Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-2-227/2014

Teisėjas Algirdas Baliulis Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)

2014 m. gegužės 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

nedalyvaujant ieškovui A. M., atsakovams A. P., R. K., I. K., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: S. B., V. Š., VĮ Registrų centro Utenos filialui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-277/2013 pagal ieškovų J. M. ir A. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. P., A. P., R. K., I. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, S. B., V. Š., VĮ Registrų centro Utenos filialui dėl Utenos apskrities viršininko įsakymo ir sprendimo panaikinimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žemės sklypo registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. (CPK 326 str. 1 d. 1 p)

Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

Apeliantas deklaratyviai teigia, kad jo nurodyti argumentai nebuvo teismo vertinami ir skunde nenurodo, kokių konkrečių jo teiginių pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Pažymėtina, kad teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-05-13 sprendimo aprašomojoje dalyje yra nurodyti atsakovo D. P. atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai, jo duoti paaiškinimai teismo posėdžių metu, byloje spręstas klausimas, kaip buvo suformuotas ginčo sklypas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apelianto argumentai, jog žemės sklypas buvo suformuotas laisvame valstybiniame žemės sklype, nebuvo įvertinti.

Nors apeliantas teigia, kad Balninkų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto laisvos valstybinės žemės plane, patvirtintame Utenos apskrities viršininko 2000 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 10-08-66, matyti, kad 2000 m. tarp ieškovams suformuoto žemės sklypo Nr. 150 bei atsakovui D. P. priklausančio sklypo nr. 119-1 buvo įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, pastebėtina, kad 2000 metais suderintame plane tokių duomenų nėra (t.1, b.l. 94-95). Pirmosios instancijos teismas vertino tą aplinkybę, kad Utenos apskrities viršininko 2006-06-15 įsakymu Nr. 16-434 buvo pavirtintas V. Š. individualios įmonės 2005-2006 metais parengtas Molėtų rajono, Balninkų seniūnijos, Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo D. P. suprojektuotas 0,38 ha ploto žemės sklypas, projekto plane pažymėtas Nr. 594-1, (duomenys neskelbtini), įsiterpęs tarp ieškovų ir atsakovo D. P. žemės sklypų, kurią nustatė atsižvelgęs ir į atsakovo nurodomo plano, atspindinčio 2006 metų situaciją, duomenis. Šiuo atveju tikslinga nustatyti, kokia buvo situacija formuojant D. P. ir ieškovų sklypus, t.y. 1999-2000 metais, o ne 2006 metais, nes, būtent, ieškovai šioje byloje ginčija minėtą Utenos apskrities viršininko 2006-06-15 įsakymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino įsakymo dalį, kuria pavirtintas Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas dalyje dėl atsakovui D. P. suprojektuoto 0,38 ha ploto žemės sklypo, projekto plane pažymėto Nr. 594-1. Todėl apelianto teiginys, kad minėtas planas nebuvo vertinamas, yra aiškiai nepagrįstas. Pabrėžtina, kad atsakovas D. P. bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo aplinkybės, jog formuojant D. P. ir ieškovų sklypus nuosavybės atkūrimo proceso metu sklypai turėjo bendrą ribą.

Nepagrįstu pripažintinas apelianto teiginys, kad jokios leistinos įrodinėjimo priemonės nepatvirtina, jog senieji riboženkliai yra išlikę ir kad šią aplinkybę paneigia oficialūs rašytiniai įrodymai (jų apeliantas nekonkretizuoja). Utenos apskrities viršininko administracija į ieškovų skundą dėl naujai suformuoto žemės sklypo 2008-02-19 raštu informavo, kad nėra išlikę 6 ir 7 riboženkliai (jungiantys ieškovų ir atsakovo žemės sklypus nuo Makio ežero pietų kryptimi) ir, kad 2008-01-31 komisija, vietoje, vadovaudamasi ieškovų sklypo abrisu, sudarytu 1999-05-11, atstatė 6 riboženklį pagal ieškovų sklypo abriso duomenis, o 7 riboženklio, kuris Makio ežero pakrantėje, atstatyti nepavyko, nes pakrantė pelkėta ir projekto autorė V. Š. buvo įpareigota tai padaryti vėliau. Byloje nėra duomenų dėl komisijos sudarymo aplinkybių, komisijoje dalyvavo ir netikslius abrisus rengusi V. Š., todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar tokios komisijos išduoti dokumentai galėtų būti pripažįstami kaip turintys aukštesnę galią oficialūs rašytiniai įrodymai, kaip tvirtina atsakovas. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 197 str. 2 d. aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais, draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Apeliantas skunde remiasi LR žemės reformos įstatymo 21 str. nuostatomis, numatančiomis, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudotis, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką; vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, tačiau tuo atveju, jei ženklinamo sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, atstatant riboženklius vietovėje. Akivaizdu, kad apeliantas pats sutinka, jog riboženklių buvimo vieta žymi tikrąsias žemės sklypo ribas, jie yra atskaitos taškais atliekant matavimus ir sudarant sklypų planus. Pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintos metodikos VII skyrių (redakcija galiojusi nuo 1998 m. gegužės 9 d. iki 2000 m. balandžio 15 d.) žemės sklypai pirmiau pažymimi vietovėje, po to išmatuojami ir visi vietovėje atliekami matavimai pažymimi abrise.

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovų, atsakovo D. P. žemės sklypų abrisai bei atsakovo žemės sklypo 2000 m. kadastrinių matavimų planas sudaryti atlikus matavimus pagal žemės sklypų parodymo vietovėje metu įtvirtintus riboženklius, susietus su stabiliais vietovės objektais – elektros perdavimo linijos stulpais. Atsakovo žemės sklypo paženklinimo vietovėje 1998 m. lapkričio 10 d. abrise nurodyta, kad riboženklis Nr. 2 yra 49,30 m atstumu nuo vieno ir 5,50 m atstumu nuo kito stulpo, o riboženklis Nr. 3 – 67 m atstumu nuo stulpo (t.2, b.l.150). Ieškovų žemės sklypo paženklinimo vietovėje 1999 m. gegužės 11 d. abrise nurodyta, kad riboženklis Nr.6 (atitinkantis atsakovo žemės sklypo abriso riboženklį Nr. 2) taip pat yra 49,30 m atstumu nuo vieno ir 5,50 m atstumu nuo kito stulpo (t.2, b.l.148). Atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėta, kad riboženklis Nr. 9 (atitinkantis atsakovo žemės sklypo abriso riboženklį Nr.2 ir ieškovų žemės sklypo abriso riboženklį Nr. 6), matuojant pagal plano mastelį, yra 49,30 m atstumu nuo stulpo, esančio šalia taško Nr.24, ir 5,50 m atstumu nuo stulpo, esančio šalia taško Nr.25. Riboženklis Nr.12 (atitinkantis atsakovo žemės sklypo abriso riboženklį Nr. 3 ir ieškovų žemės sklypo abriso riboženklį Nr. 5), matuojant pagal plano mastelį, yra 67 m atstumu nuo stulpo, esančio šalia taško Nr. 37 (t.2 ,b.l.151). Stulpų vieta nebuvo pasikeitusi net iki 2008 m. balandžio mėnesio V. Š., ženklinusios sklypus vietovėje, atliktų R. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pagal atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų planą riboženklis Nr. 9 (atitinkantis atsakovo žemės sklypo abriso riboženklį Nr.2 ir ieškovų žemės sklypo riboženklį Nr. 6) yra 8,88 m atstumu nuo stabilaus vietovės objekto – kelių sankryžos, plane pažymėtos tašku Nr.25 (t.2,b.l 151), o R. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų plane atstumas nuo riboženklio Nr. 5 (atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plane riboženklis Nr. 9, atsakovo žemės sklypo abriso riboženklis Nr. 2 ir ieškovų žemės sklypo abriso riboženklis Nr. 6) iki to paties stabilaus vietovės taško – kelių sankryžos, plane pažymėto tašku Nr. 12, yra 8,87 m (t.2, b.l. 200). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad, sulyginus 2008-04-01 V. Š. įmonės parengto R. ir I. K. žemės sklypo plano 12 taško koordinates su 2002-06-22 žemės sklypo plane, parengtame S. B. individualios įmonės bei pasirašytame, suderintame atsakovo D. P., patikslintomis sklypo 25 taško koordinatėmis, matyti, kad koordinatės visiškai sutampa. Pagal atsakovo sklypo kadastrinių matavimų plano duomenis atstumas tarp riboženklių Nr. 8 ir Nr. 9 yra 76,46 m, o tarp atitinkamų riboženklių abrisuose (atsakovo žemės sklypo abriso riboženkliai Nr.1 ir Nr. 2, ieškovų žemės sklypo abrise riboženkliai Nr.6 ir Nr.7) atitinkamai 75 m ir 76,8 m. Atsakovo kadastrinių matavimų plane pažymėta, kad 7-8-12 taškuose, sklypas ribojasi su ieškovų A. M. ir J. M. žemės sklypu, šioje riboje, taškuose 8, 9 ir 12 yra riboženkliai. Šios aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti, kad atsakovo žemės sklypo 2000 m. kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal riboženklius, įtvirtintus žemės sklypų paženklinimo vietoje metu ir žyminčius ieškovų bei atsakovo žemės sklypų bendrą ribą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovų ir atsakovo žemės sklypų abrisuose buvo neteisingai nurodytas atstumas tarp riboženklių, ką ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Ženklinusi vietovėje žemės sklypus specialistė V. Š. atstumą tarp dviejų riboženklių (atsakovo žemės sklypo abrise Nr.2 ir Nr.3, ieškovų žemės sklypo abrise Nr. 5 ir Nr. 6, atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plane Nr. 9 ir Nr. 12) nurodė neteisingai 128 m ar 128,3 m, kai tikrasis natūroje atstumas tarp šių riboženklių yra 147,24 m. Minėta aplinkybė išaiškėjo po atsakovo žemės sklypo 2000 m. kadastrinių matavimų. Ieškovų pateikta 2013-04-19 matininko specialisto išvada patvirtina esant tokį atstumą tarp riboženklių (t.3, b.l. 63). Dėl to kadastro žemėlapyje pažymėjus atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų rezultatus atsirado neva laisvos valstybinės žemės sklypas, kurio faktiškai nebuvo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pačios V. Š. atlikti R. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai (t.2,b.l.200), kuriais nustatyta, kad pietrytinės sklypo ribos ilgis tarp 5 ir 4 taško yra 18,94 m (147,24 - 128,30 = 18,94), patvirtina buvus šią klaidą.

2000 m. kadastrinių matavimų plane nurodyta, kad D. P. sklypas šiaurės rytų pusėje ribojasi su ieškovų sklypu, jokių kitų žemės sklypų ar kitokių laisvos žemės plotų tarp D. P. sklypo ir ieškovų sklypo nėra. 0,38 ha ploto (po kadastrinių matavimų - 0,18 ha ploto) žemės sklypas, unikalus numeris 4400-0984-4953, buvo suformuotas šiaurės rytų kryptimi (ieškovų sklypo pusė) nuo riboženkliais 7, 8 ir 12 pažymėtos D. P. sklypo linijos. Sulyginus 2008-04-01 V. Š. įmonės parengto R. ir I. K. žemės sklypo plano taškų 5, 7, 9 koordinates su 2002-06-22 žemės sklypo plane, parengtame S. B. individualios įmonės bei pasirašytame, suderintame atsakovo D. P., patikslintomis sklypo taškų koordinatėmis taškuose 9, 8, 7, matyti, kad atitinkamų taškų (iš jų – dviejų riboženklių) koordinatės visiškai sutampa. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ginčo sklypas suformuotas autentiškais riboženkliais pažymėtose (faktinėse) ieškovams vietovėje paženklinto žemės sklypo ribose, o ne laisvoje valstybinėje žemėje. Apelianto D. P. teiginį, kad jo sklypo ribos 2000 m. atliekant sklypo kadastrinius matavimus buvo atitrauktos nuo ieškovų sklypo ribų ir tokiu būdu susidarė laisvas valstybinės žemės plotas, paneigia aukščiau nurodytos aplinkybės, taip pat trečiojo asmens S. B. paaiškinimai, liudytojo R. V. parodymai, faktas, kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių riboženklių D. P. žemės sklype perstatymą, sklypų ribų derinimą, ploto keitimą.

Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus prašymu K. S. individuali įmonė, nedalyvaujant ieškovams, 2008-06 mėn. atlikusi ieškovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, matuojant pagal abrise bei laikinajame žemės sklypo plane nurodytus atstumus, pagal esančius riboženklius nustatė, kad žemės sklypo plotas yra ne 11,23 ha, o 11,4911 ha (J. M. ir A. M. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l. 33). Pastebėtina, kad geodeziniai matavimai atlikti nedalyvaujant ieškovams, neįregistruoti VĮ Registrų centre, planas nepatvirtintas Utenos apskrities viršininko ar Molėtų žemėtvarkos skyriaus, nepažymėtas Lietuvos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, todėl neturi jokios juridinės galios. Ikiteisminio tyrimo metu K. S. paaiškino, kad matavimai buvo atlikti kaip pagalbinė medžiaga Utenos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento specialistams, kurie tyrė M. skundą, žodiniu prašymu pagal natūroje rastus riboženklius (t.2, b.l. 58). Pastebėtina, kad matavimai atlikti galimai pagal 2008-01-31 komisijos atstatytus (t.y. neautentiškus) riboženklius, kadangi K. S. sudarytame žemės sklypo plane taškų Nr. 10,11 koordinatės nesutampa su 2013-04-19 matininko specialisto išvadoje nurodytomis 8, 9 riboženklių koordinatėmis (t.3, b.l. 46-70). Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovams buvo suformuotas didesnis žemės sklypas nei buvo atkurta nuosavybės teisė. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog net jei būtų nustatyta ieškovų žemės sklypo ploto paklaida, ji neviršija Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Metodikos 77 punkte numatytos tokio žemės sklypo ploto paklaidos (0,5615 ha). LR žemės reformos įstatymo 21 straipsnio (redakcija galiojusi nuo 1997 m. liepos 23 d. iki 2000 m. liepos 12 d.) 2 dalis nustatė, kad vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant tikslius geodezinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį metodikoje nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba žemės savininkui nekompensuojama. Todėl net ir esant žemės sklypo viršpločiui, neviršijančiam 0,5615 ha, nebūtų pagrindo keisti ieškovų žemės sklypo ribų. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui D. P. taip pat buvo natūroje riboženkliais pažymėtas didesnis žemės plotas (4,5270 ha), kai tuo tarpu 1999-01-22 Utenos apskrities viršininko sprendimu D. P. kartu su kitais bendraturčiais, buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,64 ha žemės sklypą, pagal Utenos apskrities viršininko 1999-04-16 įsakymu Nr. 10-06-110 patvirtintą sklypo Nr. 119 padalijimo projektą D. P. atiteko tik 4,32 ha ploto žemės sklypas.

Apelianto D. P. prašymu apeliacinės instancijos teismas 2013-11-11 nutartimi paskyrė geodezinę teismo ekspertizę tikslu nustatyti faktinę ribą pagal pirminius ir pastoviuosius riboženklius, kadangi atliekant 2000 m. kadastrinius D. P. žemės sklypo matavimus buvo nustatyta, kad natūroje atstumai tarp riboženklių, skiriančių šalių žemės sklypų ribą, nesutampa su atstumais, nurodytais šalių pirminiuose dokumentuose, t.y. 1998 ir 1999 m. abrisuose. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai ieškinį įrodinėja ir 2013-04-19 matininko specialisto išvada, todėl tikslinga, siekiant išsiaiškinti visus klausimus, susijusius su faktine šalių žemės sklypų riba, skirti ekspertizę, nes tam reikalingos specialios žinios. Teismo buvo pavesta ekspertui atsakyti į klausimus: nustatyti 1999 m. ieškovams, 1998 m. atsakovui suformuotų žemės sklypų faktines ribas; nustatyti, kaip pakito ieškovams, atsakovui suformuotų žemės sklypų ribos po 2000 m. atsakovo sklypo kadastrinių matavimų; nustatyti ar po atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų atsirado laisvo žemės sklypas, tarp šalių žemės sklypų. Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertas darė išvadą, jog D. P. sklypo ribos po kadastrinių matavimu pasislinko ir atsirado laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame galėjo būti suformuotas ginčo sklypas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovų sklypo ir D. P. sklypo ribas ekspertas nustatinėjo pagal netikslią kartografinę medžiagą bei abrisų atstumų duomenis, o ne pagal natūroje esančius autentiškus riboženklius ir tikruosius atstumus tarp jų, neįvertindamas aplinkybės, kad bendra riba tarp D. P. sklypo ir ieškovų sklypo ties taškais Nr. 7-8-12 išliko bendra ir po 2000 m. kadastrinių matavimų atlikimo. Abejones dėl ekspertizės išvadų teisingumo sustiprina aplinkybė, kad akte nurodyti sklypų plotai nesutampa su nuosavybės atkūrimo bylų ir vėlesnių kadastrinių matavimų duomenimis. Ekspertizės akto 3 psl. nurodoma, kad ekspertų nustatytas ieškovų sklypo plotas yra 11,86 ha (plotas pagal preliminarius matavimus – 11,23 ha, pagal K. S. individualios įmonės 2008-06 mėn. atliktus matavimus - 11,6802 ha). Ekspertų nustatytas D. P. sklypo plotas – 4,42 ha (plotas – 4,32 ha, o po kadastrinių matavimų atlikimo 4,5270 ha). Ieškovų atstovas pateikė vaizdinę medžiagą, iš kurios matyti, pavyzdžiui, kad VĮ Registrų centras Kadastro žemėlapių duomenų bazėje specialiu programiniu įrankiu išmatavus atstumus tarp ekspertų nustatytų 5 ir 6, 7 ir 6 taškų gaunami atstumai neatitinka nei abrisuose, nei kadastrinių matavimų metu nustatytų atstumų, paklaidos didelės, posūkio taškas Nr. 6 nuo servitutinio kelio vingio (atsišakojimo) atitolęs beveik 20 m. daugiau nei yra iš tiesų. Riboženklis Nr. 6 abrisuose pririštas prie dviejų elektros stulpų (49,30 m atstumu nuo vieno ir 5,50 m. atstumu nuo kito), kadastro matavimų plane išlieka iš esmės tas pats atstumas nuo elektros stulpo (taškas Nr. 24) iki riboženklio Nr. 9, kuris nurodytas ir abrisuose: 49,34 m. (40,55 m nuo taško Nr. 24 iki taško Nr. 25 ir 8,88 m nuo taško Nr. 25 iki taško Nr. 9), kadastro matavimų plane taip pat išlieka iš esmės tas pats atstumas nuo kito stulpo bei riboženklio Nr. 6 (9), atstumas nuo riboženklio iki elektros stulpo Nr. 2 yra šiek tiek trumpesnis, nei atstumas nuo riboženklio iki kelio posūkio (t.y. 8,88 m). Šios aplinkybės paneigia ekspertizės akto išvadas, jog 2000 m. kadastrinių matavimų metu riboženklio Nr. 6 vieta ženkliai (apie 20 m atstumu) pasislinko į vakarų pusę. Ekspertai neatsižvelgė į riboženklių atstumus nuo nejudamų vietovės objektų (kelio vingio ir elektros stulpų). Ekspertizės akte yra daug kitų neatitikimų dėl tam tikrų atstumų. Pagal ekspertų išvadas po kadastrinių matavimų iš esmės keitėsi D. P. sklypo ribos ne tik ties ieškovų sklypu (t.y. šiaurės rytinėje pusėje), bet ir vakarinės šio sklypo ribos, nors tai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Ekspertas akte nurodo, jog nešiuolaikinėmis priemonėmis parengtoje kartografinėje medžiagoje aiškių kontūrų, pvz. pastatų kerčių, tikslumas skaičiuojamas 0,5 mm x M (kartografinės medžiagos mastelis 1:5000), t.y. 1 taško paklaida gali būti 5 metrai, tačiau upių, kelių, miškų kontūrų įklojimo tikslumas 2-3 kartus prastesnis, t.y. paklaida gali būti iki 15 metrų, todėl akivaizdu, kad išvados negali būti vertinamos kaip tiksliai atspindinčios tikrą situaciją. Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad ekspertizės aktas kaip įrodymas dėl savo netikslumų, duomenų prieštaringumo, neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms kelia pagrįstų abejonių. Ekspertizės akte nenurodyta kokia metodika, tyrimais rėmėsi ekspertas, žinoma, kad jis vietoje nebuvo. Teisėjų kolegija ekspertizės aktą dėl pirmiau nurodytų priežąsčių vertina su kitais byloje esančiais įrodymais ir atmeta, nes jo išvados paneigtos pirmiau nurodytų įrodymų visuma.

Teismo posėdžio metu apelianto atstovė teigė, kad minėtas eksperto išvadas patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2012-08-22 nutartis (t.2, b.l. 68-70), kas laikytina prejudiciniu faktu, su šiuo teiginiu sutikti negalima. Prejudiciniai faktai-tai aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nuosprendžiu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tačiau tik tokios aplinkybės yra pripažįstamos prejudicinėmis ir negali būti ginčijamos tik tiems asmenims, kurie dalyvavo procese. Visiems kitiems jos nėra prejudicinės ir todėl gali būti ginčijamos. Apelianto atstovės minėta teismo nutartimi buvo palikta nepakeista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-07-05 nutartis, kuria atmestas pareiškėjų J. M. ir A. M. skundas dėl panaikinimo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės V. B. 2012-03-24 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą V. Š. nepadarius nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1d., 300 str. 1d. Vilniaus apygardos teismas 2012-08-22 nutartyje nurodė, kad neturi pagrindo abejoti Nacionalinės žemės tarnybos pateiktomis išvadomis, kas reiškia, kad nutarimas pagrįstas šios bylos atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus, kuris byloje yra suinteresuotas asmuo ir palaiko atsakovo poziciją. Atsižvelgus į asmenis, kurių atžvilgiu buvo priimti nutarimai, minėta nutartis pagal CPK 182 straipsnio nuostatas nelaikytina prejudiciniu faktu, o įrodymu, kuris, įvertinus kitų įrodymų visuma, atmetamas.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 15 d. įsakymo Nr.16-434 dalį, kuria pavirtintas Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas dalyje dėl D. P. suprojektuoto 0,38 ha ploto žemės sklypo, projekto plane pažymėto Nr.594-1; Utenos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. 13-17836 dalį, kuria D. P. atkurta nuosavybės teisė į 0,38 ha ploto žemės sklypą Nr. 594-1, esantį (duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią D. P. ir A. P. pardavė R. K. 0,38 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, kadangi niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta (CK 4.93 straipsnio 2 dalį), bei taikė restituciją.

Apeliantas teigia, kad net ir konstatavus, jog ginčo sklypas suformuotas riboženkliais pažymėtose ieškovų sklypo ribose, remiantis CK 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis ginčo sklypo nebūtų galima išreikalauti iš R. K. bei D. P. kaip sąžiningų įgijėjų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo R. K. nesąžiningumą remdamasis tuo, kad R. K. tvarkėsi jo dukros įsigytame iš D. P. žemės sklype (t.y. D. P. sklype, kuris ribojasi su ginčo sklypu), turėjo D. P. sklypo planą (t.3, b.l. 30-32), kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog D. P. ir ieškovų sklypo riba bendra ir jokių kitų žemės plotų tarp šių sklypų nėra įsiterpę; taip pat iki ginčo sklypo įsigijimo R. K. šnekėjo su ieškovu J. M., kuris minėjo, jog sklypų ribos nėra aiškios. Aplinkybę, kad nepakankamai išsiaiškino situaciją prieš sudarydamas ginčo sklypo įsigijimo sandorį R. K. iš esmės pripažino duodamas paaiškinimus 2013-02-25 parengiamojo teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turėdamas dukters žemės sklypo planą, galėjo žinoti, jog vietoje, kurią siūlo pirkti D. P., yra ieškovų žemė, todėl, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, privalėjo labiau pasidomėti, kaip D. P. tapo dalies ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo savininku. Tuo tarpu pats D. P. tiesiogiai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese formuojant jo, taip pat ieškovų žemės sklypus bei ginčo sklypą, jam buvo žinomos 200 m. ir 2002 metais atliktų kadastrinių matavimų nustatytos jo ir ieškovų žemės sklypo ribos, aplinkybė, kad abrisuose buvo padarytos atstumų tarp riboženklių matavimų klaidos, atsakovas turėjo žinoti, kad ne jo, o ieškovų žemės sklype buvo suformuotas laisvos valstybinės žemės sklypas, dėl ko jam turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl tokio sklypo suformavimo teisėtumo, juo labiau, kad kaip jis teisme pripažino, jis kelis kartus kreipėsi į ieškovus dėl jų žemės sklypo dalies pardavimo, o pageidaujama įsigyti žemės sklypo dalis vėliau jam atiteko per suformuotą “neva“ laisvą valstybinės žemės sklypą.

. Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė vindikaciją ribojančių Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, vertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus D. P. apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 98 str. 2 d., šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio vadovaujamasi taikant CPK 98 str. 2 d., kartu su 93 str. 1 d. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Ieškovas J. M. advokatui Mariui Tamošiūnui už jo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 5891,49 Lt. Vadovaujantis aukščiau minėtų rekomendacijų 3 p. advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju advokatas dirba advokatų kontoroje Vilniuje, jo turėtos kelionės išlaidos susipažinti su bylos medžiaga (kaip nurodė pats atstovas jo atvykimas buvo bereikalingas, kadangi buvo gavęs teismo ekspertizės išvadą) įtrauktos į teisinių paslaugų suvestinę (181,50 Lt +PVM). Šios išlaidos negali būti pripažįstamos pagrįstomis, todėl iš atsakovo negali būti priteisiamos. Rekomendacijose nėra numatytas atlygis advokatams ar advokatų padėjėjams už dokumentų nuorašų tvirtinimą, tuo tarpu nuorašų tvirtinimo išlaidos yra įtrauktos į teisinių paslaugų suvestinę (90,75 Lt +PVM). Teismas nemato pagrindo nukrypti nuo minėtų rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių ir atsižvelgdamas į tai, kad advokatas, atstovavęs ieškovus pirmosios instancijos teisme, ruošė atsiliepimą į apeliacinį skundą, į prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, teikė rašytinius paaiškinimus dėl 2002 m. D. P. sklypo plano vertinimo, ekspertizės akto ir apeliacinio skundo pozicijos nepagrįstumo, taip pat atstovavo ieškovus teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme (viso 4 valandos), patyrė pašto išlaidas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pagrįstomis išlaidomis šio advokato pagalbai apmokėti pripažįsta 4000 Lt išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu,

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.