Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3

2019 m. sausio 24 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžiuose M. A. prašė tenkinti jo skundą, remiantis jame nurodytais argumentais ir motyvais. Pareiškėjas patvirtino skunde nurodytas faktines aplinkybes apie patalpos, kurioje jis buvo laikomas įrengimą ir buvusias sąlygas. Paaiškino, kad jis pataisos įstaigos pareigūnams suteikė informaciją apie nusikalstamą veiką, tačiau tvirtino, kad dėl to pavojaus iš kitų nuteistųjų nepajuto, todėl mano, jog iš būrio buvo iškeltas be pagrindo. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai leisdavo nusiprausti, išsivalyti dantis, nueiti pasivaikščioti. Vertino, kad jo laikymas 6 paras netinkamomis sąlygomis negali būti pripažintas mažareikšmiu pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis Pravieniškių PN-AK 2018 m. gruodžio 14 d. rašto Nr. S-27655 „Dėl papildomų patikslintų duomenų pateikimo“ (toliau – Raštas) duomenimis, daroma išvada, kad M. A. nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) pareiškėjas buvo perkeltas į šios pataisos įstaigos Kontrolės ir paleidimo punkto patalpą Nr. 2 (b. l. 52-54). Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo patalpintas į patalpą, kurią įvardino kaip etapinę patalpą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Teismas sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK pateikti dokumentai neabejotinai patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. - 2018 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpiu M. A. buvo perkeltas iš 2-o sektoriaus 6 būrio 1 brigados į Kontrolės ir paleidimo punkto patalpą Nr. 2. Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad į šią patalpą pareiškėjas buvo perkeltas, siekiant užtikrinti jo saugumą, kadangi atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-0-00151-18 duomenimis, M. A. buvo apklaustas kaip liudytojas apie galimai išprievartautą nuteistąjį. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo gauta duomenų, kad su nuteistuoju M. A. gali siekti susidoroti kiti bausmę atliekantys nuteistieji ir dėl to gali kilti konfliktinių situacijų ar neramumų. Pravieniškių PN-AK teigė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiui į Kontrolės ir paleidimo punkto patalpą Nr. 2. buvo patalpintas dėl to, kad kamerų tipo patalpose nebuvo laisvų vietų, o pataisos įstaigos sektoriuose esančiose karantino patalpose ar Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaruose nebus visapusiškai užtikrintos asmens prigimtinės teisės. Nurodytas aplinkybes apie pareiškėjo patalpinimą į Kontrolės ir paleidimo punkto patalpą Nr. 2 patvirtina ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų parengti tarnybiniai pranešimai ir pažymos (b. l. 55-64).

Sprendžiant dėl Kontrolės ir paleidimo punkto patalpos Nr. 2 paskirties ir įrengimo, atsižvelgiama į Rašte pateiktą informaciją, kad Kontrolės ir praleidimo punkte yra laikinai patalpinami išvykstantys ir atvykstantys konvojuojami nuteistieji, taip pat nuteistieji, kuriems reikia atlikti asmens kratą, nustatyti asmenybę ir kt. atvejais ( b. l. 53). Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad Kontrolės ir praleidimo punkto patalpa Nr. 2 yra skirta laikinai laikyti nuteistuosius ir nėra pritaikyta nuolatiniam jų gyvenimui.

Pareiškėjas teigė, kad Kontrolės ir praleidimo punkto patalpoje Nr. 2 buvo tik suolas, ant kurio jis buvo priverstas miegoti, nebuvo sanitarinio mazgo, patalpoje nebuvo galimybės apsiprausti, pasidaryti valgyti, nebuvo šaldytuvo, dėl ko sugedo pareiškėjo turėti produktai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015); pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.); laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017 ir kt.).

Teismas, siekdamas nustatyti bylos faktines aplinkybes, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti duomenis apie Kontrolės ir praleidimo punkto patalpos Nr. 2 įrengimą ( b. l. 44). Sprendžiama, kad atsakovės atstovas informacijos apie šių patalpų įrengimą nepateikė ir nepaneigė pareiškėjo tvirtinimų, kad jis 6 paras Kontrolės ir praleidimo punkto patalpoje Nr. 2 buvo laikomas netinkamomis sąlygomis.

Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK, 2018 m. rugpjūčio 10 d. - 2018 m. rugpjūčio 16 d. laikotarpiu laikydami M. A. Kontrolės ir praleidimo punkto patalpoje Nr. 2, pažeidė pareiškėjo subjektines teises paskirtą bausmę pataisos įstaigoje atlikti sąlygomis, užtikrinančiomis žmogaus orumą, saugią ir sveiką aplinką.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia piniginių lėšų suma gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Be to, sprendžiant dėl bylos proceso dalyvių pateiktų paaiškinimų pagrįstumo, atsižvelgiama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, jog valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr. pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Vertinant pareiškėjo teiginius, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kontrolės ir praleidimo punkto patalpoje Nr. 2 jis jautė nervinį šoką, stresą, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, daroma išvada, kad pareiškėjas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK Kontrolės ir praleidimo punkto patalpoje Nr. 2 galėtų būti vertintinos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos masto, vertinama tai, kad M. A. į Kontrolės ir praleidimo punkto patalpą Nr. 2 buvo perkeltas, Pravieniškių PN-AK gavus kriminalinės žvalgybos duomenų apie galimą susidorojimą su pareiškėju dėl jo, kaip liudytojo, duotų parodymų apie įvykdytą nusikalstamą veiką ir siekiant užtikrinti jo saugumą. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas pripažino, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnų elgesys per ginčo laikotarpį buvo deramas: pareiškėjui buvo leidžiama nusiprausti, išsivalyti dantis, nueiti pasivaikščioti. Šias aplinkybes patvirtina ir Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys (b. l. 57-64).

Įvertinus nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimo pobūdį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą priteisti 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismo vertinimu, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnis nurodo, kad asmens teisės gali būti ginamos ne tik išieškant turtinę ar neturtiną žalą, bet ir i kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius, atsižvelgus į teisminę praktiką bylose dėl neturtinės žalos, kildinamos iš kalinimo netinkamomis sąlygomis, atlyginimo, daroma išvada, kad, nors pareiškėjas 6 paras buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, tačiau nesant įrodymų, kad pataisos įstaiga būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar kad jos elgesys su pareiškėju būtų buvęs nežmoniškas, yra pagrindas šioje byloje nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir konstatuoti, jog pakankama satisfakcija yra jo teisių į nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo pažeista pareiškėjo M. A. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas.

Skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.