis. Pareiškėjai skirtos naudotis patalpos 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, viso 43,69 kv. m. ploto. Taigi, jos naudojamas patalpų plotas sudaro 39,37 proc. nuo bendro 110,91 kv. m. gyv. namo ploto, R. N. naudojamas gyvenamojo namo patalpų plotas sudaro 60,59 proc. nuo bendro ploto. Taigi, teismo sprendimu skirta idealioji nuosavybės dalis faktiškai nesutampa su bendraturčių naudojamo gyvenamojo namo ploto dalimis (kiekiu). Tokiomis pat dalimis jiems priklauso bendros namo konstrukcijos: stogas, kaminas, pamatai, namo fasadas, prie kurių išlaikymo turi prisidėti lėšomis, proporcingomis idealios nuosavybės daliai. Nesikeičiant nuosavybės daliai ir nuosavybės atsiradimo pagrindams, bendraturčiai tarpusavio sutarimu arba teismo sprendimu gali keisti nustatytą naudojimosi tvarką. Pareiškėjai 2009-03-23 tapo žinoma, jog VĮ Registrų centro Marijampolės filialas vadovaudamasis R. N. 2008-03-13 prašymu Nr. 406653 ir Statybos inspekcijos tarnybos 2008-03-05 pažyma Nr. TPS 12-24 išregistravo R. N. daiktines teises į 2/3 idealias nuosavybės dalis 110,91 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo ir išregistravo 110,91 kv. m. gyvenamąjį namą, kaip daiktą iš viešo registro. Iš viešo registro duomenų matyti, kad paliekant tą patį unikalų nekilnojamojo daikto – namo – numerį įrašyta, jog yra daiktas - 43,48 kv. m. gyvenamasis namas, priklauso pareiškėjai. Taigi, registratorius savo 2008-03-28 sprendimu panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 1992-11-03 sprendimo Nr. 2-1156/92 dalį, kuria nustatytos R. N. nuosavybės teisės į idealią 110,91 kv. m. gyvenamojo namo dalį. Teritorinio registratoriaus 2008-03-28 sprendimas pažeidžia konstitucinį teismo sprendimo privalomumo principą ir priimtas supainiojus nuosavybės ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu sampratas. Pažymėjo, kad registratorius, painiodamas bendrosios dalinės idealios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos sampratas, pats sau prieštarauja: 2009-04-20 raštu Nr. (2070/09)8-1890 praneša, kad matavimų metu buvo nustatyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių nauji kadastro duomenys, t. y. pripažįsta, kad nekilnojamas daiktas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, tačiau 2009-06-10 raštu Nr. (2070/07)S-2752 praneša, kad R. N. 2/3 dalys nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą išregistruotos, t. y. neliko R. N. bendrosios dalinės nuosavybės daiktinių teisių, nustatytų prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu. Jeigu, kaip teigiama 2009-04-20 rašte Nr. (2070/09)S-1890, nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio daikto nauji kadastro duomenys, tai neaišku kokiu pagrindu išregistruotos R. N. daiktinės teisės į idealią namo dalį. LR CK 4.33 str., nustatantis nekilnojamojo daikto valdymo pabaigą, nustato, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti. Nors R. N. naudojamos patalpos (arba naudota namo dalis) sudegė, tačiau remiantis prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu R. N. išliko teisė atstatyti sudegusią namo dalį, t. y. paveikti daiktą savo valia. Po gaisro liko pamatai, buvę ir po R. N. naudotomis patalpomis, kaminas. Bendros namo konstrukcijos priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Marijampolės AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-03-05 pažymoje apie statinio nugriovimą Nr. TPS12-24 nurodyta, kad statinio dalis sudegusi. Statybos inspektorius pažymoje nurodo, jog buvusi statinio vieta: gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2/3 gyvenamojo namo patalpų II-1, II-2,11-3,11-4, II-5.) (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. Registratorius privalėjo pastebėti šio įrašo prieštaringumą ir pažymą laikyti pagrindu kadastro duomenims pakeisti, bet ne R. N. daiktinėms teisėms į idealias 2/3 dalis nuosavybės teisėms išregistruoti. Minimas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra 110,91 kv. m. gyvenamojo namo numeris, bet ne 2/3 dalių namo, ir juo labiau, ne teismo sprendimu skirto naudotis patalpų ar jų ploto numeris. Bendraturtis turi teisę atkurti savo nuosavybės, nustatytos teismo sprendimu, dalį. Dėl to, kad sunyko daikto dalis, neišnyko daiktinės teisės ir jos nepasikeitė. Jai mažesnio ar didesnio ploto visas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), privačios nuosavybės teisėmis niekada nepriklausė ir nepriklauso, tik ideali gyvenamojo namo dalis. Jei registratorius laiko, kad jai priklauso visas gyvenamasis namas, turi registruoti – nurodyti – juridinį faktą, kuris yra pagrindas jos teisėms į visą daiktą, o ne bendraturčio nuosavybės teisėms atsirasti. Statybos inspektoriaus pažyma apie namo dalies sudegimą nėra jos nuosavybės teisių į 43,48 kv. m. ploto gyvenamąjį namą atsiradimo pagrindas. Jeigu likusi namo dalis fizine išraiška yra prilyginama to paties unikalaus numerio daiktui – namui, tai kyla naudojimo, valdymo ir disponavimo daiktu problema CK 4.75, 4.85 str. prasme (reikalinga ar nereikalinga bendraturčio sutikimas: pagal teismo sprendimą bendraturtis yra, pagal viešo registro duomenis – bendraturčio nėra). Mano, kad registratorius, priimdamas neteisėtą 2008-03-28 sprendimą dėl R. N. 2/3 dalių nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą išregistravimo, išregistruodamas ir daiktą, ir daiktines teises į 2/3 idealias gyvenamojo namo dalis, pažeidė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d., kuri nustato, kad nekilnojamo daikto įregistravimu turto registre yra laikomas Nekilnojamo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamo turto kadastrą. Nekilnojamas turtas yra 110,91 kv. m. gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl gaisro pasikeitus nekilnojamo daikto kadastro duomenims, pagal Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 13 str. turėjo būti pakeisti nekilnojamo daikto gyvenamo namo kadastro duomenys, bet ne išregistruotos R. N. daiktinės teisės, kurių registravimo pagrindą nustato Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 str., kurių registravimo faktinis pagrindas buvo teismo sprendimas. Daiktinės teisės į nekilnojamą daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Vietinis registratorius, registruodamas jos teisę į 43,48 kv. m. gyvenamąjį namą, nenurodė dokumento, kurio pagrindu ši teisė atsirado. Taip daikto kadastro duomenų patikslinimą supainiojo ir sutapatino su bendraturčių daiktinių teisių registravimu, nors daiktinių teisių registravimo pagrindą nustato viena įstatymo norma, o kadastro duomenų patikslinimo pagrindus ir tvarką – kita. Jeigu ir išregistruotos R. N. nuosavybės teisės į 2/3 idealias dalis gyvenamojo namo, tai ji lieka 1/3 gyvenamojo namo, bet ne viso gyvenamojo namo, nepriklausomai nuo jo ploto, savininke. Todėl 2008-03-28 sprendimas dėl R. N. 2/3 dalių nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą išregistravimo yra neteisėtas (b. l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovas VĮ Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skundžiamas Centrinio registratoriaus 2010-08-18 sprendimas Nr. 177 yra teisėtas ir pagrįstas, jo priėmimo teisiniai argumentai yra jame išdėstyti, jis pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo. Teritorinis registratorius 2008-03-28 priėmė sprendimą, kurį ginčija pareiškėja. Teritorinio registratoriaus sprendimas skundžiamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str. nustatyta tvarka Centriniam registratoriui. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 str. 2 d. nustatyta, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjos skundas VĮ Registrų centre gautas 2010-08-16, t. y. praleidus terminą skundui paduoti, kuris baigėsi atitinkamai 2008-04-28. Pareiškėja paduodama skundą Centriniam registratoriui, prašė skundo padavimo terminą atnaujinti. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 str. 2 d. numato, kad jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Termino atnaujinimas yra Centrinio registratoriaus teisė, o ne pareiga. Centrinio registratoriaus diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečias aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atstatomas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, Centrinis registratorius vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Taip pat Centrinis registratorius turi įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-90/2005). Pareiškėja, kreipdamasi į Centrinį registratorių, prašymo atnaujinti terminą tenkinimo pagrindą nurodė, kad teritorinio registratoriaus 2008-03-28 sprendimas neįteiktas, o apie sprendimą tapo žinoma 2009-03-23, kai advokatė atspausdino viešo registro išrašą bei iš Marijampolės filialo 2009-06-10 pranešimo Nr. (2070/07)S-2752. Pareiškėja skundą Centriniam registratoriui pateikė praėjus daugiau kaip 2 metams po teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos bei daugiau kaip 1 metams po sužinojimo apie priimtą sprendimą. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių skundo ji negalėjo paduoti dar iki 2009-03-23 (per mėnesį laiko nuo sužinojimo apie priimtą teritorinio registratoriaus sprendimą). Toks skundo pateikimo Centriniam registratoriui vėlavimas negali būti pateisinamas sužinojimo apie priimtą sprendimą aplinkybe. Akivaizdu, kad procesinių dokumentų pateikimu Centriniam registratoriui laiku ir operatyviai nebuvo rūpinamasi. Nėra duomenų, kad pareiškėja asmeniškai arba per kitą atstovą nebūtų turėjusi galimybių laiku paduoti skundą. Pareiškėjos nurodomos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, nes nėra tokio pobūdžio aplinkybės, kurios objektyviai galėjo sutrukdyti laiku paduoti skundą. Taip pat nurodo, kad pareiškėja paduodama skundą teismui, skundžia ne tik Centrinio registratoriaus sprendimą atmesti prašymą dėl skundo termino atnaujinimo, bet teismo prašo panaikinti teritorinio registratoriaus 2008-03-28 sprendimą. Pagal šiuo metu galiojančio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 str. 2 d. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaudamasi šia nuostata pareiškėja padavė teismui skundą dėl Centrinio registratoriaus sprendimo atmesti pareiškėjos prašymą dėl skundo termino atnaujinimo. Pažymėjo, kad Centrinis registratorius nenagrinėjo pareiškėjos skundo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, t. y. nevertino skunde išdėstytų aplinkybių ir teritorinio registratoriaus sprendimo pagrįstumo ir/ar teisėtumo. Pareiškėja skunde savo poziciją iš esmės grindžia vien Centriniam registratoriui paduoto skundo materialinio teisinio pobūdžio pagrįstumu, kai Centrinis registratorius atmesdamas prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, materialinio teisinio pobūdžio motyvų net nenagrinėjo. Daro išvadą, kad teismui pateiktame skunde pareiškėja bando paneigti visiškai ne tas aplinkybes, dėl kurių buvo atmestas prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir akivaizdžiai nukrypsta nuo ginčo nagrinėjimo dalyko (b. l. 30-31).
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo R. N. prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra (b. l. 54).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos A. N. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimą; kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėja 2010-08-06 skundu kreipėsi į VĮ Registrų centrą (skundas gautas 2010-08-16), prašydama atnaujinti terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimo, kuriuo išregistruotos R. N. 2/3 ir pareiškėjos 1/3 dalys nuosavybės teisių į Gyvenamąjį namą, paduoti ir panaikinti minėtą sprendimą (b. l. 34-36). VĮ Registrų centras 2010-08-18 sprendimu Nr. 177 atmetė jos prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (b. l. 33). A. N. skunde nurodė, kad apie VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimą sužinojo 2009-03-23, kai jos atstovė gavo viešo registro duomenis. Pareiškėja 2009-04-02 pareiškimu (registruotu 2009-04-08 Nr. G-1288) kreipėsi į VĮ Registrų centro Marijampolės filialą su prašymu atlikti patikrinimą ir ištaisyti netikslumus centriniame duomenų banke (b. l. 52). VĮ Registrų centro Marijampolės filialas 2009-04-20 raštu Nr. (2070/09) S-1890, atsakydamas į pareiškėjos 2009-04-08 pareiškimą, informavo, kad pagal R. N. 2008-01-25 prašymą 2008-02-20 buvo patikslinti statinių, esančių Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenys. Matavimų metu buvo nustatyti R. N. ir A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių nauji kadastro duomenys, o prašymą dėl kadastrinių matavimų ir išankstinės bylos patikros pateikė statinių savininkas, bendraturtis R. N. (b. l. 43). Pareiškėjos atstovė 2009-05-15 raštu Nr. 196 (registruotu 2009-05-22 Nr. G-1826) kreipėsi į VĮ Registrų centro Marijampolės filialą, kuris 2009-06-10 raštu Nr. (2070/07) S-2752 informavo, kad, vadovaujantis 2008-03-05 pažyma Nr. TPS12-24 apie statinio nugriovimą bei bendraturčio R. N. 2008-03-13 prašymu Nr. 406653, 2008-03-28 buvo priimtas registratoriaus sprendimas dėl R. N. 2/3 dalių nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą išregistravimo (b. l. 42). Iš byloje pateiktų įrodymų bei skundo turinio teismas nustatė, kad jai apie VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimą tapo žinoma 2009-03-23. Skundą dėl teritorinio registratoriaus 2008-03-28 sprendimo panaikinimo ir prašymą atnaujinti terminą šiam skundui paduoti VĮ Registrų centrui A. N. pateikė tik 2010-08-16 (b. l. 34-36).
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 31 str. 2 d. nustatyta, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžė, kad teismas svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti prašymą dėl praleistų terminų atnaujinimo padavęs asmuo. Praleisti terminai gali būti atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nepriklausančios nuo asmens valios priežastys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-07 nutartis adm. byloje Nr. A261-197/2008, 2008-02-21 nutartis adm. byloje Nr. A146-233/2008 ir kt.). Pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu realizuoti savo teises, o tai reiškia, jog nepriklausė nuo jo valios. Subjektyvaus pobūdžio priežastys, kurios priklausė nuo paties pareiškėjo valios, be išimčių, nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Taigi termino praleidimo svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą. Nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, nežinodama apie VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimą, neturėjo galimybių jo apskųsti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu, tačiau 2009-03-23 apie jį sužinojusi, į VĮ Registrų centrą kreipėsi tik 2010-08-16, jokių svarbių priežasčių, kurios objektyviai nuo 2009-03-23 iki 2010-08-16 trukdė pateikti skundą dėl vietinio registratoriaus sprendimo, nenurodė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-211/2008, pažymėjo, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose, siekdamas sukurti atitinkamas teisines pasekmes, turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Taip yra įgyvendinamas teisių ir pareigų vienovės principas, įpareigojantis ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir įpareigojantis patį suinteresuotą asmenį veikti bei veikti racionaliai, operatyviai, tokiu būdu išvengiant negatyvių padarinių, užkertančių kelią siekiamų teisinių pasekmių sukūrimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėja, sužinojusi apie sprendimą, kuris, jos teigimu, yra neteisėtas ir pažeidžia jos teises, ilgą laiką įstatymo nustatyta tvarka jo neskundė, priežasčių, kurios objektyviai ribojo jos galimybes tai padaryti protingu terminu, nenurodė, todėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010-08-18 sprendimas Nr. 177 yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat prašė panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimą. ABTĮ 22 straipsnio 1 ir 3 dalys numato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. VĮ Registrų centras, neatnaujinęs pareiškėjai termino skundui dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimo paduoti, pareiškėjos skundo iš esmės nenagrinėjo ir dėl skunde nurodytų aplinkybių dėl teritorinio registratoriaus sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nepasisakė, atitinkamai – pareiškėja, reikšdama tokio pobūdžio reikalavimą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kadangi terminas skundui dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimo paduoti neatnaujintas, teismas pažymėjo, kad pareiškėja negali pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008-03-28 sprendimą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 7 punkte numatytu pagrindu.
III.
Apeliaciniu skundu (b. l. 76-77) A. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad teismas, pažymėdamas, jog ji nuo 2009 m. iki 2010 m. negynė savo teisių, turėjo didesnį dėmesį kreipti į atsakovo, kaip stipresnės bylos šalies, veiksmus (neveikimą), nurodytu laikotarpiu. Ginčijamas 2008-03-28 sprendimas, pasak apeliantės, iki šiol nėra pateiktas. Teismo sprendimas sukuria tokią situaciją, kai turto savininkui dėl bendraturčio ar trečiojo asmens nesąžiningumo užkertamas kelias ištaisyti viešo registro nesąžiningus duomenis: R. N. galėjo pateikti prašymą tikslinti kadastro duomenis, tačiau kadastro duomenų patikslinimas nėra pagrindas keisti bendraturčių daiktinių teisių registraciją, nes daiktinės teisės registruotos pagal teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu (b. l. 83-84) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pabrėžia, kad vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio ir 53 straipsnio 3 dalies, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30-31 straipsnių nuostatomis, kiekvienas asmuo savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai ir ginti pažeistas teises laikantis įstatymų nustatytų terminų. Pareiškėja vienintele termino praleidimo priežastimi nurodo aplinkybę, kad teritorinis registratorius, 2008-03-28 atlikęs R. N. prašomus veiksmus, jos neinformavo. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja apie teritorinio administratoriaus sprendimą sužinojo 2009-03-23, kai advokatė R. P. atspausdino viešo registro išrašą. Jokių svarių priežasčių, kurios objektyviai nuo 2009-03-23 (sužinojimo) iki 2010-08-16 (skundo centriniam registratoriui pateikimo) trukdė pateikti skundą, pareiškėja neįvardijo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu (b. l. 85-86) prašo pareiškėjos apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti 350 litų bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (b. l. 87-88).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 177 netenkino A. N. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo paduoti ir pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Šį sprendimą pareiškėja apskundė ABTĮ nustatyta tvarka, prašydama Vilniaus apygardos administracinį teismą panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 177, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir išspręsti ginčą iš esmės – panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo apie sprendimą arba turėjo sužinoti (administracinės bylos Nr. A438-77/2008, A502-2504/2011).
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad A. N. skundą dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo centriniam registratoriui pateikė 2010 m. rugpjūčio 16 d., skunde pažymėdama, kad apie ginčijamo akto egzistavimą sužinojo 2009 m. kovo 23 d. susipažinusi su nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 34-41, 52). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 31 ir 32 punkto normas, 2011 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A442-211/2011, konstatavo, kad sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įforminamas įrašant duomenis į registro centrinį duomenų banką, o jo priėmimo data pripažintina duomenų įrašymo į registro centrinį duomenų banką data. Tai reiškia, jog analizuojamu atveju procesinio termino eigą pirmosios instancijos teismas teisingai pradėjo skaičiuoti nuo 2009 m. kovo 24 d. ir aplinkybę, kad pareiškėjai nebuvo įteiktas ginčijamas sprendimas, išdėstytas atskirame dokumente, pagrįstai atsisakė vertinti kaip pateisinančią Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimą. Kitų priežasčių, užkirtusių kelią laiku apskųsti teritorinio registratoriaus sprendimą, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai A. N. nenurodė. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neigiamas pasekmes A. N. sukėlė veiksniai, nulemti jos pačios apsisprendimo (valios), todėl naikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 177 pareiškėjos įvardijamais motyvais nėra jokio pagrindo.
Įvertinus aplinkybę, kad reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą administraciniam teismui buvo pareikštas neišnaudojus privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procedūra pareiškėja nebegali pasinaudoti (ABTĮ 101 str. 7 p.), byla šioje dalyje pagrįstai nutraukta.
Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Analizuojamo straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. N., pateikdamas prašymą dėl atstovavimo išlaidų (250 litų už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir 100 litų – už prašymo dėl išlaidų atlyginimo, surašymą) priteisimo, konkrečiai nepaaiškino, kokiu būdu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas apgins jo teises. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo atsakovui VĮ Registrų centrui turinį (dalyką ir pagrindą), konstatuoja, kad šioje administracinėje byloje buvo keliami procesinio pobūdžio klausimai. Atsakovo atsisakymas atnaujinti A. N. terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo paduoti, sukūrė teisinius santykius, kuriuose R. N. neturėjo jokio materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl šios bylos išsprendimas nesukelia jam realių teisinių pasekmių.
Taigi atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas nebuvo susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis ar įstatymų saugomais interesais, nėra pagrindo išvadai, jog apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas yra priimtas R. N. naudai. Esant tokioms aplinkybėms, šis asmuo neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. ABTĮ 39 straipsnio 2 dalyje už apeliacinį skundą nustatytas 50 litų žyminis mokestis. Kaip matyti, A. N., kreipdamasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, sumokėjo 100 litų (b. l. 78), todėl jai grąžintina 50 litų žyminio mokesčio permoka, 2010 m. gruodžio 27 d. pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsniu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 44, 45 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos A. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Trečiojo suinteresuoto asmens R. N. prašymo priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, netenkinti.
Grąžinti A. N. 50 (penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2010 m. gruodžio 27 d. pavedimu.
Nutartis neskundžiama.