Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, neturtinę žalą kildina iš to, kad atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 17 d. neužtikrino jam tinkamų sąlygų ilgalaikių pasimatymų patalpose, esančiose Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje.

Bylos duomenimis, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2018 m. spalio 16 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ame sektoriuje (b. l. 18). Iš pareiškėjo paaiškinimų skunde (b. l. 2) nustatyta, kad jis skundžiamą dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d., buvo pervežtas iš 1-o sektoriaus į 3-ą sektorių, į ilgalaikių pasimatymų patalpas, kadangi 1-ame sektoriuje ilgalaikių pasimatymų patalpos buvo remontuojamos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BKV) 73 straipsnio 2 dalis, 74 straipsnio 2 dalis įtvirtina paprastajai ir lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų teisę gauti ilgalaikį pasimatymą. BVK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad ilgalaikiai pasimatymai trunka iki vienos paros. Pagal BVK 94 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 28 punktą, ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, ir šiems pasimatymams pataisos namuose įrengiamos ilgalaikių pasimatymų patalpos. Iš pareiškėjo paaiškinimų skunde nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 17 d. 3-o sektoriaus ilgalaikio pasimatymo patalpose turėjo ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine.

Iš pareiškėjo paaiškinimų skunde nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 17 d. naudojosi teise gauti ilgalaikį pasimatymą su sutuoktine, 3-o sektoriaus ilgalaikio pasimatymo patalpose.

Pareiškėjas skundėsi, kad ilgalaikio pasimatymo kambaryje patalynė ir užvalkalai turėjo nemalonų kvapą, buvo nešvarūs, už lovos ir po lova buvo daug dulkių, negyvų musių, buvo maisto liekanų.

Šiuo aspektu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 36 punktas nustato, kad lankytojams išvykus, ilgalaikių pasimatymų patalpos išvalomos drėgnuoju būdu, pakeičiama patalynė, rankšluosčiai; 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 35 punktas nustato, kad ilgalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos patalyne, rankšluosčiais, reikiamu valymo inventoriumi ir priemonėmis. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 15) ir Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2019 m. sausio 28 d. pažymoje (b. l. 20) patvirtino, kad lankytojams išvykus, ilgalaikių pasimatymų patalpos išvalomos drėgnuoju būdu, pakeičiama patalynė, rankšluosčiai, bei paaiškino, kad ilgalaikių pasimatymų patalpas tvarko nuteistasis, atliekantis ūkio darbus, dirbantis tvarkinio etate. Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, minėtoje pažymoje (b. l. 20) nurodė, kad švarai ir tvarkai palaikyti tvarkiniams yra išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas (šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, jog pataisos įstaigoje buvo laikomasi minėtų Higienos normos HN 134:2015 ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimų – išvykus lankytojams patalynė ilgalaikių pasimatymų patalpose buvo pakeičiama, šios patalpos buvo išvalomos. Atsakovės atstovo (b. l. 15) ir Ūkio skyriaus specialistės, atliekančios Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas (b. l. 20) teigimu, Ūkio skyrius nėra gavęs skundų dėl netvarkingų ilgalaikių pasimatymų patalpų. Todėl darytina išvada, kad nei pats pareiškėjas, nei kiti nuteistieji Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriui neteikė skundų dėl netvarkos ilgalaikių pasimatymų patalpose. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog ilgalaikių pasimatymų patalpos buvo netvarkingos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl nešvarios ilgalaikių pasimatymų patalpos ir nešvarios patalynės šioje patalpoje atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad rūkymo vieta buvo beveik kartu su tualetu; net ir tualete buvo galimybė rūkyti, nes gulėjo peleninė, tad tualete apsilankyti buvo tas pats, kas surūkyti cigaretę, tai kenkia sveikatai, o į kitą tualetą patekti buvo sudėtinga, nes jis buvo duše; be to, neveikė ventiliatoriai, kurie būtinai turi veikti tokioje vietoje, nes ilgalaikių pasimatymų kambariuose lankosi nerūkantys žmonės ir nėščios moterys.

Higienos normos HN 134:2015 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 29 punktas nustato, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-146 yra patvirtinęs Naudojimosi pasimatymų patalpomis tvarkos aprašą (b. l. 32), kurio 3 punkte ir 3.3 papunktyje įtvirtinta, jog į pasimatymą atvykę asmenys (piliečiai ir nuteistieji) naudodamiesi pasimatymų patalpomis privalo rūkyti tik specialiai tam įrengtoje patalpoje. Nors Higienos norma HN 134:2015 ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 28–35 punktai (reglamentuojantys ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimą) nenustato reikalavimo įrengti patalpą rūkymui, iš pareiškėjo paaiškinimų skunde ir minėto Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymo duomenų matyti, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose buvo įrengta vieta rūkymui. Kadangi Higienos norma HN 134:2015 ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo įrengti patalpą rūkymui ir atitinkamai nenustato reikalavimo įrengti šią patalpą tam tikroje vietoje, atmestinas pareiškėjo skundo argumentas, kad rūkymo vieta buvo per arti tualeto (pareiškėjas skundėsi, kad ji buvo beveik kartu su tualetu). Teismo vertinimu, paminėti bylos duomenys – yra specialiai įrengta patalpa rūkymui, išleistas pataisos namų direktoriaus įsakymas, kuriuo nurodyta rūkyti tik specialiai rūkymui įrengtoje patalpoje – leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK skiriamas reikiamas dėmesys tam, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 17 punktu, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tad ši teisės norma neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo įrengti mechaninę vėdinimo sistemą kiekvienoje patalpoje. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 15) ir Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2019 m. sausio 28 d. pažymoje (b. l. 20) paaiškino, kad mechaninė vėdinimo sistema veikė ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengtuose sanitariniuose mazguose, ir kad Ūkio skyrius negavo skundų dėl sugedusių ventiliatorių. Tad kitas ilgalaikių pasimatymų patalpas pareiškėjas galėjo išvėdinti atidaręs langą, kaip numato Higienos normos HN 134:2015 17 punktas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo į sveiką aplinką buvo pažeista, ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu. Pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušai buvo labai netvarkingi, iškloti plytelėmis, kurios buvo suskilusios, į jas buvo galimybė įsipjauti ir susižaloti; teigė, kad maudytis yra labai nesaugu.

Higienos normos HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pareiškėjas skunde neteigė, kad dėl plytelių duše jam buvo kilusi grėsmė susižeisti, neteigė, kad jis buvo susižalojęs į plyteles, ir tokių duomenų teismui nepateikė. Pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, kad į plyteles buvo galimybė įsipjauti ir susižaloti. Tad pareiškėjas nepagrindė, kad buvo pažeistos jo teisės, ir kaip tai galėjo padaryti įtaką neturtinės žalos atsiradimui. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 15) ir Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2019 m. sausio 28 d. pažymoje (b. l. 20) paaiškino, kad Ūkio skyrius nėra gavęs skundų dėl netvarkingų ilgalaikių pasimatymų patalpų. Taip pat paaiškino, kad pataisos įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, ir kad nustačius trūkumus, jie pagal galimybes šalinami (b. l. 15, 20). Todėl darytina išvada, kad nei pats pareiškėjas, nei kiti nuteistieji Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriui neteikė skundų dėl netvarkingų ilgalaikių pasimatymų patalpų. Bylos medžiagoje nėra duomenų, jog ilgalaikių pasimatymų patalpos buvo netvarkingos ir plytelės suskilusios. Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad ilgalaikių pasimatymų patalpos buvo tvarkomos. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad pareiškėjas nepagrindė, kad buvo pažeistos jo teisės analizuojamu aspektu ir kaip tai galėjo padaryti įtaką neturtinės žalos atsiradimui, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės, ir atmeta šį pareiškėjo skundo argumentą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad duše ant sienų ir ant dušo galvutės jis pamatė tarakoną, tai jį sutrikdė, rytą lėkštėje su maistu taip pat rado negyvą tarakoną; teigė, kad tarakonas pateko ir jos sutuoktinei į krepšį.

Šiuo aspektu Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 15) ir Ūkio skyriaus specialistės, atliekančios Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, 2019 m. sausio 28 d. pažymoje (b. l. 20) esančių paaiškinimų, bei Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-203, sudarytos 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“, kopijos (b. l. 21–24) duomenų nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Atsakovės atstovas (b. l. 15) ir Ūkio skyriaus specialistė, atliekanti Ūkio skyriaus vedėjo funkcijas, minėtoje pažymoje (b. l. 20) paaiškino, kad darbai pataisos įstaigoje atliekami du kartus per mėnesį ir pagal poreikį, apie pastebėtus kenkėjus yra informuojama bendrovė, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Pareiškėjo nurodytų tarakonų naikinimas vadinamas dezinsekcija (Dezinsekcija – kenksmingų vabzdžių ir voragyvių naikinimas (Vaitkevičiūtė Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236)), o žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija (ten pat, p. 231). Iš minėtos Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-203, sudarytos 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“ (jos kopijos) (b. l. 21–24) duomenų matyti, kad pagal 1.1, 2.1, 3.2.2. 3.2.3, 3.2.4 papunkčius UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti Pravieniškių PN-AK 1-o, 2-o ir 3-o sektorių gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose kenkėjų (taip pat ir pareiškėjo nurodytų tarakonų) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas du kartus per mėnesį ir pagal poreikį (b. l. 21). Iš darbų atlikimo aktų kopijų duomenų nustatyta, kad UAB „Utenos deratizacija“ Pravieniškių PN-AK 3-o sektoriaus ilgalaikių pasimatymų patalpose 2018 m. vasario 5 d. (b. l. 25), 2018 m. balandžio 30 d. (b. l. 26) ir 2018 m. birželio 18 d. (b. l. 27, 31), t. y. iki pareiškėjo skundžiamos dienos, atliko dezinsekcijos darbus, 2018 m. liepos 4 d. atliko kenkėjų populiacijos kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 28). Teismo vertinimu, paminėti bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Pravieniškių PN-AK yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuo aspektu (dėl tarakonų buvimo) konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje keliamo ginčo kontekste nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytus Pravieniškių PN-AK ir šios institucijos pareigūnų veiksmus neteisėtais.

Psichologinės tarnybos psichologės 2019 m. sausio 18 d. pažymoje (b. l. 19) yra nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. į Psichologinės tarnybos specialistus dėl sutrikimo ir nerimo jausmo, nervingumo, blogėjančių šeimos santykių, kivirčo su sutuoktine, nerimo dėl dukters, kuriems įtakos galėjo turėti netinkamos sąlygos ilgalaikių pasimatymų patalpose, nesikreipė. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.

Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.