Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-10-06 · Civilinė byla Nr. e2A-560-180/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-09Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-10-06Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-06
Bylos Nr.
e2A-560-180/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04752-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“
Kategorijos
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-560-180/2015Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04752-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 42.9
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1364-163/2014 pagal ieškovo ribotos atsakomybės bendrijos „Eastkomtrans“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jurtinga Shipping“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas RAB „Eastkomtrans“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Jurtinga Shipping“ 233 910,44 JAV dolerių skolos, 8,75 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas teigė, kad skola susidarė atsakovui (nuomininkui) neatsiskaičius pagal 2012 m. vasario 28 d. RAB „Eastkomtrans“ ir UAB „Jurtinga Shipping“ Geležinkelio cisternų nuomos sutartį Nr.C-00842 (toliau – Sutartis), kuria jis (ieškovas) įsipareigojo pateikti atsakovui laikinai valdyti ir naudoti cisternas, skirtas nuomininko arba trečiųjų šalių kroviniams vežti. Sutartimi buvo draudžiama perduoti cisternų valdymo ir disponavimo jomis teises. Atsakovas įsipareigojo priimti cisternas ir sumokėti nuomos mokestį, laikytis Sutartyje nustatytos tvarkos ir sąlygų (Sutarties 2.1, 2.2, 2.3 p.). Šalys sutarė, kad bus atsiskaitoma JAV doleriais bankiniu pavedimu, pervedant pinigus į jo (ieškovo) banko sąskaitą. Šalys buvo sutarusios dėl nuomos mokesčio, mokant 42 JAV dolerių už vieną cisterną per parą. Jis (ieškovas) sutiko, kad dėl nenumatytų cisternų prastovų nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. už cisternų nuomą bus mokami 32 JAV doleriai už vieną cisterną per parą, o nuo 2013 m. birželio 1 d. – 30 JAV dolerių.

Sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas atsakovui buvo pateikiamos dvišalių atliktų darbų aktų pagrindu. Nuomos mokestis buvo skaičiuojamas pagal suteiktas paslaugas, mokėjimą atidedant 15-20 kalendorinių dienų.

Atsakovui buvo suteikta Sutartyje numatyta cisternų nuoma (atsakovas dėl to pretenzijų nereiškė), tačiau atsakovas už nuomą visiškai neatsiskaitė. 2013 m. gruodžio 31 d. šalių suderinto skolos akto Nr. 8/1 už 2013 metus pagrindu atsakovas buvo skolingas ieškovui 272 533,04 JAV dolerių; 2014 m. balandžio 11 d. šalių suderinto akto pagrindu atsakovo įsiskolinimas sudarė 233 910,44 JAV dolerių. Atsakovas skolą iš esmės pripažįsta, tačiau neatsiskaito.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo UAB Jurtinga Shipping“ ieškovui RAB „Eastkomtrans“ 233 910,44 JAV dolerių skolos, 8,75 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 27 191,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas sprendė, kad pagal Sutartį bet kokie ginčai, pretenzijos, prieštaravimai, kurie kyla iš Sutarties arba yra susiję su ja arba jos sąlygų pažeidimu, su jos nutraukimu arba Sutarties negaliojimu, galutinai yra sprendžiami atitinkamame teisme, laikantis Kazachstano Respublikos teisės (Sutarties 11.2, 11.3 p.). Ieškovas pateikė teismui ištraukas iš Kazachstano Respublikos Civilinio kodekso, t. y. straipsnius, reglamentuojančius civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus (7 str.), įgyvendinimą (8 str.), gynimą (9 str.), bei prievolių teisės sąvoką (268 str.), prievolių atsiradimo pagrindus (271 str.), tinkamą prievolės vykdymą (272 str.). Teismas negavo ginčo šalies prašymo padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę, todėl dėl prievolės pagal šalių pasirašytą nuomos sutartį taikė Kazachstano Respublikos teisę, spręsdamas kitus klausimus – Lietuvos Respublikos teisę (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 1.12 str. 2 ir 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, laiku neatsiskaitė už išnuomotas geležinkelio cisternas, todėl iš jo ieškovui priteisė 233 910,44 JAV dolerių skolos. Teismas atsižvelgė į 2014 m. balandžio 11 d. šalių suderintą atsakovo įsiskolinimą (233 910,44 JAV dolerių) ir Kazachstano Respublikos CK 268 straipsnį (turėdamas prievolę, vienas asmuo (skolininkas) privalo įvykdyti kito asmens (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, pavyzdžiui, perduoti turtą, įvykdyti darbą, sumokėti pinigus ir t. t., arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti skolininko įvykdyti skolininko prievoles), 271 straipsnį (prievolės atsiranda iš sutarties, žalos padarymo ir kitais šio kodekso 7 straipsnyje nurodytais pagrindais), 272 straipsnį (prievolė turi būti tinkamai vykdoma laikantis prievolės sąlygų ir įstatymų reikalavimų, o kai tokių sąlygų ar reikalavimų nėra – laikantis įprastos verslo praktikos ar kitų paprastai keliamų reikalavimų).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu atsakovas neteko teisės remtis Sutarties 9.1 punkte numatytomis aplinkybės kaip pagrindu, kuriuo Sutarties šalis gali būti atleista nuo atsakomybės už savo įsipareigojimų nevykdymą, nes, pirma, kaip to reikalaujama Sutarties 9.2 punkte, per 10 kalendorinių dienų nepranešė raštu ieškovui apie cisternų (vagonų) areštą (atsakovui apie šias aplinkybes tapo žinoma 2013-08-26, gavus RAB „ATOLL“ pranešimą), antra, remtis Sutarties 9.1 punkte nurodytomis sąlygomis galima tik tada, kai jos tiesiogiai trukdo vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį (atsakovas nepaaiškino, kaip cisternų areštas trukdo vykdyti įsipareigojimus mokėti už nuomą), trečia, atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas, draudžiančias perduoti cisternų valdymą ir disponavimą jomis tretiesiems asmenims (UAB „Jurtinga Shipping“ 2014-10-22 pažyma Nr. JSH-14/02 įrodo, kad OOO „ATOLL“ ir OOO „SPK“ nuomojosi iš UAB „Jurtinga Shipping“ vagonus cisternas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Jurtinga Shipping“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Sutartinių įsipareigojimų UAB „Jurtinga Shipping“ negalėjo įvykdyti ne dėl savo kaltės, o dėl force majeure padėties, įtvirtintos ir Sutartyje (Sutarties 9.1 ir 9.2 p.). Šalys, sudarydamos sutartį, veikė sąžiningai ir buvo įsitikinusios, kad sutartinius įsipareigojimus galės vykdyti tinkamai, kad nei vienos iš šalių teisėti interesai dėl Sutarties sudarymo nebus pažeisti, tačiau abi šalys patyrė didelius nuostolius, kai nuomotojui priklausančios cisternos ir jose vežamos prekės dėl nuo nuomininko nepriklausančių aplinkybių, nesant nuomininko kaltės, nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. (tuo metu cisternos buvo perduotos naudotis subnuomotojui RAB „ATOLL”) buvo sulaikytos Rusijoje Smolensko muitinės pareigūnų. Po cisternų sulaikymo atsakovas iš jų subnuomos negauna pajamų, iš kurių buvo mokamas nuomos mokestis, dėl to laiku nebeatsiskaito su ieškovu.

Apie šias aplinkybes ieškovui buvo žinoma nuo pat cisternų sulaikymo momento. Pagal 2013 m. rugpjūčio 19 d. arešto protokolą nuomotojui priklausančios cisternos kartu su jose esančiomis prekėmis buvo perduotos saugoti Naftos bazės RAB „SPK“ viršininkui, adresu Riabcevo k., Počinskovo r., Smolensko srt., naftos bazės RAB „SPK“ atskiro naudojimo geležinkelis.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas nepranešė ieškovui apie cisternų sulaikymą (Sutarties 9.2 p.), todėl neteko galimybės remtis Sutarties 9.1 punktu, atleidžiančiu nuo pareigos mokėti nuompinigius nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. (cisternų sulaikymo data). Ieškovas žinojo apie vagonų konfiskavimą, kadangi nuotoliniu būdu turėjo galimybę sekti cisternų judėjimą, keitėsi informacija ir buvo nuvykęs į cisternų sulaikymo vietą.

3. Teismas nepagrįstai Sutarties pažeidimu laikė faktą, kad nuomininkas cisternas subnuomojo RAB „ATOLL“. Apie tai ieškovui buvo žinoma, ieškovas nereiškė prieštaravimų, todėl laikytina, kad su tuo sutiko. Cisternų subnuoma naudinga abiem šalims, nes iš jos atsakovas gaudavo pajamas atsiskaityti su ieškovu.

4. Nuomininkas, nebegalėdamas naudotis iš ieškovo RAB „Eastkomtrans“ išsinuomotomis cisternomis ir nebegaudamas iš subnuomininko RAB „ATOLL” pajamų, dėl force majeure aplinkybių (Sutarties 9.1.- 9.3. p.) atsisakė Sutarties ir atsakovui (nuomininkui) teisėtai ją nutraukus, ieškovas nebeturi teisės reikalauti mokėti nuomos mokestį.

5. Net ir teismui nepripažinus esant pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės, skola ieškovui būtų mažesnė (nenurodo, kokia).

6. Priteistos advokato pagalbos išlaidos (17 264 Lt), net ir įvertinus tai, kad byloje taikyta Kazachstano teisė, neprotingai didelės ir viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius, nes byla nesudėtinga.

Atsiliepimas

Ieškovas RAB „Eastkomtrans“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Apeliantas neneigia skolos ieškovui, tik siekia sumažinti jos dydį. 2013 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo aktu Nr.8/1 jie (apeliantas) pripažino 272 533,04 JAV dolerių skolą už cisternų nuomą, 2014 m. balandžio 11 d. skolų suderinimo aktu pripažino 233 910,44 JAV dolerių skolą, o 2014 m. liepos 1 d. – 250 290 JAB dolerių skolą. Atsakovas cisternas pernuomoja, iš sandorio gauna pajamas, tačiau vengia atsiskaityti.

2. Atsakovas apeliacinio skundo teiginių nepagrindė įrodymais: neįrodė, kad būtų patyręs nuostolių dėl cisternų sulaikymo, neįrodė santykių su RAB „ATOLL”.

3. Nėra gauta jokio pranešimo apie tai, kad apeliantas (nuomininkas) būtų sustabdęs skolos mokėjimo prievolės vykdymą dėl priežasčių, priklausančių nuo jo (ieškovo). Priešingai, atsakovas visada patvirtindavo savo įsipareigojimą apmokėti už suteiktas paslaugas.

4. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybes dėl force majeure nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme. Šalių sudarytos sutarties 9.1-9.3 punkte buvo sąlygos, kokioms esant šalis turėjo prašyti atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei numatyta pasinaudojimo tokia teise procedūra. Atsakovas, kaip reikalaujama Sutarties 9.2 punkte, apie aplinkybes, atleidžiančias nuo Sutarties vykdymo, ieškovui raštu nepranešė, šių aplinkybių įrodymais nepatvirtino, todėl pagal Sutartį neteko teisės remtis šiomis aplinkybėmis kaip pagrindu būti atleistam nuo Sutarties vykdymo. Tik teismui buvo pateiktas 2014 m. spalio 27 d. lietuvių kalba parengtas atsakovo pranešimas ieškovui, nors su ieškovu atsakovas visada susirašinėjo rusų kalba, anksčiau toks pranešimas ieškovui nebuvo pateiktas.

5. Nagrinėjamu atveju cisternos buvo sulaikytos dėl to, kad atsakovui savo rizika jas perdavus trečiajam asmeniui, pastarasis jas naudojo ne pagal teisės aktų reikalavimus ir dėl to cisternos buvo areštuotos, o krovinys konfiskuotas. Tokios aplinkybės neatitinka nurodytų Sutarties 9.1 punkto sąlygų, kurioms esant Sutarties šalis gali būti atleista nuo sutarties vykdymo.

6. Atsakovas remiasi tik prielaidomis, kad apie visas faktines aplinkybes ieškovui buvo žinoma. Pats ieškovas informavo teismą apie 2014 m. gegužės 23 d. Maskvos miesto Perovo rajono teismo sprendimą dėl krovinio konfiskavimo. Bylai reikšmingos aplinkybės ieškovui tapo žinomos, kai jis savo iniciatyva pradėjo domėtis, kodėl cisternos sulaikytos. Tai rodo atsakovo pasyvumą ir nesąžiningumą.

7. Atsakovas neįrodė savo teiginių, kad yra nutraukęs Sutartį ir kaip tokiu atveju pagal Sutarties 4.3 punktą reikalaujama, grąžinęs išvalytas cisternas ieškovui.

8. Atsakovas vilkina bylos nagrinėjimą ir piktnaudžiauja procesu. Pvz., nors teigia, kad tikroji skola mažesnė, tačiau nenurodo, kokia ji, atsakovo įsitikinimu, yra.

Motyvuojamoji dalis

9. Bylinėjimosi išlaidos priteistos ieškovui pagrįstai. Jas ieškovas patyrė dėl atsakovo bylos vilkinimo veiksmų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl atleidimo nuo atsakomybės force majeure pagrindu

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014).

Sutartyje (9 skyrius) šalys susitarė, kad susidarius aplinkybėmis, kurios neleidžia visiškai ar iš dalies įvykdyti įsipareigojimus, įskaitant karą, maištus, socialinius neramumus, žemės drebėjimą, gaisrą, audras, potvynius, kitas stichines nelaimes, konfiskavimą ar kitus panašius veiksmus iš vyriausybių, valstybinių valdžios ir valdymo institucijų arba atitinkamos šalies nacionalinių (centrinių) bankų puses, priverstinį bankrotą ir streikus, kurios tiesiogiai trukdo vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, įsipareigojimams įvykdyti numatyti terminai turi būti pratęsiami tokiam laikui, kol galioja tokios aplinkybės (Sutarties 9.1 p.). Kai šalis dėl tokių aplinkybių nebegali vykdyti įsipareigojimų, privalo ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo tokių sąlygų susidarymo ir pasibaigimo apie tai pranešti kitai šaliai raštiška forma (elektroniniu paštu, faksu, laišku ar kitomis šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis) bei pagrįsti tokių aplinkybių faktą ir trukmę įrodymais – kompetentingų institucijų išduotais dokumentais. Šalys taip pat sutarė, kad, jeigu tokio pranešimo nėra, šalis netenka teisės remtis tokiomis aplinkybėmis kaip pagrindu atleisti nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą (Sutarties 9.2 p.). Kai tokios force majeure aplinkybės tęsiasi ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų, bet kuris šalis gali atsisakyti Sutarties, apie tokį sprendimą pranešusi kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ir tokiu atveju nė viena iš šalių įsipareigojo nereikalauti nuostolių kompensavimo (Sutarties 9.3 p.).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Aiškinant ją, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (6.193 str. 1 d.).

Paminėta, kad Sutarties 9 skyriuje šalys susitarė dėl force majeure aplinkybių, galinčių kliudyti įvykdyti Sutartį, dėl kurių šalis atleidžiama nuo pareigos Sutartį vykdyti, gali vienašališkai nutraukti ją (Sutartį), neatlyginant dėl to kitos šalies nuostolių. Numatyta tvarka, kurios laikantis Sutartis šalis dėl paminėtų aplinkybių gali būti atleista nuo Sutarties vykdymo. Tokios procedūros esmė – per protingą šalių sutartą terminą vienos šalies pareiga informuoti kitą Sutarties šalį apie force majeure aplinkybes, tai pagrįsti įrodymais. Tokia tvarka įrodo Sutarties šalių ketinimą bendradarbiauti, šalių tarpusavio teisių ir rizikų pusiausvyrą. Įvykus aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma vykdyti Sutartį, viena šalis įgyja teisę būti atleista nuo sutartinių įsipareigojimų, o kitai šaliai Sutarties nevykdymas netampa netikėtu. Abiem šalims žinant priežastis, dėl kurių Sutarties vykdymas sutrinka, jas (priežastis) įvertinus, šalys turi galimybę prognozuoti ir apsispręsti dėl tolimesnio Sutarties vykdymo perspektyvų, įskaitant ir teisę nutraukti Sutartį, jeigu jos nevykdymą sąlygojančios aplinkybės užsitęsia ne trumpiau kaip šešiasdešimt kalendorinių dienų. Sutartos informavimo apie aplinkybes, trukdančias Sutartį vykdyti tvarkos nesilaikymas, panaikina šalies teisę remtis tokiomis aplinkybėmis grindžiant Sutarties nevykdymą.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų Sutarties 9.2 punkte numatyta tvarka pranešęs ieškovui apie cisternų sulaikymą, t. y., apie, atsakovo įsitikinimu, aplinkybę, trukdančia vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir esančią pagrindu atsakovą atleisti mokėti nuomos mokestį. Ieškovo (nuomotojo) teisė bet kuriuo metu patikrinti ar išnuomotos cisternos, ar nuomininkas jas naudoja pagal paskirtį, kokia cisternų techninė būklė (Sutarties 3.2.1.), nepaneigia apelianto (atsakovo) pareigos Sutarties 9.2 punkte numatyta tvarka, įskaitant terminus, pranešti apie force majeure aplinkybių atsiradimą. Nėra duomenų, kad ieškovui apie cisternų sulaikymą atsakovas būtų pranešęs, todėl nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo Sutarties vykdymo (Sutarties 9.2 p.). Be to, ieškinys yra pareikštas dėl Sutarties šalių įsipareigojimų suderinimo akte 2014 m. balandžio 11 dieną nurodyto atsakovo įsiskolinimo – 233 910,44 JAV dolerių. Tai įrodo, kad atsakovas neneigė pareigos vykdyti Sutartį ir mokėti nuomos mokestį, nesiekė būti atleistas nuo sutartinių įsipareigojimų dėl to, kad cisternos buvo sulaikytos ir tai, apelianto įsitikinimu, force majeure aplinkybė. Šia aplinkybe apeliantas pradėjo remtis tik teisme.

Nustatyta, kad apeliantas vėlavo atsiskaityti nuo 2012 metų gruodžio (tai įrodo ieškovo 2013-03-13 laiškas - raginimas atsiskaityti), šalys Sutarties vykdymo metu derino ir koregavo (mažino) nuomos tarifus, kelis kartus skirtingu laikotarpiu derino įsiskolinimą. Atsiliepime atsakovas pripažino skolą, bet siekė toliau derinti įsiskolinimo dydį. Tai įrodo, kad atsakovas iki ginčo teisme nelaikė cisternų sulaikymo force majeure aplinkybe, atleidžiančia nuo Sutarties vykdymo, o nesilaikęs Sutartyje numatytos pranešimo ieškovui apie aplinkybių, trukdančių vykdyti Sutartį, atsiradimą, neteko teisės jomis remtis kaip pagrindu atleisti nuo prievolės mokėti nuomą.

Dėl cisternų subnuomos

Pagal Sutartį (Sutarties 2.1 p.) nuomininkas galėjo cisternomis vežti savo arba trečiųjų asmenų krovinius, bet neturėjo teisės perduoti cisternų valdymą ir disponavimą jomis tretiesiems asmenims. Bylos duomenis įrodo, kad šios sąlygos apeliantas (atsakovas) nesilaikė – cisternas savo rizika suteikė naudotis ribotos atsakomybės bendrovei „ATOLL“ ir ribotos atsakomybės bendrovei „SPK“ (tai patvirtina 2014-10-22 pažyma Nr. JSH-14/02), taip pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus. Byloje neįrodyti atsakovo argumentai, kad apie subnuomą ieškovui buvo žinoma ir ieškovas dėl to sutiko. Būtent šis atsakovo Sutarties pažeidimas (perdavimas cisternas naudoti trečiajam asmeniui, dėl kurio veiksmų (teisės aktų pažeidimų) cisternas 2013 m. rugpjūčio 19 d. sulaikė muitinės pareigūnai) sąlygojo cisternų sulaikymą, t. y. aplinkybę, kuria remiasi atsakovas ir siekia būti atleistas nuo įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad paties atsakovo veiksmai nulėmė aplinkybes, dėl kurių jis siekia būti atleistas nuo sutartinių įsipareigojimų.

Dėl Sutarties nutraukimo

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų Sutartį nutraukęs dėl 9.3 punkte apibrėžtos sąlygos (force majeure aplinkybių, trunkančių daugiau kaip 60 kalendorinių dienų), Sutarties 3.4.4 punkto sąlygos (nuomininko teisė vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau laiko, nuomotojui išsiunčiant motyvuotą pranešimą apie Sutarties nutraukimo priežastis ar Sutarties sąlygų pažeidimą).

Atsakovo 2014 m. spalio 27 d. pranešimą ieškovui dėl Sutarties atsisakymo nėra pagrindo pripažinti įrodymu, patvirtinančiu egzistavus tokią faktinę aplinkybę (CPK 176, 177 str.), nes pranešimas surašytas ieškovui nesuprantama lietuvių kalba, dėl ko ieškovas negalėjo suprasti rašto turinio. Pagal Sutarties 12.4 punktą šalių sutarta susirašinėjimo kalba buvo rusų kalba. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad šalys susirašinėjo rusų kalba. Be to byloje nėra paminėto pranešimo išsiuntimo bei įteikimo ieškovui įrodymų. Paminėtas pranešimas teismo posėdžio dieną išsiųstas tik teismui. Taigi nėra pagrindo teigti, kad apeliantas Sutartį nutraukė nustatyta tvarka.

Dėl mokėtinos sumos sumažinimo

Dėl apelianto argumentų atleisti jį nuo sutartinių įsipareigojimų (nuomos mokesčio) dėl force majeure aplinkybių bei dėl Sutarties tariamo nutraukimo pasisakyta.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista skola turi būti sumažinta, tačiau kiek ir kokiu pagrindu turi būti mažinama, nenurodė, tokio teiginio nepagrindė įrodymais (CPK 177, 178 str.). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių skola turėtų būti sumažinta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal bylos duomenis ieškovo išlaidos advokato paslaugoms dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme sudarė 17 264 Lt (5 000 Eur). Iš į bylą pateiktų klientui suteiktų paslaugų ataskaitų sprendžiama, kad vien teismo įsakymo parengimas bei su juo susiję, įskaitant apeliacinį procesą, veiksmai apmokėti 696 Eur, ieškinio parengimas – 1 512 Eur. Papildoma Kazachstano Respublikos teisės paieška ir analizė kainavo 1 036 Eur, atsiliepimo analizė – 108 Eur, konsultacijos – 700 Eur, išlaidos dėl atskirųjų skundų – 1 304 Eur, atstovavimas antstolio kontoroje – 196 Eur ir kt. Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nesudėtingoje byloje tokios atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės.

Ieškinys nėra sudėtingas tiek dėl faktinių, tiek dėl teisnių pagrindų, o procesinių dokumentų vertimo išlaidos priteistos atskirai, apie byloje taikytiną Kazachstano teisę pateikta neišsami informacija (tik keli bendro pobūdžio prievolių vykdymo esminius principus nustatantys straipsniai iš Kazachstano Respublikos civilinio kodekso). Teisėjų kolegija, remdamasi rekomenduojamais priteisti maksimaliais dydžiais (bylos nagrinėjimo metu galiojusia aktualia redakcija, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinti padidinti maksimalūs rekomenduojami priteistini dydžiai), byloje parengtų procesinių dokumentų kiekiu, vykusių teismo posėdžių kiekiu, būtinybe gilintis į rusų kalba parengtais dokumentais ir poreikį atlikti užsienio valstybės teisės analizę, mažina ieškovui dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme priteistas advokato paslaugų išlaidas iki 3 833 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimties trijų eurų).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinis skundas netenkinamas, todėl atsakovui nepriteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovas pateikė įrodymus apie advokato paslaugų išlaidas, patirtas dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme. Byla nėra sudėtinga savo faktinėmis aplinkybėmis ir sprendžiamais teisiniais klausimais, tačiau ieškovas yra Kazachstano Respublikos įmonė, su juo bendravimas vyko ne lietuvių kalba, dėl ko reikalinga didesnė advokato kvalifikacija ir laiko bei finansinės sąnaudos dėl vertimų. Remiantis atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo metu galiojusius ir šiuo metu galiojančius (padidintus) priteistinus maksimalius dydžius (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymas Nr. 1R-77), ieškovui priteistina 905 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą).

Lietuvos valstybei iš apelianto (atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“) priteistina 2 281 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas už apeliacinį skundą buvo atidėtas buvo atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti ieškovui ribotos atsakomybės bendrovei „Eastkomtrans“ (j. a. k. 021040001271) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ (j. a. k. 302429777) priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 27 191,30 Lt (7 875,14 Eur) iki 6 708,14 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų aštuonių eurų keturiolikos euro centų).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui ribotos atsakomybės bendrovei „Eastkomtrans“ (j. a. k. 021040001271, adresas Al-Farabi pr. 77/7, n. p. 11a, Bostandyk raj., 050040 Almaty, Kazachstano Respublika) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ (j. a. k. 302429777) 905 Eur (devynis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurtinga Shipping“ (j. a. k. 302429777) 2 281 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis