- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-17
- Bylos Nr.
- AN2-4-795/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00046-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė
- Pažeidėjas
- D. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. G. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) S. P. 2024 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. G. nubaustas 1 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimu 4 metams, konfiskuotino daikto vertę atitinkančios 900 Eur sumos išieškojimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens namuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rastų bei paimtų laukinių gyvūnų šerių mėginio, plastikinio butelio su kraujo dėmėmis ir stirnos skerdienos gabalų konfiskavimu, už 2024 m. sausio 18 d. 9 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse, t. y. už tai, kad 2024 m. sausio 18 d. kandidatas į (duomenys neskelbtini) narius (duomenys neskelbtini) vienete (teisėtas naudotojas (duomenys neskelbtini)) (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)) neteisėtai paėmė draudžiamu laikotarpiu sumedžiotą stirnos patiną (pagal (duomenys neskelbtini) pažymą „Dėl mėginių genetinių tyrimų“), ir nepranešęs (duomenys neskelbtini) departamentui ir (duomenys neskelbtini) plotų naudotojui, su jam priklausančiu keturračiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), parsigabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir garaže neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną išdorojo. Išdorotos stirnos kailį išmetė (duomenys neskelbtini) vienete (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)). Tokiais veiksmais D. G. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 58.2.3, 58.25 ir 74.1 papunkčius.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundu pareiškėjo D. G. įgaliotas atstovas (duomenys neskelbtini) A. K. pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti 2024 m. gegužės 23 d. ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą D. G. nutraukti. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi D. G. atstovo (duomenys neskelbtini) A. K. skundas buvo atmestas, o (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. G., būdamas (duomenys neskelbtini), radęs (duomenys neskelbtini) vienete nugaišusį medžiojamąjį gyvūną – stirną, jį paėmė, prieš tai apie tai nepranešęs medžioklės plotų naudotojui ir (duomenys neskelbtini) departamentui, negavęs leidimo paimti šį gyvūną ar jo dalis, tuo pažeidė Taisyklių 58.25 papunktį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje. Taip pat D. G. keturračiu gabeno ir išdorojo savo ūkiniame pastate žinomai neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį – stirną, tuo pažeidė Taisyklių 58.2.3 papunktį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Taigi apylinkės teismas konstatavo, jog D. G. veikoje yra visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse požymiai, o Institucijos nutarimu jam administracinė nuobauda paskirta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tenkinti skundą ir pakeisti ar panaikinti Institucijos nutarimą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. G. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną D. G. nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių tyrimą atlikusių pareigūnų asmens vaizdo kamerų įrašų yra matoma, kad pas apeliantą (duomenys neskelbtini) departamento pareigūnai 2024 m. vasario 1 d. atvyko jau turėdami informacijos apie galbūt jo padarytą administracinį nusižengimą. Vaizdo įrašuose stebimi pareigūnų tarpusavio bendravimo epizodai, kuomet teigiama, jog apeliantas yra kaltas dėl visų 2024 m. sausio 22 d. rastų žvėrių kailių neteisėtos medžioklės. Taip pat matoma, kad apeliantui jo namuose, prieš tai atlikus jo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose nesankcionuotos kratos turinį atitinkančius procesinius veiksmus, jų metu paėmus jo kaltę administracinio nusižengimo byloje pagrindžiančius daiktinius įrodymus, yra duodami nurodymai rašyti paaiškinimą dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų. Iš minimų vaizdo įrašų matoma, kaip, prieš apklausiant apeliantą, jam nebuvo net žodžiu išaiškintos tokio statuso asmeniui administracinėje teisenoje priklausančios teisės, t. y. asmuo verstas duoti parodymus prieš save, dėl ko administracinio nusižengimo byloje esantys D. G. 2024 m. vasario 1 d. paaiškinimai (parodymai) negalėjo būti laikomi įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais.
3.2. ANK 599 straipsnyje yra įtvirtinta administracinio nusižengimo tyrimą atliekančių pareigūnų teisė paimti daiktus ir dokumentus, kurie yra administracinio nusižengimo įrankis, tiesioginis objektas arba reikšmingi administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui, tik asmens administracinio sulaikymo, jo apžiūros ir daiktų patikrinimo metu, tačiau nagrinėjamu atveju D. G. 2024 m. vasario 1 d., į jo namus atvykus administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiems pareigūnams, nebuvo sulaikomas, jo paties asmens apžiūra taip pat nebuvo atliekama, o tiesiog, turint informacijos apie galbūt jo padarytus administracinius nusižengimus, buvo prašoma įleisti į vienas ar kitas patalpas, šios patalpos apieškomos, atveriamos spintelės, šaldytuvas, apelianto namuose paimama iš jo rankų mobiliojo ryšio priemonė, duodami nurodymai ją atrakinti, joje ieškoma pareigūnus dominančios informacijos, ir tokių procesinių veiksmų metu paimami daiktiniai įrodymai bei surašomas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas. Tokie administracinio nusižengimo tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmai neabejotinai atitinka tik kratos D. G. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose turinį, kuri administracinio nusižengimo byloje negali būti atliekama, o tokio procesinio veiksmo metu surinkti ir 2024 m. vasario 1 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole aprašyti daiktiniai įrodymai negali būti pripažįstami įrodymais.
3.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad, teikiant (duomenys neskelbtini) instituto 2024 m. kovo 21 d. pažymą dėl mėginių genetinių tyrimų, nurodytoje mokslo įstaigoje buvo taikytas tik DNR analizės tyrimo metodas, skirtas gyvūnų rūšiai, tam tikrų jo dalių priklausomybei identifikuoti, o ne gyvūnų žūties (kritimo) priežasčiai nustatyti, tuo labiau ją susiejant su išlikusiais šūvio pėdsakais, kas yra įmanoma tik atliekant balistinius ir šūvio pėdsakų ant kailių paieškos tyrimus. Kokie tyrimai šūvio pėdsakams, gyvūno žūties priežasties išvadoms pagrįsti buvo atlikti, pažymoje nėra nurodyta. Pažymoje taip pat nefiksuota, koks asmuo, kokios kvalifikacijos, kokios srities išsilavinimą turintis ar jų grupė, atliko tyrimus, tuo labiau, kad pažymą pateikęs (duomenys neskelbtini) institutas nėra ekspertinė įstaiga bei pagal viešai pateiktus šioje įstaigoje atliekamų tyrimų duomenis balistinių ir šūvio aplinkybių tyrimų neatlieka. Pačios pažymos turinys neatitinka specialisto išvadai keliamų formos ir turinio reikalavimų, o byloje nėra jokios informacijos apie išvadą pateikusio asmens ar jų grupės susipažinimą su atsakomybe už melagingų specialisto paaiškinimų pateikimą. Teismas taip pat nekreipė dėmesio į tai, kad, D. G. atstovo prašymu apklausiant minimą pažymą pasirašiusį institucijos vadovą, šis pripažino turintis tik biologo-genetiko specialybę, o patį tyrimą dėl kailiuose konstatuotų šautinių pažeidimų atliko ne jis, o kitas instituto darbuotojas, kuris administracinio nusižengimo byloje taip ir liko neapklaustas.
3.4. Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) instituto vadovas teigė neva pats viską peržiūrėjęs, tačiau negalėjo nurodyti gyvūno žūties priežasties, negalėjo paneigti gyvūno žūties eismo įvykio metu ir pan., o išvados dėl stirnos Nr. (duomenys neskelbtini) kailyje matomų pažeidimų priskyrimo šautiniams buvo padarytos, remiantis ne būtinomis specialiosiomis balistinėmis žiniomis, o tik medžiotojo patirtimi, kuri tikrai nėra pakankama D. G. atstovo bylos nagrinėjimo metu pateiktai ilgametį balistinių ekspertizių eksperto stažą turinčio specialisto E. V. konsultacinei išvadai paneigti. Siekiant pašalinti abejones dėl pažymoje fiksuotų žvėrių kailiuose šautinių pažeidimų, patys daiktiniai įrodymai (kailiai) taip ir liko neapžiūrėti. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad minimi daiktiniai įrodymai tikėtina jau yra sunaikinti, svarios abejonės dėl stirnos patino Nr. (duomenys neskelbtini) žūties priežasties ne tik liko nepašalintos, tačiau pirmosios instancijos teismo įvertintos išimtinai apelianto nenaudai, nepriklausomai nuo to, jog D. G. kaltė, padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, buvo pagrįsta tik pažymoje fiksuotu kailyje rastų kiauryminių skylių priskyrimu šautiniams pažeidimams.
3.5. ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dalykas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.25 papunkčio nuostatas yra nugaišę, susidūrę su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvę gyvūnai, o ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dalykas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 papunkčio nuostatas – neteisėtai sumedžiotas kanopinis žvėris, dėl to iš pirmosios instancijos teismo išvadų yra visiškai neaiškios apeliantui inkriminuotų administracinių nusižengimų faktinės aplinkybės. Teismo motyvų seka leidžia manyti, kad D. G. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už dviejų stirnų parsigabenimą namo ir jų išdorojimą, kai Institucijos nutarimu jis buvo pripažintas kaltu tik dėl vieno medžiojamojo gyvūno – stirnos patino – parsigabenimo namo ir jo išdorojimo. Nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties išvados ir argumentai rodo neobjektyvumą ir buvusį išankstinį nusistatymą D. G. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas D. G. atstovo skundą, pažeisdamas ANK 569 straipsnio l dalį, įrodymais pripažino administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos įstatymo draudžiamu būdu gautus duomenis. Taip pat teismas, pažeisdamas ANK 567 straipsnio 1 dalį ir 569 straipsnio 5 dalį, neobjektyviai ir tendencingai vertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, visas byloje kilusias abejones ir neaiškumus, priešingai nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principams, vertino išimtinai traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nenaudai, dėl to skundžiama teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) K. D. atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. G. skundą atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog D. G. visiškai nepagrįstai teigia, kad jo gyvenamosiose patalpose buvo atliekamas daiktų patikrinimas. Kaip matyti iš byloje esančios vaizdo medžiagos, 2024 m. balandžio 23 d. V. V. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 1 d. apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini), daiktų patikrinimas ir apžiūra buvo atliekami tik D. G. priklausančiose ūkinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad minėtose ūkinėse patalpose buvo atlikta krata. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę atlikti daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą. 2024 m. vasario 1 d. Institucijos pareigūnams gavus informacijos apie išmestus gyvūnų kailius, t. y., kad D. G. nenustatytiems asmenims siūlė stirnos kaulų šunims maitinti, pareigūnai nuvyko pas D. G. patikrinti gautos informacijos. Atliekant galbūt padaryto administracinio nusižengimo tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatomis, suteikiančiomis Institucijos pareigūnams teisę patekti į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), bei gavus D. G. sutikimą, buvo apžiūrėtos D. G. priklausančios ūkinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas skunde teigia, kad D. G. priklausančiose patalpose buvo atlikta krata, Institucijos vertinimu, minėtose ūkinėse patalpose buvo atlikta daiktų apžiūra ir jų paėmimas, kadangi krata yra procesinė prievartos priemonė, kurią vykdant priverstinai ištiriama ir apieškoma patalpa, vietovė ar asmuo. Nagrinėjamu atveju jokie priverstiniai veiksmai D. G. atžvilgiu nebuvo taikomi, jis geranoriškai įleido į patalpas, patalpos buvo apžiūrėtos kartu su juo. Apžiūrint patalpas, kaip matyti ir iš byloje esančios vaizdo medžiagos, buvo pastebėti ūkinėse patalpose ant grindų buvę stirnos šeriai, butelis su kraujo dėmėmis bei kiti daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyti daiktai.
4.2. Skunde teigiama, kad D. G. kaltė grindžiama (duomenys neskelbtini) instituto 2024 m. kovo 21 d. pažyma „Dėl mėginių genetinių tyrimų“, kurią vertinant padaryti esminiai ANK 587 straipsnio reikalavimų pažeidimai. Pažymos 3 punkte nurodyta, kad pateiktų gyvūnų kritimo (žūties) priežastis – šautiniai sužalojimai, nustatyta pagal šautines plėštines žaizdas. Pažymos Priedų protokole „Kailių tyrimai“ nurodyta, kad stirnų kailyje esančios žaizdos yra netaisyklingos formos, išplėšytos, suteptos krauju. Nurodyti kriterijai: kraujo išsiliejimas ant kailio susidarė dėl paskleisto šaudmens energetinio impulso. Nugarinėje vidurinėje keteros dalyje yra apvali įėjimo žaizda, kurios kraštai lygūs. Stirnos patino kritimo priežastis nustatyta, specialistui apžiūrėjus pateiktą stirnos kailį ir įvertinus atitinkamus požymius, būdingus šautiniams sužalojimams, todėl apelianto teiginiai, kad pažymoje nenurodyta, kuo remiantis pateikta išvada dėl stirnos kritimo priežasties, nepagrįsti. Be to, D. G. visiškai nepagrįstai teigia, kad pažymoje pateiktos išvados dėl stirnos kailyje Nr. (duomenys neskelbtini) matomų pažeidimų priskyrimo šautiniams buvo padarytos, remiantis ne būtinomis balistinėmis žiniomis, o tik medžiotojo patirtimi, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiamas pažymą pateikęs specialistas paaiškino, kad jo, kaip biologo, patirtis, atliekant gyvūnų skrodimus, yra sukaupta nuo (duomenys neskelbtini) m. Taigi, Institucijos vertinimu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. P. pateikė išvadą dėl gyvūno žūties priežasčių, remdamasis ne tik medžiotojo patirtimi, o turimomis žiniomis ir patirtimi šioje srityje. Be to, kad stirna buvo sumedžiota ir D. G. tai suprato bei žinojo, patvirtina vaizdo medžiaga, kurioje matyti filmuojama sužeista stirna, kraujo dėmės ant sniego. Iš šios vaizdo medžiagos matyti, jog vaizdo įrašas su stirna darytas skirtingose vietose, t. y. sužeistas gyvūnas buvo persekiojamas. Po sužeidimo gyvūnas nekrito vietoje, o galėjo bėgti ir eiti.
Šalies argumentai
4.3. Apeliantas skunde teigė, kad jam nepagrįstai taikyta atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis, motyvuodamas tuo, kad šių administracinių nusižengimų dalykas yra visiškai skirtingas. Taisyklių 58, 58.2 ir 58.25 papunkčiuose nustatytas draudimas asmeniui, turinčiam teisę medžioti, paimti (duomenys neskelbtini) vienete rastus nugaišusius, susidūrus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius, medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis iš radimo vietos, prieš tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir (duomenys neskelbtini) departamentui, ir negavus leidimo paimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Taip pat taisyklėse nustatytas draudimas asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad medžiojamieji gyvūnai skirstomi į stambiąją ir smulkiąją medžiojamąją fauną. Prie stambiosios medžiojamosios faunos priskiriamos ir stirnos. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą stirna yra kanopinis medžiojamasis gyvūnas (žvėris). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tiek ANK 290 straipsnio 1 dalyje, tiek 8 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties dalykas yra medžiojamieji gyvūnai, todėl D. G. veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai, kaip idealioji administracinių nusižengimų sutaptis.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. G. apeliacinis skundas netenkintinas, o Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir D. G. apeliacinio skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik dar kartą nurodomos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios jau buvo itin išsamiai ištirtos ir įvertintos žemesnės instancijos teismo ir dėl kurių vertinimo teisingumo apygardos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių. Taip pat, atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nagrinėjamu atveju D. G. buvo nubaustas už tai, kad jis 2024 m. sausio 18 d., būdamas kandidatas į (duomenys neskelbtini) narius, (duomenys neskelbtini) vienete neteisėtai paėmė draudžiamu laikotarpiu sumedžiotą stirnos patiną, ir nepranešęs (duomenys neskelbtini) departamentui ir medžioklės plotų naudotojui, su jam priklausančiu keturračiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), parsigabeno į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir garaže neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną išdorojo, o išdorotos stirnos kailį išmetė (duomenys neskelbtini) vienete.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimus. Tuo tarpu ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Abi šios teisės normos yra blanketinės ir nukreipia į kitus teisės aktus. (duomenys neskelbtini) departamento 2024 m. gegužės 23 d. nutarime buvo nurodyta, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3, 58.25 ir 74.1 papunkčiai. Taisyklių 58.2.3 papunktyje įtvirtinta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Taisyklių 58.25 papunktyje numatyta, jog draudžiama paimti (duomenys neskelbtini) vienete rastus nugaišusius, susidūrus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis iš radimo vietos, prieš tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir (duomenys neskelbtini) departamentui ir negavus leidimo paimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas ar jo dalys paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai. Pažymėtina, jog šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.3 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai (Taisyklių 74.1 papunktis). Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde daugiausia keliamų argumentų, siekiant pagrįsti pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, yra susiję su procesiniais pažeidimais.
7.1. Vienas iš argumentų tai, jog pareigūnai, prieš apklausdami D. G., neišaiškino pastarajam priklausančių procesinių teisių, t. y. asmuo buvo verčiamas duoti parodymus prieš save. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad, atvykus pareigūnams pas D. G. į namus, pastarasis teigė, jog 2024 m. sausio 13 d. parsivežė danieliaus skerdieną (tik kaulus ir mėsą) iš (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad apie rastus stirnos kailius nieko nežino (failo Nr. (duomenys neskelbtini), 2 min. 43 s.). Apžiūrint D. G. priklausančias ūkines patalpas (garažą), pareigūnams radus žvėries kailio plaukų, D. G. teigė, kad tai danieliaus, kurį jis parsivežė iš (duomenys neskelbtini), kailio plaukai (to paties failo 4 min. 40 s.). Vėliau D. G. teigė, kad stirną rado, važinėdamas keturračiu, tačiau jos neėmė, namo negabeno (failas (duomenys neskelbtini), 2 min. 10 s), tačiau pareigūnams paaiškinus, kad bus atliekami tyrimai, jis pripažino, jog, radęs minimą stirną, parsigabeno namo ir ją išdorojo (to paties failo 2 min. 58 s.). Po to pareigūnams paaiškino, kad kraują ant stirnos matė, tačiau teigė, jog šautinių žaizdų nebuvo ((duomenys neskelbtini), 2 min. 31 s.). Pažymėtina, jog 2024 m. vasario 1 d., pareigūnams tikrinant gautą informaciją ir siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, D. G. dar neturėjo jokio procesinio statuso, todėl jam ir neturėjo būti išaiškintos procesinės teisės. Administracinio nusižengimo protokolas D. G. buvo surašytas 2024 m. balandžio 24 d., būtent tą dieną jam ir buvo išaiškintos teisės ir pareigos, kurias turi ir kuriomis gali naudotis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (ANK 577 straipsnis). Tuo tarpu 2024 m. vasario 1 d. rašytinį paaiškinimą D. G. teikė savanoriškai, o ne buvo verstas duoti parodymus prieš save. Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje 2024 m. lapkričio 8 d. nutartyje tų pačių metų vasario 1 d. D. G. rašytiniais parodymais buvo vadovautasi tiek, kiek nurodyta, jog ir savo paaiškinime D. G. buvo nurodęs, jog, radęs stirną, ją parsigabeno ir išdorojo, tačiau tai nėra vienintelis ar pagrindinis asmens kaltės, įvykdžius administracinį nusižengimą, įrodymas. Darytina išvada, jog nesama pagrindo tvirtinti, kad 2024 m. vasario 1 d. rašytiniai D. G. paaiškinimai buvo gauti, nesilaikant įstatyme numatytos tvarkos.
7.2. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pas D. G. atvykę pareigūnai 2024 m. vasario 1 d. atliko neteisėtą kratą, todėl 2024 m. vasario 1 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokole aprašyti daiktiniai įrodymai negali būti pripažįstami įrodymais. ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. ANK 593 straipsnyje yra nurodyti veiksmai, kuriuos administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnai turi teisę atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras. Pagrindinis tokių apžiūrų tikslas yra surinkti faktinius duomenis apie galbūt padarytą ar daromą administracinį nusižengimą. Taip pat Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, atliekamus veiksmus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Pagal Įstatymą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę, pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas); įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą, priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar apgyvendinimo, nakvynės, maitinimo ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įstatymo 15 straipsnyje yra numatytos fizinius asmenis tikrinančių pareigūnų pareigos, viena iš tokių pareigų, atlikus fizinio ar juridinio asmens patikrinimą, yra surašyti dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, arba patikrinimo aktą. Šioje byloje pareigūnų yra surašytas tiek tarnybinis pranešimas, tiek apžiūros aktas, kuriuose fiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys apie padarytą teisės pažeidimą. Taigi pagal ANK bei Įstatymo nuostatas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę atlikti daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą.
7.3. 2024 m. vasario 1 d. Institucijos pareigūnams gavus informacijos apie išmestus gyvūnų kailius, t. y., kad D. G. nenustatytiems asmenims siūlė stirnos kaulų šunims maitinti, pareigūnai nuvyko pas D. G., kad galėtų patikrinti gautos informacijos tikrumą. Atliekant galbūt padaryto administracinio nusižengimo tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatomis, suteikiančiomis teisę Institucijos pareigūnams patekti į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), bei turint D. G. sutikimą, buvo apžiūrėtos D. G. priklausančios ūkinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas skunde teigia, kad D. G. priklausančiose patalpose buvo atlikta krata, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria atsiliepime išdėstytam Institucijos vertinimu, kad minėtose ūkinėse patalpose buvo atlikta daiktų apžiūra ir jų paėmimas, kadangi krata yra procesinė prievartos priemonė, kurią vykdant priverstinai ištiriama ir apieškoma patalpa, vietovė ar asmuo. Nagrinėjamu atveju jokie priverstiniai veiksmai D. G. nebuvo taikomi, jis geranoriškai įleido į patalpas, kartu su juo patalpos buvo ir apžiūrėtos. Apžiūrint patalpas, kaip matyti ir iš byloje esančios vaizdo medžiagos, ūkinėse patalpose ant grindų buvo pastebėti stirnos šeriai, butelis su kraujo dėmėmis bei kiti daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyti daiktai, kurie buvo paimti. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog apelianto skunde nurodyti argumentai, kad D. G. priklausančiose patalpose buvo atlikta neteisėta krata, yra nepagrįsti.
7.4. Vienas iš skundo argumentų yra, jog D. G. kaltė grindžiama (duomenys neskelbtini) instituto 2024 m. kovo 21 d. pažyma (toliau – ir Pažyma), kurią vertinant padaryti esminiai ANK 587 straipsnio pažeidimai. ANK nėra apibrėžta specialisto sąvoka, tačiau specialisto sąvoka yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad specialistas yra reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais arba dalyvauti atliekant kitus baudžiamojo proceso veiksmus. Taigi prašomus tyrimus atliko ir į pateiktus klausimus atsakymus Pažymoje pateikė asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įgūdžių, t. y. (duomenys neskelbtini) instituto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) A. P. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) departamento raštas dėl specialistų išvados atlikimo nebuvo adresuotas konkrečiam specialistui ar konkrečios srities specialistui, o buvo adresuotas (duomenys neskelbtini), t. y. Institucijai, kuri turi atlikti tyrimus ir pateikti išvadą, kas ir buvo padaryta. Tai suponuoja, kad visi šioje institucijoje dirbantys specialistai turi pakankamai žinių, jog pagal savo kompetenciją galėtų atlikti reikiamus tyrimus ir pateikti išvadas. Be to, specialisto išvadai nėra keliami tie patys reikalavimai kaip ekspertizės aktui, o atskirus tyrimus gali atlikti skirtingi specialių žinių turintys asmenys. Skunde iš esmės neigiama Pažymoje konstatuota aplinkybė, kad stirnų kaklo srityje sužalojimai yra nuo grankulkių (Pažymos 5 punktas), tai pat Pažymos dalyje „Kailių tyrimai“ padaryta išvada, kad kailyje nustatytos šautinės žaizdos, dėl kurių gyvūną ištiko mirtis. Kaip jau minėta, tyrimus atliko ir į pateiktus klausimus atsakymus pateikė specialistas, t. y. asmuo turintis specialių žinių, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. nėra šios srities specialistas, todėl jo analizuojamas ir vertinamas gyvūno (gyvūnų) sužalojimų pobūdis, jo kritimo priežastis, siekiant paneigti Pažymoje konstatuotas aplinkybes, nelaikytinas objektyviu ir vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės.
7.5. Pažymos 3 punkte nurodyta, kad pateiktų gyvūnų kritimo (žūties) priežastis – šautiniai sužalojimai, nustatyta pagal šautines plėštines žaizdas. Pažymos Priedų protokole „Kailių tyrimai“ nurodyta, kad stirnų kailyje (duomenys neskelbtini) (nuotraukos 6-9) esančios žaizdos yra netaisyklingos formos, išplėšytos, suteptos krauju. Nurodyti kriterijai: kraujo išsiliejimas ant kailio, susidaręs dėl paskleisto šaudmens energetinio impulso. Nugarinėje vidurinėje keteros dalyje yra apvali įėjimo žaizda (nuotraukos 5 ir 6), kurios kraštai lygūs. Kaip matyti iš Pažymoje pateiktų duomenų, stirnos patino kritimo priežastis nustatyta, specialistui apžiūrėjus pateiktą stirnos kailį ir įvertinus atitinkamus požymius, būdingus šautiniams sužalojimams, todėl apelianto teiginiai, kad Pažymoje nenurodyta, kuo remiantis pateikta išvada dėl stirnos kritimo priežasties, nepagrįsti. Tuo labiau, apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad Pažymoje pateiktos išvados dėl stirnos Nr. (duomenys neskelbtini) kailyje matomų pažeidimų priskyrimo šautiniams buvo padarytos, remiantis ne būtinomis balistinėmis žiniomis, o tik medžiotojo patirtimi. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiamas Pažymą pateikęs specialistas paaiškino, kad jo, kaip biologo, patirtis, atliekant gyvūnų skrodimus, yra sukaupta nuo (duomenys neskelbtini) m., todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. P. pateikė išvadą dėl gyvūno žūties priežasčių, remdamasis ne tik medžiotojo patirtimi, o turimomis žiniomis ir patirtimi šioje srityje. Jeigu prie šių tyrimų prisidėjo ir kiti Institucijos darbuotojai, tai tik patvirtina specialių žinių pasitelkimą ir jų panaudojimą atliekant tyrimus. Be to, iš prie specialisto išvados pridėtų nuotraukų yra akivaizdžiai matyti, jog stirnai padarytos žaizdos nėra natūralios kilmės, t. y. gyvūnas mirė ne natūralia mirtimi, o buvo sužalotas. Apeliacinės instancijos teismas jokių Pažymos, kaip rašytinio dokumento, turinio ir formos trūkumų, kurie neleistų jos laikyti įrodymu administracinio nusižengimo byloje, nenustatė, todėl ir ANK 587 straipsnio pažeidimai nekonstatuojami.
7.6. Deklaratyvus skundo teiginys, jog D. G., būdamas (duomenys neskelbtini), nesuprato, kad gyvūnas yra sumedžiotas, vertintinas siekimu išvengti administracinės atsakomybės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnai, ištraukę kailį, teigia apie matomas šautines žaizdas. Išdorojęs stirną, D. G. jos mėsą laikė šaldiklyje kaip tinkamą vartojimui. Aplinkybę, kad gyvūnas buvo nušautas, patvirtina Pažyma, kurioje nurodyta, jog pateiktų gyvūnų kritimo (žūties) priežastis – šautiniai sužalojimai, nustatyta pagal šautines-plėštines žaizdas, kad tyrimui pateiktas šerno kailis su šautine-plėštine žaizda keteros srityje, stirnų – kaklo srityje, sužalojimai nuo grankulkių. Pažymoje konstatuota, kad stirnų skerdienos (visi užšaldyti 6 vnt. mėsos gabaliukų) DNR atitinka išimtų kailių stirnos Nr. (duomenys neskelbtini) DNR, tirtieji mėsos gabaliukų mėginiai bei kraujo žymės nuo plastikinio butelio sutampa su stirnos kailiu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi 2024 m. kovo 21 d. Pažyma buvo surašyta specialisto, turinčio specialiųjų žinių ir įgūdžių, jos nepaneigia Pareiškėjo atstovo pateikta specialisto E. V. konsultacinė išvada. Konsultacinėje išvadoje buvo analizuota minėta Pažyma ir padaryta išvada, jog teiginiai, esą nustatyti stirnos patino Nr. (duomenys neskelbtini) kailyje kiauryminiai pažeidimai yra šautiniai, niekaip neargumentuoti ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, tačiau pati ši išvada nebuvo pagrįsta jokiais moksliniais duomenimis ar naujais argumentais. Vien tai, kad prie konsultacinės išvados buvo pridėtas išsamus E. V. mokslinių publikacijų sąrašas, galbūt ir patvirtina jo kompetenciją, tačiau savaime tai niekaip nepaneigia Pažymoje nustatytų duomenų ir padarytų išvadų. Nors D. G. iš esmės ginčija visą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, tačiau pagrįstų argumentų nepateikia. Tuo tarpu vien pareiškėjo nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai.
7.7. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad Institucijos nutarimo išvados dėl ta pačia veika padarytų visiškai skirtingų administracinių nusižengimų yra viena kitai prieštaraujančios, o veikos kvalifikacija pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis yra nelogiška bei neteisinga. Apelianto teigimu, ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dalykas pagal Taisyklių 58.25 papunkčio nuostatas yra nugaišę, susidūrę su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvę gyvūnai, tuo tarpu ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dalykas pagal Taisyklių 58.2.3 papunkčio nuostatas – neteisėtai sumedžiotas kanopinis žvėris. Taisyklių 58.25 papunktyje nustatytas draudimas paimti (duomenys neskelbtini) vienete rastus nugaišusius, susidūrus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis iš radimo vietos, prieš tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir (duomenys neskelbtini) departamentui ir negavus leidimo paimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas ar jo dalys paimami, apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai. Taisyklių 58.2.3 papunktyje nustatytas draudimas asmeniui, turinčiam teisę medžioti, gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Taigi vienu atveju yra įtvirtintas draudimas paimti rastą nugaišusį gyvūną apie tai nepranešus, o kitu atveju įtvirtintas draudimas gabenti ar doroti sumedžiotą gyvūną. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad medžiojamieji gyvūnai skirstomi į stambiąją ir smulkiąją medžiojamąją fauną. Prie stambiosios medžiojamosios faunos priskiriamos ir stirnos. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tiek ANK 290 straipsnio 1 dalyje, tiek ANK 290 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėties dalykas yra medžiojamieji gyvūnai.
7.8. Taigi nagrinėjamu atveju D. G. buvo nubaustas už tai, jog 2024 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) vienete neteisėtai paėmė (vietos koordinatės (duomenys neskelbtini)) rastą stirnos patiną, nepranešęs (duomenys neskelbtini) vieneto teisėtam naudotojui, (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) departamentui prie (duomenys neskelbtini) ministerijos ir negavęs leidimo paimti sumedžiotą stirnos patiną, taip pažeidė Taisyklių 58.25 papunktį ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė nustatyta ANK 290 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nubaustas už tai, jog, paėmęs rastą, neteisėtai, draudžiamu laiku, sumedžiotą stirnos patiną, suprato, kad stirnos patinas sumedžiotas neteisėtai, jam priklausančiu keturračiu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai parsigabeno į namus, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei garaže stirnos patiną išdorojo, taip pažeidė Taisyklių 58.2.3 papunktį ir padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė nustatyta ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje nustatytomis taisyklėmis, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama ne tik tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-511/2019, 2K-171-976/2021, 2K-185-976/2021, 2K-30-788/2023), bet ir tais atvejais, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Taigi ir administracinių nusižengimų sutaptį galima laikyti idealiąja, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromi keli skirtinguose ANK straipsniuose nustatyti pažeidimai, kurie iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, jie padaromi vienas po kito, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Taigi darytina išvada, jog D. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis, kaip idealioji administracinių nusižengimų sutaptis.
8. D. G. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse, įrodyta 2024 m. balandžio 24 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. paaiškinimais, 2024 m. kovo 21 d. pažyma „Dėl mėginių genetinių tyrimų“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) departamento raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 1 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 1 d. apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 22 d. apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 1 d. apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 2 d. apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 15 d. Ak. K. paaiškinimu, 2024 m. vasario 15 d. M. S. tarnybiniu pranešimu, 2024 m. vasario 29 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), byloje esančia filmuota medžiaga ir kitais rašytiniais duomenimis. Jokių esminių proceso pažeidimų apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į D. G. skundo argumentus, nenustatė. Taigi apygardos teismas pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad D. G. nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalyse, įrodo bylos medžiagoje surinkta tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.