Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-12 · Administracinė byla Nr. I-2861-281/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
I-2861-281/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01452-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
D. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2861-281/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01452-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. T. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 1 024 Eur turtinę žalą ir 650 Eur neturtinę žalą (b. l. 1).

Paaiškino, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2017-12-20 nusprendė pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, patenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjo naudai 1 024 Eur žalos atlyginimo. Šis teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. Pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas įvykdyti nurodytą sprendimą per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, tačiau Teisingumo ministerija priteistą sumą, t. y. 1 024 Eur, persiuntė antstolei A.Mikulėnienei ir S.Kastanauskienei, argumentuodama, jog antstolio reikalavimai įvykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims. Pareiškėjo teigimu, Teisingumo ministerija priteistas lėšas turėjo pervesti pareiškėjui, o ne į antstolio depozitinę sąskaitą.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–8).

Paaiškino, kad teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo. Vykdant teismo sprendimus, lėšos pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą, tačiau jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija vadovavosi Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsniu, pagal kurį, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Atsakovės atstovė nurodė, kad 2018-02-01 gavo pareiškėjo prašymą įvykdyti 2017-12-20 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1858-415/2017, o atsakydama į šį prašymą nurodė, kad yra gauti antstolių A.Mikulėnienės ir S.Kastanauskienės patvarkymai, kuriais areštuota atitinkamai 962,15 Eur ir 107,76 Eur pareiškėjui priklausančių lėšų. Pareiškėjui paaiškinta teisė apskųsti antstolių patvarkymus, nes Teisingumo ministerija tokios teisės neturi. Todėl teismo sprendimu pareiškėjui priteistos piniginės lėšos negalėjo būti pervestos į jo nurodytą sąskaitą, o turėjo būti įvykdytas antstolio patvarkymas. Todėl teigia, kad Teisingumo ministerija, vykdydama antstolio patvarkymą ir teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteista neturtinė žala, bei pervesdama priteistas pinigines lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, nepažeidė galiojančių teisės aktų. Pareiškėjo subjektyvi nuomonė ir Civilinio proceso kodekso nuostatų interpretavimas jam palankia prasme neįrodo buvus Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalą.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovai nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Teisingumo ministerijos veiksmų, kuriais ji atsisakė išmokėti pareiškėjui neturtinę žalą, vykdydama antstolio patvarkymą dėl pareiškėjui priklausančios sumos areštavimo.

Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tuomet, kai nustatoma trijų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnyje nustatyta, kad neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas bylų dėl teismo sprendimų vykdymo (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis), teismas šiuo atveju pasisakys tik dėl administracinės procedūros pagal pareiškėjo 2015-10-07 prašymą Teisingumo ministerijai dėl teismo sprendimo vykdymo teisėtumo.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje yra nustatyta speciali teismo sprendimų dėl žalos atlyginimo vykdymo tvarka. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis) atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, o šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus dokumentus – per 3 mėnesius nuo jų pasirašymo (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

Remiantis byloje esančiais raštiniais įrodymais, nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1858-415/2017 pareiškėjui D. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteista 1 024 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas 2018-01-31 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas priteistą 1 024 Eur sumą pervesti į jo nurodytą banko sąskaitą (b. l. 9). Antstolė A.Mikulėnienė 2018-03-12 patvarkymu dėl pas trečius asmenis esančių lėšų arešto, areštavo 962,15 Eur (b. l. 13–14), o antstolė S.Kastanauskienė 2018-03-13 patvarkymu Nr. S-18-56-5860 dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, areštavo 107,76 Eur (b. l. 15–16). Teisingumo ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2018-03-15 raštu Nr. (1.34)7R-1848 nurodė pareiškėjui, kad yra gavusi antstolių A.Mikulėnienės ir S.Kastanauskienės patvarkymus, pagal kuriuos antstolė A.Mikulėnienė areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas 962,15 Eur sumai, o antstolė S.Kastanauskienė – 107,76 Eur sumai, pareiškėjui paaiškinta, kad pareiškėjui priteistų piniginių lėšų dalis bus pervesta į antstolių depozitines sąskaitas, o likusi suma į pareiškėjo prašyme nurodytą banko sąskaitą (b. l. 10). Pareiškėjas 2018-03-21 kreipėsi į Teisingumo ministeriją su skundu, nurodydamas, kad nesutinka, jog jam priteistos lėšos būtų pervedamos į antstolių depozitinę sąskaitą (b. l. 11). Teisingumo ministerija, 2018-04-19 atsakydama į pareiškėjo skundą, paaiškino antstolio teisę areštuoti skolininkui priklausančias lėšas, o asmeniui, kuris nevykdo antstolio patvarkymų gali būti skiriama bauda, pareiškėjui taip pat išaiškinta jo teisė skųsti antstolių veiksmus (b. l. 12).

Remiantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo termino eigos pradžia siejama su teismo sprendimo pateikimu Teisingumo ministerijai. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas išmokėti jam neturtinę žalą buvo gautas 2018-02-01 (b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-20 sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2018-05-01. Tačiau, kaip matyti, Teisingumo ministerija per Įstatymo nustatytą terminą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-20 sprendimu pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo į pareiškėjo sąskaitą nepervedė, nes gavo antstolių 2018-03-12 A.Mikulėnienės ir 2018-03-13 S.Kastanauskienės patvarkymus, kuriais areštuota 962,15 Eur ir 107,76 Eur suma. Byloje rašytinių įrodymų, kad antstolių A.Mikulėnienės ir S.Kastanauskienės patvarkymai būtų pripažinti neteisėti ir panaikinti, nėra, taigi, remiantis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, gavusi antstolio patvarkymą dėl lėšų pervedimo į antstolio nurodytą sąskaitą, Teisingumo ministerija šį patvarkymą privalėjo įvykdyti.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Teisingumo ministerija ar jos pareigūnai, nepervedę pareiškėjui priteistos 1 024 Eur sumos į jo nurodytą sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus. Teisingumo ministerija neįvykdė teismo sprendimo, nes privalėjo vykdyti antstolių A.Mikulėnienės ir S.Kastanauskienės patvarkymus, apie šias teismo sprendimo nevykdymo priežastis informavo pareiškėją 2018-03-15 raštu Nr. (1.34.)7R-1848. Pažymėtina, kad pareiškėjui išaiškinta jo teisė skųsti antstolių veiksmus, tačiau duomenų, kad pareiškėjas tokia savo teise būtų pasinaudojęs byloje nėra, to nenurodė ir pats pareiškėjas skunde. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerijos veikoje nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Taigi pareiškėjo skundas dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo D. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė