- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-663-658/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-01826-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- R. N.
- Ieškovas
- S. I.
- Trečiasis asmuo
- UADB „Ergo Lietuva“
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2415-214/2011 pagal ieškovės S. I. ieškinį atsakovui R. N., trečiajam asmeniui UADB „Ergo Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu (b.l. 1-3) ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti nagrinėjant bylą patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, jog 2010 m. gruodžio 6 d., neblaivus vairuodamas automobilį atsakovas sukėlė eismo įvykį, kurio metu ieškovė patyrė sužalojimus- buvo sumušta ieškovės galva, diagnozuota galvos smegenų trauma, daugybinis kūno sumušimas, sąnario sumušimas, padarytos poodinės kairės blauzdos kraujosruvos. Nors ieškovę buvo būtina stacionarizuoti, ji su tuo nesutiko dėl sudėtingos situacijos darbe. Ieškovė taip pat nurodė įvykio pasekmes- galvos skausmą ir svaigimą- jutusi ilgiau nei mėnesį, tvirtino, jog pasekmės nėra visiškai išnykusios. Kadangi žalą atsakovas padarė būdamas neblaivus, jam tenka pareiga ją atlyginti. Patirtą neturtinę žalą ieškovė nurodė vertinanti 5000 Lt. Ieškovė tvirtino patyrusi didelį fizinį skausmą, dvasinius pergyvenimus, nepatogumus, depresiją, jaučianti baimę dėl traumos pasekmių. Teismo posėdžio metu (b.l. 62-63) ieškovė nurodė pretenzijas reiškianti tik atsakovui, savo reikalavimą mažinanti 160 Lt suma, kurios ji turėjo teisę reikalauti iš trečiojo asmens.
Atsiliepimas
Patikslintu atsiliepimu į ieškinį (b.l. 34-37) atsakovas prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka protingumo kriterijų, dėl žalos atlyginimo ieškovė privalėjo kreiptis į atsakovo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, kuriam tenka pareiga atlyginti ieškovei tiek jos patirtą turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas pripažinus, jog ieškovei padarytas sužalojimas vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ieškovė neturėjo nedarbingumo pažymos, tęsė burnos higienistės darbą. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog sužalojimai būtų kokiu nors būdu įtakoję jos psichinę savijautą, jog ieškovė vis dar jaučia įvykio pasekmes. Kartu atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jis jau patyrė didelius nuostolius, sumokėjo 4000 Lt baudą, regreso tvarka moka draudimui 5325 Lt turtinės žalos atlyginimą. Šias sumas, atsižvelgdamas į gaunamą minimalų atlyginimą, pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, atsakovas įvardijo kaip itin dideles.
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 46-48) trečiasis asmuo UADB „ERGO Lietuva“ nurodė, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas, ir akcentavo, jog ieškovė neįvykdė pareigos apie patirtą žalą pranešti draudikui per tris darbo dienas po įvykio, nepateikė patirtą žalą patvirtinančių dokumentų, draudikui neatlikus administracinių procedūrų kreipėsi į teismą nesilaikydama išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Kadangi, remiantis medicininiais dokumentais, ieškovės gydymas objektyviai galėjo trukti iki 8 dienų, vadovaujantis LR Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktu, atlygintinos neturtinės žalos suma neturi viršyti 160 Lt. Kadangi ieškovės patirti sužalojimai nepriskirtini net prie nesunkių, žala padaryta dėl neatsargumo, nėra duomenų apie tai, jog ieškovė buvo hospitalizuota, jog ji patyrė turtinės žalos, ieškovės sužalojimo pasekmėms esant pašalintoms, jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo vertintinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu (b.l. 66-68) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 363 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė buvo sužalota eismo įvykio, kurio kaltininku pripažintas atsakovas, metu, todėl egzistuoja ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą. Vertindamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atkreipė dėmesį į sudėtingą atsakovo turtinę padėtį bei aplinkybę, jog žalą atsakovas padarė būdamas neblaivus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 71-74) atsakovas prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas nurodo, jog teismo išvada, kad ieškovės patirti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su neteisėtais atsakovo veiksmais, neparemta bylos nagrinėjimo metu atliktu įrodymų tyrimu ir vertinimu, neturtinės žalos dydis nustatytas netaikant maksimalaus kiekio žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismas neįvertino faktų, jog atsakovo veiksmuose nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, jo kaltė pasireiškė neatsargumu, nesiaiškino ieškovės patirtų sužalojimų pobūdžio. Ieškovės patirti sužalojimai nepriskirtini net prie nesunkių, neįtakojo ieškovės profesinės veiklos, gydymo laikotarpis neilgas, ieškovė neįrodė vartojusi vaistus ar kitas medicinines priemones. Nesant jokių liekamųjų reiškinių ar kitokių ilgalaikių įvykio pasekmių, teismas be pagrindo sprendė ieškovę patyrus neturtinę žalą, toks teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-664/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006 formuojamai praktikai. Be to, ir nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka faktinių aplinkybių, parinktas neatsižvelgiant į neteisėtų veiksmų padarinių lengvumą. Atsakovas akcentuoja ir tai, jog ieškovė nevykdė pareigos dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmiausiai kreiptis į atsakovo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, kuriam ir tenka pareiga atlyginti neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 77-80) ieškovė prašo atsakovo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiaga bei medicininiai dokumentai patvirtina ieškovės patirtų sužalojimų faktą. Kadangi sužalojimai patirti eismo įvykio metu, teismas pagrįstai pripažino juos atsiradus dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitai bylai reikšmės turinčias aplinkybes. Reikšminga laikytina ir aplinkybė, jog eismo įvykį atsakovas padarė būdamas neblaivus. Ieškovė akcentavo ir faktą, jog atsakovas po eismo įvykio nesidomėjo ieškovės sveikata ir autoįvykio pasekmėmis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas- ieškinį atmestinas.
Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė normų, reglamentuojančių santykius tarp transporto priemonę valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraudusio draudėjo, draudiko bei eismo įvykio metu nukentėjusio asmens, nesiaiškino eismo įvykio kaltininko deliktinės civilinės atsakomybės ir civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko sutartinės prievolės tarpusavio santykio, neatskleidęs bylos esmės priėmė neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą (CPK 330 str.).
Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde atsakovas akcentavo aplinkybę, jog eismo įvykio metu neturtinę žalą patyręs asmuo reikalavimą dėl šios žalos atlyginimo privalo reikšti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Ieškovės teisme reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su eismo įvykio pasekmėmis. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs, draudikas į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). CK 6.263 straipsnio 2 dalies, CK 6.254 straipsnio bei specialiuoju laikytino Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPDĮ) normų analizė leidžia daryti išvadą, jog deliktinė žalą padariusio asmens atsakomybė yra subsidiari iš draudimo sutarties kylančios civilinę atsakomybė privalomuoju draudimu apdraudusio draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką atžvilgiu, todėl, patirtos žalos dydžiui neviršijant nurodyto TPVCAPDĮ 11 straipsnyje, už žalos atlyginimą atsakingu subjektu laikytinas draudikas, nes civilinė atsakomybė ir apdraudžiama turint tikslą transporto priemonės valdytojo turto sumažėjimo riziką dėl jo civilinės atsakomybės prieš trečiuosius asmenis perkelti draudikui. Jei nukentėjusiam trečiajam asmeniui būtų suteikta pasirinkimo laisvė, kuriam subjektui pareikšti reikalavimą, TPVCAPDĮ reguliavimu užtikrinama transporto priemonės valdytojo interesų apsauga taptų deklaratyvi ir neatitiktų privalomojo draudimo sistemoje dalyvaujančių draudėjų lūkesčių. Šios išvados nepaneigia ir faktas, jog tam tikrais - TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje įvardintais- atvejais, tarp jų ir tuomet, kai kaltininkas žalą padaro būdamas neblaivus, nukentėjusiajam jo patirtą žalą atlyginęs draudikas turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą kaltininkui. Sisteminė eismo įvykio metu galiojusios redakcijos CK 6.1014 straipsnio 3 dalies, Draudimo įstatymo 96 straipsnio, TPVCAPDĮ 16 straipsnio 2 dalies analizė leidžia daryti išvadą, jog kaltininko draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas nepaneigia iš draudimo sutarties kylančios draudiko prievolės atlyginti nukentėjusiajam jo patirtą žalą, t.y., draudiminiu įvykiu transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju be kitų laikytina ir situacija, kai kaltininkas žalą padaro būdamas neblaivus. Šiuo aspektu akcentuotina skirtinga deliktinės kaltininko atsakomybės atlyginti žalą ir sutartinės draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką prigimtis, lemianti regresinį žalą atlyginusio draudiko įgytos teisės pobūdį. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį. Kai toks asmuo įvykdo prievolę už skolininką, pradinė prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir prievolę įvykdžiusį asmenį. Draudiko reikalavimas draudėjui grąžinti nukentėjusiajam išmokėtas draudimo išmokas priklauso ne nuo to, perima jis nukentėjusiojo teises ar ne, o nuo to, ar yra pagrindas taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog sutartiniais draudimo teisiniais santykiais pagrįstas draudimo išmokos sumokėjimas kartu su draudiko teise reikšti atgręžtinį reikalavimą kaltininkui negali būti tapatinamas su iš delikto kylančiu nukentėjusiojo reikalavimu taikyti kaltininko atžvilgiu civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti pareiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, nepagrįstai modifikavo imperatyviomis teisės aktų normomis nustatytą teisinį reglamentavimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, motyvuojamojoje dalyje teismas netiesiogiai sutiko su ieškovės ir trečiojo asmens pozicija, jog trečiojo asmens pareiga atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą turi teisės aktuose įtvirtintą maksimalią ribą- 160 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu aiškinimu. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, eismo įvykio metu maksimali draudiko atlygintinos neturtinės žalos suma sudarė 2500 EUR. Papildomi neturtinės žalos atlyginimo, draudimo išmokos pavidalu dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti LR Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punkte. Taisyklių 12.1 punkte, kuriuo rėmėsi trečiasis asmuo, nurodyta už nedarbingumo dieną mokėtina suma- 20 Lt, tačiau 12.4 punkte nustatyti papildomi kriterijai, kuriais remiantis nustatomas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas nebuvo siejamas išimtinai su jos nedarbingumu. Priešingai, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, eismo įvykio pasekmės nepasireiškė ieškovės nedarbingumu, todėl draudiko mokėtinos išmokos tuo atveju, jeigu ieškovė būtų reiškusi reikalavimus draudikui, dydis nepagrįstai buvo susietas su atskira, bendrame kontekste neįvertinta konkretaus teisės akto nuostata. Pripažinus, jog draudiko prievolės atlyginti ieškovės patirtą neturtinę žalą riba nepagrįstai pasirinktas ne TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas dydis, viršijantis ieškiniu pareikštą reikalavimą, bet Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 punkte nustatytas dydis, t.y. nesant pagrindo konstatuoti egzistuojant subsidiarią atsakovo prievolę, darytina išvada, jog ieškinį ieškovė pareiškė netinkamam atsakovui, todėl teismas, ieškovei teismo posėdžio metu aiškiai išreiškus savo poziciją, jog ji nereiškia savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų trečiojo asmens atžvilgiu, tiesiogiai kaltininkui pareikštą ieškinį privalėjo atmesti kaip neturintį teisinio pagrindo.
Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pakankamas pagrindas apeliaciniam skundui patenkinti, ginčijamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, naujam sprendimui priimti, ieškovės ieškiniui atmesti.
Pripažinęs, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, apeliacinės instancijos teismas nevertina ginčijamo sprendimo motyvų, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su ieškovės patirtos neturtinės žalos fakto konstatavimu ir atlygintino jos dydžio nustatymu, kadangi toks vertinimas negali turėti jokios įtakos galutinės teismo išvados pagrįstumui ir teisėtumui.
Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovės atsakovui priteistinas atsakovo paduodant apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas- 70 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą- ieškovės S. I. ieškinį atsakovui R. N., trečiajam asmeniui UADB „Ergo Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70 Lt (septyniasdešimt litų) atsakovo išlaidoms, patirtoms sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą, atlyginti.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.