Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. A., jos atstovui advokatui Leonidui Zubanovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbančios, registruotos Užimtumo tarnyboje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2021 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 31-ANR N-1385-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos L. A. (toliau ir pareiškėja) skundas dėl Institucijos 2021 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo L. A. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. kovo 26 d., 15 val. 19 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, artimai kontaktavo (kambaryje gėrė alų) su kito namų ūkio asmeniu F. V., gim. (duomenys neskelbtini), tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų.

Skunde nurodoma, kad L. A. nepažeidė visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentų, sprendimų, higienos norminių aktų, kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų bei Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatų, bent toks kaltinimas jai nepareikštas. Atsakomybę pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį užtraukia visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenes sveikatos teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Ji išvardintų teisės aktų nepažeidė, taip pat nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Skundžiamame 2021 m. kovo 26 d. nutarime nurodyta, kad artimai kontaktuodama su kito namų ūkio asmeniu F. V., sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, tačiau ši išvada nepagrįsta jokiais įrodymais. Ginčijamame 2021 m. kovo 26 d. nutarime nėra jokio pagrindimo, kad dėl artimo kontakto su kitu asmeniu buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Ginčijamame nutarime neaptarta nė viena aplinkybė, faktas ar įrodymas, iš kurių būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, kad tam tikrų E. S. teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimas (o ne artimas kontaktas su kitu asmeniu) sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Akivaizdu, kad nuoroda į sukeltą pavojų išplisti COVID-19 ligai padaryta tik todėl, kad sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms yra būtinas požymis kvalifikacijai pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, o ne todėl, kad šis požymis yra iš tikro neabejotinai nustatytas. Kadangi ji nepažeidė teisės aktų, nurodytų ANK 45 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir dėl to negalėjo sukelti ir nesukėlė pavojaus išplisti COVID-19 ligai, mano, kad jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties. Todėl prašo panaikinti 2021 m. kovo 26 d. nutarimą, kuriuo jai pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskirta 500,00 Eur bauda.

Teismo posėdyje L. A. prašė skundą tenkint. Paaiškino, kad 500 Eur baudą gavo be priežasties. Nurodė, kad sėdėjo su draugu dviese kambaryje, žiūrėjo televizorių. Draugo sesuo iškvietė policija. Su draugu kartu negyvena, buvo pas jį svečiuose. Žinojo, kad yra paskelbtas karantinas. Nesutinka su baudos dydžiu, nes ji skirta be pagrindo. Kažkodėl kitiems už tokį nusižengimą taiko 250 EUR baudą. Atvykę policijos pareigūnai, ją išsivežė į komisariatą, pusės dydžio baudos sumokėti nesiūlė. Anksčiau ji nebuvo bausta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Dėl L. A. veikos kvalifikavimo

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Už šio nusižengimo padarymą, asmenims numatyta bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

L. A. 2021 m. kovo 26 d. nutarimu pripažinta padariusi ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. kovo 26 d., 15 val. 19 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ laikotarpiu, artimai kontaktavo (kambaryje gėrė alų) su kito namų ūkio asmeniu F. V., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai bei nesilaikė Nutarimo 2.1.8.1. papunkčio reikalavimų.

Pareiškėjos atstovas nesutiko su L. A. veikos kvalifikavimu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, nes atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį taikoma tik tada, kai pažeidžiami visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentai ar sprendimai, higienos norminiai aktai ar kiti visuomenes sveikatos teisės aktai, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, o ne Vyriausybės nutarimas, taip pat ji nesukėlė pavojaus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Su šiais skundo argumentais teismas nesutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, karantino tikslas yra nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą.

Pagal ŽULPKĮ 21 straipsnio 1¹ dalies 2 punktą, karantino metu šioje dalyje ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė ir nustatyti šie ūkinės veiklos apribojimai: visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti šias teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu:

a) riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, išskyrus atvejus, kai valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse atitinkamas funkcijas (darbus) būtina atlikti darbo vietoje, ir viešose vietose;

b) riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne Lietuvos Respublikos piliečių atvykimą į Lietuvos Respublikos teritoriją;

c) taikyti laikiną gyventojų perkėlimą (evakuaciją) iš karantino teritorijos, išskyrus atvejus, kai karantinas paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi, įstatymas numato, kad paskelbto karantino metu, būtent Vyriausybė nustato teritorijų karantino režimo priemones ir jas detalizuoja. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ preambulės, karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas ir karantino režimas patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1¹ dalimi ir 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos teritorijoje, sveikatos apsaugos ministro teikimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. pasiūlymu. Vadinasi, Nutarimas nustatė ŽULKPĮ 21 straipsnyje numatytų ribojimų įgyvendinimo tvarką. O pažeidus Nutarimo nuostatas, kuriomis įgyvendinama Įstatymu nustatytų ribojimų tvarka, pažeidžiamas ir įstatymas.

ANK 618 straipsnio 2 dalis nustato, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Žinoma, pagal tokį reglamentavimą skundžiamame nutarime Institucija galėjo nurodyti tik ŽULKPĮ 21 straipsnio pažeidimą, tačiau tokiu atveju nutarimas būtų gana abstraktus, nusižengimo esmė labai plati ir tuo apsunkinant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę suprasti padaryto pažeidimo turinį, už kokius pažeidimus jam taikoma atsakomybė, bei nuo jų gintis. Pagal ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatas, nutarime nedraudžiama nurodyti net tik specialų įstatymą, bet ir kitą teisės aktą, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Vadinasi, nutarime gali būti nurodomi ir poįstatyminiai aktai, kuriuos pažeidžia administracinėn traukiamas asmuo, juo labiau, kad taip yra sukonkretinamas, susiaurinamas, aiškiau apibrėžiamas atsakomybės turinys, bei asmeniui tokiu būdu sudaroma galimybė suprasti už kokį elgesį jam taikoma atsakomybė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos praktikoje taip pat yra nurodyta, jog ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisė aktus, tame tarpe, kaip ir šiuo atveju, į Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-147-557/2021).

Taigi, tai, kad nutarime ir protokole nėra nurodyta, kad L. A. pažeidė ŽULPKĮ ar visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentus ar sprendimus, higienos norminius aktus ar kitus visuomenės sveikatos srities teisės aktus, o nurodytas Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 2.1.8.1 papunkčio reikalavimo pažeidimas, nereiškia, kad jos veika kvalifikuota neteisingai.

Skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad L. A. sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, todėl ir dėl šių aplinkybių atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį jai taikyta nepagrįstai.

Su šiais skundo argumentais teismas taip pat nesutinka.

Byloje nėra ginčo, kad L. A., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ laikotarpiu, artimai kontaktavo (kambaryje gėrė alų) su kito namų ūkio asmeniu V. F.. Tarnybinis pranešimas ir vaizdo įrašai (b. l. 6, 18) patvirtina, kad L. A. atvyko į svečius pas V. F., kuris buvo apsistojęs pas savo seserį O. F.. Kaip užfiksuota vaizdo įraše, L. A. nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra kitu adresu – Kapsų g. Teismo posėdyje ji patvirtino, jos, jie su V. F. kartu negyvena, pas jį buvo tik svečiuose. Žinojo, kad yra paskelbtas karantinas. Namuose, be V. F., buvo jo sesuo O. F. ir jų mama N. F., kurios prieštaravo pareiškėjos viešnagei.

Nutarimo 2.1.8.1. papunktis draudė daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus 2.1.8.1.1. – 2.1.8.1.4. papunkčiuose nurodytus atvejus, tačiau šiuo atveju tokių išimčių nenustatyta. Taigi, nėra abejonių, kad L. A. paskelbto karantino metu nesilaikė 2.1.8.1. papunktyje įtvirtinto draudimo.

Veiką kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Šiuo atveju nustatyta, kad L. A. nesilaikė vieno iš Vyriausybės Nutarime nustatytų įpareigojimų, būtent 2.1.8.1. papunktyje įtvirtino draudimo, todėl, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė, ar galėjo užkrėsti kitus COVID-19 ar ne, veika kvalifikuotina pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Pažymima, kad aplinkybę, jog konkretus asmuo užsikrėtė nuo konkretaus asmens įrodyti yra praktiškai neįmanoma. Antra, ne visais atvejais įmanoma nustatyti, kad konkretus asmuo konkrečiu metu serga Covid-19 liga, ar yra šio užkrato nešiotojas (dėl testo neatlikimo, dėl testų ribotos galimybės nustatyti užsikrėtusį asmenį tam tikrose ligos stadijose ir kt.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19 liga, bet ir šia liga dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiškia, kad jis turi teisę nesilaikyti šalyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, namuose, į kuriuos pasisvečiuoti atvyko L. A., be jos draugo V. F., buvo ir daugiau žmonių – pastarojo sesuo ir mama, vėliau dėl iškvietimo atvyko ir policijos pareigūnai, kas leidžia teigti, kad esant tiesioginiam kontaktui tarp asmenų, juo labiau, kaip matyti iš įrašo, nedėvint nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, pavojus išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai COVID-19 buvo realus, o ne tik tariamas. Nors nėra duomenų, kad L. A. tuo metu sirgo COVID-19 liga, tačiau ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra pavojaus sukėlimas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, o ne asmens sirgimas tokiomis ligomis. Šis požymis yra vienas iš kertinių atskiriant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už panašias veikas. Asmeniui, kuris būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 277 straipsnio 1 dalyje. Taigi, L. A. nurodytos aplinkybės administracinio nusižengimo kvalifikavimui pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį reikšmės neturi.

Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad L. A. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – karantino metu padarytas visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, todėl administracinės teisenos nutraukti ar L. A. padarytos veikos perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Dėl nuobaudos dydžio

Skunde taip pat nesutinkama su L. A. paskirtos nuobaudos dydžiu, teigiant, jog jai be pagrindo nebuvo surašytas administracinis nurodymas su siūlymu sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytos ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Pagal ANK 610 straipsnio 1 dalį, administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos.

Tačiau ANK 610 straipsnio 2 dalyje nurodomi atvejai, kada administracinis nurodymas negali būti surašomas. Vienas tokių įtvirtintas ANK 610 straipsnio 2 dalies 3 punkte – asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Nagrinėjamu atveju, teismo posėdyje L. A. atstovas pripažino, kad pareiškėja nusižengimą padarė neblaivi, iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 10) matyti, kad jai buvo nustatytas 2,43 prom. (paklaida 1,7 prom.) girtumas. Atėjusi į svečius pas V. F., ji, kartu su juo, vartojo alkoholį. Tai reiškia, kad, vadovaujantis ANK 610 straipsnio 2 dalies 3 punktu, administracinis nurodymas jai negalėjo būti surašomas.

L. A. už jos padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, todėl, nesant pagrindo administraciniam nurodymui surašyti, bauda gali būti mažinama tik ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau nuobauda šiuo pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan.

Vis tik, šiuo atveju jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuobaudą mažinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta ir pareiškėja jų nenurodo – nors L. A. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, kas įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ji anksčiau nebausta, tačiau šios aplinkybės nulėmė mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą, tačiau nesudaro neordinarios situacijos, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Išskirtinai teigiamai pažeidėją charakterizuojančių duomenų byloje nepateikta, nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas), jokių aplinkybių, jog padarytas pažeidimas buvo mažai pavojingas ir kad už tokią veiką paskirta įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga, taip pat nėra, o vien kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkama sankcija, nesuteikia pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą, nes skiriama nuobauda ir turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl žinodama apie gresiančias sankcijas ir vis dėlto pasirinkusi daryti pažeidimus, pažeidėja prisiima ir galimas pasekmes, tarp jų ir materialinę naštą.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad L. A. patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytam nusižengimui, už ką yra atsakinga ji pati, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir skirti mažesnę baudą, negu ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. L. A. skundžiamu nutarimu skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucija teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl L. A. skundas netenkinamas.

L. A. išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, t. y., kad pradėjus nutarimo vykdymą, ji turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikdama įrodymus apie sunkią savo finansinę būklę ir prašydama išdėstyti baudos mokėjimą (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis).

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, nutarčiai įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos L. A. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 31-ANR N-1385-2021 palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.