Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens – akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ – atstovui G. T.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, Jonavos rajono savivaldybės administracija, J. S., S. B., V. K., S. R., J. J., A. M., R. J. Š., J. V., E. M., D. K., Ž. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ (toliau – atsakovė) 639,26 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 22 Eur žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir R. J. Š. (toliau – draudėja) 2021 m. rugsėjo 24 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė buvo apdraudusi draudėjos butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 26 d. užsikimšus bendro naudojimo kanalizacijos stovui, prasiskverbusios nuotekos apgadino draudėjos butą. Draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusių nuotekų atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 639,26 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo sumos išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

Atsakovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, t. y. draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir kanalizacijos stovo, priežiūrą.

Žalos administravimo metu nustatyta, kad apdrausto buto apliejimas įvyko užsikimšus bendrojo naudojimo kanalizacijos stovui.

2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ tokie darbai, kaip namo nuotekų šalinimo sistemos priežiūra – vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą, jei nereikia sistemos ardymo darbų, vamzdyno dalių profilaktinį valymą, yra priskirti gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams ir jiems atlikti atskiras namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nereikalingas.

Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (kanalizacijos stovo) užsikimšimo, atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per du mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, nes būtent atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorius, privalo užtikrinti kanalizacijos vamzdynų ir kitų nuotekų šalinimo įrenginių funkcionalumą. Atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo kanalizacijos stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininko ir namo administratoriaus, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Ieškovė 2024 m. sausio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (e. bylos t. 1., b. l. 53–55), kuriuose nurodė, kad atsakovė atsiliepime nurodo, kad po pranešimo apie užlietą butą gavimo atliko bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo valymą. Teigia, kad užsikimšimas įvyko dėl netinkamo buitinių nuotekų sistemos naudojimo. Atsakovė, būdama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, turėjo pareigą rūpintis tinkama jo priežiūra, užtikrinti turto saugumą jo prižiūrimame daugiabutyje. Atsakovė nurodo, kad apliejimas įvyko dėl daugiabučio namo gyventojų netinkamo naudojimosi kanalizacijos vamzdynu įmetant daiktus ir pan., tačiau nenurodė nei konkretaus buto savininko, nei kito asmens, neva kalto dėl kanalizacijos vamzdyno užsikišimo, nenurodė, koks daiktas po įvykio vamzdyne buvo rastas ir išimtas, nepateikė jokių jo kaltę paneigiančių ir jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad stovo užsikimšimas negalėjo būti nulemtas ilgalaikio naudojimo metu dėl neatliekamo profilaktinio valymo apsinešusių vamzdžio sienelių ir susiaurėjusio jo diametro. Tokiu atveju stovo užsikimšimą galėjo nulemti ir toks į nuotekų sistemą patekęs objektas, kuris tinkamos priežiūros atveju tokių pasekmių nebūtų sukūręs. Ir, priešingai, jeigu, kaip teigia atsakovė, objektas būtų buvęs toks, kad vien jo pakako sistemai užkimšti, nėra aišku, kaip, šio objekto neištraukus, sistema galėjo būti atkimšta. Atsakovė byloje nėra pateikęs jokių duomenų, kada paskutinį kartą prieš įvykį buvo atliktas kanalizacijos tinklo hidrodinaminis plovimas.

Ieškovės atstovė D. S. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, kad dėl 2022 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) name užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos stovo buvo apgadintas apdraustas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties pagrindu ieškovė išmokėjo 639,26 Eur padarytai žalai atlyginti. Ieškinį reiškia atsakovei, kaip daugiabučio namo administratorei, kuri netinkamai vykdė namo priežiūrą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra paskirta daugiabučio namo administratore ir apdraustas butas buvo apgadintas užsikišus bendro naudojimo kanalizacijos stovui. Po įvykusios avarijos, administratorius nuotekų avariją likvidavo, pravalė kanalizacijos stovą. Atsakovė teigia, kad tas stovas užsikimšo, kad daugiabučio namo gyventojai netinkamai juo naudojasi. Byloje nepateikta įrodymų, kad kanalizacijos stovas užsikimšo dėl gyventojų nepritaikytų daiktų įmetimo į stovą. Statybos techninis reglamentas numato atsakovei pareigą profilaktiškai rūpintis bendro naudojimo objektais. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad profilaktiškai prižiūrėjo bendro naudojimo kanalizacijos stovą. Atsakovė nurodo, kad stovas 2017 m. buvo pakeistas per visus aukštus ir dėl to juo nereikia rūpintis. Atsakovė neginčija, kad nesirūpino profilaktine priežiūra, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė bendro naudojimo kanalizacijos stovą tik įvykus avarijai, juo atkimšdavo, pravalydavo ir vėl laukdavo naujos avarijos. Atsakovės netinkamai prižiūrėjo bendro naudojimo kanalizacijos stovo dėl ko kilo žala, todėl ji turi atlyginti žalą. Jei būtų bendro kanalizacijos stovas prižiūrimas, nebūtų užsikimšęs dėl apsinešusių sienelių, nes nenurodo, kokį daiktą, kuri daiktą rado pravalant kanalizaciją.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir nurodė, kad 2022 m. kovo 26 d. atsakovės avarinė tarnyba gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kyla kanalizacija, užlietas butas. Į įvykio vietą nuvykęs atsakovės darbuotojas nustatė, kad užliejimas įvyko dėl užsikimšusio kanalizacijos stovo ir nedelsiant ėmėsi visų būtinų priemonių ir likvidavo avarijos priežastį – atliko bendro naudojimo kanalizacijos stovo pravalymą. 2023 m. kovo 14 d. atsakovė gavo ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. 2023 m.kovo 27 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad atsakovė įvykio dienai su akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ buvo sudarę Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią buvo administruojama žala Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 20 d. atsakovė gavo raštą iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, kuriame nurodyta, kad išnagrinėjus 2022 m. kovo 26 d. įvykio aplinkybes, nenustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar netinkamai įvykdė įsipareigojimus, todėl civilinė atsakomybė nekyla.

Vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 13B - 2104, atsakovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) administratoriumi. Atsakovė yra profesionalus techninis prižiūrėtojas, šioje srityje turintis specialių žinių ir savo funkcijas atliekantis tinkamai ir laiku.

Vykdydama administratoriaus pareigas, atsakovė atlieka nuolatinius stebėjimus pagal nustatytą tvarką kas 2-3 mėnesius. Kasmetiniai stebėjimai atliekami du kartus per metus. Atliekant nuolatinius pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjimus ir kasmetines apžiūras nėra nustatyta buitinių nuotekų magistralinio ar stovų vamzdynų defektų. Buitinių nuotekų magistralė tvarkinga, stovai tvarkingi. Ataskaitinių susirinkimų metu nebuvo siūloma buitinių nuotekų magistralinio ar stovų vamzdyno keitimas, nes tam nėra poreikio.

Senų kanalizacijos magistralinių vamzdynų praplovimai atliekami kas tris metus. Šio daugiabučio namo buitinių nuotekų magistralinis vamzdynas 2017 m. kovo 31 d. yra pakeistas nauju. Vamzdynas nesikemša, funkcionuoja tinkamai. Bendro naudojimo buitinių nuotekų stovai nėra profilaktiškai plaunami ar valomi, nes jie yra vertikalūs ir juose neužsilaiko nuotekos. Stovų valymas atliekamas užsikimšus stovui dėl netinkamo naudojimo. Šiuo atveju žala atsirado ne dėl atsakovės kaltės, o dėl kitų veiksnių, nepriklausančių nuo atsakovės, t. y. nuotekų sistema naudojantis ne pagal paskirtį. Tarp atsakovės veiksmų, įgyvendinant jos kaip namo administratoriaus funkcijas, ir 2022 m. kovo 26 d. įvykusios avarijos, kurios metu buvo aplietas butas ir turtui padaryta žala, priežastinio ryšio nėra.

2017 m. kovo 31 d. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų magistralinis vamzdynas yra pakeistas nauju.

2018 m. kovo 7 d. daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtame name 2017 m. buvo atlikti buitinių nuotekų magistralės keitimo pastate ir išorėje darbai. Esant netvarkingam kanalizacijos vamzdynui, užsikimšimai kartotųsi. Tačiau nei prieš įvykį ties butu, esančiu (duomenys neskelbtini), esančio stovo (iki 9 aukšto), nei po įvykio užsikimšimų nėra fiksuota. Pridedamas darbų paskyrų – užduočių sąrašas, kuriame matyti, jog buvo fiksuotas vienintelis, byloje nagrinėjamas atvejis, susijęs su kanalizacijos stovo užsikimšimu.

Atsakovės atstovė A. D. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, nėra atsakingas už įvykį, kai buvo užlietas butas. Atsakovė gavo pranešimą, kad kyla kanalizacija, butas, esantis (duomenys neskelbtini), užsiliejęs. Darbuotojai nuvykę pravalė kanalizaciją ir taip gedimas buvo pašalintas. Atsakovė, kaip namo administratorius, yra atlikusi nuolatinius stebėjimus, kurie fiksuojami techninės priežiūros žurnale. Šiame name keistas magistralinis vamzdynas, kuris eina po (duomenys neskelbtini) butu ir tai patvirtina jų pateikta ataskaita. 2017 m. buvo keista magistralė pastate, t. y. po abejomis laiptinėmis nuo rūsio iki pirmo aukšto ir keista magistralė pastato išorėje, t. y. nuo pastato rūsio iki bendrų šulinių. Kanalizacijos stovai name keisti nebuvo. Name nei prieš magistralinių vamzdynų keitimą, nei po keitimo kažkokių užsikimšimų nebuvo fiksuota. Jei vamzdžių sienelės užsikišusios, tai vieną kartą pravalius, jos vis tiek užsikištų. Buto užpylimo metu, darbuotojai pravalė kanalizaciją, išleisdami ją į magistralę. Būna atvejų, kai namo gyventojai nori išsiaiškinti, kas ir kuo užkišo kanalizaciją, tada ją gali nuleisti į rūsį ir išsiaiškinti, bet kadangi tai buvo vienintelis užsikimšimas, tai saugodami gyventojų lėšas, kanalizacija buvo nuleista į magistralę. Name kanalizacija užsikimšo dėl netinkamo eksploatavimo, nes realiai užsinešus vamzdžių sienelėms nebūtų taip stipriai aplietas butas. Jei gyventojai į kanalizaciją meta netinkamus daiktus, atsakovė už tai atsakyti negali. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sienelių užsinešimo įvyko užsikimšimas.

Tretysis asmuo Jonavos rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei. 2020 m. lapkričio 10 d. Socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas Ž. P..

Vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 13B-2104 - UAB „Jonavos paslaugos“ yra paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi.

Nei ieškinyje ieškovė, nei atsiliepime į ieškinį atsakovė nepateikė įrodymų, kad buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas ar valdytojas (Ž. P.) netinkamai naudoto, valdė turtą ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Trečiojo asmens akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko atsakovės poziciją, nes pati situacija atsirado ne dėl atsakovės kaltės. Kažkuris iš gyventojų įmetė kažką į kanalizaciją ir padarė kamštį. Tai nenusiję su profilaktika ir dezinfekcija. Kanalizacija galėjo būti apžiūrėta, o įmetus daiktą, vėl galima užkimšti stovą. Kanalizacijos stovas nebuvo keista ir remontuotas ir jis nemato atsakovės kaltės, o dėl to kalti namo gyventojai.

Tretysis asmuo S. B. 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje su ieškiniu nesutinka ir paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kanalizacijos stovas bute nekeistas. Po to kai rūsyje pakeitė vamzdynus lauke ir rūsyje, kanalizacija name susitvarkė.

Tretysis asmuo J. S. 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis gyvena aštuntame aukšte, jis neturėjo jokių problemų dėl kanalizacijos,

Tretysis asmuo V. K. 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jis apie avariją name nežinojo, kanalizacijos stovai keisti nebuvo ir niekas jų neapžiūrėjo, niekas jų nedezinfekavo. Name buvo problema dėl magistralinių vamzdynų, todėl jie buvo keisti ir problemų neliko.

Liudytojai A. D. ir M. J. teismo posėdyje paaiškino, kad jie 2022 m. kovo 26 d. UAB „Jonavos paslaugos“ nedirbo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (e. bylos t. 1, b. l. 7) nustatoma, kad laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2023 m. spalio 18 d. ieškovė apdraudė R. J. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pranešimu ir turto apžiūros aktu (e. bylos t. 1., b. l. 5, 6) nustatoma, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), tualeto, vonios, virtuvės ir koridoriaus patalpos buvo aplietos fekalijomis ir trijose patalpose išbrinkęs grindų linoleumas, o vienose patalpose išbrinkęs laminatas.

Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir vadovaudamasi 2023 m. vasario 28 d. nuostolio apskaičiavimu (e. bylos t. 1, b. l. 31) išmokėjo draudėjai 639,26 Eur draudimo išmoką (e. bylos t. 1, b. l. 4).

Atsakovė, vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 13B-2104, paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi, todėl draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir išorines konstrukcijas, priežiūrą. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išmokėtos sumos priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, nagrinėjamu atveju iš atsakovės, kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratoriaus, netinkamai vykdžiusios administratoriaus pareigas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė, būtina nagrinėjamoje byloje nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad bendrojo kanalizacijos stovo užsikimšimas įvyko dėl to, kad gyventojai netinkami naudojosi tuo stovu, o ji tinkamai atliko savo, kaip administratoriaus pareigas, ir pateikia:

1. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. atliktų darbų ir medžiagų lentelę (e. bylos t. 1, b. l. 68-70), kuria nustatoma, kad 2017 m. vasario 17 d. buvo atliktas kanalizacijos magistralės keitimas, 2017 m. kovo 31 d. buvo atliktas buitinių nuotekų magistralės keitimas, 2017 m. balandžio 14 d. kanalizacijos pravalymas, praplovimas, stovo keitimas bute Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 20 d. lauko magistralinių tinklų užsikimšimas 1-2 rūsyje, rūsio išplovimas po pilnų šulinių 2 laiptinėje, vamzdyno apžiūra.

2. Darbų paskyrų užduočių sąrašu, defektiniu aktu Nr. 71501, atliktų darbų aktu Nr. 71501, (e. bylos t. 1, b. l. 79, 80, 83) nustatoma, kad 2022 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute pirmame aukšte kyla į vonią, klozetą kanalizacija, 2022 m. kovo 26 d. atliktas darbas – kanalizacijos stovo pravalymas.

3. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaita (e. bylos t. 1, b. l. 81) nustatoma, kad (duomenys neskelbtini) namo nenumatyti bendrojo naudojimo objektų remonto darbai 2017 m. buvo buitinių nuotekų magistralės keitimas pastate, faktinė kaina 3 066,66 Eur ir buitinių nuotekų magistralės keitimas pastato išorėje faktinė kaina 1 442,30 Eur.

4. Santechnikos remonto darbų žurnalu, kuris pradėtas 2022 m. sausio 27 d. ir baigtas 2022 m. liepos 1 d. (e. bylos t. 1, b. l. 84, 85) nustatoma, kad 2022 m. kovo 26 d. 5.45 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte kyla į klozetą kanalizacija ir išvalytas kanalizacijos stovas.

5. Atliktų darbų patikslinimo aktu (e. bylos t. 1, b. l. 86) nustatoma, kad komisija patvirtina, kad 2017 m. kovo 31 d. buvo keistas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) magistralinis vamzdynas ties butu Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalu (2023 m. lapkričio 30 d. registracijos Nr. DOK-144485) nustatoma, kad nuo 2021 m. gruodžio 16 d. iki 2023 m. liepos 17 d. yra užfiksuoti tikrinimai 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. kovo 18 d., 2022 m. liepos 10 d. ir nurodyta, kad antros laiptinės rūsyje išsiliejusios nuotekos, užsikišę miesto magistraliniai tinklai, perduota UAB „Jonavos vandenys“; 2022 m. rugsėjo 3 d., 2022 m. gruodžio 22 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. liepos 17 d., tačiau dėl nuotekų užfiksuotas tik vienintelis atvejis. Šio žurnalo trečiame skyriuje Kasmetinės apžiūros yra nurodytos datos kasmetinių apžiūrų datos ir pastebėti defektai, kasmetinės apžiūros atliktos 2019 m. spalio 8 d., 2020 m. spalio 19 d., 2020 m. spalio 22 d., 2021 m. spalio 18 d., 2022 m. spalio 7 d., 2023 m. birželio 8 d. Tik 2020 m. spalio 22 d. yra nurodyta kad kanalizacijos ir vandentiekio stovai seni korozija, vėliau jokie kanalizacijos defektai nepastebėti.

Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2023 m. balandžio 20 d. atsakymu (2023 m. lapkričio 30 d. registracijos Nr. DOK-144485) nustatoma, kad nenustatė atsakovės veiksmuose (veikimo ar neveikimas) dėl kurių kiltų civilinė atsakomybė, žalos administravimas nutraukiamas ir draudimo išmoka nemokama. Draudimo bendrovės, t. y. ieškovės, pretenzija yra laikytina atmestina, nes pagal gautą informaciją ir dokumentus nebuvo nustatyta, kad žala atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų veiksmų (neveikimo).

Raštu, pateiktu akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (2023 m. lapkričio 30 d. registracijos Nr. DOK-144485) nustatoma, kad atsakovė informavo, kad 2022 m. kovo 26 d. į avarinę tarnybą dėl kylančios kanalizacijos kreipėsi gyventojas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną atsakovės darbuotojai atliko bendro naudojimo kanalizacijos stovo valymą, avarinės situacijos aktas nebuvo surašytas. Bendro naudojimo kanalizacijos stovo užsikimšimo priežastis nenustatyta, nebuvo atliktas joks remontas bendro naudojimo kanalizacijos stovo, kuris yra tvarkingas. Užsikimšimas įvyko dėl netinkamo buitinių nuotekų sistemos naudojimo. Į kanalizacijos sistemą pilami riebalai, kavos tirščiai ir kitos atliekos.

Byloje nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 26 d. buvo užlietas fekalijomis ir jam padaryta žala, taip pat nėra ginčo, kad atsakovė yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi.

Šalys skirtingai nurodo buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo priežastis. Atsakovė nurodo, kad butas buvo užpiltas dėl to, kad bendras kanalizacijos stovas užsikimšo dėl to, kad gyventojai juo netinkami naudojosi, o ieškovė nurodo, kad bendras kanalizacijos stovas užsikimšo dėl to, kad atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo kanalizacijos stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą ir atsakovė yra kalta dėl atsiradusių pasekmių. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, būdama daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti kanalizacijos užsikimšimo ir žalos, nes nesilaikė 2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ numatytos pareigos atlikti namo nuotekų šalinimo sistemos priežiūrą – vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimą, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą, jei nereikia sistemos ardymo darbų, vamzdyno dalių profilaktinį valymą, yra priskirti gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams ir jiems atlikti atskiras namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas nereikalingas, todėl turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką ir atlyginti padarytą žalą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

2016 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 97¹ punkto redakcija galiojusi buto apliejimo metu, numatė, kad sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimui bendrojo naudojimo patalpos, vėdinimo kanalai ir vamzdynai, šiukšlių šalintuvai valomi ir dezinfekuojami pagal faktinį poreikį, tačiau ne rečiau kaip: vėdinimo kanalai ir vamzdynai – kartą per trejus metus, naudojami šiukšlių šalintuvai – du kartus per metus, jeigu jų naudojimo norminiuose dokumentuose nenustatyta kitaip.

Byloje atsakovė pateikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalą, kur nurodytos apžiūros datos, apžiūros vadovai ir vykdytojai, pastebėti defektai, rekomenduojami darbai defektams pašalinti, atlikti darbai ir jų vykdymo data. Duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi bendrojo naudojimo kanalizacijos stovų valymą ir dezinfekavimą per trejus metus nėra, šios aplinkybės neginčijo ir atsakovė teismo posėdyje.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad po buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo, atsakovė bendrojo naudojimo kanalizacijos stovų ar kitų nuotekų vamzdynų neremontavo, o tik atliko pravalymą; byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki 2022 m. kovo 26 d. įvykio būtų gavusi pranešimų apie bendrojo naudojimo kanalizacijos stovų netinkamą būklę ginčo vietoje, jog būtų galima daryti išvadą, kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio tokios nurodytos avarijos atsiradimui, tokių pranešimų negauta ir po 2022 m. kovo 26 d. įvykio.

Ieškovės teiginys, kad dėl vamzdynų nevalymo ir nedezinfekavimo kas trejus metus pagal Reglamento reikalavimus buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra deklaratyvus ir formalus, nepagrįstas jokiai įrodymais apie bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžių būklę tame name, šių vamzdžių pralaidumą ar sienelių užsinešimą.

Atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymai, atsakovės paaiškinimais, trečiųjų asmenų, dalyvavusių 2024 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje, paaiškinimais nustatoma, kad šiame name kanalizacijos problemas išsprendė 2017 m. nuotekų magistralės po namu pakeitimas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad kaip administratorius vykdė techninę priežiūrą, po 2022 m. kovo 26 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo, atsakovė neatliko jokių bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo remontavo darbų, po 2022 m. kovo 26 d. pakartotinių užpylimų fiksuota nebuvo, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog dėl vamzdynų nevalymo ir nedezinfekavimo kas trejus metus buvo šis butas užpiltas, t. y. kad tai susiję su atsakovės neveikimu.

Atsakovė nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl to, kad gyventojai netinkamai naudojosi kanalizacija ir ją užkišo, tačiau negali nurodyti, nei kokio buto gyventojai tai padarė, nei kokiu daiktu buvo užkišta kanalizacija, nes valant kanalizaciją, ji buvo nuleista į magistralinius vamzdynus.

Iš ieškovės pateiktų įrodymų šioje byloje negalima padaryti išvadą, kad ieškovė, kaip draudikė, visapusiškai ištyrė 2022 m. kovo 26 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo aplinkybes. Ieškovės pateiktais įrodymais negalima padaryti išvados, kad ieškovė pilnai ir objektyviai apžiūrėjo įvykio vietą ir atsakingai rinko duomenis apie vietą, iš kurios kildinamas žalos atsiradimas, nustatė ar dėjo protingas pastangas nustatyti tikrąją įvykio ir kilusios žalos priežastį, ieškovė prie ieškinio pateikia tik užlieto buto nuotraukas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neįrodytos įvykio aplinkybės, būtinos draudžiamojo įvykio atsiradimo priežasčiai nustatyti. Iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo 2022 m. kovo 26 d. tikrosios priežasties.

Byloje nepateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius, kad ginčo įvykio (užliejimo) priežastimi buvo ir galėjo būti atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, jai tenkančių pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas.

Nenustačius ir neįrodžius žalos atsiradimo priežasties, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų netinkamai administruojant daugiabutį pastatą, nenustačius šios atsakovės veiksmų ar neveikimo priežastinio ryšio su ginčų įvykiais, nėra pagrindo teigti jog yra nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos valstybės patirtos 182,39 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 93, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

n u sprendžia:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 182,39 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų 39 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktoje banko įstaigoje, įmokos kodas 5662).

Sprendimą trečiajam asmeniui E. M. įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje (http://www.teismai.lt/) iš teismų informacinės sistemos LITEKO pranešimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.