Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pareiškėjas A. B. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti kaip neteisėtą antstolio R. V. 2015 m. kovo 6 d. patvarkymą atsisakyti nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/12/01306 ir panaikinti skolininkui A. B. pritaikytas priverstines priemones bei įpareigoti antstolį atlikti veiksmus – nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0179/12/01306 ir panaikinti skolininkui A. B. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad Kroidono apylinkės teismo (Didžioji Britanija ir Šiaurės Airija) sprendimu byloje Nr. 0774/2012 buvo pripažintas bankrutavusiu, o 2014 m. lapkričio 17 d. jam išduota pažyma apie atleidimą nuo įsipareigojimų pasibaigus bankroto bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013 išaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla skolininkui A. B. iškelta Europos sąjungos valstybėje narėje, o dalis skolininko turto ir kreditorių yra Lietuvoje, šiai vykdomajai bylai taikytinas Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, pagal kurio 16 straipsnio 1 dalį Kroidono apylinkės teismo sprendimas yra automatiškai pripažįstamas Lietuvoje, nereikalaujant papildomos teismo sprendimo pripažinimo procedūros, o pagal 4 straipsnio 1 dalį bankroto bylai ir jos padariniams taikoma Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, t. y. valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė. Nepaisant to, antstolis netenkino 2015 m. sausio 28 d. skolininko atstovės prašymo nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti skolininkui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o įpareigojo skolininką pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, ar kreditorius AB „Swedbank“ buvo įtrauktas į bankroto procesą, ir ar šio kreditoriaus atžvilgiu skolininko prievolės yra pasibaigusios užbaigus Kroidono apylinkės teisme iškeltą bankroto bylą. Pagrindinis antstolio argumentas yra tas, kad pagal pateiktą Kroidono apylinkės teismo pažymą nėra aišku, ar skolininkas yra atleistas nuo prievolės kreditoriui AB „Swedbank“, ar kreditoriui AB „Swedbank“ buvo tinkamai pranešta apie pradėtą bankroto procesą, taip pat nėra duomenų, kad šis kreditorius buvo įtrauktas į bankroto procesą. Pareiškėjo teigimu, kreditoriai AB „Swedbank“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija apie bankroto bylos iškėlimą buvo informuoti skolininko atstovės, taip pat Kroidono apylinkės teismo paskirto bankroto administratoriaus elektroniniais laiškais. Aplinkybę, kad kreditorius AB „Swedbank“ žinojo apie A. B. iškeltą bankroto bylą, patvirtina ir šio kreditoriaus atsiliepimas į A. B. kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013. Pareiškėjo nuomone, aplinkybes, kad kreditoriui buvo užkirstas kelias pasinaudoti teise pateikti savo reikalavimus bankrutuojančiam asmeniui bankroto byloje, privalo įrodyti pats kreditorius, o ne skolininkas, sąžiningai pateikęs Kroidono apylinkės teismui nustatytos formos visą informaciją apie Lietuvoje esančius kreditorius. Anot pareiškėjo, antstolis nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą skolininkui ir skundžiamu patvarkymu privertė jį reikalauti Kroidono apylinkės teismo pateikti antstoliui informaciją, kurios pateikimo nereglamentuoja Bankroto įstatymas. Su bankroto byla susijusių procesinių dokumentų turinį reglamentuoja Bankroto įstatymas 1986, taip pat Reglamentas, kurie nenumato, kad teismo bankrutavusiam asmeniui išduotoje pažymoje apie atleidimą nuo įsipareigojimų pasibaigus bankroto procesui teismas turi įvardinti konkrečius kreditorius ir jų reikalavimus, nuo kurių bankrutavęs asmuo atleidžiamas, bei tokių reikalavimų sumas. Pareiškėjo nuomone, antstolis, skundžiamu patvarkymu revizuodamas 2014 m. lapkričio 17 d. Kroidono apylinkės teismo išduotą dokumentą apie skolininko A. B. atleidimą nuo įsipareigojimų, pažeidžia valstybių narių priimtų sprendimų tarpusavio pasitikėjimo principą. Pareiškėjas taip pat laikė, kad antstolis, nevykdydamas Reglamento 16 straipsnio, 20 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 594 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013, nepersiuntė vykdomųjų dokumentų Kroidono apylinkė teismui, kas galimai sudarė kliūtis bankroto bylą nagrinėjančiam teismui betarpiškai ištirti šiuos dokumentus, taip pat pažeidė ne tik skolininko, bet ir kitos valstybės narės kreditorių teises.