Utenos apylinkės teismo sprendimas

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant ieškovui J. M., ieškovų J. M. ir A. M. atstovams R. B. ir advokatui M. T., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Z. Č. ir L. K., atsakovams D. P. ir R. K., atsakovo D. P. atstovui advokatui E. M., trečiajam asmeniui S. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. M. ir A. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, D. P., A. P., R. K. ir I. K. dėl Utenos apskrities viršininko įsakymo ir sprendimo panaikinimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žemės sklypo registracijos Nekilnojamojo turto registre panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. B., V. Š. ir VĮ Registrų centro Utenos filialas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismas, atskleisdamas bylos esmę (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) konstatuoja, jog bylos esmė tokia:

Utenos apskrities viršininko 1999 m. sausio 22 d. sprendimais atsakovui D. P. su bendraturčiais A. G., I. Š. ir B. M. V. atkurta nuosavybės teisė į 11,64 ha ploto žemės sklypą, Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l. 130-133). Sklypą 1998 m. lapkričio 10 d. vietovėje riboženkliais paženklino ir išmatavo žemėtvarkininkė V. Š. Vietovėje atlikti matavimai pažymėti lauko brėžinyje - abrise (T.2, b.l .111-112). Utenos apskrities viršininko 1999 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo projektas, pagal kurį D. P. atiteko 4,32 ha ploto žemės sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). (A. G., I. Š., B. M. V. ir D. P. žemės sklypo padalijimo projekto byla, b.l. 27-28).

Utenos apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. sprendimais ieškovams A. M. ir J. M. atkurta nuosavybės teisė į 11,23 ha ploto žemės sklypą, Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 5, A. M. ir J. M. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l. 27-28). Sklypą 1999 m. gegužės 1 d. vietovėje riboženkliais paženklino ir išmatavo žemėtvarkininkė V. Š. Vietovėje atlikti matavimai pažymėti lauko brėžinyje - abrise (T.2, b.l.147-148).

Ieškovams ir atsakovui priklausantys žemės sklypai turėjo bendra ribą, kuri D. P. žemės sklypo abrise ir laikinajame plane žymima taškais Nr.1,2,3 (T.2 , b.l. 111,113), o A. M. ir J. M. žemės sklypo abrise ir laikinajame plane – taškais Nr.5,6,7 (T.2, b.l. 148-149). Paženklinant ieškovų žemės sklypą gretimybėje su D. P. žemės sklypu panaudoti anksčiau įtvirtinti riboženkliai (T.2, b.l. 147).

Atsakovo D. P. prašymu, rengiant žemės sklypo padalijimo projektą, 2000 m. kovo mėnesį atlikti D. P. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių rezultatai patvirtino abrisuose ir laikinuosiuose žemės sklypų planuose nurodytus duomenis apie tai, kad ieškovų žemės sklypas ir atsakovo D. P. žemės sklypas turi bendrą ribą, ieškovų žemės sklypo abrise ir laikinajame plane pažymėtą taškais Nr. 5,6,7, o atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėtą taškais Nr. 8-9-12. Parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, su kuriuo sutiko ir tai savo parašais patvirtino ieškovas J. M. ir atsakovas D. P.. Kadastrinių matavimų rezultatus patikrino ir patvirtino Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininkas R. M. ir vedėja Z. Č. (T. 2, b.l. 151, D. P. žemės sklypo padalijimo projekto byla, b.l. 29-31).

Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pavirtintas V. Š. individualios įmonės 2005-2006 metais parengtas Molėtų rajono, Balninkų seniūnijos, Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo ir D. P. suprojektuotas 0,38 ha ploto žemės sklypas, projekto plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsiterpęs tarp ieškovų ir atsakovo D. P. žemės sklypų (T.1, b.l .21-23, 95-97, 100).

Utenos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. P. atkurta nuosavybės teisė į 0,38 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), projekto plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1,b.l.25, D. P. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l.29) .

D. P. ir A. P. šį žemės sklypą 2006 m. gruodžio 14 d. pardavė R. K. (T.1, b.l.54-55).

R. K. užsakymu V. Š. individuali įmonė, 2008 m. balandžio mėnesį atlikusi žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė, kad jo plotas ne 0,38 ha, o 0,1891 ha (T.2, b.l. 200).

Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus prašymu K. S. individuali įmonė, 2008 m. birželio mėnesį atlikusi ieškovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, matuojant pagal abrise bei laikinajame žemės sklypo plane nurodytus atstumus, nustatė, kad žemės sklypo plotas yra ne 11,23 ha, o 11,4911 ha (J. M. ir A. M. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l. 33).

Atsakovas R. K. mano, jog nepažeidė teisės aktų reikalavimų pirkdamas iš D. P. žemės sklypą, bet sutinka, kad, nustačius, jog žemės sklypas buvo suformuotas neteisėtai, jis būtų grąžintas savininkui, o jam atlygintos žemės sklypo įsigijimo išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Ieškovų ir atsakovo D. P. žemės sklypų abrisuose bei atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plane nurodyti duomenys rodo, kad atliekant atsakovo D. P. kadastrinius matavimus žemės sklypas buvo matuojamas pagal žemės sklypų parodymo vietovėje metu įtvirtintus riboženklius, kurie buvo susieti su stabiliais vietovės objektais – elektros perdavimo linijos stulpais. Atsakovo žemės sklypo paženklinimo vietovėje 1998 m. lapkričio 10 d. abrise nurodyta, kad riboženklis Nr. 2 yra 49,30 m atstumu nuo vieno ir 5,50 m atstumu nuo kito stulpo, o riboženklis Nr. 3 – 67 m atstumu nuo stulpo (T.2, b.l.150). Atsakovų žemės sklypo paženklinimo vietovėje 1999 m. gegužės 11 d. abrise nurodyta, kad riboženklis Nr.6 (atitinkantis atsakovo žemės sklypo abriso riboženklį Nr. 2) taip pat yra 49,30 m atstumu nuo vieno ir 5,50 m atstumu nuo kito stulpo (T.2, b.l.148). Atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pažymėta, kad riboženklis Nr. 9 (atitinkantis atsakovo žemės sklypo abriso riboženklį Nr.2 ir ieškovų žemės sklypo abriso riboženklį Nr. 6), matuojant pagal plano mastelį, yra 49,30 m atstumu nuo stulpo, esančio šalia taško Nr.24, ir 5,50 m atstumu nuo stulpo, esančio šalia taško Nr.25. Riboženklis Nr.12 (atitinkantis atsakovo žemės sklypo abriso riboženklį Nr. 3 ir ieškovų žemės sklypo abriso riboženklį Nr. 5), matuojant pagal plano mastelį, yra 67 m atstumu nuo stulpo, esančio šalia taško Nr. 37 (T.2 ,b.l.151). Pažymėtina, kad ženklinant sklypus vietovėje 1998 m. lapkričio 10 d. ir 1999 m. gegužės 11 d. bei atliekant kadastrinius matavimus 2000 m. kovo mėnesį, stulpų vieta nebuvo pasikeitusi, nes elektros perdavimo linijos remonto darbai pagal Rytų skirstomųjų tinklų pažymą buvo atliekami tik 2001 m. lapkričio 24 d. ir 2006 m. birželio 30 d. (T. 2, b.l.204). Apie tai, kad kadastrinių matavimų plane Nr. 9 pažymėto riboženklio vieta nepakito net iki 2008 m. balandžio mėnesio, byloja ir pačios V. Š., ženklinusios sklypus vietovėje, atlikti R. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai. Pagal atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų planą riboženklis Nr. 9 (atitinkantis atsakovo žemės sklypo abriso riboženklį Nr.2 ir ieškovų žemės sklypo riboženklį Nr. 6) yra 8,88 m atstumu nuo stabilaus vietovės objekto – kelių sankryžos, plane pažymėtos tašku Nr.25 (T.2,b.l 151), o R. K. žemės sklypo kadastrinių matavimų plane atstumas nuo riboženklio Nr. 5 (atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plane riboženklis Nr. 9, atsakovo žemės sklypo abriso riboženklis Nr. 2 ir ieškovų žemės sklypo abriso riboženklis Nr. 6) iki to paties stabilaus vietovės taško – kelių sankryžos, plane pažymėto tašku Nr. 12, yra 8,87 m (T.2, b.l. 200). Atsakovo ir ieškovų žemės sklypų abrisų duomenys bei atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenys liudija taip pat apie tai, kad atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo pakeista ir riboženklio, kadastrinių matavimų plane pažymėto Nr. 8, vieta, nes pagal kadastrinių matavimų plano duomenis atstumas tarp riboženklių Nr. 8 ir Nr. 9 yra 76,46 m, o tarp atitinkamų riboženklių abrisuose (atsakovo žemės sklypo abriso riboženkliai Nr.1 ir Nr. 2, ieškovų žemės sklypo abrise riboženkliai Nr.6 ir Nr.7) atitinkamai 75 m ir 76,8 m Atsakovo kadastrinių matavimų plane pažymėta, kad riboženkliai Nr.8, Nr.9, Nr.12 žymi ribą su ieškovų A. M. ir J. M. žemės sklypu. Tai savo parašais 2000 m. kovo 6 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte patvirtino atsakovas D. P. ir ieškovas J. M. bei kadastrinių matavimų rezultatus atspindintį planą patikrinę ir jo teisingumą patvirtinę Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus pareigūnai – vyr. geodezininkas R. M. ir skyriaus vedėja Z. Č. (D. P. žemės tvarkymo byla, padalijimo projektas, b.l.29-31). Šie duomenys, atsižvelgiant į atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikusių specialistų S. B. ir R. V. kategorišką tvirtinimą, kad atliekant kadastrinius matavimus vietovėje esančių riboženklių vieta nebuvo keičiama, leidžia konstatuoti, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal riboženklius, įtvirtintus žemės sklypų paženklinimo vietoje metu ir žyminčius ieškovų bei atsakovo žemės sklypų bendrą ribą. Dėl nenustatytų priežasčių ženklinusi vietovėje žemės sklypus specialistė V. Š. atstumą tarp dviejų riboženklių (atsakovo žemės sklypo abrise Nr.2 ir Nr.3, ieškovų žemės sklypo abrise Nr. 5 ir Nr. 6, atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų plane Nr. 9 ir Nr. 12) nurodė neteisingai 128 m ar 128,3 m, kai tikrasis atstumas tarp šių riboženklių yra 147,24 m. Dėl to kadastro žemėlapyje pažymėjus atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų rezultatus atsirado neva laisvos valstybinės žemės sklypas, kurio faktiškai nebuvo. Šią klaidą patvirtina ir pačios V. Š. atlikti R. K. žemės sklypo kadastriniai matavimai (T.2,b.l.200), kuriais nustatyta, kad pietrytinės sklypo ribos ilgis yra 18,94 m (147,24 - 128,30 = 18,94). Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo ir atsakovo D. P. aiškinimą, kad laisvos valstybinės žemės plotas tarp atsakovo D. P. ir ieškovų žemės sklypų susidarė dėl to, kad po atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų buvo pakeistos atsakovo žemės sklypo ribos ir leidžia konstatuoti, kad 0,38 ha (po kadastrinių matavimų 0,1891 ha) žemės sklypas buvo suformuotas ieškovams vietovėje paženklinto žemės sklypo ribose.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio (redakcija galiojusi nuo 1997 m. liepos 23 d. iki 2000 m. liepos 12 d.) 1 dalis nustatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Šios metodikos (Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ /Valstybės Žinios, 1998, Nr. 43-1189) VII skyrius (redakcija galiojusi nuo 1998 m. gegužės 9 d. iki 2000 m. balandžio 15 d.) nustatė, kad žemės sklypai pirmiau pažymimi vietovėje, po to išmatuojami ir visi vietovėje atliekami matavimai pažymimi abrise. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio (redakcija galiojusi nuo 1997 m. liepos 23 d. iki 2000 m. liepos 12 d.) 2 dalis nustatė, kad vietovėje paženklintos privačios žemės sklypų ribos vėliau atliekant tikslius geodezinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje metodikoje nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba žemės savininkui nekompensuojama. Įvertinus Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus prašymu K. S. individualios įmonės 2008 m. birželio mėnesį atliktus ieškovų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (A. M. ir J. M. nuosavybės teisės atkūrimo byla, b.l.33) ir V. Š. individualios įmonės 2008 m. balandžio mėnesį atliktus R. K. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l.200), kadastrinius matavimus, darytina išvada, kad ieškovams vietovėje buvo pažymėtas 11,6802 ha ploto žemės sklypas (11,4911+0,1891), t. y. 0,4502 ha didesnis nei Utenos apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. sprendimuose nurodytas 11,23 ha žemės sklypas, bet paklaida neviršijo paminėtos Metodikos 77 punkte numatytos tokio žemės sklypo ploto paklaidos (0,5615 ha). Todėl ieškovai Utenos apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. sprendimais įgijo nuosavybės teisę ne į 11,23 ha ploto, o į 11,6802 ha ploto žemės sklypą.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką administracinis aktas, kuriuo atkuriama nuosavybės teisė, yra juridinis faktas, sukuriantis teisinius padarinius, todėl civiliniuose teisiniuose santykiuose jis pripažintinas sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-274/2005). Pagal Civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalį niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta. Pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Todėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančios administracinių aktų dalys: Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria pavirtintas Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas dalyje dėl D. P. suprojektuoto 0,38 ha ploto žemės sklypo, projekto plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini); Utenos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria D. P. atkurta nuosavybės teisė į 0,38 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), yra niekinės ir negalioja. Dėl tos pačios priežasties yra niekinė ir negalioja 2006 m. gruodžio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią D. P. ir A. P. pardavė R. K. 0,38 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalimi, D. P. ir A. P. turi grąžinti R. K. pagal sandorį gautus 10000 Lt.

Pareikšdami reikalavimą panaikinti 0,38 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre, ieškovai siekia išreikalauti daiktą (dalį jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo) iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacijos), nes patenkinus šį reikalavimą iš jų neteisėtai paimta sklypo dalis bus savininkams faktiškai grąžinta. Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Ieškovai jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį prarado dėl V. Š., suprojektavusios naują žemės sklypą ieškovams vietovėje paženklinto žemės sklypo ribose, veiksmų ir Utenos apskrities viršininko administracijos pareigūnų, patvirtinusių tokį projektą ir priėmusių sprendimą atkurti nuosavybės teisę į šį žemės sklypą D. P., veiksmų, bet ikiteisminis tyrimas dėl šių veiksmų nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (T.2, b.l. 55-61, 68-70). Teismas sutinka su atsakovo R. K. teiginiu, kad pirkdamas iš D. P. žemės sklypą jis teisės aktų reikalavimų nepažeidė, bet, įvertinus visas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, teismas negali pripažinti, kad R. K., pirkdamas iš D. P. žemės sklypą, elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai. R. K. paaiškino, kad 2002 metais duktė A. T. iš D. P. nusipirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o jis tame žemės sklype tvarkė. Turėjo žemės sklypo pirkimo dokumentus: pirkimo-pardavimo sutartį ir žemės sklypo planą (T.3, b.l. 16-17, 30-32). Gretimą sklypą iš D. P. 2006 metais pirko tik siekdamas, kad šalia dukters žemės sklypo nenusipirktų žemės pašalinis asmuo. Iki sutarties sudarymo šnekėjo su J. M., kuris sakęs, kad jo žemės sklypo ribos nėra aiškios. Turėdamas dukters žemės sklypo planą, galėjo žinoti, jog vietoje, kurią siūlo pirkti D. P., yra A. ir J. M. žemė, todėl, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, privalėjo labiau pasidomėti, kaip D. P. tapo dalies ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo savininku. Dėl paminėtų priežasčių teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), netaiko vindikaciją ribojančių Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo J. M. bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus sudaro sumokėtas 118 Lt žyminis mokestis ir 5783 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos). Ieškovas J. M. advokatui V. M. sumokėjo 3000 Lt (T.1, b.l. 81) Advokatas V. M. parengė ieškinį ir du pareiškimus dėl ieškinio patikslinimo (T.1, b.l. 2, 17, 82). Šis darbas laikytinas ieškinio parengimu ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo įvertinamas 1,5 MMA, t.y. 1200 Lt (1,5×800). Advokatas V. M. dalyvavo keturiuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (T.1, b.l.74, 84, 115, 132), kurių bendra trukmė 6 valandos. Pagal Rekomendacijų 7, ir 8.18 punktus maksimalus priteistinas užmokestis už vieną atstovavimo valandą teisme 0,15 MMA, t.y. 120 Lt (800×0,15=120). Už šešias atstovavimo valandas 720 Lt (800×0,15×6=720). Už advokato V. M. pagalbą ieškovui J. M. priteistina 1920 Lt (1200+720). Advokatui M. T. ieškovas J. M. sumokėjo 2783 Lt (T.3,b.l. 71). Advokatas M. T. 2003 metais parengė patikslintą ieškinį (T.2, b.l. 136). Šį darbą teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, įvertina 1,5 MMA, t.y. 1500 Lt (1,5×1000). Advokatas M. T. 2013 metais dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 9 valandos. Už vieną atstovavimo valandą teisme 0,15 MMA, t.y. 150 Lt (1000×0,15=150). Už devynias atstovavimo valandas 1350 Lt (150×9=1350). Ieškovo J. M. advokatui M. T. už pagalbą sumokėta suma (2783 Lt) neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiama. Iš viso ieškovui J. M. priteistina iš atsakovų 4821 Lt (118+1920+2783) bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 131 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos į valstybės biudžetą.

Teismas sprendžia, kad ginčas kilo ne dėl atsakovo R. K. veiksmų, todėl bylinėjimosi ir pašto išlaidas priteisia tik iš atsakovų D. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-269, 270 straipsniais, teismas

n usprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2006 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria pavirtintas Balninkų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas dalyje dėl D. P. suprojektuoto 0,38 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projekto plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti Utenos apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria D. P. atkurta nuosavybės teisė į 0,38 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Pripažinti niekine ir negaliojančia 2006 m. gruodžio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp D. P., A. P. ir R. K. dėl 0,38 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti D. P. ir A. P. grąžinti R. K. 10000 Lt, sumokėtų pagal 2006 m. gruodžio 14 d. sutartį.

Panaikinti 0,38 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti iš D. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimis J. M. naudai 4821,00 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt vieną litą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš D. P. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lygiomis dalimi į valstybės biudžetą 131,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.