Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-4-287/2015

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-03-09
Bylos Nr.: 1-4-287/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-75-1-00081-2014-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rima Razumienė
Nukentėjusysis: T. P.
Civilinis ieškovas: J. P.
Kaltinamasis: R. K.
Advokatai: Anatolijas Šichovcovuiir Vigintas

Baudžiamoji byla Nr.1-4-287/2015 m.Teisminio proceso Nr.1-75-1-00081-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.4; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.4.7; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.3; 1.1.8.5; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.11; 1.1.8.13; 1.1.13; 1.2; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.1; 2.1.16; 2.1.16.1.2; 2.1.16.1.10; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6. (S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 9 d.Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei,gynėjams advokatams Anatolijui Šichovcovui ir Vigintui Stričkai,nukentėjusiajam T. P.,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, teistas 2009-04-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, teistas 2009-05-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, pastarasis nuosprendis Šiaulių apygardos teismo 2009-09-21 nuosprendžiu pakeistas ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, 2010-03-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi iš pataisos namų paleistas lygtinai neatlikus dviejų metų vienuolikos mėnesių ir 23 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2010-12-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti likusią neatliktą dviejų metų vienuolikos mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausmę, 2014-01-02 iš pataisos namų paleistas atlikęs bausmę, teistas 2014-02-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį,

R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, teistas 2006-04-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, teistas 2007-07-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį 5 MGL (650 Lt) bauda, teistas 2007-11-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, ir 5 MGL (650 Lt) bauda (bauda išieškota 2008-10-17), teistas 2010-02-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, teistas 2013-08-09 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galutine 5,33 MGL (692,90 Lt) bauda, kuri išieškota 2014-06-18, teistas 2014-04-02 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, teistas 2014-09-25 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį galutine 2 MGL (260 Lt) bauda, sumokant ją per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokėjo 2014-11-17, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji R. K. ir R. B. 2014 m. vasario 14 d., apie 20 val. 30 min., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) patalpose – viešoje vietoje, vykusių šokių metu, veikdami kartu, R. K. tyčia, ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavus nepilnamečiui nukentėjusiajam T. P., gimusiam 1998 metais, į veido sritį, R. B. vieną kartą spyrus T. P. į smakrą bei vieną kartą kumščiu sudavus į veido sritį, padarė nepilnamečiui nukentėjusiajam T. P. galvos smegenų sukrėtimą, apatinio žandikaulio dešinės pusės I danties lūžį – nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykis buvo kaltinime nurodytą dieną ir laiku. Į šokius jis atvyko apie 8 valandą vakaro su drauge D., o kas atvežė, nebeatsimena. Tą vakarą jis buvo išgėręs dvi taures šampano, o šokiuose išgėrė gal stiklinę sidro. Jis tikrai nesėdo į „l.“ automobilį ir ikiteisminio tyrimo metu to sakyti negalėjo, gal ką nors sumaišė, o gal tyrėja ne taip užrašė. Apklausiant jį, dalyvavo kitas advokatas ir galėtų paliudyti, jog taip nesakė. Tas žmogus, kuris juos atvežė į šokius, šokiuose nebuvo. Atvažiavus į šokius, sumokėjo už bilietus, pasisveikino su mokytojomis ir nuėjęs į šokių salę, linksminosi, šoko, dūko, šventė Valentino dieną. Jis šoko su savo mergina D. Jo mergina šoko ir su nukentėjusiuoju, gražiai šoko ir jis nekreipė dėmesio. Po to jam šokant su D., nukentėjusysis priėjo iš už nugaros prie D. ir čiupo ją už pečių, pradėjo tampyti, stumdyti, kaip kokią šiukšlę. Tada jis D. liepė pasitraukti ir nukentėjusiojo paklausė „kas tau yra“, o šis atsakė „kas tau yra“ ir užsimojo ranka. Jis nesuprato, galvojo, kad jam trenks, todėl trenkė vieną kartą su kumščiu nukentėjusiam į veidą. Po jo suduoto smūgio, nukentėjusysis nukrito ant grindų, aplink supuolė daug žmonių ir jis nebesuprato, kas ten vyksta. Nematė, ar nukentėjusį dar kažkas mušė, nes atsitraukė ieškoti D. Atsisukęs pamatė, kad nukentėjęs buvo ištemptas visas kruvinas prie sienos. Jis tada prie jo priėjo ir paklausė „kas tau darosi, ar esi durnas, ar esi vyras, ko šokinėji, ko raganėji“, o nukentėjęs pasiuntė jį „ant trijų raidžių“. Mokytoja, buvusi šalia jo, pasakė „R. baik“ ir jis baigė, nebuvo agresyvus, nenorėjo su nukentėjusiu muštis. Toliau dar kažkiek ten pabuvo, ieškojo nukentėjusio, nes norėjo pakalbėti, kad viskas būtų tvarkoje, kad be jokio pykčio, tačiau neberado ir sėdę į „l.“ mašiną, grįžo namo. „L.“ yra D. G. Kartu su jais važiavo D. ir dar kažkas, o kas, neatsimena. Šokių metu jis buvo nuėjęs į kažkokį butą ir tenai bendravo su kažkokiais senais pažįstamais, dar nuo vaikystės. Kai P. jis sudavė vieną smūgį, šiam nukritus, aplink prisirinko daug žmonių, buvo ir iš jų tarpo: F. Š., D. G., D. M., buvo gal koks 10 žmonių iš L. todėl jis nesupranta, kodėl jų nėra įtrauktų byloje. R. B. taip pat buvo šokių salėje, o ką darė, jis nematė. Konfliktas su nukentėjusiu užtruko gal 10 sekundžių. Prie gulinčio nukentėjusio visi subėgo į tokią krūvą, lyg spardyti pradėjo, sakė, ką daryti, o jis numojo ranka ir apsisukęs nuėjo, o budinčios mokytojos visus skyrė, traukė lauk. Tai buvo toksai visų stumdymasis, jis nesuprato, kas ten vyko ir bėgo ieškoti D. Nukentėjusį matė tik P, o kitų sumuštų nebuvo. Prie sienos P. nuvedė mokytojos ir tada jis prie jo buvo priėjęs paklausti, kas jam darosi, nes mato, kuo viskas baigiasi, bet mokytoja jam liepė eiti ir jis nuėjo. Jeigu P. nebūtų prisikabinęs, nieko nebūtų buvę. Jis nežino, kokį tikslą P. turėjo ir ką norėjo parodyti. P. bandė jam suduoti, bet atrodo, kad nesudavė. Po įvykio su nukentėjusiuoju jis bandė susisiekti, tačiau nukentėjusiojo pusbrolis labai stipriai sukonfliktavo (telefonu) su jais, tuo viskas ir baigėsi. Jis galvojo, kad nukentėjusiajam nieko blogo nenutiko. Dėl neturtinės žalos jis nesutinka, nes atlieka bausmę, negi lauks 10 metų, kol jis galės atiduoti pinigus, nes turi kitą bylą. Nesutinka, nes neturės iš ko sumokėti žalos. Jeigu būtų laisvėje, atiduotų, bet tik ne tokią sumą. Su turtine žala taip pat nesutinka, kaip gali sutikti, jeigu neturi iš ko mokėti. Dėl civilinių ieškinių visiškai nesutinka, manytų, kad tokios žalos nepadarė, tuo labiau, kad nukentėjęs pirmas pradėjo konfliktą, o jis jo net nepažino. Kas per chamizmas gali būti, prieiti prie vaikino, šokančio su mergina, ir užkabinti. Reikia turėti proto, o tuo labiau, kad nukentėjęs pats buvo išgėręs, todėl jis manytų, kad tai irgi turėjo įtakoti jo veiksmus. Būdamas 16 metų šokiuose ir dar girtas. Nereikia lįsti kur nereikia, matė, kad jis yra vyresnis. Jeigu jis būtų žinojęs, kad nukentėjusiam 16 metų, tikrai būtų susitvardęs, tačiau salėje tamsu, mirga šviesos, priėjo prie jo draugės, galvojo, kad jam trenks. Jis buvo išgėręs, taip susišvietė, trenkė, bet tas jo smūgis rimtos žalos tikrai neturėjo padaryti. Jis pripažįsta, kad užgavo, tačiau, kad kažkas rimtesnio, jog būtų reikėję važiuoti į ligoninę, abejoja. Mokytojos pavardės, kuri liepė baigti muštynes, neatsimena. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, įvykio aplinkybes nurodė, kaip buvo, gal ką suklydo, gal ne taip kažką pasakė, neturi tikslo meluoti, jeigu meluotų, iš viso neprisipažintų, o dabar prisipažįsta, kad trenkė vieną smūgį. Kaip nepilnametis, P. buvo labai drąsus, nes priėjo prie suaugusių žmonių kabinėtis. Jis be pagrindo nėjo ir nemušė. Su kuria ranka jis trenkė nukentėjusiajam, nepamena. Pataikė gal labiau į žandą, nes kai jis nukrito, matė, kad dar nebuvo kruvinas, jeigu būtų pataikęs į nosį, būtų bėgęs kraujas. Gailisi, kaip gali nesigailėti, bet jau viskas padaryta, nieko nebepakeis. Jis nematė, kokius neteisėtus veiksmus atliko R. B.. Po to jis su B. bendravo ir B. pasakė, kad „durnynas“, o daugiau nieko nesakė.

Kaltinamasis R. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad į šokius atvažiavo su „l.“, o kas važiavo kartu nebeatsimena. Buvo išgėręs, o su kuo kartu gėrė, neatsimena. Su nukentėjusiu buvo susitikęs ligoninėje ir ligoninėje jie visi puolė muštis (nukentėjusiojo broliai su draugais). Jis irgi buvo ligoninėje, nes nukentėjusiojo brolis išlipęs iš mašinos trenkė jam su beisbolo lazda. Jis kreipėsi į policiją, bet bylą nutraukė. Toliau kaltinamasis nurodė, kad neprisimena ir prašė perskaityti jo parodymus. Perskaičius kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad į šokius T. kaime nuvažiavo kartu su R. K. ir jo mergina D., o juos nuvežė jo kaimynas, kad į šokius jis nuvažiavo išgėręs, o šokiuose negėrė, kad šokiuose prabuvo neilgai, kol R. K. nesusistumdė su keliais vaikinais, o dėl ko įvyko susistumdymas, jis nežino, kad kas nors ką nors muštų, jis nematė, bet šokiai po to nutrūko, kad jis T. P. nemušė ir kodėl yra tuo kaltinamas, nesupranta, kad į namus jie grįžo tuo pačiu automobiliu, kad kelyje juos sustabdė kažkoks automobilis, iš kurio išlipęs E. P. jam sudavė į galvą vieną smūgį su beisbolo lazda, kad grįžus į L., jam pasidarė blogai ir jis buvo atvežtas į Pakruojo ligoninę, kur susitiko E. P., kuris buvo atvežęs brolį, ir jam einant iš ligoninės, vėl puolė muštis, tačiau jam pavyko iš ligoninės išeiti, po ko buvo paimtas policijos pareigūnų, paaiškinus, jog reikia surašyti popierius dėl jo sumušimo, kaltinamasis šiuos parodymus patvirtino, nurodydamas, jog daugiau nieko pridurti neturi.

Į r o d y m a i

Nukentėjusysis T. P. parodė, kad šokiuose jis pašokdino K. panelę D. D. netampė, o tik pašokdino. K. priėjęs paklausė „kas tau yra“, jis atsakė „kas tau yra“ ir K. jam trenkė, jis trenkė atgal, K. jam trenkė dar kartą ir jis nukrito. Kurį laiką buvo be sąmonės, atgavęs sąmonę, atsikėlė ir kažkur ėjo ir prie jo priėjęs B., spyrė iš kojos jam į smakrą ir po to smūgio jis pargriuvo ir daugiau nieko neatsiminė. Mokytojos jį nuvedė prie kriauklės, nuprausė ir atvažiavęs brolis E. parvežė į namus. Brolį iškvietė draugas Š. M. paskambinęs telefonu. Brolis parvežė jį į namus, tačiau netrukus išvežė į ligoninę, nes jam skaudėjo galvą, labai skaudėjo šonkaulius, visą krūtinę Kas jam sudavė į krūtinę, jis nematė, nes buvo be sąmonės. Po suduotų smūgių kai jis nukrito, jį kažkas dar mušė, o kas mušė, nematė. Ligoninėje jį apžiūrėjo ir išleido į namus. Kitą rytą jie važiavo į Šiaulius, nes buvo blogai su sveikata. Šiauliuose buvo paguldytas į ligoninę, kur gulėjo 6 dienas. Ligoninėje jį lankė, rūpinosi ir viską pirko mama. Žala yra padaryta mamai, nes ji viskuo rūpinosi ir ieškinys yra jos. Iki to įvykio kaltinamųjų jis nepažinojo, žinojo iš matymo, B. labiau žinojo iš pavardės. Jis matė, kaip prie jo priėjęs B. spyrė jam iš kojos. Ant kaltinamųjų pyksta, nes jie be reikalo jį sumušė. K. jam sudavė du smūgius ir po antro smūgio jis nukrito, atsikėlęs ėjo, ir priėjęs B. spyrė vieną kartą į krūtinę, po ko jis nukrito. K. pirmas pirmą smūgį su kumščiu sudavė į dešinės pusės žandą, jis sudavė vieną smūgį atgal, tada K. su kumščiu sudavė dar vieną smūgį į dešinės pusės žandą, po ko jis nukrito ir prarado sąmonę. Draugai vėliau jam sakė, kad jį buvo apstoję ir spardė visi iš L. Įvykio vakarą į ligoninę brolis E. jį vežė keliu per L., o D. – L. keliu jie nevažiavo, važiuodami nebuvo niekur sustoję, brolis nieko nemušė, tokių dalykų, kaip pasakojo B., nebuvo. Jis nežino, dėl ko B. jam spyrė. Šokiuose jis nematė B., nes jam tik atėjus į šokius ir pašokdinus K. panelę, jie su K. susimušė.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė J. P. parodė, kad tą dieną iš ryto sūnus T. pasakė, kad pasiliks mokykloje po pamokų, nes mokykloje vyks Valentino šventė, kad negrįš namo, liks šokiuose. Vakare sūnų į namus parvežė sūnus E. kartu su draugu Š. M. Sūnus buvo kruvinas, veidas apipraustas, rūbai kruvini, dejavo, kad skauda krūtinę, svaigsta galva ir jie visi trys (ji, T. ir E.) išvažiavo į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, nes bijojo, kad nebūtų lūžę šonkauliai, nes labai sunkiai kvėpavo. Pakruojo priėmimo skyriuje peršvietė, lūžių nebuvo, buvo tik sumušimas ir gydytojas išleisdamas namo, pasakė, kad jeigu blogai jausis, vežti į Šiaulius, išrašė siuntimą. Grįžus namo, naktį išmiegojo, o rytą atsikėlęs, sukniubo prie lovos, todėl išvažiavo į Šiaulius. Sūnus Šiauliuose ligoninėje gulėjo 6 dienas. Jam buvo nustatytas smegenų sukrėtimas, nuskeltas dantis ir bendras viso kūno sumušimas. Sūnus sakė, kad jį sumušė R. ir B. Sakė, jog pašokdino R. panelę ir dėl to įvyko muštynės. Apie tą įvykį jie nesikalba, nes nenori jo prisiminti. Ligoninėje jį lankė ji, T. broliai, seserys, o viską pirko ir už viską mokėjo ji. Pirko vaistus, maistą, kurą. Pagal čekius turtinė žala yra 413,82 litų. Prašo priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, kadangi sūnus ir jie visi patyrė išgyvenimus. Sūnus buvo sumuštas, sūnui tik 16 metų, buvo tapęs piktesnis, nervuotesnis, negalėjo užmigti, jautė baimę, o dabar praėjus tiek laiko taip nebėra, tapo ramesnis. Kai jie važiavo į Pakruojo ligoninę, važiavo trumpesniu keliu pro L., per M., niekur nebuvo sustoję. Ligoninėje ji matė R. B. E. ėjo parūkyti, o B. atsiprašinėjo E., kažką sakė, o ką sakė, ji nežino, nes jie su T. sėdėjo viduje ir laukė. Su T. B. nebendravo. B. buvo atlydėjęs kažkoks jo draugas, būtent tas jo draugas buvo priėjęs prie jų ir sakė „žiūrėk, ką tavo broliai padarė R.“. Ji suprato, kad ne E., o kiti broliai, iš kurių vienas išvažiavęs į Kazachstaną, vienas Kaune, o kitas dirba miškuose. Po to įvykio su sūnumi ji nesilankė pas psichologus, tačiau tik po to įvykio sūnui atsirado nemiga, pablogėjo sveikata.

Liudytojas E. P. parodė, kad iš brolio pasakojimo žino, kad jį primušė R. B.. Įvykio jis nematė, nes kai atvažiavo parvežti brolio, brolis jau buvo primuštas. Tą vakarą jis buvo D. kaime pas draugus, jam paskambino Š. M. ir pasakė, jog primušė jo brolį T. Iš karto jis kažkaip nesureagavo, pagalvojo, kad gal taip pasistumdė mokykloje. Tačiau už kokių 5 min. Š. vėl paskambino, pasakė, kad greičiau važiuotų, nes broliui labai blogai. Jis pasakė Š., kodėl niekas nekviečia greitosios pagalbos ir sėdęs į mašiną išvažiavo ir nuvažiavęs brolį rado sėdintį ant laiptų, kurį paėmęs, parvežė namo. Palikęs brolį namuose, išvažiavo parvežti sesers P. Grįžus į namus, mama pasakė, kad T. blogai, kad reikia vežti į ligoninę. Jis, mama ir brolis T. sėdo į mašiną ir išvažiavo į Pakruojo ligoninę. Į ligoninę atvažiavo ir R. B. su kažkokiu D., kurie puolė ant jo, kodėl jo brolis primušė R. Jis pasakė, kad jo brolių nėra namuose. Jie sakė, kad A. primušė, o jis pasakė, kad A. išvažiavęs į reisą, į Kazachstaną, tada pasakė, kad L. ar R. primušė, jis pasakė, kad jie gyvena Vilniuje ir jų namuose nėra. Gydytojas apžiūrėjo brolį ir išleido namo. Sėdant į mašiną važiuoti namo, kažkokia R. draugė, lyg J., paskambino jam ir paklausė, ar matė ligoninėje R., pasakius, kad matė, paprašė jį parvežti į L., jam atsakius, jog neveš, nes jis primušė jo brolį, tada ji pasakė, jog R. ant jo parašys pareiškimą, o jis atsakė, kad rašytų, ką tik nori. T. skundėsi, kad jam skauda krūtinę, kad sunku kvėpuoti, buvo kruvina nosis. Brolis gulėjo Šiaulių ligoninėje. Į ligoninę brolį vežė jis ir mama. Nebeatsimena, ar brolis pasakojo, kas jį šokiuose primušė. Buvo kalba, kad R. primušė, buvo kalba ir apie R., iš vaikų jis girdėjo įvairių istorijų. Sesuo P. buvo šokiuose ir sakė, jog matė kas primušė T. Brolis J. taip pat buvo šokiuose ir sakė, jog matė pas primušė brolį.

Liudytojas Š. M. parodė, kad matė, kaip R. K. trenkė T., T. trenkė jam atgal, visi subėgo, apstojo, spardė, mušė, matė, kaip B. T. spyrė iš kojos. Muštynės prasidėjo dėl merginos, kadangi T. P. pašokdino K. merginą, prasidėjo konfliktai. T. merginos netampė, nemušė, o tik pašokdino, ir K. jam sudavė į veidą, o ką jie kalbėjo negirdėjo, nes buvo toliau. T. į namus parvežė jo brolis E., nes jis telefonu paskambino E. ir pasakė, kad T. parvežtų į namus, nes jam bėgo iš nosies kraujas, sunkiai kvėpavo. Atvažiavęs E. parvežė T. į namus. Jis irgi kartu su jais grįžo namo. Jis matė, kai K. su mergina atvažiavo į šokius, o kiek buvo valandų nežino. Jis daug ko gerai nebeprisimena. Nežino ir negali pasakyti, ar K. ir B. buvo išgėrę. K. T. sudavė su kartus, sudavė vieną kartą, po to T. jam atgal ir dar kartą K. sudavė T. Neatsimena ar po smūgių T. buvo nugriuvęs. Matė, kad B. spyrė T. iš kojos į krūtinę ir po smūgio T. nugriuvo, apstojo daug žmonių, konkrečiai kas ką darė, negali pasakyti. Jis priėjęs prie jų, T. apglėbė ir traukė, bet vis tiek T. spardė ir mušė. Ištraukęs T. nuvedė prie kampo ir visi kiti pradėjo skirstytis. Budinčios mokytojos buvo gal mokytojų kambariuke, ar matė muštynes, jis nežino. Kai kažkas nuėjo ir pasakė, kad įvyko muštynės, tada mokytojos atėjo, nutraukė šokius, uždegė šviesas. Muštynių metu šviesa salėje buvo užgesinta, buvo tamsu. Jis vedė šokius, leido muziką, stovėjo prie aparatūros, šoko. K. priėjo prie T., kai T. šoko su D., priėjęs kažko paklausė ir trenkė T. Kai buvo mušamas ir spardomas T. (nugriuvęs, kai jį buvo apstoję daug jaunimo), tame tarpe buvo ir K., mušė T., matė, kaip kilnojosi rankos. T. P. yra jo pusbrolis.

Liudytojas J. P. parodė, kad jam 12 metų, kad jis muštynių nematė, matė, kaip brolis T. buvo atvestas į pirmą aukštą, o kas jį atvedė neatsimena. T. buvo kruvinas veidas, iš nosies bėgo kraujas, jis su T. nekalbėjo. Jis buvo šokiuose, tai yra, buvo salėje ir kitur, bet muštynių nematė, nes tuo metu salėje nebuvo. Grįžęs į namus, kas toliau broliui buvo, nežino, nes nuėjo miegoti. Jam brolis nepasakojo kas jį sumušė.

Liudytoja P. P. parodė, kad jai 15 metų, kad T. P. yra jos brolis, kad ji buvo šokiuose ir matė, kaip K. ir B. primušė brolį. Kaip suprato, brolis buvo sumuštas dėl to, kad pašokdino K. panelę D., o K. tas labai nepatiko ir primušė brolį. Ji buvo šokių salėje ir viską matė. Kai brolis šoko su K. panele, K. priėjo prie T. ir paklausė „kas tau yra“, o T. atsakė, kad „nieko, kas tau yra“ ir tada R. trenkė T., tada T. jam atgal ir nebepamena, ar R. smūgiavo dar kartą. B. broliui spyrė iš kojos. B. buvo kartu su K., nes kartu atvažiavo į šokius. K. sudavus T. pirmą smūgį, T. trenkė atgal K., tada B. spyrė T. ir brolis nugriuvo ant žemės. T. gulint ant žemės, jį spardė visi. Š. M. atėjo nuo aparatūros, bandė visus išskirti ir T. ištraukęs tempė per žemę. T. spardė visi atvažiavusieji, juos pažinojo, matydavo, matė, kad visi kažką darė, o konkrečiai, kas ką darė, nematė. Matė, kaip R. ir R. spardė brolį. Matė, kaip broliui iš nosies bėgo kraujas, sunkiai kvėpavo, skundėsi, kad skauda krūtinę. Š. M. paskambino broliui E., kad atvažiuotų parsivežti T. Tą patį vakarą T. išvežė į Pakruojo ligoninę, po to grįžo į namus ir kitą dieną T. išvežė į Šiaulius ir gulėjo ligoninėje. Šokių salėje šviesa užsidegė tuo metu, kai atėjo budėtojos. Šokių metu salėje buvo tamsu, bet įžiūrėti buvo įmanoma. Ji stovėjo salės viduryje, nuo tos vietos, kur vyko muštynės, iki pakylos (aparatūros) buvo 4-5 metrų atstumas.

Liudytoja E. B. parodė, kad šokių pradžioje šokiuose jos nebuvo, kadangi tą kartą šokiuose nebudėjo. Apie 19 valandą paskambino viena iš mokytojų ir pasakė, kad šokiuose yra daug susirinkusių vaikų truputį vyresnių, yra iš L. atvažiavusių, yra B., K., bet nieko nesakė, kad vyksta kas nors ne taip. Ji gyvena L. ir pasakė, kad atvažiuos. Nuvažiavusi į mokyklą, išlipusi iš mašinos susitiko B., kurį pažįsta. Su B. kartu buvo jų buvęs mokinukas A. J., jų paklausus, ką čia veikia, atsakė jog atvažiavo į šokius pasižiūrėti. Dar juokaudama pasakė, kad tik nieko neprisidirbtų. R. atsakė, kad viskas bus gerai ir visi trys nuėjo į mokyklą. Nuėjusi į mokyklą, užrakino antrą aukštą. Prieš salę, kur vyko šokiai, sėdėjo mokytojai, o R. ir A. ėjo link šokių salės. Ji šnektelėjo su mokytojomis ir tuo metu kažkas pradarė salės duris ir pasakė, kad salėje mušasi. Ji įėjo į salę, bet kai įėjo niekas nesimušė. K. matė pirmą kartą, jo nepažinojo. K. buvo prie lango, šalia jo buvo mergaitė, daugiau kiti buvo viduryje salės. K. buvo truputį įsiaudrinęs, o jų mokinukas T. buvo salės gale ir jam iš kažkurios vietos bėgo kraujas. Salėje buvo paleisti necenzūriniai žodžiai ir tada visi puolė į salės vidurį, tačiau negali pasakyti, kas tame viduryje buvo apačioje, kas buvo viršuje, tik matė susikibusį „kamuolį“, jų buvo daug, priėjus prie to „kamuolio“ ir pasakius „vaikai baikite“, pamatė R. ir prieš save pamatė R. kumštį, paėmė už kumščio ir pasakė, kad „R. eik į šalį ir čia nelįsk“ ir jis atsitraukė nuo to „kamuolio“, visi išsiskirstė kas kur. Kai visi išsiskirstė, ji daugiau nematė nei K., nei B., tik matė T., kuris triukšmavo, rėkavo, ji ramino jį, nuėjo kartu iki tualeto, valė jam kraują, T. dejavo, kad jam skauda krūtinę. Klausė, kad gal iškviesti namiškius, kad parvežtų namo. P. paklausė gal skambinti mamai, pasakė kad ne, tegul mama nežino, pasakė, kad atvažiuos brolis E., kuriam pranešta ir parveš į namus. Paskui kažkuris atėjo ir pasakė, jog kieme būriuojasi ir nežino kaip išeis parvažiuoti namo. Tada ji paskambino policijai. Policijai pasakė, jog šokių metu įvyko grumtynės, nori, kad vaikai saugiai išsiskirstytų iš mokyklos, kad saugiai išvažiuotų. Policija atvažiavo gal už 40 minučių, mokyklos teritorijoje nieko nebebuvo, tik buvo likę keli mokytojai. Atvažiavus policijai, jie viską apžiūrėjo ir visi išsiskirstė. Ji nematė, kas vyko šokių salėje iki to „kamuolio“, nes įėjusi į salę, matė dešinėje pusėje K., o salės gale T. P. Šokiai vyko mokyklos, nebuvo tuo laiku nuspręsta, kas gali dalyvauti šokiuose. Šokiuose muštynės įvyko pirmą kartą. Dabar į šokius pašalinių nebeįleidžia. Ji nematė, kas konkrečiai primušė T. P. T. jai nepasakojo, kas jį primušė. Kai pamatė tą „kamuolį“ kur buvo T., negali pasakyti, jų buvo daug, ji pati puolė į tą „kamuolį“ juos skirti. Negali pasakyti ar tame kamuolyje buvo T.

Liudytoja S. M. parodė, kad tą vakarą su Z. J. budėjo mokyklos šokiuose, stovėjo prie durų į šokių salę ir pro tokį langą stebėjo pusę šokių salės. Pamatė, kad salėje užsidegė šviesa, suprato, kad kažkas yra negerai, įėjo į salę ir paklausė, kas čia darosi, kažkas pasakė, kad K. muša T. Matė tokį vaizdą, kad grupė žmonių tiesiog viename „spiečiuje“ susitelkę mušėsi, bandė juos išskirti, tą darė ir į salę įėjusi mokyklos vadovė. Ji šaukė, kad „T. traukis, R. baik“, net nebuvo kaip prasiskverbti į tą vidurį. Po kurio laiko jie išsiskyrė į dvi grupes ir vėl suėjo į vieną būrį ir mušėsi. Kai nebesimušė, ji tuos vaikinus išlydėjo iš mokyklos. T. ji matė mokyklos virtuvėje, kuriuo rūpinosi mokyklos vadovė, kiti. T. buvo toksai silpnas, sėdėjo, paklausus, ar jam negera, jis nenorėjo kalbėtis. Ji nematė, kas konkrečiai T. sudavė smūgius. Jeigu salėje užsidega šviesa, tai reiškia, kad kažkas yra negerai. Šviesą salėje įjungė vaikai. Tą vakarą, ji prižiūrėjo ateinančius į šokius, o bilietus prekiavo Z. J. Tą kartą buvo Valentino diena, buvo nutarę leisti ir buvusius mokinius, ir atsivesti draugus. Muštynės šokiuose įvyko pirmą kartą. Salėje ji matė R. B., nepastebėjo, kad jis atliktų kažkokius neteisėtus veiksmus.

Liudytoja D. M. parodė, kad ji bendrauja su kaltinamuoju R. K., kad buvo Valentino diena, kad atvažiavo pas R. ir nuvažiavo į šokius, šoko, kad viskas buvo gerai iki kol tas pilietis (parodo į T. P.) priėjo prie jos ir paėmęs už rankų pašokdino. Ji jam pasakė, kad pasitrauktų. Po kurio laiko jis vėl priėjo prie jos, priėjo iš už nugaros, patampė už pečių. R. priėjo ir jam kažką pasakė, o ką pasakė, ji nežino, nes išėjo. Kai atėjo atgal, kažkas mušėsi, o kas tokie nežino. Ji pasiėmė R. už rankos ir jie išėjo ir išvažiavo į namus. Ji nematė, ar R. trenkė tam vaikinui, nes jos tuo metu salėje nebuvo. Kai jie pradėjo ginčytis, ji išėjo į koridorių, muštynių nematė. Į šokius ją atvežė R. draugai, važiavo ji, R. ir dar keli jo draugai, kurių ji nepažinojo, nes matė pirmą kartą. B. kartu nevažiavo, o ar buvo šokiuose nepamena, nes buvo daug žmonių. Po šokių į namus parvežė tikriausiai R. draugas, nes nelabai pažįsta jo draugus. Namo grįžo tuo pačiu keliu, kuriuo atvažiavo.

Liudytoja Z. J. parodė, kad iki to įvykio nei B., nei K. nepažinojo, R. dar prisiminė nuo mažų dienų, nes iki mokyklos augo jų kaime. Į šokius jie atėjo penkiese, kad būtų girti nekrito į akis, R. džiaugėsi, kad atėjo su panele, ją pristatė. Jai į akis krito tai, kad jis atėjo pasipuošęs, tvarkingai apsirengęs, ne su treningais. Prasidėjus šokiams, jie tai įeidavo į salę, tai išeidavo į lauką. Atvažiavus mokyklos vadovei, užsidegė salėje šviesa ir jai įėjus į salę, pamatė didelį „kamuolį“ žmonių, o kas mušė, kaip mušė, ji nematė. Prisimena, kad ištraukė T., o kas ištraukė, nematė. T. nuvedė prie sienos, pasodino, matė, kad T. buvo kruvinas. Išėjęs iš to rato R. norėjo vytis T., o T. kėlėsi nuo kėdės ir dar norėjo šokti į akis, ir vienas kalbėjo negražiais žodžiais, ir kitas kalbėjo negražiais žodžiais vienas ant kito. Ji tą vakarą šokiuose budėjo. Įeinat į salę rinko pinigus. Budėjo antrame aukšte prie salės durų, išeidavo į lauką, įeidavo į salę, išeidavo iš salės, apeidavo mokyklos kiemą. Tą vakarą budėjo mokytoja M. ir ji, o iš tėvų budėjo B. Mokytoja M. iškvietė mokyklos vadovę ir vadovei tik spėjus atvažiuoti ir prasidėjo muštynės. Muštynės ilgai netruko, nes visi sulėkė į salę ir ištraukė T,, kuris buvo kruvinas, nosis kruvina. Jos palaukė kol išvažiavo l., kol išeis vaikai, vadovė iškvietė policiją, T, išsivežė atvažiavęs jo brolis. Po muštynių T, vaikščiojo, kalbėjo, buvo kruvinas veidas, atrodo, kad iš nosies bėgo kraujas. T, dejavo, kad jam skauda krūtinę ir gėrė labai daug vandens. R, sulaikė ji ir atrodo, kad mokytoja M. rėkė R.„.baik“. T. irgi nerimo, kėlėsi nuo kėdės, norėjo muštynes pratęsti, abu buvo įsiaudrinę, kalbėjo negražiais žodžiais. Negali pasakyti, kur po muštynių buvo R. mergina. Mokykloje ji dirba 30 metų, tai pirmos muštynės.

Liudytoja R. S. parodė, kad muštynių nematė. Šokių metu budi mokytojai ir mokinių tėveliai. Jos vyras mokykloje dirba sargu ir nuo vakaro 10 valandos jam prasideda naktinis darbas, o šokiai prasideda anksčiau. Ji mokykloje dirba virėja. Jai paskambino budintysis tėvelis ir pasakė ar negali jos vyras ateiti anksčiau pabudėti, nes mokykloje vyksta muštynės. Abu su vyru nuvažiavo į mokyklą, buvo lauke, jaunimas būriavosi, vaikščiojo, lauke muštynių nebuvo. Į salės vidų ji buvo įėjusi, bet muštynių nebebuvo. Salėje matė T. P., jo seserį, buvo daugiau vaikiukų, buvo budinčios mokytojos. Gerai nebepamena, bet atrodo, kad P. buvo kruvina burna, kažkas jos paprašė paduoti vienkartinį rankšluostį, kurį ji padavė. Rankšluostis buvo reikalingas gal T., nepamena. Dėl ko vyko muštynės nieko negirdėjo, sulaukė policijos ir išsiskirstė.

Liudytojas F. Š. parodė, kad gerai nebepamena, ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, kadangi praėjo daug laiko ir prašo remtis jo pirminiais parodymais. Perskaičius liudytojo duotus parodymus, kuriuose jis parodė, kad tą vakarą jis, R. B. ir asmuo pravarde „l.“ buvo L., už kultūros namų pastato, kur su R. gėrė alkoholį, kad apie 20 val. visi nuvažiavo į T. mokyklą, kur vyko šokiai, kad vežė juos „l.“, kad matė šokiuose R. K. su savo mergina D., kad pabuvę šokiuose kokį pusvalandį, nuėjo su R. B. į automobilį atsigerti alkoholio, kad po to matė, kaip T. P. pakvietė šokti R. K. merginą D., kad jiems šokant priėjęs R. K. sudavė T. su kumščiu į veidą, kad šalia stovėjęs R. B. spyrė stovinčiam T. į krūtinę ar tai į petį, dėl ko T. nugriuvo, kad po to kilo didelis sąmyšis, visi pradėjo būriuotis aplink T. ir jis nebematė, kas vyko, ar dar kas mušė T., kad jam mokyklos direktorė B. liepė išeiti lauk, kad ko neprisidirbtų ir jis išėjo į automobilį, kur jau laukė „l.“, netrukus atėjo R. B. ir jie išvažiavo, F. Š. savo duotus parodymus patvirtino ir nurodė, kad parodymai yra teisingi.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (1 t., 4-10 b. l.) matyti, kad įvykio vieta yra Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 13 b. l.) matyti, kad nukentėjusiajam T. P. 2014-02-14, apie 20.30 val. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, apatinio žandikaulio dešinės pusės I danties lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekmėje, kietu buku daiktu paveikus veidą. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš mokyklos vadovės E. B. pateikto mokinių ir svečių sąrašo (1 t., 44, 45-46 b. l.) matyti, kad 2014-02-14 (duomenys neskelbtini) vykusiuose šokiuose dalyvavo R. K. ir R. B.

Iš akistatos protokolo (1 t., 101-102 b. l.) matyti, kad liudytojas Š. M. akistatos su įtariamuoju R. B. metu patvirtino savo duotus parodymus, jog matė, kaip R. B. vieną kartą su kumščiu sudavė T. P. į veidą ir vieną kartą spyrė su koja į krūtinę.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų R. K. ir R. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jie viešoje vietoje – Pakruojo rajone, T. kaime, (duomenys neskelbtini) patalpose vykusių šokių metu, veikdami kartu, suduodami smūgius nukentėjusiajam T. P. į veidą ir krūtinę, padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Šios nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka, žmogaus sveikata, orumas ir kt. Kaltinamųjų R. K. ir R. B. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad mokyklos salė, kurioje vyko šokiai ir kuriuose dalyvavo mokyklos mokiniai bei svečiai, yra viešoji vieta. Kaltinamieji R. K. ir R. B., veikdami kartu, suduodami smūgius kumščiais į veidą nukentėjusiajam, o R. B. dar ir spirdamas nukentėjusiajam su koja į smakrą, smurtavo prieš jį, padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes dėl to buvo nutraukti šokiai, ir šių padarinių norėjo. Toks kaltinamųjų elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu kaltinamieji pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą. Jie pažeidė ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių (mokyklos mokinių ir mokytojų bei kitų asmenų) saugumo jausmą. Kaltinamieji, veikdami be jokios aiškios motyvacijos, veikė tiesiogine tyčia.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veikla, tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką. Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką staiga kilusį susitarimą. Susitariama gali būti įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (arba bendravykdytojai). Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, yra akivaizdu, kad kaltinamieji R. K. ir R. B., suduodami smūgius nukentėjusiajam T. P., tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip pažeisdami viešąją tvarką, veikė sutartinai, kaip bendrininkai, taigi nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo R. K. parodymai, kad jam šokant su D., nukentėjusysis priėjo iš už nugaros prie D. ir čiupo ją už pečių, pradėjo tampyti, stumdyti, kaip kokią šiukšlę, jam paliepus D. pasitraukti ir pradėjus su nukentėjusiuoju aiškintis, nukentėjusiajam užsimojus ranka ir jam pagalvojus, jog jam trenks, trenkė vieną kartą su kumščiu nukentėjusiam į veidą, po ko nukentėjusysis nukrito ant grindų, aplink jį supuolė daug žmonių ir jis nebesuprato, kas ten vyksta, nematė, ar nukentėjusį dar kažkas mušė, nes atsitraukė ieškoti D. ir pats daugiau smūgių nukentėjusiajam nesudavė, o suduotą smūgį suduoti jį savo elgesiu išprovokavo pats nukentėjusysis, vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo R. B. parodymai, kad jis T.

P. nemušė ir kodėl yra tuo kaltinamas, nesupranta, taip pat vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tokie kaltinamųjų parodymai yra nepagrįsti, kadangi yra paneigti visumos kitų byloje surinktų įrodymų. Kaltinamųjų parodymus, visų pirma, paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo T. P. parodymai, duoti apie įvykusį konfliktą ir po to kilusias muštynes, kuriuose jis nurodė, kad jam smūgius sudavė abu kaltinamieji, dėl ko jam buvo padaryti sužalojimai ir jis gydėsi ligoninėje. Nukentėjusysis nuoseklius parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusiojo T. P. parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojų Š. M., P. P. ir F. Š. parodymai, kurie buvo šokių salėje ir betarpiškai matė konfliktą bei muštynes. Nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kitų liudytojų parodymai, kurie pačių muštynių konkrečiai nematė, tačiau matė nukentėjusį T. P. sumuštą, kruvinu veidu ir iš kitų asmenų sužinojo, jog jį sumušė kaltinamieji R. K. ir R. B., tai būtent liudytojų J. P., E. P., Z. J., R. S. parodymai. Kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo sužalotas nukentėjusysis T. P. patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje aiškiai yra nustatyta, kad nukentėjusiajam T. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie davė nuoseklius parodymus, būdami pagal įstatymą įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei davę priesaikas, be to, byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kad jie gali kaltinamuosius be pagrindo apkalbėti. Liudytojos D. M. parodymai atmestini, kaip nereikšmingi kaltinimui, kadangi ji nurodė konflikto tarp kaltinamojo R. K. ir nukentėjusiojo T. P. negirdėjusi ir muštynių nemačiusi, nes kai minėti asmenys pradėjo tarpusavyje kažką aiškintis, ji iš salės išėjo.

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų R. K. ir R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (BK 59 str.).

Kaltinamųjų R. K. ir R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, nors abu kaltinamieji pripažino tą vakarą vartoję alkoholį, tačiau teisminio įrodymų tyrimo metu nebuvo patvirtinta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos kaltinamiesiems nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje ir bausmių skyrimo recidyvistams ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje.

Kaltinamasis R. K. teistas tris kartus, paskutinį kartą teistas už analogišką veiką – viešosios tvarkos pažeidimą, bausmės neatlikęs, nusikalstamą veiką šioje byloje padarė, neišnykus ankstesniam teistumui, 2015-01-13 jam surašytas kaltinamasis aktas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla perduota Šiaulių apygardos teismui, nuo jo paleidimo 2014-01-02 iš pataisos namų iki 2014-02-24 jis kaltinamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių už vieną jau nuteistas, už antrą teisiamas šioje byloje ir dėl dviejų pareikštas kaltinimas (1 t., 125-130, 131-167 b. l., IS Liteko duomenys), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (1 t., 168-169 b. l.), į psichiatro įskaitą neįrašytas, įrašytas į priklausomybės įskaitą (1 t., 170 b. l.), nedirbantis (1 t., 171 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (1 t., 172 b. l.), savo šeimos neturi, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (1 t., 173 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino nukentėjusiojo atstovei nusikalstama veika padarytos žalos ir net nesitarė dėl jos atlyginimo, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį daugiau kaip neigiamą asmenybę, nelinkusią pasitaisyti, o linkusią nusikalsti, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę ir jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, ją paskiriant atlikti pataisos namuose (BK 27, 41, 50, 54, 56 str.). R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas, kadangi dėl anksčiau šio kaltinamojo padarytų ir po to daromų nusikalstamų veikų nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam R. K. subendrintina su 2014 m. vasario 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Šioje byloje kaltinamajam R. K. nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė jam neskirtina, kadangi jis yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, kuri yra nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme.

Kaltinamasis R. B. teistas septynis kartus, paskutinius keturis kartus teistas už analogišką veiką – viešosios tvarkos pažeidimą, bausmes – baudas atlikęs, nes baudos išieškotos, nusikalstamą veiką šioje byloje padarė, neišnykus ankstesniam teistumui (2 t., 2-8, 9-56 b. l.; 3 t., 63-66 b. l.; IS Liteko duomenys), baustas administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą (2 t., 57-71 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (2 t., 72 b. l.), dirbantis (2 t., 73-74 b. l.), savo šeimos neturi, gyvena su tėvais, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio skundų nėra gavusi (2 t., 76 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino nukentėjusiojo atstovei nusikalstama veika padarytos žalos, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį daugiau kaip neigiamą asmenybę, kuriai anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, jis yra baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, ją paskiriant atlikti pataisos namuose (BK 27, 41, 50, 54, 56 str.). R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidėtinas, kadangi dėl anksčiau šio kaltinamojo padarytų ir po to daromų nusikalstamų veikų nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.).

Kadangi kaltinamasis R. B. nusikalto neatlikęs 2013 m. rugpjūčio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 5,33 MGL (692,90 Lt) baudos, kurios likusios dalies jis nesumokėjo per teismo nustatytą terminą, bet ji buvo išieškota priverstinai ir galutinai 2014 m. birželio 18 d., kas reiškia, kad bausmę pagal 2013 m. rugpjūčio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą R. B. yra atlikęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nesubendrintina su 2013 m. rugpjūčio 9 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda, nes Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pridėti tik neatliktą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalies taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam R. B. subendrintina su 2014 m. balandžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir 2014 m. rugsėjo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – bauda, nenustatant termino baudai sumokėti, kadangi bauda yra išieškota.

Į atliktą bausmės laiką kaltinamajam R. B. įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam R. B. paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Žalos atlyginimas

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė J. P. pareiškė 413,82 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kadangi ji lankė sūnų Šiaulių ligoninėje, kelionėms naudojo kurą, pirko būtinus reikmenis ir papildomą maistą ligoninėje gulinčiam sūnui. J. P. 119,85 Eur (413,82 Lt) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pirkimo kvitais ir įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant jį solidariai iš kaltinamųjų R. K. ir R. B., kadangi ši turtinė žala nukentėjusiojo atstovei buvo padaryta dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų (CK 6.249, 6.263 str., BPK 115 str., 1 t., 24 b. l.).

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė J. P. taip pat pareiškė 5000,00 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, jog sūnus patyrė fizinį skausmą, išgyveno, iki šiol jį kankina nemiga, jam sunku užmigti, būna, kad pradeda iš nosies bėgti kraujas, namuose jaučiama įtampa ir baimė, kad tokie įvykiai nepasikartotų iš naujo (1 t., 23, 25, 26 b. l.). Kaip matyti iš nukentėjusiojo atstovės nurodytų pagrindų, neturtinė žala buvo padaryta jos sūnui nepilnamečiui nukentėjusiajam T. P.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijos teisę spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

Neabejotinai nustatyta, kad dėl kaltinamųjų R. K. ir R. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis T. P. patyrė neturtinę žalą – įvykio metu jam tebuvo 16 metų amžiaus, jis patyrė fizinį skausmą ir buvo sužalotas mokyklos, kurioje mokosi, salėje, šokių metų, draugų ir artimųjų akivaizdoje. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu pasekmės yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje dėl galvos smegenų sukrėtimo ir apatinio žandikaulio dešinės pusės 1 danties lūžio nuo 2014-02-15 iki 2014-02-24, iš kurios išleistas toliau gydytis ambulatoriškai. Daugiau jokių duomenų apie nukentėjusiojo sveikatos būklę, galėjusių sukelti jam sunkesnes pasekmes be aukščiau nurodytų sužalojimų, išskyrus jo atstovės mamos paaiškinimus, byloje nėra. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, kartu atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamųjų veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, pasireiškę įvykusio konflikto su T. P. metu. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Nustatyta, kad kaltinamasis R. K. yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos problemų, tačiau šiuo metu yra suimtas ir kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, laukia teismo sprendimo, todėl kol kas neturi realios galimybės atlyginti nukentėjusiajam žalą. Kaltinamasis R. B. taip pat yra jauno amžiaus, darbingas, iki suėmimo dirbęs ir gavęs pajamas, todėl jo galimybės atlyginti nukentėjusiajam žalą yra realios.

Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra bendrieji teisės principai, kuriais privalo vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje specialiai pabrėžiamas jų taikymo būtinumas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Įstatymų leidėjas nei baudžiamajame, nei civiliniame įstatyme neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimą, nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialios taisyklės ar sprendimo varianto. Minėti principai leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, kurios aptartos aukščiau, taip pat atsižvelgęs į aukštesnių teismų (apygardų teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) formuojamą praktiką analogiškose bylose, konstatuoja, kad nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 1448,10 Eur (5000,00 Lt) yra per didelis, todėl mažintinas iki 550,00 Eur (1899,04 Lt) ir priteistinas nukentėjusiajam T. P. solidariai iš kaltinamųjų R. K. ir R. B..

Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo 898,10 Eur (3100,96 Lt) atmestina.

Proceso išlaidų atlyginimo išsprendimas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad gynėjai kaltinamiesiems R. K. ir R. B. šioje byloje buvo paskirti, esant privalomumui pagal įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 4 p., 7 p.), kaltinamieji nepiktnaudžiavo jiems suteikta teise turėti valstybės apmokamą gynėją, todėl, atsižvelgus ir į kaltinamųjų turtinę padėtį bei į tai, kad jie privalės atlyginti civilinius ieškinius, iš kaltinamųjų nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d., 3 t., 98, 99 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti bausmę, atliktą pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendį.

Nuteistajam R. K. kardomosios priemonės iki bausmės vykdymo pradžios neskirti.

R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. balandžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių taisyklėmis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. rugsėjo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 2 MGL (260 Lt) baudą. Baudos sumokėjimui termino nenustatyti, nes bauda yra išieškota.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2014 m. kovo 9 d. ir bausmes, atliktas pagal 2014 m. balandžio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį bei pagal 2014 m. rugsėjo 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę – suėmimą nuteistajam R. B. palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, šiuo metu suimto, ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, šiuo metu suimto, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo – 119,85 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 85 centus) (413,82 Lt) nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei J. P..

Priteisti solidariai iš nuteistųjų R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, šiuo metu suimto, ir R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, šiuo metu suimto, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo – 550,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) (1899,04 Lt) nukentėjusiajam T. P.

Nukentėjusiojo T. P. atstovės pagal įstatymą J. P. civilinio ieškinio dalį 898,10 Eur (3100,96 Lt) dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš nuteistųjų R. K. ir R. B. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė