- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- e2-2572-446/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01059-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. B. 290,77 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu A. B., vairuodamas transporto priemonę „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į transporto priemonę „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku, remiantis eismo įvykio dalyvių užpildyta deklaracija, pripažintas transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. B. Ieškovė ir atsakovas A. B. buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civiline atsakomybė, todėl ieškovei, kaip transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudikui, atsirado pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir išmokėjo 581,54 EUR draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Žalos sureguliavimo metu nustatyta, jog eismo įvykio metu apdrausto automobilio valdytojas, atsakovas, neturėjo 5 metų vairavimo stažo, tokiu būdu pažeistas draudiko ir atsakovo A. B. sudarytos draudimo sutarties 1.5.6. punktas - individualiai aptarta sąlyga, jog apdraustos transporto priemonės „nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys“.
Patikrinus A. B. vairuotojo pažymėjimo duomenis nustatyta, jog atsakovas teisę vairuoti C, C1 ir AM kategorijų transporto priemones įgijo (duomenys neskelbtini) metais, tačiau B kategorijos transporto priemones teisę vairuoti įgijo tik (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio dieną (2017-11-23) transporto priemonei „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoti atsakovas neturėjo net 2 metu vairavimo stažo, todėl itin reikšmingai pažeidė susitarimą su draudiku, o draudimo sutarties 1.5.6 punkte aptariama sąlyga, jog transporto priemonės nevairuos asmuo, neturintis 5 metų vairavimo stažo, yra tiesiogiai susijusi su draudžiama transporto priemone. Atsakovas, sutarties galiojimo metu nepranešęs, kad transporto priemonė vairuojama sutartyje aptarto stažo neturinčio asmens, pažeidė jam tenkančias sutartines prievoles, todėl jam tenka Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punkte bei Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) 1.5.7 punkte numatytos neigiamos teisinės pasekmės - grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, kas sudaro 290,77 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodytą poziciją palaikė teismo posėdžio metu ir paaiškino, kad teisę vairuoti AM, C ir C1 kategorijų transporto priemones jis įgijo (duomenys neskelbtini) metais, o B kategorijos – (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartį jis sudarė ne internetu, o asmeniškai su draudiko atstovu, kuriam jis pateikė savo vairuotojo pažymėjimą ir visą informaciją apie save ir draudžiamos transporto priemonės vairavimą. Sudarant sutartį jis informavo, kad draudžiamą automobilį vairuos tik jis pats. Automobilio nei autoįvykio metu, nei prieš jį ar po jo nevairavo joks kitas asmuo, jo, kaip transporto priemonės vairuotojo, duomenys nepakito, vairuotojo pažymėjimas liko toks pat, todėl kalbėti apie kokį nors rizikos pasikeitimą nėra pagrindo. Teisminėje praktikoje rizikos pasikeitimas siejamas su transporto priemonės perdavimu vairuoti kitam asmeniui. Sutarties 1.5.6 punkte aplinkybė, susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar turinti tam įtakos yra nurodyta „nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys“, o ne „nevairuoja mažesnį nei 5 metų atitinkamos kategorijos vairavimo stažą turintys asmenys“. Minėtą sutarties sąlygą aiškinant plečiamai, ji taptų siurprizine, ką draudžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.186 straipsnis. Bandydamas pagrįsti plečiamąjį sutarties sąlygų aiškinimą, ieškovė painioja vairavimo stažo ir teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę sąvokas. Nuo (duomenys neskelbtini) m. turėdamas teisę vairuoti C ir C1 kategorijų transporto priemones, (duomenys neskelbtini) m. įgijęs teisę vairuoti B kategorijos automobilius, vairavimo stažo klausimą aiškinosi VĮ (duomenys neskelbtini) ir policijoje, kur jam buvo paaiškinta, kad jo vairavimo stažas virš trisdešimties metų, vairavimo metu nei karto pradedančiojo vairuotojo ženklo nebuvimas ant jo vairuojamo automobilio neužkliuvo mane stabdžiusiems ir dokumentus tikrinusiems pareigūnams. Turėdamas teisės vairuoti transporto priemonę duomenis, jo pateiktą informaciją, kad transporto priemonės nevairuos joks kitas asmuo, draudikas apskaičiavo draudimo įmoką, kurią jis ir sumokėjo. Jo nuomone, ieškovė reikalaudama iš jo dalies draudimo išmokos, kurią ji sumokėjo eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti, elgiasi nesąžiningai. Ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. birželio 30 d. sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civiline atsakomybė. 2017 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas. Ieškovė, transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, atlygino eismo įvykiu padarytą žalą kitai transporto priemonei, išmokėdama 581,54 Eur draudimo išmoką.
Ieškovės reikalavimas susigrąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos iš atsakovo, automobilio draudėjo ir valdytojo, nepagrįstas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009;kt.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.994 straipsnis numato draudiko teisę prieš sudarant draudimo sutartį įvertinti draudimo riziką, o asmeniui, sudarančiam sutartį su draudiku, nustatoma priešpriešinė pareiga - atskleisti informaciją, reikšmingą vertinant draudimo riziką (CK 6.993 straipsnis). Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, todėl, vertinant prisiimamos rizikos dydį, draudikui reikia surinkti informaciją apie atsakingą už draudimo sutarties sudarymą asmenį (asmuo, nuosavybės, nuomos ar kitu pagrindu valdantis ar naudojantis draudimo sutartyje nurodytą transporto priemonę) apibūdinančius objektyvius faktorius ir subjektyvius asmenį charakterizuojančius kriterijus, duomenis apie visų šią transporto priemonę naudosiančių (vairuosiančių) asmenų individualias savybes, turinčias reikšmės draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei. Draudikas, kaip savo srities profesionalas, siekdamas tinkamai išmatuoti prisiimamos draudimo rizikos laipsnį ir pagal jį apskaičiuoti draudimo įmokos dydį, privalo ne tik įvertinti sudarančio draudimo sutartį asmens pateiktą informaciją, bet ir pats pareikalauti, jo nuomone, trūkstamų duomenų apie visus galimus draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės valdytojus ir juos charakterizuojančias savybes, kad draudiko suklydimo dėl draudžiamojo įvykio tikimybė būtų kuo mažesnė.
Kadangi draudimo sutartis yra ne tik rizikos, bet ir fiduciarinė sutartis, t. y. sutartis, kurios šalis sieja tarpusavio pasitikėjimu grindžiami santykiai, draudimo sutarties šalių santykiuose, be kitų bendrųjų prievolių vykdymo principų, yra ypač svarbus draudimo sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas, pagal kurį šalys privalo padėti įgyvendinti viena kitai savo teises ir vykdyti pareigas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į draudiko veiklos specifiką ir draudimo sutarties kaip rizikos sutarties pobūdį, draudikas prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginčijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdė savo veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006). Be to, ieškovė yra savo srities žinovė, profesionalus verslo subjektas, todėl jai keliami didesni rūpestingumo reikalavimai.
Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kokia draudimo rizikai įvertinti reikšminga informacija apie transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo individualius požymius prieš sudarant 2017 m. birželio 30 d. įprastinę draudimo sutartį buvo surinkta, neįrodė, kad atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį, nuslėpė apie save, automobilio valdytoją, informaciją, kada ir kokios kategorijos transporto priemones teisę vairuoti yra įgijęs. Iš vairuotojo pažymėjimo duomenų patikros matyti, kad teisę vairuoti transporto priemones atsakovas yra įgijęs (duomenys neskelbtini) metais. Nuo (duomenys neskelbtini) jis turi teisę vairuoti transporto priemones - C, C1 kategorijos automobilius, kurių masė didesnė kaip 3 500 kg, bet ne didesnė kaip 7 500 kg ir kurie skirti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius ir šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis. Taigi, atsakovo vairavimo stažas didesnis nei 30 metų. Pagal ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties 1.5.6 punktą, draudimo rizika yra įvertinta ir įmoka apskaičiuota įvertinus tą aplinkybę, kad draudžiamą automobilį nevairuoja mažesnį nei 5 metų vairavimo stažą turintys asmenys. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji reikalavo iš atsakovo duomenų apie B kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą ir kad tokią informaciją atsakovas nuo ieškovės nuslėpė. Be to, ieškovė neargumentavo, dėl ko padidėja atsakovo, kuris turi teisę vairuoti C, C1 kategorijas transporto priemones, vairavimo rizika padidėja vairuojant B kategorijos automobilius.
Vertinant ieškovės pareikšto reikalavimo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62 punkto pagrindu grąžinti 50 procentų draudimo išmokos, atlyginančios dėl 2017 m. lapkričio 23 d. eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui padarytą turtinę žalą, pagrįstumą, pažymėtina, kad Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 papunktyje nustatyta draudiko teisė reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos dėl neinformavimo apie draudimo rizikos pasikeitimus. Remiantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad draudikas šią teisę įgyja tik tada, jeigu jam nebuvo pranešta apie neprisiimtą draudimo riziką ir jeigu tai numatyta draudimo sutartyje. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po 2017 m. birželio 30 d., draudimo sutarties sudarymo, atsirado naujų aplinkybių, patvirtinančių draudimo rizikos pasikeitimus, apie kuriuos ieškovei nebuvo žinoma ir apie kuriuose atsakovas būtų privalėjęs informuoti ieškovę.
Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 185, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.