Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 9 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas iš dalies atlikta bausmė paskirta Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu nuo 2014-04-24 iki 2014-09-01 imtinai, o taip pat sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-11-15 iki 2013-11-16 (viena diena).

Nukentėjusiajam V. G. iš A. B. priteista 500 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 6 d., apie 22.05 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais – tyčia buteliu trenkdamas automobilyje „Audi A4“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), sėdinčiam V. G. į galvą, jį sužalojo, padarydamas nukentėjusiajam V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tyčia mesdamas alaus skardinę į nuvažiuojantį automobilį „Audi A4“, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) ir įskėlė minėto automobilio 200 litų vertės galinį stiklą bei įlenkė 300 litų vertės bagažinės dangtį, sugadino svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. G. bendrą 500 litų turtinę žalą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo A. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, tik nesutinka su paskirta bausme, prašo taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

A. B. teistas tris kartus (b. l. 101-105; 130-131). Naują nusikalstamą veiką padarė Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi A. B. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nes piktybiškai nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų (b. l. 128). Tokiu savo elgesiu, toliau darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, A. B. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti nusikalstamas veikas. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai už naują nusikalstamą veiką jam paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo A. B. klausimą, įvertino tai, kad dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau nurodė, jog nebuvo pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes A. B. su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko tik iš dalies. BK 64¹ str. nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neneigė savo kaltės, visiškai pripažino padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi. Tai, kad nuteistasis sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu tik iš dalies, negalima laikyti, jog jis neigė savo kaltę. Be to pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį toje dalyje, kurią pripažino nuteistasis A. B..

BPK 273 str. 1 d. numatyta, jog jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokole A. B. nurodė, jog sutinka, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas BPK 273 str. numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (b. l. 147). Prokuroras kaltinamajame akte nurodė, jog yra galimybė teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu A. B. savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus (b. l. 166). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis ir liudytojai nebuvo apklausti, buvo paskelbti įrodymai tik juos išvardinant, todėl akivaizdu, jog byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Įvertinus tai, darytina išvada, jog nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, jog nebuvo pagrindo atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir A. B. taikyti BK 64¹ str., sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu.

Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir A. B. neteisingai paskyrė bausmę, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, t. y. taikytinas BK 64¹ str. ir A. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. A. B. pagal BK 284 str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, iš naujo sprendžiamas šios bausmės bendrinimas su Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirta ir šiuo nuosprendžiu, pritaikius BK 64¹ str., sumažinta iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės atėmimo bausme bendrinama tokia pat tvarka ir tokiomis pat proporcijomis, kaip ir buvo bendrinama skundžiamu nuosprendžiu, nustatant galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliantas ginčija nukentėjusiojo naudai priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį, nurodydamas vienintelį argumentą, jog priteista suma yra labai didelė, o A. B. šiuo metu nedirba, neturi turto. Nukentėjusysis V. G. pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš A. B. 20 000 Lt neturtinei žalai ir 500 Lt turtinei žalai atlyginti (b. l. 27-28). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad A. B. metė alaus skardinę į V. G. priklausantį automobilį ir įskėlė automobilio galinį stiklą, kurio vertė yra 200 Lt bei įlenkė 300 Lt vertės bagažinės dangtį. Kaip matyti, civilinis ieškovas prašė priteisti patirtą žalą, kuri atsirado dėl automobilio sugadinimo. Šie sugadinimai užfiksuoti automobilio apžiūros protokole (b. l. 38-44). Nuteistasis A. B. su pareikštu ieškiniu dėl 500 Lt turtinės žalos atlyginimo sutiko (b. l. 166). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš A. B. priteisė V. G. naudai 500 Lt turtinę žalą.

CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

A. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą. A. B. tyčia buteliu trenkdamas automobilyje sėdinčiam nukentėjusiajam V. G. į galvą, jį sužalojo, padarydamas nukentėjusiajam V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kadangi buvo padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, jam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, nukentėjusysis išsigando, buvo pažemintas, pasijuto nesaugus, dėl to jis neabejotinai patyrė neturtinės žalos, o pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. V. G. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sutrikdymo. Nustatyta, kad V. G. neturtinė žala padaryta tyčiniais A. B. veiksmais, todėl ši žala turi būti atlyginta. Nors nuteistasis mano, kad dėl esamos turtinės padėties (nedirba, negauna jokių pajamų, neturi nekilnojamojo turto) jis negalės įvykdyti jam paskirtos piniginės prievolės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. A. B. yra jaunas, sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, todėl neabejotinai turės galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą. Be to, tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali turėti esminės įtakos neturtinės žalos dydžiui, šis kriterijus nėra lygiavertis kilusiems padariniams, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusiųjų asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, vadovavosi CK 6.250 str., 6.251 str. normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimą išsamiai bei tinkamai motyvavo. Teismas atsižvelgė į visus reikšmingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias šios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiojo V. G. naudai priteistas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose. Todėl mažinti nukentėjusiajam šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, bei dėl to keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį pakeisti:

A. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.