- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- 2YT-2656-559/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02062-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Kategorijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės) D. S. skundą dėl antstolio N. A. veiksmų; suinteresuotas asmuo (išieškotojas) BnP Finance,AB.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Jonavos rajono apylinkės teisme priimtas pareiškėjos (skolininkės) D. S. skundas dėl antstolio N. A. veiksmų, kuriame pareiškėja prašo panaikinti antstolio N. A. 2017-06-29 patvarkymą Nr. D/S-19549 ir panaikinti pareiškėjos atžvilgiu taikytus Lietuvoje esančio turto ir Lietuvoje esančių banko sąskaitų areštus. Skunde pareiškėja nurodė, kad ji antstoliui N. A. pateikė pranešimą apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, kuriuo prašė antstolio panaikinti jos atžvilgiu taikytus Lietuvoje esančio turto ir Lietuvoje esančių banko sąskaitų areštus. Antstolis N. A. 2017-06-29 patvarkymu Nr. D/S-19549 nurodė, kad prie pareiškėjos 2017-06-15 prašymo pridėtas nepatvirtintas, ne valstybine kalba surašytas dokumentas be patvirtinto jo vertimo, kuris neatitinka rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų, todėl savaime negali pagrįsti pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, tuo labiau, kad atitinkamame dokumente nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos prašyme minimas sprendimas yra priimtas Lietuvos Respublikos pilietės D. S., kurios asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pareiškėja nesutinka su antstolio 20P-06-29 patvarkymu Nr. D/S-19549, mano, kad jis yra naikintinas. Mano, kad antstolis nesilaikė jam keliamos pareigos būti aktyviam vykdymo procese, visiškai be pagrindo atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, dėl ko 2017-06-29 patvarkymas naikintinas. Pareiškėja antstolį informavo, kad jai Didžiojoje Britanijoje buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, ką patvirtina antstolio žinioje esantis bankroto orderis su UAB „Bankroto Valdymas“ patvirtintu vertimu į lietuvių kalbą. Pareiškėja antstoliui nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2012 kasacinis teismas išaiškino, kad pagal Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau– Reglamentas Nr. 1346/2000) dėl bankroto bylų kitose ES valstybėse narėse priimti teismų sprendimai dėl bankroto bylų iškėlimo Lietuvoje pripažįstami nedelsiant ir automatiškai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 6 punktą vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje galima išsikelti tiesiog pateikiant paraišką dėl bankroto bylos iškėlimo internetu. Nereikia eiti į teismo posėdžius ar vykti pas bankroto administratorių. Visas bankroto iškėlimo procesas ir pats bankroto procesas vyksta elektroninėje erdvėje, dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, paprastu paštu bei informacija surenkama telefonu. Taigi, būtent tokį dokumentą (bankroto orderį), kokį pareiškėja gavo jai iškėlus bankroto bylą, pareiškėja pateikė antstoliui. Kitokios formos sprendimo nėra, viskas vyksta elektroninėje erdvėje ir iškėlus bankroto bylą asmeniui pateikiamas tik tokios formos orderis. Šiuo atveju antstolis, gavęs pareiškėjos prašymą, privalėjo būti aktyvus ir pasidomėti fizinio asmens bankroto bylos procesu Didžiojoje Britanijoje, įsitikinti, kokia forma yra patvirtinamas asmens bankrotas minėtoje šalyje, tačiau ne formaliai atsisakyti nagrinėti prašymą. Pareiškėja mano, kad antstolis veikė neteisėtai atsisakydamas nagrinėti jos prašymą prieš tai nepasidomėjęs fizinio asmens bankroto Didžiojoje Britanijoje procesinių dokumentų forma, dėl ko skundžiamas patvarkymas yra naikintinas, o pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Antstolis N. A. 2017 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu Nr. V/DOK-27932 pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0165/16/00852, Nr. 0165/16/01196 ir Nr. 0165/16/01471 persiuntė teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad 2017-06-27 buvo gautas skolininko pranešimas apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. 2017-06-29 raštu Nr. D/S-19549 antstolis informavo skolininką, kad vykdymo procese iškilę klausimai, kai skolininkui fiziniam asmeniui yra iškelta bankroto byla, sprendžiami po to, kai antstoliui pateikiami šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (CPK 625 straipsnio 2 dalis), o prie antstoliui 2017-06-27 pateikto prašymo (pranešimo) buvo pridėtas nepatvirtintas, ne valstybine kalba surašytas dokumentas be patvirtinto jo vertimo, kuris neatitinka rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų, todėl savaime negalėjo pagrįsti skolininko prašyme (pranešime) nurodytų aplinkybių, tuo labiau, kad atitinkamame dokumente nėra jokių duomenų, kad skolininko prašyme minimas sprendimas yra priimtas Lietuvos Respublikos pilietės D. S., kurios asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. CPK nenumato, jog vykdymo procese kylančius klausimus dėl vykdomosios bylos ar varžytynių sustabdymo antstolis gali išspręsti tik priimdamas patvarkymą. Kadangi Antstolių įstatymo 27 straipsnis suteikia antstoliui teisę į kai kuriuos klausimus atsakyti raštu, antstolis į pareiškėjos prašymą pagrįstai pateikė raštišką atsakymą, nepažeisdamas nei dokumento formos, nei termino, nurodęs, kad vykdymo procese iškilę klausimai, kai skolininkui fiziniam asmeniui yra iškelta bankroto byla, sprendžiami po to. kai antstoliui pateikiami šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (CPK 625 straipsnio 2 dalis). Antstolio atsisakymas atlikti prašomą procesinį veiksmą, neriboja pareiškėjo teisų apskųsti antstolio atsisakymą atlikti procesinius veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, nepriklausomai nuo to, kad antstolis surašė ne patvarkymą, o tik atsakymą į skolininko prašymą. Vien todėl, kad buvo surašytas atsakymas į prašymą, o ne patvarkymas, pareiškėjos teisių nepažeidė. Priešingai, nei teigia skolininkas, iki antstolio 2017-06-29 rašto Nr. D/S-19549 surašymo, antstoliui nebuvo pateikti jokie teisės aktuose nustatytos formos rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų skolininko prašyme nurodytas aplinkybes apie jam iškeltą bankroto bylą, kas ir buvo nurodyta antstolio 2017-06-29 rašte Nr. D/S-19549. Be to, priešingai, nei teigia skolininkas, antstolis nagrinėjamu atveju buvo aktyvus ir 2017-07-24 patvarkymu V/DOK-27458 pareikalavo, kad tuo atveju, jeigu skolininko, t. y. būtent Lietuvos Respublikos pilietės D. S., kurios asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) atžvilgiu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra pradėta bankroto procedūra, skolininkas nedelsiant pateiktų antstoliui šias aplinkybes patvirtinančius CPK 114 straipsnyje nustatytos formos rašytinius įrodymus, o jeigu koks nors rašytinis įrodymas bus surašytas ne valstybine kalba, kartu pateiktų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą. Be to, šiuo patvarkymu buvo pareikalauta, kad, skolininko bankroto bylos atveju, skolininkas pateiktų įrodymus jeigu įrodymas bus surašytas ne valstybine kalba, kartu turi būti pateiktas nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas), kad bankroto procedūros metu išieškotojai yra laikomi „žinomais“ kreditoriais ir jie Reglamento Nr. 1346/2000 nustatyta tvarka buvo informuoti apie skolininkui iškeltą bankroto bylą (pradėtą bankroto procesą) užsienio valstybėje. Tokie antstolio veiksmai užtikrina proceso teisėtumą, kad būtų išvengta skolininkų nesąžiningumo, o išreikalauti įrodymai pagrįstų antstolio procesinius veiksmus ir nepažeistų išieškotojų (skolininko kreditorių) teisių ir įstatymų saugomų interesų. Po skundžiamo 2017-06-29 rašto Nr. D/S-19549, kurį skolininkas įvardija patvarkymu, 2017-07-04 elektroninio ryšio priemonėmis skolininkas pateikė antstoliui paties elektroniniu parašu pasirašytą, tačiau jokių kitų asmenų ar institucijų nepatvirtintą tekstą, surašytą ne valstybine kalba, kartu pateikiant galimai šio teksto vertimą, kuris nebuvo patvirtintas nustatyta tvarka (nebuvo vertėjo, patvirtinančio vertimo tikrumą, originalaus parašo), tuo labiau, ir pats vertimas būtų iš dalies akivaizdžiai netikslus, nes pvz. ne valstybine kalba surašytame tekste nebuvo naudojama raidė „ė“ surašant asmens vardą ir pavardę, kaip tai buvo pateikiama galimame vertime. Šiuo atveju antstoliui net nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad skolininko pateiktame tekste užsienio kalba minimas asmuo D. S. yra pats skolininkas, o ne bendrapavardis turintis panašią pavardę ir vardą, kadangi tekste neatsispindi jokie skolininko asmens duomenys, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) Taip pat, šiame pateiktame tekste nurodytas asmens adresas yra užsienio valstybėje, o gyventojų registro duomenimis Lietuvos Respublikos pilietė D. S. nebuvo deklaravusi jokio išvykimo į užsienį ir apie jokį gyvenamosios vietos pasikeitimą, kaip tai įpareigoja CPK 644 straipsnio 2 punktas, skolininkas antstoliui pranešęs nebuvo. Nėra ginčo, kad sprendimas iškelti skolininkui bankroto bylą, kurį priima Europos sąjungos valstybės narės teismas, įtakoja vykdomųjų dokumentų vykdymą arba vykdomųjų bylų ir vykdymo veiksmų sustabdymą (CPK 625 straipsnis, 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 628 straipsnis). Šiuo atveju nebuvo vertinamas skolininko pateiktų duomenų turinys (ne) tinkamumo aspektu, tik konstatuota, kad skolininkas nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių apie Jungtinėje Karalystėje (Didžiojoje Britanijoje) jo atžvilgiu galimai vykstantį (vykusį) bankroto procesą bei jo apimtį. Tai, kad antstolis aiškinosi, ar skolininko pateikti duomenys faktiškai galioja antstolio ir išieškotojų (Lietuvos kreditorių) atžvilgiu, negali būti laikoma kito teismo atliktų procesinių veiksmų ir (ar) priimtų dokumentų revizavimu. Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatas bet kuris kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iškelta byla, turi teisę raštu pateikti reikalavimus bankroto byloje. Tam, kad kreditorius galėtų įgyvendinti šią teisę, reikia jį informuoti. Pagal Reglamento Nr. 1346/2000 40 straipsnio 1 dalį iškėlus bankroto bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos šalies teismas arba jo paskirtas likvidatorius nedelsdamas informuoja žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse. Šios prievolės subjektai - teismas arba bankroto administratorius. Ši pareiga yra neatsiejama nuo skolininko pareigos pateikti visą informaciją apie savo kreditorius bei kreditoriaus teisės būti įtrauktam į skolininko bankroto procesą tinkamą įgyvendinimą. Taigi, būtent Reglamento Nr. 1346/2000 nustatyta tvarka informavimas antstolio apie skolininkui iškeltą bankroto bylą (pvz. Reglamente nurodytų subjektų pranešimas) arba pateikti įrodymai, kad Reglamento Nr. 1346/2000 nustatyta tvarka apie skolininkui iškeltą bankroto bylą buvo informuotas (-i) išieškotojas (-ai), ne tik būtų pakankamu pagrindu sustabdyti vykdomąją bylą CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet ir užtikrintų skolininko kreditorių teises ir įstatymų saugomus interesus pareikšti reikalavimus bankroto byloje. Skolininkas su skundu tokių duomenų antstoliui nepateikė, t. y. neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu vykdymo procese būtų taikomi bankroto bylos teisiniai padariniai. Net ir tuo atveju, jeigu šiuo atveju būtų pakankamas pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto bylą, antstolis neturi jokio įstatyminio pagrindo panaikinti skolininko banko sąskaitų arešto, o skolininkas nuo nemokumo proceso paskelbimo dienos praranda teisę disponuoti visu savo turtu ir šias teises įgyja bankroto administratorius (likvidatorius Reglamento Nr. 1346/2000 prasme). Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, fiziniam asmeniui draudžiama disponuoti turimu turtu, o šiuo turtu disponuoja bankroto administratorius. Pats skolininkas nėra Reglamente Nr. 1346/2000 nurodytas likvidatorius ir jokių įrodymų, jog banko skolininko sąskaitų areštas trukdytų vykdyti bankroto procedūrą, jei ji skolininko atžvilgiu yra pradėta, antstoliui nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Priešingai, arešto skolininko turtui (lėšoms sąskaitose) panaikinimas vien skolininko prašymo pagrindu bankroto atveju, sudarytų sąlygas skolininkui perleisti, paslėpti arba išeikvoti šį turtą ir lėšas, bei sukliudytų likvidatoriui patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus iš šio skolininko turto bankroto procese.
Suinteresuotas asmuo BnP Finance, AB atsiliepimo į pareiškėjos skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Iki skundo nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios antstolis N. A. pateikė teismui papildomus dokumentus, gautus vykdomosiose bylose po šių bylų perdavimo teismui skundo nagrinėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis nustato, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
Iš antstolio pateiktų vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad antstolio N. A. kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos Nr. 0165/16/00852, Nr. 0165/16/01196 ir Nr. 0165/16/01471 dėl skolų išieškojimo iš skolininkės D. S. išieškotojos BnP Finance, AB naudai. Vykdomieji dokumentai: Jonavos rajono apylinkės teismo 2016-05-05 vykdomasis raštas Nr. e2-622-559/2016 dėl 152,12 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo; 2016-06-28 vykdomasis raštas Nr. e2-809-598/2016 dėl 635,48 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo; 2016-05-31 vykdomasis raštas Nr. e2-570-490/2016 dėl 115,36 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Antstolis priėmęs vykdomuosius dokumentus, 2016-06-22 nurodymais Nr. V/TA-BS-27285, Nr. V/TA-BS-27286 ir Nr. V/TA-BS-27287 vykdomojoje byloje Nr. 0165/16/00852, bei vėliau ir kitose vykdomosios bylose patikslintais 2016-08-23 nurodymais Nr. V/TA-BS-28059, Nr. V/TA-BS-28060 ir Nr. V/TA-BS-28061 bei 2016-11-10 nurodymais Nr. V/TA-BS-28909, Nr. V/TA-BS-28910 ir Nr. V/TA-BS-28911 nukreipė išieškojimą į skolininkės pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose.
Pareiškėja 2017 m. birželio 27 d. pateikė antstoliui prašymą panaikinti jos atžvilgiu taikytus Lietuvoje esančio turto ir Lietuvoje esančių banko sąskaitų areštus, nes jai Didžiojoje Britanijoje yra iškelta bankroto byla. Kartu su prašymu antstoliui buvo pateikta užsienio kalba dokumento kopija (nepatvirtinta ir be vertimo į valstybinę kalbą), kurią pareiškėja savo pareiškime įvardijo bankroto orderiu. Antstolis 2017 m. birželio 29 d. raštu Nr. D/S-19549 informavo skolininkę, kad vykdymo procese iškilę klausimai yra sprendžiami po to, kai antstoliui pateikiami šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, o antstoliui pateikiami procesiniai dokumentai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus. Antstolis išaiškino, kad jeigu rašytinis įrodymas pateikiamas ne valstybine kalba, kartu su juo turi būti pateiktas įstatymo nustatyta tvarka pateiktas jo vertimas, o pareiškėja prie savo prašymo pridėjo ne valstybine kalba surašytą dokumentą be patvirtinto jo vertimo, ir toks dokumentas neatitinka rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų. Be to pateiktame dokumente nėra jokių duomenų, kad prašyme minimas sprendimas yra priimtas Lietuvos Respublikos pilietės D. S., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Tik po to, kai pareiškėja gavo antstolio 2017-06-29 raštą, ji antstolio kontorai 2017-07-04 pateikė 2017-04-06 bankroto nutarties byloje Nr. BKT5022090 vertimo į valstybinę kalbą kopiją. Gavęs šio dokumento vertimą, antstolis 2017-07-24 patvarkymu Nr. V/DOK-27458 pareikalavo, kad tuo atveju, jeigu skolininko, t. y. būtent Lietuvos Respublikos pilietės D. S., kurios asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) atžvilgiu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra pradėta bankroto procedūra, skolininkas nedelsiant pateiktų antstoliui šias aplinkybes patvirtinančius CPK 114 straipsnyje nustatytos formos rašytinius įrodymus, o jeigu koks nors rašytinis įrodymas bus surašytas ne valstybine kalba, kartu pateiktų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą. Be to šiuo patvarkymu buvo pareikalauta, kad, skolininko bankroto bylos atveju, skolininkas pateiktų įrodymus (jeigu įrodymas bus surašytas ne valstybine kalba, kartu turi būti pateiktas nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas), kad bankroto procedūros metu išieškotojai yra laikomi „žinomais“ kreditoriais ir jie Reglamento Nr. 1346/2000 nustatyta tvarka buvo informuoti apie skolininkui iškeltą bankroto bylą (pradėtą bankroto procesą) užsienio valstybėje.
Kaip jau minėta, po pareiškėjos skundo pateikimo teismui ir antstolio 2017-08-04 patvarkymo priėmimo, antstolio N. A. kontoroje buvo gauti papildomi dokumentai, t. y. skolininkės D. S. bankroto bylą nagrinėjančio teismo Jungtinėje Karalystės paskirtas likvidatorius raštu 2017 m. rugpjūčio 22 d. informavo antstolį apie iškeltą bankroto bylą D. S. gim. 1995-01-20. Šio pranešimo pagrindu antstolis 2017-08-24 patvarkymu Nr. V/VD-S-28497 sustabdė visas tris vykdomąsias bylas skolininkės atžvilgiu. Pareiškėja pakartotinai 2017-08-30 pateikė antstoliui prašymą panaikinti jos atžvilgiu taikytą turto ir piniginių lėšų areštą, užbaigti vykdomąsias bylas, o vykdomuosius dokumentus perduoti bankroto administratoriui The Insolvency Service. Antstolis 2017-09-15 patvarkymais Nr. V/VD-S-3331, Nr. V/VD-S-3332, Nr. V/VD-S-3333 užbaigė visas tris vykdomąsias bylas ir elektroninius vykdomuosius dokumentus persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Patvarkymuose antstolis taip pat nurodė, kad užbaigus vykdomąją bylą CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju, panaikinti turto arešto skolininkės atžvilgiu nėra pagrindo, be to skolininkas yra praradęs teisę disponuoti visu savo turtu, šios pareigos yra perėję bankroto administratoriui.
Pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų ginčija antstolio 2017 m. birželio 29 d. raštą Nr. D/S-19549, kurį ji įvardija patvarkymu, bei prašo teismo panaikinti jos atžvilgiu taikytus turto ir piniginių lėšų areštus, nes jos atžvilgiu Didžiojoje Britanijoje yra iškelta bankroto byla, o teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo Lietuvoje turi būti pripažįstamas nedelsiant ir automatiškai. Pareiškėja taip pat nurodė, kad bankroto iškėlimo procesas Didžiojoje Britanijoje vyksta elektroninėje erdvėje, todėl bankroto orderį ji gavo elektroniniu paštu būtent tokia forma, kokį ji pateikė antstoliui. Pareiškėjos nuomone, antstolis, gavęs pareiškėjos prašymą privalėjo būti aktyvus ir pats pasidomėti fizinio asmens bankroto procesu, bet ne formaliai atsisakyti išnagrinėti jos prašymą. Tokį atsisakymą pareiškėja laiko neteisėtu, todėl prašo panaikinti minėtą antstolio raštą.
Teismas iš esmės sutinka su antstolio 2017 m. rugpjūčio 4 d. patvarkyme Nr. V/DOK-27932 nurodytais motyvais, kurių pagrindu jis atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.
Visų pirma pažymėtina, kad antstolio 2017 m. birželio 29 d. raštas Nr. D/S-19549 nėra patvarkymas, t. y. nėra sprendžiamojo pobūdžio, o informatyvaus pobūdžio dokumentas, todėl jis negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog antstolis minėtu raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, kaip klaidingai nurodo pareiškėja, priešingai, antstolis šiuo raštu tik informavo pareiškėją apie tai, kad ji pateikė netinkamos formos rašytinį įrodymą. Be to pažymėtina, kad reaguodama į šį raštą, pareiškėja vėliau, t. y. jau po šio rašto parengimo ir išsiuntimo pateikė antstoliui 2017-04-06 bankroto nutarties byloje Nr. BKT5022090 vertimo į valstybinę kalbą kopiją.
Kita vertus, pareiškėjos prašymas panaikinti antstolio 2017 m. birželio 29 d. raštą Nr. D/S-19549 gali būti vertinamas kaip skundas dėl antstolio neveikimo nagrinėjant jos prašymą, nes šiuo atveju konkretus antstolio patvarkymas CPK 613 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo priimtas ir tokius antstolio veiksmus (neveikimą) skolininkė galimai vertina kaip atsisakymą tenkinti jos prašymą.
Kaip teisingai nurodė antstolis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnis suteikia antstoliui teisę į kai kuriuos klausimus atsakyti raštu, todėl antstolis, prieš priimdamas atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjos prašymo pagrįstumo, minėtu raštu išaiškino pareiškėjai kokia forma turi būti pateikiami rašytiniai įrodymai byloje. Todėl teigti, kad šiuo raštu buvo pažeistos pareiškėjos teisės, nėra jokio pagrindo. Be to priešingai, nei teigia skolininkė, iki antstolio 2017-06-29 rašto Nr. D/S-19549 surašymo, antstoliui nebuvo pateiktas prašymo pagrįstumą patvirtinantis įrodymas - bankroto nutarties vertimas, kuris kaip minėta pateiktas antstoliui tik 2017-07-04.
Taip pat pažymėtina, kad antstolis nagrinėjamu atveju buvo pakankamai aktyvus ir 2017-07-24 patvarkymu Nr. V/DOK-27458 pareikalavo pateikti įrodymus, kad bankroto byla užsienio valstybėje yra pradėta būtent skolininkės, kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, bei kad bankroto procedūros metu išieškotojai yra laikomi „žinomais“ kreditoriais ir jie Reglamento Nr. 1346/2000 nustatyta tvarka buvo informuoti apie skolininkui iškeltą bankroto bylą (pradėtą bankroto procesą) užsienio valstybėje. Akivaizdu, kad ši informacija yra aktuali, nagrinėjant pareiškėjos prašymą ir gali turėti įtakos šio prašymo atžvilgiu priimant atitinkamą sprendimą (patvarkymą), nes vien elektronine forma gauto dokumento (bankroto nutarties) vertimo kopijos, kurioje nėra jokios informacijos apie bankrutuojančio asmens žinomus kreditorius, nepakanka priimti atitinkamus sprendimus konkrečioje vykdomojoje byloje bankrutuojančio fizinio asmens atžvilgiu.
Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reglamentuoja Reglamentas Nr. 1346/2000. Šiuo atveju nėra ginčo, kad Jungtinėje Karalystėje yra iškelta bankroto byla D. S. (nors neįrodyta, kad būtent skolininkės atžvilgiu yra pradėta bankroto byla), tačiau sprendžiant dėl vykdymo proceso sustabdymo, visų pirma būtina išsiaiškinti, kokias teisines pasekmes ši pradėta procedūra konkrečiu atveju gali sukelti kreditoriams, esantiems kitoje valstybėje narėje, negu pradėta bankroto procedūra.
Teismo sprendimas iškelti bankroto bylą pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje (Reglamento Nr. 1346/2000 16 straipsnis) ir sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kokias jis turi kilmės valstybėje (17 straipsnis).
Remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 4 straipsniu, išskyrus tam tikras išimtis, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta bankroto byla, teisė, šiuo atveju – Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės 1986 m. Nemokumo aktas, kurio 281 straipsnyje nustatyta, kad atleidus skolininką nuo įsipareigojimų šis atleidimas yra taikomas visoms skolininko skoloms, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartyje Nr. 2S-1866-881/2015 nurodė, jog sistemiškai aiškinant Nemokumo akto 272 straipsnio (nustatančio skolininko pareigą pateikti teismui informaciją apie jo kreditorius) bei 281 straipsnio nuostatas, akivaizdu, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali atleisti (ir atleidžia) skolininką tik nuo tų įsipareigojimų vykdymo, apie kuriuos jam buvo pranešta. Taigi prieš priimdamas atitinkamus sprendimus vykdomojoje byloje, sprendžiant jos sustabdymo ir perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui klausimus, antstolis turi pareigą įsitikinti, kad bankroto procesas yra pradėtas būtent skolininko atžvilgiu (t. y. šiuo atveju D. S., kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir kad skolininkė atitinkamam Jungtinės Karalystės teismui pateikė duomenis apie Lietuvoje esančius kreditorius. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos skundo padavimo momentu vykdomosiose bylose nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą minėto Reglamento Nr. 1346/2000 nustatyta tvarka buvo pranešta kreditoriui ir (ar) antstoliui N. A.. Be to pažymėtina, kad pagal Reglamento Nr. 1346/2000 40 straipsnį pareiga informuoti žinomus kreditorius, kurių gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse, tenka ne skolininkei (bankrutuojančiam asmeniui), o jurisdikciją turinčiam tos šalies teismui arba jo paskirtam likvidatoriui. Šiuo atveju Jungtinės Karalystės atitinkamo teismo paskirtas likvidatorius (bankroto administratorius) The Insolvency Service apie pareiškėjos atžvilgiu pradėtą bankroto procedūrą informavo antstolį raštu, kuris antstolio kontoroje buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 22 d., t. y. jau po skundžiamų antstolio veiksmų (ne)atlikimo. Gavęs šį pranešimą, antstolis, įsitikinęs kad bankroto procedūra yra pradėta būtent skolininkės D. S. atžvilgiu, antstolis nedelsiant 2017 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu sustabdė vykdomąsias bylas, o po to 2017 m. rugsėjo 15 d. patvarkymais jas užbaigė ir perdavė vykdomuosius dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad antstolis pagrįstai pareikalavo pateikti įrodymus apie užsienio teismui nurodytus kreditorius, nes šios aplinkybės nagrinėjamu atveju Reglamento Nr. 1346/2000 ir minėto Nemokumo akto kontekste yra ypatingai svarbios. Tai patvirtina ir vėlesni antstolio veiksmai, gavus bankroto administratoriaus pranešimą. Antstolio veiksmai išsiunčiant jo 2017 m. birželio 29 d. raštą Nr. D/S-19549 negali būti vertinami, kaip skolininko interesų pažeidimas, priešingai, nepateikus antstoliui jo reikalaujamos informacijos galimai būtų pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių (išieškotojo ir paties antstolio, kuris vykdymo išlaidų atžvilgiu taip pat yra skolininkės kreditorius bankroto procese) interesai.
Pareiškėjos skundas dalyje, kurioje ji prašo panaikinti jos atžvilgiu taikytus turto ir piniginių lėšų areštus, taip pat netenkintinas, nes skundas šioje dalyje visiškai nemotyvuotas. Pareiškėja nenurodo kokiu pagrindu iškėlus jai bankroto bylą turėtų būti panaikintas jos turto ir piniginių lėšų areštas. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad įstatymas nenumato vykdomosios bylos sustabdymo atveju taikyto skolininko turto arešto panaikinimo. Konkrečiu atveju vykdomosios bylos buvo sustabdytos CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. iškėlus skolininkui bankroto bylą. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. CPK 628 straipsnio 3 dalis nustato, kad sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose numatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, t. y. įstatymas nenumato turto arešto panaikinimo.
Kaip teisingai nurodė antstolis, sustabdžius vykdomąją bylą skolininko bankroto atveju, antstolis neturi jokio teisinio pagrindo panaikinti skolininkės atžvilgiu taikyto piniginių lėšų arešto, nes skolininkas nuo nemokumo proceso paskelbimo dienos praranda teisę disponuoti visu savo turtu ir šias teises įgyja bankroto administratorius (likvidatorius), kaip tai numato Reglamento Nr. 1346/2000 2 straipsnio b punktas bei 18 straipsnis. Be to ir pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, fiziniam asmeniui draudžiama disponuoti turimu turtu, šiuo turtu disponuoja bankroto administratorius. Todėl konkrečiu atveju teismas sutinka su antstolio nurodytomis aplinkybėmis, kad skolininkės piniginių lėšų arešto panaikinimas vien skolininkės prašymo pagrindu bankroto atveju, sudarytų sąlygas skolininkei perleisti, paslėpti arba išeikvoti šį turtą ir lėšas, bei sukliudytų likvidatoriui patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus iš šio skolininko turto bankroto procese.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolio N. A. veiksmų (neveikimo) vykdymo procese nėra pagrįstas, todėl yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos (skolininkės) D. S. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0165/16/00852, Nr. 0165/16/01196 ir Nr. 0165/16/01471 grąžinti antstoliui N. A..
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.