Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, iki suėmimo mokėsi Marijampolės profesinio rengimo centre, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas :1) 2007-11- 12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2008-01-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. BK 63 str. 9 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo; 3) 2008-03-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LRBK 180 str. 1 d. 284 str. 1 d. 187 str. 1 d. -2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 8 mėn.; 4) 2009-06-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 1 d. BK 63 str. ,BK 64 str. - 5 m laisvės atėmimo; 5) 2014-04-10 Marijampolės rajono teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., BK 64¹ str. - 6 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2015-06-03 Marijampolės rajono teismo pagal LR BK 286 str., 290 str. 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., 64¹ str. 40 parų arešto, 6) 2015-06-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 286 str., 290 str. 1 d. - 40 parų arešto; 7) 2015-10-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 64¹ str., 63 str. 1, 4, 9 d. - 70 parų arešto; 8) 2015-11-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 64¹ str., 63 str. 1, 4, 9 d. - 90 parų arešto, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. S. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą iš chuliganiškų paskatų, t. y. 2015 gruodžio 20 d., apie 01.00 val., viešoje vietoje- prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, elgdamasis įžūliai, prasilenkiant su nukentėjusiuoju E. Ž. ir kliudžius vienas kitą pečiais, vartojo necenzūrinius žodžius E. Ž. atžvilgiu, pastūmė E. Ž., abiem susigrūmus ir parkritus ant žemės, tyčia tris kartus peiliu dūrė E. Ž. į kairės pusės sėdmens sritį, tuo padarydamas durtines pjautines žaizdas kairio sėdmens srityse, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiais savo įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei nesunkiai sutrikdė E. Ž. sveikatą.

Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. gruodžio 20 d., apie 1 val., eidamas su drauge (duomenys neskelbtini) gatvės kiemu, prasilenkė su trimis nepažįstamais asmenimis. Kažkuris prasilenkiant pasakė jam „labas vakaras“ ir jo atžvilgiu nusikeikė. Jis apsisukęs nuėjo link E. Ž., apsistumdė su juo, abu parvirto ant žemės. Jiems besigrumiant kažkas pradėjo daužyti jam į galvą, aptemo akyse, buvo šokas. Gulėdamas apčiuopė ant žemės stiklą ar kažkokį aštrų daiktą ir besigindamas juo tris kartus dūrė E. Ž.. Pataikė į užpakalį. Atsistojęs nubėgo ir bėgdamas tą aštrų daiktą, kurio daugiau apibūdinti negali, išmetė. Peilio neturėjo. Buvo blaivus. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta visiškai, nukentėjusiojo E. Ž. ieškinį prašo mažinti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo visko prisiminęs, todėl parodymai skiriasi, o kodėl akistatos su nukentėjusiuoju metu aiškino, kad iš viso įvykio vietoje nebuvo- negalėjo paaiškinti. .

Nukentėjusysis E. Ž. parodė, kad 2015-12-20 , apie 1 val. , einant Juknevičiaus gatve su Giedrium ir V. V., prasilenkė su iš priešais atėjusiais vaikinu ir mergina. Prasilenkiant G. V. pasakė “labas vakaras“, o E. S. juos išvadino keiksmažodžiais. Jis atsisukęs pasakė „kas yra“ ir E. S. atbėgęs prie jo bandė smūgiuoti, jis išsilenkė, todėl pataikė į petį. Sugriebė E. S. už rankų ir abu parvirto. Parkritus vyko grumtynės ir tuo metu, kai E. S. gulėjo ant jo, aiškiai pamatė iškeltoje E. S. rankoje piramidės formos, smailėjantį, apie 8 cm ilgio peilį, nukreiptą žemyn. E. S. dūrė jam šiuo peiliu tris kartus – du kartus į sėdmenis ir vieną kartą į nugarą. Jis suriko, kad E. S. turi peilį ir tuomet priėjęs G. V. ramentu sudavė E. S.. E. S. pabėgo, jis dar bandė jį vytis, tačiau E. S. pabėgo. Atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba. Jis buvo pristatytas į ligoninę. Buvo gilios žaizdos, kurias siuvo, gulėjo ligoninėje, negalėjo vaikščioti apie dvi savaites. Sužalojimus gydėsi visą vasarą. Dar ir šiuo metu koja trūkčioja, rytais būna sustingusi, reikia išmankštinti. Buvo taikomas šildymas ir gydytojai sako, kad gali būti pažeistas nervas. Darbingumo lygis nepakito, nuo 2016-06-13 dirba vairuotoju. Ieškinį dėl neturtinės žalos prašo tenkinti, žala neatlyginta, kaltinamasis neatsiprašė. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaičius nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., bl. l. 47-49, 51-52, 54-56, 57-60, 61-63), kur jis nebuvo nurodęs, jog prieš parkrintant E. S. dar jam sudavė smūgį ir pataikė į petį, paaiškino, kad iš pradžių buvo apklaustas dar ligoninėje, ne viską gerai iš karto atsiminė, visus įvykius atgamino palaipsniui.

Liudytojas G. V. parodė, kad maždaug prieš metus, apie 1-2 val. nakties su žmona V. V. ir E. Ž. einant link Kokolos gatvės, prasilenkė su kaltinamuoju E. S. ir jo drauge. Kaltinamasis juos pavadino įžeidžiančiu žodžiu, o E. Ž. paklausė, ar tai jiems skirta. Su E. S. ėjusi mergina jį ramino. Atsisukęs pamatė, kad E. S. ir E. Ž. susikibę guli ir voliojasi ant žemės. E. Ž. buvo užspaustas, E. S. gulėjo ant jo. E. Ž. tuo metu pradėjo rėkti, kad E. S. turi peilį. Tuomet jis priėjęs sudavė kelis kartus kaltinamajam į galvą ar petį . Šis atsistojo ir nubėgo. Jis pats peilio nematė. E. Ž. kelnės buvo kruvinos, buvo sužalotas. Buvo daug triukšmo- rėkė tiek kaltinamasis su E. Ž., tiek jo žmona, kad puola, Viskas vyko prie pat daugiabučio gyvenamojo namo balkono, į kurį taip pat buvo išėjęs žmogus ir juos ramino.

Liudytoja V. V. parodė, kad 2015 m. gruodžio 18 ar 19 d., žino, kad buvo penktadienis, nakties metu, ją su sutuoktiniu G. V. lydėjo į namus E. Ž.. Pro juos praėjo vaikinas su mergina ir vaikinas pavadino įžeidžiančiu žodžiu. E. Ž. paklausė, ar tai jie yra tokie, kokiais buvo pavadinti. Tuomet kaltinamasis E. S. sugrįžo link jų ir užsimojo suduoti E. Ž., tačiau ar pataikė, ji nematė. E. S. ir E. Ž. parvirto ant žemės, grūmėsi, E. Ž. bandė atsispirti, tačiau jo nepaleido. E. Ž. sušuko, kad E. S. turi peilį. Tuomet priėjęs G. V. ramentu sudavė E. S. per galvą ir šis pabėgo. E. Ž. buvo sužalotas- subadyta koja. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Viskas vyko netoli gyvenamojo namo balkono, buvo didelis triukšmas, į balkoną buvo išėjęs žmogus ir šaukė ant jų. Ji, o taip pat su E. S. ėjusi mergina taip pat šaukė, bandė išskirti. Ji labai išsigando, buvo žiauru, netikėta.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo seka, kad R.Juknevičiaus gatvėje, prie 60-o gyvenamojo namo, apie 3 m nuo namo sienos, kurioje yra langai ir balkonai, žolėje matyti rausvos spalvos dėmė, apie 4 metrai nuo sienos taip pat matyti rausvos spalvos dėmės, ant žolės rasta tamsios spalvos marga kepurė. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, iš įvykio vietos paimta ėminys su rausvos spalvos skysčio pavyzdžiu ir kepurė ( 1 t., b.l. 9-14).

Iš Marijampolės AVPK duomenų seka, kad 2015-12-20, 01.22 val. V. V. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), vaikinas dūrė peiliu vyrui į koją ir pabėgo. Į įvykio vietą buvo išsiųsti policijos pareigūnai, o į Marijampolės CL priėmimo skyrių buvo pristatytas E. Ž. , kuriam peiliu sužaloti sėdmenys, durtinė žaizda ( 1 t., b. l. 15-18).

Iš Savanoriško daiktų pateikimo, apžiūros protokolų seka, kad buvo pateikti E. Ž. batai, striukė, palaidinė, kojinės, vyriškos apatinės kelnaitės, kelnės. Apžiūros metu nustatyta, kad kelnių galinėje dalyje ant kairės klešnės, ties sėdmenimis, matyti trys skylės; kiekvienos skylės ilgis yra apie 3 cm. Apatinių kelnaičių apžiūros metu nustatyta, kad kelnaitės išvertos į atvirkštinę pusę. Ant kelnaičių dešinės klešnės matyti rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo, bei dvi apie 3 cm ilgio skylės ( 1t., b.l. 19-27). Po apžiūros batai, striukė, palaidinė, kojinės, apatinės kelnaitės grąžintos E. Ž. ( 1t., b. l. 28).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo seka, kad E. Ž. atpažino asmenį, pažymėtą nuotraukoje Nr. 2, iš sudėjimo, veido bruožų, nurodydamas, jog tai tas pats asmuo, kuris 2015-12-20 jam dūrė peiliu į sėdmenis ir pabėgo. Nuotrauka Nr. 2- E. S. nuotrauka ( 1t., b.l. 94-96).

Iš specialisto išvados Nr. G. 1065/2015(09) seka, kad E. Ž. klinikiniais duomenimis konstatuota durtinės pjautinės žaizdos kairio sėdmens srityse. E. Ž. konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti kietu smailiu aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2015-12-20 ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti trimis poveikiais ( 1t., b.l. 71 ).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados seka, kad ant tirti pateiktos kepurės, paimtos 2015-12-20 apžiūrint įvykio vietą R.Juknevičiaus g., prie namo Nr. 60, Marijampolėje, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su E. S. genotipu. Ant tirti patekto tampono su nuoplova, paimtų taip pat nurodytos įvykio vietos apžiūros metu, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su E. Ž. genotipu ( 1t., b.l. 39-41).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. S. kaltė įrodyta visiškai. Neabejotinai tiek paties kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiajam E. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors iš kaltinamojo parodymų seka, kad jis kaltu prisipažįsta iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta visiškai. Iš kaltinamojo parodymų seka, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis su draugais ir kad smūgius vietoje surastu aštriu daiktu, o ne peiliu sudavė E. Ž. gindamasis po to, kai jam buvo suduoti smūgiai į galvą. Tokie jo parodymai paneigti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kurie tyra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, o kaltinamojo parodymus yra pagrindas vertinti kaip siekimą palengvinti savo baudžiamąją atsakomybę, atsižvelgiant į jų nenuoseklumą nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Pradžioje ikiteisminio tyrimo, iki pat specialisto išvados, kuria buvo nustatyta, jog ant įvykio vietoje rastos kepurės rasti biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su E. S. genotipu, kaltinamasis E. S. iš viso neigė buvęs įvykio vietoje ir smurtavęs prieš nukentėjusįjį, po to apklausiamas įtariamuoju jau praėjus ilgam laikui po įvykio parodė, kad jis nukentėjusiajam nedūrė, o nukentėjusysis galėjo susižaloti grumtynių metu gulėdamas ant žemės į aplinkos daiktus, teisiamojo posėdžio metu jau aiškino, kad dūrė gindamasis, tačiau ne peiliu, o vietoje rastu aštriu daiktu, kurio apibūdinti negalėjo. Įtikinamų parodymų keitimo priežasčių nenurodė arba iš viso nemotyvavo ( kodėl akistatos metu nurodė, jog iš viso toje vietoje nebuvo ). Toks esminis parodymų keitimas rodo, kad parodymai nėra teisingi, tokiais parodymais kaltinamasis prisitaiko prie kitais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nurodęs, kad prieš pargriūvant ant žemės kaltinamasis buvo užsimojęs ir kėsinosi suduoti į veidą, tačiau paaiškino, kad iš karto buvo apklausiamas ligoninėje ir visko gerai neatsiminė, o įvykių seką atgamino palaipsniui, be to nukentėjusiojo parodymus apie kėsinimąsi suduoti smūgį patvirtino teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. V.. Tačiau nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai ir aiškiai parodė, kad jis matė kaltinamojo rankoje peilį ir šiuo peiliu jis buvo sužalotas. Apie tai, kad E. S. turi peilį, jis iš karto pasakė įvykio metu. Liudytojai V. V. ir G. V., nors peilio nematė, tačiau taip pat nurodė, kad E. Ž. sušuko, jog E. S. turi peilį. Iš nukentėjusiojo parodymų, jo nurodomo peilio apibūdinimo, akivaizdu, kad tai tikrai nebuvo stiklas ar skarda. Kaltinamasis tiksliai naudoto įrankio, nurodydamas, kad tai tikrai nebuvo peilis, apibūdinti negalėjo. Teismas sprendžia, kad netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo ir neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis E. S. sužalojo E. Ž. peiliu. Taip pat iš nukentėjusiojo, liudytojų V. V. ir G. V. parodymų seka, kad fizinio smurto veiksmus pradėjo kaltinamasis, o kaltinamajam smūgius ramentu G. V. sudavė jau po to, kai E. Ž. sušuko apie jo turimą peilį ir buvo suduodami smūgiai peiliu, taigi, kaltinamasis nebuvo užpultas ir jam gintis, tuo labiau panaudojant įrankį, nebuvo būtinybės. Jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo parodymyus, kad jis pats buvo stipriai sužalotas, byloje nėra. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų.

Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Tik tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, t. y., kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo E. S. ir nukentėjusiojo E. Ž. įvyko viešoje vietoje. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis pažįstami nebuvo, jų nesiejo jokie asmeniniai ar panašaus pobūdžio santykiai. Pats žodinis konfliktas, kurį išprovokavo kaltinamasis, išsakydamas įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo ir kartu ėjusių liudytojų atžvilgiu prieš smurto panaudojimą buvo trumpalaikis. Trumpas žodinis konfliktas šios bylos kontekste tapo mažareikšme dingstimi, kuria pasinaudodamas, pasitelkdamas visiškai neadekvatų reagavimo būdą, kaltinamasis E. S. jau būdamas praėjęs, sugrįžo prie nukentėjusiojo, pirmasis padėjo fizinio smurto veiksmus, t.y. kėsinosi suduoti ir pargiuvus ant žemės, būdamas prispaudęs nukentėjusįjį, peiliu tris kartus smogė nukentėjusiajam, t. y. smurtavo dominuojant chuliganiškoms paskatoms. Šie veiksmai atlikti viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties, demonstruojant niekinamą požiūrį į aplinkinius. Kaltinamojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo E. S. paskatos buvo chuliganiškos. Kaltinamasis E. S. įžūlų fizinį smurtą, panaudojant įrankį, pavartojo viešoje vietoje, prie pat daugiabučio gyvenamojo namo langų ir balkonų žmonių poilsio metu ( naktį ) , iš liudytojų parodymų seka, kad buvo sukeltas didelis triukšmas, į smurtinius veiksmus ir triukšmą sureagavo pašaliniai asmenys-žmogus buvo išėjęs į balkoną, buvo kviečiami policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba. Šiais veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo E. S. veiksmai atitinka kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių kaltu neprisipažino, po to prisipažino tik iš dalies, bylos nagrinėjimo metu taip pat iš jo parodymų seka, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, keitė parodymus, todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamasis E. S. teistas, tame tarpe ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Naują tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką padarė po švelnesnės bausmės ( arešto ) paskyrimo. Nors kaltinamasis mokėsi, tačiau ankstesni teistumai, naujų tokių pačių nusikalstamų veikų darymas rodo, kad kaltinamasis nelinkęs pasitaisyti, gyventi laikantis įstatymų ir kitų nustatytų elgesio taisyklių. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. S. skirtinos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimas, tačiau mažesnės negu sankcijų vidurkis.

Kauno teritorinės ligonių kasos 207,34 eur civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo pagrįstas ir įrodytas, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo E. S. ( LR CK 6.283str., 6.280str.).

Nukentėjusysis E. Ž. prašo priteisti iš kaltinamojo E. S. 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų teko iškęsti didelį fizinį skausmą, kuris jaučiamas ir šiuo metu, įvykio metu patyrė šoką ir ilgalaikį stresą, baiminosi dėl galimų pasekmių. Dėl sutrikdytos sveikatos ir laikino neįgalumo negalėjo tinkamai pasirūpinti savimi, reikalavo globos. Po ilgalaikio gydymo matomoje vietoje liko randai, pastovus ryškus tinimas, negali iki galo sulenkti ir ištiesti koją, skauda judant, išgyvena, kaip sužalojimas paveiks tolimesnę sveikatą. Be to jaučia nepasitikėjimą savo jėgomis, nepilnavertiškumą bendraamžių tarpe. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol- kiekvieną rytą koja būna sustingusi, neaišku, ar nepažeistas nervas, visą vasarą šlubavo, buvo taikomas gydymas- šildymas.

Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo E. Ž. ieškinį tenkinti ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.). Vadovaujantis CK 6.282str. 3d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Jau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas apysunkis nusikaltimas tyčiniais ir nukentėjusįjį žeminančiais įžūliais kaltinamojo E. S. veiksmais, panaudojant kūną žalojantį įrankį. Atsižvelgiant įrodymų tyrimo metu nustatytas sužalojimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis patyrė didelį pažeminimą, fizinį skausmą, dėl sužalojimo pobūdžio ir gydymosi patyrė didelius nepatogumus. Jam buvo konstatuoti išoriniai sužalojimai, siūtos žaizdos, gydėsi ligoninėje, buvo apsunkintas judėjimas ir įvairių, netgi kasdienų poreikių tenkinimas. Tačiau stacionarioje gydymo įstaigoje jis buvo tik dvi dienas. Akivaizdu, kad po tokio pobūdžio ir sunkumo sužalojimo išlieka sveikatos pablogėjimas tam tikrą laiką, tačiau teismui jokių įrodymų, kad būtų ilgalaikiai liekamieji padariniai ar darbingumo lygio sumažėjimas nepateikta. Nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, kad sužalojimo pasekmės galutinai dar neaiškios, kad gali būti pažeistas nervas, jokiais medicininiais dokumentais nepagrįsta. Įvertinus sužalojimo lokalizaciją ( kairio sėdmens sritis), liekamųjų reiškinių ( randų ) vertinti kaip sukeliančių ypatingus nepatogumus prieš aplinkinius, nėra pagrindo. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodomą neturtinę žalą dėl bendravimo galimybių sumažėjimo, pasireiškiančią nepilnavertiškumu bendraamžių tarpe, nepasitikėjimu savo jėgomis, ar kitų asmeninių santykių pasikeitimu. Kaltinamasis E. S. padarė tyčinį nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, priteistinos žalos dydį mažinti atsižvelgiant vien į kaltinamojo turtinę padėtį, nėra pagrindo ( CK 6.282 str. 3d. ). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, turi visas galimybes pats gerinti savo turinę padėtį. Šių duomenų visumos pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, jam padaryta neturtinė žala atitinka 1500 eurų ir ši suma kaip nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimas priteistina iš kaltinamojo E. S..

Nukentėjusysis įrodymų patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Kadangi kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jis anksčiau teistas ir siekiant užtikrinti bausmės vykdymą jau buvo skelbiama paieška, todėl siekiant užtikrinti šio nuosprendžio vykdymą skirtina kardomoji priemonė suėmimas iki bausmės vykdymo pradžios ( BPK 119 str. ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2d. 8 p. ir paskirti 1 ( vienerius ) metus ir 8 ( aštuonis ) mėnesius laisvės atėmimo. Pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir paskirti 8 ( aštuonis ) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmes subendrinti BK 63 str. 2d., 5d. 1 p. pagrindu ir paskirti subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 ( vieneriems ) metams ir 8 ( aštuoniems ) mėnesiams, atliekamą pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos -2016-12-14.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti, skirti iki bausmės pradėjimo vykdyti kardomąją priemonę suėmimą ir suimti teismo salėje iš karto po nuosprendžio paskelbimo.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, buveinės adresas Aukštaičių g. 10, 44147 Kaunas, 207,34 eur ( du šimtus septynis eurus ir 34 centus) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo E. Ž. gydymo išlaidų atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos atsiskaitomąją sąskaitą LT 21 7300 0100 0248 4333.

Civilinio ieškovo E. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui E. Ž., 1500 eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus :

-Batus (1 pora), striukę, palaidinę, kojines (1 pora), vyriškas apatinės kelnaites, grąžintus nukentėjusiajam E. Ž. pagal pakvitavimą, grąžinti nukentėjusiajam pilnam disponavimui;

-kelnes ( 1 vnt.), voką, kuriame yra kraujo ėminys, kepurę, E. S. bei E. Ž. lyginamuosius DNR pavyzdžius, saugomus Marijampolės APVK , sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.