Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2785-602/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-01
Bylos Nr.: eA-2785-602/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02404-2020-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas: G. J.
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

16.6Kiti su teritorijų planavimu susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eA-2785-602/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02404-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo (rašto) panaikinimo ir įpareigojimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja G. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. birželio 25 d. raštą Nr. 48SD8381-(14.48.404.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 9 d. skundus. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad skundais J. J., atstovaudama pareiškėją, prašė atsakovo netvirtinti žemės sklypo (projektinis Nr. 1A, ŽPDRIS Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (toliau – ir Sklypas) kadastrinių matavimų bylos, dėl kurios matininkas A. S. 2020 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimus Nr. 7 ir Nr. 8 ir įvertinti matininko veiksmus. NŽT 2020 m. birželio 25 d. atsakymu Nr. 48SD-8381-(14.48.404.) atsisakė tenkinti pareiškėjos atstovės skundus ir pateikė išvadą, kad matininkas tinkamai atliko Sklypo matavimus ir tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos atstovo pastabas dėl Sklypo matavimų, priimdamas sprendimus. Sprendime taip pat nurodoma, kad Sklypo ribos yra suformuotos formavimo ir pertvarkymo projekte, patvirtintame atsakovo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123.) (toliau – ir Įsakymas). Įsakymas buvo parengtas vadovaujantis atsakovo parengta 2020 m. balandžio 30 d. išvada Nr. FPA- 2342-(8.30) (toliau – ir Išvada).

3. Pareiškėja paaiškino, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą matyti, kad M. R. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio plotas yra 0,1052 ha, o atsakovas yra šalia esančio ir valstybei priklausančio 0,0352 ha žemės sklypo (toliau – ir Valstybės sklypas) patikėtinė. Sklypas ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pareiškėjos sklypas). M. R. siekia prie savo sklypo prisijungti Valstybės sklypą. Valstybės sklypas yra įsiterpęs tarp pareiškėjos sklypo ir M. R. priklausančio sklypo bei šiaurinėje dalyje ribojasi su kitu valstybei priklausančiu žemės sklypu. Matininkas atliko Sklypo matavimus ir priėmė sprendimus, o atsakovas parengė atsakymą dalinai remdamasis Įsakymu. Be to, Sprendime atsakovas klaidingai nurodo, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo J. J. pasirašė 2020 m. gegužės 26 d. ribų ženklinimo akte Nr. 1A, sutikdama su nustatytomis ribomis. Minėtame akte pareiškėjos atstovė nepasirašė. Akto 3 punkte, be kita ko, nurodoma, kad matuojamo Sklypo plotas yra 1 404 kv. m, tačiau Įsakymo 4 papunktyje yra nurodomi ne vienas, o du žemės sklypai – 0,1052 ha, 0,0352 ha, todėl matininkas negalėjo atlikti dar nesuformuoto 1 404 kv. m žemės sklypo matavimų. Įsakymu negalėjo būti parengtas projektas, nes juo norima prie (duomenys neskelbtini) sklypo prijungti sklypą, kuris neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos. Dar 2015 m. birželio 22 d. atsakovo įsakymu Nr.48FPĮ-758-(14.48.123.) (toliau – ir 2015 m. Įsakymas) M. R. buvo leista pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimą prie privataus kitos paskirties žemės sklypo.

4. Pareiškėja nurodė, kad susipažinus su patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžiniu M 1:500 buvo pastebėta, kad valstybinės žemės plotas, kuriame suformuotas įsiterpęs žemės sklypas, dirbtinai suskaidomas dalimis, kaip neva atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas. Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje M 1:500 aiškiai matėsi, kad suformuoto įsiterpusio žemės sklypo viena kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nenumato galimybės formuoti įsiterpusių žemės sklypų dalimis, kaip padaryta Įsakymu. Galimai atsakovas laikėsi nuomonės, kad ginčo teritoriją – Valstybės sklypą sudaro siaurą juostą, jeigu taip būtų, tai visas plotas turėtų būti formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas, nepaliekant už ribos laisvos valstybinės žemės ploto. Matininkui atliekant Sklypo ir Valstybės sklypo kadastrinius matavimus buvo pastebėta, kad Sklypo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų savavališkai pastatytos tvoros elementai ant pareiškėjai nuosavybės teisė priklausančio žemės sklypo ribos kerta sklypo ribą. Dėl šio fakto pareiškėjos atstovas kreipėsi į matininką, kuris sprendimu Nr. 8 atmetė advokato pastabas. Išreikšta matininko nuomonė iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai) 32.1.2.2.2 papunkčiui, 20 punktui.

6. Pareiškėja paaiškino, kad ji negalėjo įgyvendinti savo teisės, numatytos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, (toliau – ir Rengimo taisyklės) 56 punkte. Pareiškėja ar pareiškėjos atstovė nebuvo informuotos apie projekto, vėliau patvirtinto Įsakymu, rengimą. Pareiškėja nuo 2015 m. mokėsi (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos atstovė jokio pranešimo apie rengiamą projektą taip pat negavo. 2019 m. spalio 10 d. pareiškėja su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreipėsi į atsakovą. 2020 m. sausio 16 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr.48FPĮ-28-(14.48.123.), kuriuo atsisakė leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes pasikeitė teisinis reglamentavimas. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. KADI-425 buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2020 m. vasario 17 d. prašymą organizuoti 0,1449 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, kadangi nurodytas valstybinis žemės plotas (Valstybės sklypas) jau įtrauktas į rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (2015 m. Įsakymu). Projekto rengimo faktas nuo pareiškėjos galimai tyčia buvo nuslėptas, nes dar 2019 m. spalio mėn. atsakovas turėjo informuoti pareiškėją, kad yra priimtas 2015 m. Įsakymas. Todėl pareiškėja darė išvadą, kad projektas, pagal kurį norima prie Sklypo prijungti Valstybės sklypą, jį įsigyjant, yra parengtas ir patvirtintas Įsakymu pažeidžiant teisėtus pareiškėjos interesus, Rengimo taisyklių 56 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl įsiterpusio sklypo, Nuostatų 32.1.2.2.2 papunktį ir 20 punktą.

Atsiliepimas

7. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius, atstovaudamas NŽT, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas nurodė, kad tarp greta esančių, bet iki šiol nesiribojusių žemės sklypų savininkų kilo ginčas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir privatizavimo, o taip pat dėl priėjimo prie elektros apskaitos įrenginių. Buvęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas V. R. dar 2000 m. kovo 6 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl įsiterpusio žemės sklypo pardavimo. M. R. NŽT Vilniaus rajono skyriui 2015 m. balandžio 29 d. pateikė prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo siekė suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie namų valdos ir jį išpirkti. Aplinkinių žemės sklypų (namų valdų) savininkai buvo informuoti 2015 m. gegužės 14 d. raštu apie pradėtą rengti projektą. Registruotas laiškas G. J. buvo patalpintas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS). Pareiškėja valios dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimo per 20 darbo dienų nepareiškė. Nebuvo duomenų, kad registruotas laiškas būtų neįteiktas. Pareiškėjos argumentas, kad ji nuo 2015 m. studijavo (duomenys neskelbtini) tik patvirtino, kad ji galimai buvo pasyvi, abejinga ir nesidomėjo tuo metu vykusiu projekto rengimo viešinimu.

9. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr.48FPĮ-758-(14.48.123) nusprendė pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, formuojant įsiterpusį valstybinės žemės sklypą Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini). Su institucijomis suderintas projektas buvo pateiktas NŽT, kuri nenustačiusi kliūčių, 2020 m. balandžio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos Žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-2342-(8.30) priėmė teigiamą išvadą dėl tvirtinimo. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 48 FPĮ-248-(14.48.123E) patvirtino projektą. Taip pat NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 48SK-1988-(14.48.111.) patvirtino naujai suformuoto įsiterpusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatė servitutą – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). M. R. atžvilgiu iki šios bylos iškėlimo yra pradėtos pirkimo pardavimo procedūros dėl įsiterpusio žemės sklypo, t. y. išsiųstas pranešimas dėl apmokėjimo, parengtas pirkimo pardavimo sutarties projektas. Šioje byloje pareiškėja reiškia iš esmės ginčą dėl to, kad jai nebuvo leista rengti atskirai kaip iniciatorei projektą pagal pateiktą NŽT Vilniaus rajono skyriui 2019 m. spalio 10 d. prašymą. Nurodė, kad pareiškėja šioje byloje ginčija ne atsakovo veiksmus dėl projekto rengimo pagal jos pateiktą 2019 m. spalio 10 d. prašymą, ne atsakovo veiksmus dėl pirkimo pardavimo, ne sprendimą dėl ginčo sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, o fragmentiškai pasirinkdama atsakovo administracinį aktą dėl ženklinimo procedūrų.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos siekis panaikinti šioje byloje atsakovo sprendimą dėl atliktų kadastrinių matavimų, matininko veiksmų, atliekant įsiterpusio ir apjungiamo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nepanaikina įsiterpusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teisinės registracijos, nustatytų kadastrinių matavimų ir neeliminuoja jo kaip nekilnojamo turto objekto buvimo. Tad, akivaizdu, kad šios bylos reikalavimai yra savitiksliai, neaiškūs dėl siekiamo rezultato. Patvirtinus Įsakymu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, 2020 m. gegužės 26 d. buvo vietovėje ženklinami naujai suformuotas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, ir žemės plotas, bei bus sujungiamas įsiterpęs valstybinis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vietovėje buvo užpildyti paženklinimo – parodymo aktai Nr. 1 ir 1A. Pareiškėja pastabomis, nurodytomis ribų paženklinimo-parodymo aktuose parodė, kad jos nesutikimo motyvai yra ne dėl pažeistų žemės sklypo ženklinimo, kadastro duomenų nustatymo procedūrų, o kad ji pati pateikė prašymą privatizuoti ir naujai formuoti įsiterpusį žemės sklypą. Pareiškėja turėtų teismui įrodyti, ar bent kokiu būdu pažeidžiamos jos, kaip žemės sklypo, savininkės teisės. Atsakovas tokių duomenų neturėjo ir vertino pareiškėjos žemės sklypo kraštinės ilgius šiaurinėje pusėje, kai buvo nustatytos kadastriniais matavimais įsiterpusio žemės sklypo posūkio taškų koordinatės.

11. NŽT nurodė, kad pareiškėjai į pastabas buvo pateiktas matininko A. S. 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 8, kuriuo jis nusprendė netikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, vietovėje esančių ribų. Matininkas nurodė, kad sklypų ribos nei rengiant formavimo-pertvarkymo projektą, nei atliekant sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus nekeistos.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, todėl galimi neatitikimai pažymint Nekilnojamo turto kadastro žemėlapyje ribas. Pareiškėja turėtų iš esmės patikslinti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus. Teigė, kad skunduose dėl matininko veiksmų pareiškėja nerišliai nurodė nesutikimo argumentus: pasisakė dėl ribų, nurodė, kad sklypas negali būti suformuotas taip, kad sklypo riba kirstų statinį, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas, išdėstė nuomonę, kad siekiama neteisėtai užvaldyti valstybinę žemę tikslu įteisinti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą. Pareiškėja skunduose sumaišė sprendimus Nr. 7 ir Nr. 8, kurie iš esmės yra skirtingi ir pateikti į skirtingas pastabas 2 skirtinguose Žemės sklypų ženklinimo aktuose. Pareiškėja 2020 m. birželio 9 d. skunde teigė, kad matininkas A. S. sprendime Nr. 8, (o būtent šiuo sprendimu jis pasisakė dėl pastabų ženklinant žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A) nurodė, kad sklypas nesiriboja su jos sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra tokių argumentų matininko sprendime Nr. 8, jie yra sprendime Nr. 7, kuriuo buvo matuojamas sujungiamų žemės sklypų plotas. Tokiu būdu neatsakingais, netiksliais teiginiais pareiškėja klaidino tiek atsakovą, tiek teismą šioje byloje, iškraipė faktines aplinkybes ir atliktas procedūras.

13. NŽT pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas atsižvelgiant į pareiškėjos skundų argumentus, įvertinus turimus dokumentus bei aktualų teisinį reglamentavimą. NŽT vertino tai, ar atliktų žemės sklypų, šiuo atveju įsiterpusio ir apjungiamų žemės sklypų matavimų metu nebuvo pažeistos matavimo procedūros, ar ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, ar matininkas išnagrinėjo pareiškėjos pastabas, sutiko su matininko sprendimų Nr. 7 ir Nr. 8 išvadomis. Darė išvadą, kad sujungiamų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir proj. Nr. 1A, kadastriniai matavimai atlikti teisingai, o šio žemės sujungiamo sklypo ribos nepažeidė gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, ribų.

Atsiliepimas

14. Atsakovas nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, gavęs ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylas, dar kartą patikrino, ar žemės sklypo planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus ir sklypų ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas žemės sklypo ribas, ir ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte. NŽT Vilniaus rajono skyrius, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nenustatė trūkumų dėl atliktų ginčo sklypų kadastrinių matavimų, todėl neturėjo pagrindo pagrįstai atmesti pateiktas tikrinimui kadastrines bylas.

15. Atsakovas teigė, kad pareiškėja klaidina teismą, kadangi tiek įsiterpusio, tiek sujungiamo žemės sklypo matavimuose 2020 m. gegužės 26 d. dalyvavo pareiškėjos atstovai advokatas M. S., J. J.. 2020 m. gegužės 26 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1A, 4 punkte pasirašė J. J., o 5 punkte pastabas, pasirašydamas pateikė advokatas M. S.. Pareiškėja klaidina teismą ir dėl sklypų formavimo. Matininkas 2020 m. gegužės 26 d. atliko vienu metu dviejų žemės sklypų matavimus: įsiterpusio ir sujungiamo. Atlikus šiuos matavimus, buvo patvirtinti įsiterpusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 29 d. sprendimu Nr.48SK-1988-(14.48.111). Šis žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Dėl jo yra parengta pirkimo-pardavimo sutartis. Ir tik įvykus sandoriui ir pasikeitus savininkams, bus tvirtinami teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu sujungiamų žemės sklypų kadastro duomenys. Teisės aktai nedraudžia matininkui vienu metu atlikti įsiterpusio ir sujungiamo žemės sklypų kadastrinių matavimų. Pažymėjo, kad pareiškėja, viena vertus, skunduose neigia įsiterpusio žemės sklypo suformavimo galimybę, kita vertus, pati siekia suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir privatizuoti, sujungti su savo žemės sklypu. Tai įrodo pareiškėjos pateiktas 2019 m. spalio 10 d. prašymas atsakovui būti iniciatore formuojant įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Pareiškėja klaidino teismą dėl tvoros ir paklaidų. Matininkas A. S. 2020 m. gegužės 26 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1A 6 punkte nurodė, kad įsiterpusio žemės sklypo žemės sklypo ribos pažymėtos 3 naujais riboženkliais ir vietovėje esančia tvora. Atsakovui pareiškėja yra pateikusi 2020 m. gegužės 11 d. prašymą dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikros. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. birželio 4 d. raštu Nr. 48SD-7345-(14.48.104) M. R. informavo apie 2020 m. liepos 30 d. vyksiantį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nebuvo jokių duomenų byloje, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė M. R. būtų savavališkai užėmusi pareiškėjos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, ar kad būtų užimta minėto žemės sklypo dalis suformuojant „ant viršaus“, „persidengiant“ naują įsiterpusį žemės sklypą. Atsakovas tokių duomenų neturi.

II.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjai G. J. nuosavybės teise priklauso 0,1449 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. M. R. nuosavybės teise priklauso 0,1052 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. Tarp šių žemės sklypų yra įsiterpęs 0,0352 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas.

19. Remiantis M. R. 2015 m. balandžio 29 d. pateiktu prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-758-(14.48.123.) nusprendė pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimą prie privataus kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas).

20. 2015 m. gegužės 14 d. pranešimu pareiškėja G. J. buvo informuota, kad yra pradedamas rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, pareiškėja informuota apie galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatore. Atsakovas nurodė, kad Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) yra patalpintas G. J. adresuotas „Registruotas laiškas žemės naudotojui (ir kitam suinteresuotam asmeniui) apie pradedamą rengti projektą ir galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti iniciatoriais“ (2015 m. gegužės 14 d. pranešimas Nr. reg. Nr. SFP-684-(14.42.36)).

Žemesnės instancijos teismas

21. Taip pat teismas nustatė, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. sausio 16 d. įsakymu atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pareiškėjos 2019 m. spalio 10 d. pateiktą prašymą organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, projekto tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir sujungti su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius ir prašymai turėtų būti teikiami jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatomis.

22. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. kovo 20 d. įsakymu atsisakė organizuoti 0,1449 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal pareiškėjos pateiktą 2020 m. vasario 17 d. prašymą organizuoti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes nurodytas valstybinės žemės plotas jau įtrauktas į rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

23. NŽT 2020 m. balandžio 30 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-2342-(8.30) priėmė teigiamą išvadą dėl Projekto tvirtinimo. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužė 8 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E) patvirtintas žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio iniciatorius – M. R., apie patvirtintą projektą paskelbta interneto svetainėje www.zpdris.lt.

24. 2020 m. gegužės 26 d. buvo vietovėje ženklinami naujai suformuotas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, ir žemės plotas, kur bus sujungiamas įsiterpęs valstybinis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vietovėje buvo užpildyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1A ir sujungtų žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 1.

25. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1A pastabose pareiškėjos atstovas nurodė, kad nesutinka su ribomis, nes tvora pastatyta ant ribos, negali patekti prie ESO inžinerinių įrenginių, kad suformuotas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, nurodė, kad pateikė prašymą suformuoti ir įsigyti įsiterpusį žemės sklypą. Pareiškėjos atstovas šį aktą pasirašė. Žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 pastabose pareiškėjos atstovas nurodė, kad sklypas (duomenys neskelbtini) nesiriboja su sklypu (duomenys neskelbtini), sklypas 1 404 kv. m nėra suformuotas. Šiame akte pareiškėjos atstovas nepasirašė.

26. Matininko A. S. 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 8 atsakyta į pareiškėjos atstovo pastabas, nurodytas ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1A, t. y. matininkas nusprendė netikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, vietovėje esančių ribų. Matininkas nurodė, kad sklypų ribos nei rengiant formavimo-pertvarkymo projektą, nei atliekant sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus nekeistos, dėl priėjimo prie ESO apskaitos prietaiso nurodė, kad tai ne UAB „Geodeziniai matavimai“ kompetencija ir tai nesusiję su kadastriniais matavimais, dėl įsiterpusio žemės sklypo nurodė, kad sklypas yra suformuotas patvirtintu ir suderintu atitinkamų institucijų Projektu, todėl kvestionuoti Projekto teisėtumą nėra pagrindo, nes tai nesusiję su kadastriniais matavimais.

27. Matininko sprendimu Nr. 7 atsakyta į pareiškėjos atstovo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1 nurodytas pastabas. Matininkas nurodė, kad pateiktos pastabos nepagrįstos, kadangi Sklypas suformuotas pagal NŽT vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. Įsakymu patvirtintą Projektą ir ribojasi su G. J. priklausančiu žemės sklypu.

Žemesnės instancijos teismas

28. Taip pat teismas nustatė ir tai, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 48SK-1988-(14.48.111.) patvirtino naujai suformuoto įsiterpusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatė servitutą – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Sprendimas galiojantis. Pareiškėja jo neginčija.

Šalies argumentai

29. Pareiškėja, nesutikdama su matininko sprendimu Nr. 8 NŽT Vilniaus rajono skyriui 2020 m. birželio 3 d. pateikė skundą dėl matininko veiksmų ir atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo. Skunde pareiškėja prašė netvirtinti įsiterpusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, kadastrinių matavimų bylos ir įvertinti matininko veiksmus. Skunde pareiškėja pasisakė dėl ribų, nurodė, kad sklypas negali būti suformuotas taip, kad sklypo riba kirstų statinį, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas, nurodė, kad siekiama neteisėtai užvaldyti valstybinę žemę tikslu įteisinti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą. Nurodė, kad matininko nuomonė prieštarauja Nuostatų 32.1.2.2.2., 20 punktų reikalavimams.

30. Pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui 2020 m. birželio 9 d. pateikė skundą dėl matininko veiksmų ir atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo. 2020 m. birželio 9 d. skunde teigė, kad 2020 m. gegužės 8 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu buvo patvirtinti du žemės plotai: 0,1052 ha ir 0,0352 ha. Duomenų apie plotą 1 404 kv. m įsakyme nėra. Prašė netvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos, įvertinti matininko veiksmus.

31. NŽT pareiškėjai pateikė 2020 m. birželio 25 d. sprendimą raštu Nr.48SD-8381-(14.48.104), kuris yra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. NŽT Sprendime nurodytas aktualus teisinis reglamentavimas dėl pareiškėjos skunduose keliamų pretenzijų dėl matininko veiksmų, t. y. kad matininkas pagrįstai pagal pareiškėjos atstovo pastabas netikslino žemės sklypų ribų. Nurodoma, kad Projektas yra patvirtintas Įsakymu. Patikrinus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, kadastro duomenų bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą ir jį suderino. Nurodoma, kad žemės sklypo ribų ženklinimo akte Nr. 1A, kad sutinka su ribomis, pareiškėjos atstovas pasirašė. Pateiktos pastabos matininko buvo išnagrinėtos. Padaryta išvada, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti teisingai, o šio žemės sujungiamo sklypo ribos nepažeidžia gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. Taip pat nurodyta, kad, jei pareiškėja mano, jog atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, kadastriniai matavimai pažeidžia jos teises, tai gali ginčyti teismine tvarka.

32. Taigi, kaip nustatyta pagal pareiškėjos paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus pareiškėja 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 9 d. skundais iš esmės nesutiko su žemės sklypų kadastriniais matavimais, taip pat matininko sprendimais, priimtais, išnagrinėjus pareiškėjos atstovo pastabas ribų paženklinimo – parodymo aktuose Nr. 1A, ir Nr. 1, prašė įvertinti matininko veiksmus. Tačiau pareiškėja neskundė administracinio akto, patvirtinančio žemės sklypo kadastro duomenis. Todėl šioje byloje teismas pasisakė dėl NŽT ginčijamo Sprendimo pagrįstumo pagal pareiškėjos skunduose nurodytus argumentus.

33. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, pareiškėjos argumentus dėl skundžiamo Sprendimo ir Sprendimo turinį, vertino, kad NŽT pateiktas atsakymas raštu į pareiškėjos 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 9 d. skundus yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendime pateiktas aktualus teisinis reglamentavimas, pagrindžiantis matininko sprendimų pagal pareiškėjos nurodytas ribų paženklinimo-parodymo aktuose pastabas, teisėtumą. Taigi, NŽT vertino matininko padarytas išvadas dėl žemės sklypų ribų netikslinimo ir tai nurodė Sprendime.

34. Vadovaujantis Nuostatų 65 punktu NŽT Vilniaus rajono skyrius patikrino UAB „Geodeziniai matavimai“ matininko A. S. pateiktą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, kadastrinių duomenų bylą, t. y. ar žemės sklypo planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus ir sklypų ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas žemės sklypo ribas ir ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte, ir nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą ir jį suderino. Kaip nustatyta, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 48SK-1988-(14.48.111.) patvirtino naujai suformuoto įsiterpusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Pareiškėja šių administracinių procedūrų ir jų metu priimtų administracinių aktų neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. NŽT Sprendime pareiškėjai yra nurodęs, kad jei pareiškėja mano, kad matininko A. S. atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia jos teises, ji turi teisę žemės sklypo ribų teisėtumą ginčyti teismine tvarka. Pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kad šiuo atveju jos teisės yra pažeistos dėl sumažėjusio žemės sklypo ploto, pakitusių ribų ir kt.

35. NŽT Sprendime nurodė Projekto rengimo pagrindą, t. y. Įsakymas, dėl kurio teisėtumo yra nagrinėjama administracinė byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3715-281/2020 Įsakymas pripažintas teisėtu, tačiau teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka).

Šalies argumentai

36. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų teismas nurodė tai, kad pareiškėja klaidino teismą, nurodydama, kad jai nebuvo pranešta apie pradedamą rengti Projektą. Tai paneigė 2015 m. gegužės 14 d. pranešimas Nr. SFP-684-(14.42.36)), be to, registruotas laiškas, patalpintas ŽPDRIS, (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)). Juolab, ši aplinkybė vertinama administracinėje byloje dėl Įsakymo teisėtumo. Šios bylos dalykui tai nėra aktualu. Nėra pateiktų duomenų ir įrodymų, kad pareiškėja būtų pareiškusi valią pirkti įsiterpusį žemės sklypą, kad būtų skundusi NŽT veiksmus, skundusi administracinį aktą, kuriuo 2020 m. vasario 17 d. jai buvo atsisakyta leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta ir tai, kad pareiškėjos atstovai tiek įsiterpusio, tiek sujungiamo žemės sklypo matavimuose 2020 m. gegužės 26 d. dalyvavo. 2020 m. gegužės 26 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1A, 4 punkte pasirašė J. J., o 5 punkte pastabas pateikė advokatas M. S.. Kaip minėta, 2020 m. gegužės 8 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48 FPĮ-248-(14.48.123E) buvo patvirtintas Projektas. Įsakymas ginčijamas teismine tvarka kitoje administracinėje byloje, todėl pareiškėjos nurodomi argumentai, tame tarpe dėl įsiterpusio sklypo sąvokos, sklypo formavimo, Projekto ir kt. sprendžiant dėl ginčijamo administracinio akto pagrįstumo šioje byloje nevertintini, kadangi nesusiję su ginčo dalyku, tai yra kitos bylos vertinimo dalykas.

37. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 4 punkte nurodoma, kad rengiant Projektą atliekami šie veiksmai: gali būti pertvarkomi žemės sklypai tuo pačiu metu taikant pasirinktus Taisyklių 4.2.1-4.2.3 ir 4.4 punktuose nurodytus būdus, o būtent įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (4.4. punktas).

Žemesnės instancijos teismas

38. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigė, kad matininkas vienu metu negalėjo atlikti dviejų žemės sklypų matavimų: įsiterpusio ir sujungiamo. Kaip minėta, atlikus šiuos matavimus, buvo patvirtinti įsiterpusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 48SK-1988-(14.48.111). Pareiškėja neginčijo šio sprendimo. Teisės aktai nedraudžia matininkui vienu metu atlikti įsiterpusio ir sujungiamo žemės sklypų kadastrinių matavimų.

39. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai dėl tvoros ir paklaidų taip pat yra nepagrįsti. Matininkas A. S. 2020 m. gegužės 26 d. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 1A 6 punkte nurodė, kad įsiterpusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos 3 naujais riboženkliais ir vietovėje esančia tvora.

40. Teismas sprendė, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes, ginčijamas Sprendimas, net ir esant pagrindui pripažinti jį nepagrįstu ir neteisėtu, šiuo atveju nepanaikintų nustatytų Sklypo kadastrinių matavimų pagrįstumo. NŽT Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, juo atsakyta į pareiškėjos 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 9 d. skunduose keliamas pretenzijas, Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatavo, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

41. Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeitė šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakė.

42. Atmetus skundą, teismui nebuvo pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų šioje byloje atlyginimo pareiškėjai klausimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III.

43. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti pareiškėjai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo NŽT.

44. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, tvirtindama, kad teismas priimdamas pareiškėjai nepalankų sprendimą, galimai vertino tik atsakovo atsikirtimus, kurie neatitinka objektyvios tikrovės, todėl galimai netinkamai taikė ABTĮ 56 straipsnį.

45. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas dėl kai kurių aplinkybių (pavyzdžiui, pareiškėja dar 2015 m. nebuvo tinkamai informuota apie M. R. ketinimus Valstybės sklypą įsigyti ir sujungti su Sklypu, dėl Įsakymo, Projekto ir Išvados teisėtumo) pasisakė, kad tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir kad šios aplinkybės yra aktualios kitose bylose, kuriose pareiškėja ginčija Įsakymo ir Projekto teisėtumą. Minėtas aplinkybes pareiškėja nurodė todėl, kad teismas matytų, jog apskritai visas Valstybės sklypo pardavimo M. R. procesas yra galimai neteisėtas nuo pat pradžios. Kitos aplinkybės dėl Įsakymo ir Projekto teisėtumo parodo, kad apskritai neturėjo būti formuojamas Valstybės sklypas, tačiau jis, galimai pažeidžiant galiojančius teisės aktus, buvo suformuotas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismo, dėl jo suformavimo teisėtumo šiuo metu vyksta teisminiai ginčai.

46. Pareiškėja tvirtina, kad Valstybės sklypas M. R. buvo perleistas nuosavybės teise 2020 m. liepos 30 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7208, kuri yra apskųsta Vilniaus regiono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-292-494/2021. Pareiškėja nurodo, kad matininkas atliko Sklypo ir Valstybės sklypo matavimus ne atskirai, o kartu. Akto 3 punkte, be kita ko, nurodoma, kad matuojamo Sklypo plotas yra 1 404 kv. m., tačiau Įsakymo 1.4 papunktyje yra nurodomi ne vienas, o du žemės sklypai – 0,1052 ha, 0,0352 ha ploto. Sutarties 1 punkte yra nurodyta pastaba, kad „Per 6 mėnesius nuo valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo sujungti įsiterpusį 352 kv. m. žemės sklypą, nurodytą 1 punkte, su 1 052 kv. m. ploto pagrindiniu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną žemės sklypą“. Atsižvelgiant į tai, net iki šio apeliacinio skundo teismui pateikimo dienos nėra sujungti Sklypas ir Valstybės sklypas, todėl matininkas negalėjo atlikti dar nesuformuoto 1 404 kv. m. sklypo matavimų. Jau vadovaujantis vien šiuo neatitikimu, atsakovas negalėjo vadovautis aktu ir patvirtinti Sklypo kadastrinių matavimų bylos, tačiau tai vis tiek padarė. Pareiškėja tvirtina, kad pareiškėjos atstovė Akte nepasirašė ir nesutiko su matininko atliktais matavimais, be to matininkas atliko neegzistuojančio sklypo matavimus, todėl akivaizdu, kad matininko atlikti kadastriniai matavimai yra neteisingi.

Šalies argumentai

47. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog „<...> įvertinus išdėstytas aplinkybes, ginčijamas Sprendimas, net ir esant pagrindui pripažinti jį nepagrįstu ir neteisėtu, šiuo atveju nepanaikintų nustatytų Sklypo kadastrinių matavimų pagrįstumo“, nes panaikinus atsakovo Sprendimą ir konstatavus, kad matininko atlikti kadastriniai matavimai atlikti neteisingai, atsakovas turėtų iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovės skundus ir netvirtinti Sklypo kadastrinių matavimų bylos.

Atsiliepimas

48. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

49. Atsakovo nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą; apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. birželio 25 d. sprendimo, pateikto raštu Nr. 48SD-8381-(14.48.104), teisėtumo ir pagrįstumo, ir įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos NŽT pateiktus 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 9 d. skundus.

51. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendė, kad ginčijamas Sprendimas, net ir esant pagrindui pripažinti jį nepagrįstu ir neteisėtu, šiuo atveju nepanaikintų nustatytų Sklypo kadastrinių matavimų pagrįstumo. NŽT Sprendimas yra išsamus ir motyvuotas, juo atsakyta į pareiškėjos 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 9 d. skunduose keliamas pretenzijas, Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis. Teismas konstatavo, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas.

52. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu nagrinėjamoje byloje.

53. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

54. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

55. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

56. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, kurie pareiškėjos teiginiai ir paaiškinimai yra atmetami, nes prieštarauja surinktiems įrodymams. Visos pareiškėjos apeliaciniame skunde iškeltos aplinkybes, įvertintos pirmosios instancijos teismo. Priešingai nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir argumentai patvirtina, kad teismas įrodymus vertino visapusiškai, neišskirdamas ir nesuteikdamas vienai įrodymų grupei išskirtinio įrodomojo svorio. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus, paaiškinimus, teiginius ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Apibendrinus konstatuotina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir padarytos išvados dėl Sprendimo pagrįstumo yra neteisingi.

57. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja iš esmės siekia, kad apeliacine proceso tvarka būtų iš naujo įvertinti byloje pateikti tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Tačiau, kaip nustatyta, teisėjų kolegija nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

58. Nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su matininko sprendimu, NŽT Vilniaus rajono skyriui 2020 m. birželio 3 d. pateikė skundą dėl matininko veiksmų ir atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo. Skunde pareiškėja prašė atsakovo netvirtinti įsiterpusio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, kadastrinių matavimų bylos ir įvertinti matininko veiksmus. Skunde pareiškėja pasisako dėl ribų, nurodė, kad sklypas negali būti suformuotas taip, kad sklypo riba kirstų statinį, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas, nurodė, kad siekiama neteisėtai užvaldyti valstybinę žemę tikslu įteisinti savavališkai pastatytą valstybinėje žemėje tvorą. Nurodė, kad matininko nuomonė prieštarauja Nuostatų 32.1.2.2.2., 20 punktų reikalavimams. Pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui 2020 m. birželio 9 d. pateikė naują skundą dėl matininko veiksmų ir atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumo. 2020 m. birželio 9 d. skunde teigė, kad 2020 m. gegužės 8 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu buvo patvirtinti du žemės plotai: 0,1052 ha ir 0,0352 ha. Duomenų apie plotą 1 404 kv. m įsakyme nėra. Prašė netvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos, įvertinti matininko veiksmus.

59. Skundžiamu NŽT 2020 m. birželio 25 d. raštu Nr.48SD-8381-(14.48.104), kuris yra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, nurodytas aktualus teisinis reglamentavimas dėl pareiškėjos skunduose keliamų pretenzijų dėl matininko veiksmų, t. y. kad matininkas pagrįstai pagal pareiškėjos atstovo pastabas netikslino žemės sklypų ribų. Nurodoma, kad Projektas yra patvirtintas Įsakymu. Patikrinus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, kadastro duomenų bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą ir jį suderinti. Nurodoma, kad žemės sklypo ribų ženklinimo akte Nr. 1A, kad sutinka su ribomis, pareiškėjos atstovas pasirašė. Pateiktos pastabos matininko buvo išnagrinėtos. Padaryta išvada, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti teisingai, o šio žemės sujungiamo sklypo ribos nepažeidžia gretimo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų. Taip pat nurodyta, kad, jei pareiškėja manė, jog atlikti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, kadastriniai matavimai pažeidžia jos teises, tai galėjo ginčyti teismine tvarka.

60. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kuriais iš esmės siekiama pagrįsti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimo prie privataus kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), neteisėtumą, pirmiausiai akcentuotina, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro būtent Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, jo priėmimą pagrindžiančias aplinkybes, bei nurodytą teisinį reguliavimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad NŽT pateiktas atsakymas raštu į pareiškėjos 2020 m. birželio 3 d. ir 2020 m. birželio 9 d. skundus yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendime pateiktas aktualus teisinis reglamentavimas, pagrindžiantis matininko sprendimų pagal pareiškėjos nurodytas ribų paženklinimo-parodymo aktuose pastabas, teisėtumą. Taigi, NŽT vertino matininko padarytas išvadas dėl žemės sklypų ribų netikslinimo ir tai nurodė Sprendime. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vadovaujantis Nuostatų 65 punktu NŽT Vilniaus rajono skyrius patikrino UAB „Geodeziniai matavimai“ matininko A. S. pateiktą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. 1A, kadastrinių duomenų bylą, t. y. ar žemės sklypo planai parengti pagal teisės aktų reikalavimus ir sklypų ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentuose suformuotas žemės sklypo ribas ir ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte, ir nenustatė aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypo planą ir jį suderino.

62. Byloje nustatyta, kad NŽT 2020 m. balandžio 30 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-2342-(8.30) priėmė teigiamą išvadą dėl Projekto tvirtinimo. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužė 8 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E) patvirtintas žemės sklypo, esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio iniciatorius – M. R., apie patvirtintą projektą paskelbta interneto svetainėje www.zpdris.lt.

63. Teisėjų kolegija, patikrinusi duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E) ir NŽT 2020 m. balandžio 30 d. išvadą Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos Nr. eI3-3715-281/2020 dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. balandžio 30 d. išvadą Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)), o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustačius, jog ginčijama NŽT 2020 m. balandžio 30 d. išvada Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo nėra administracinis aktas, kuris gali būti administracinės bylos dalyku, ginčas dėl tokio akto panaikinimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti anksčiau minėtą išvadą nutrauktina. Dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E) panaikinimo teismas pažymėjo, jog naikinti šio įsakymo nėra pagrindo nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais motyvais, todėl toks skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Nesutikdama su šiuo sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą.

64. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2370-662/2021, jį atmetė. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduoti reikalavimai rengti ginčijamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo pasibaigę bei G. J. įgijo teisę inicijuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nei Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato pagrindo atsisakyti priimti įsakymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, dėl to, jog yra gautas kaimyninio sklypo savininko prašymas inicijuoti alternatyvų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taigi alternatyvaus projekto rengimas dėl to paties sklypo dalies nėra galimas (tuo labiau praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo projekto rengimo inicijavimo ir beveik pabaigus projekto rengimo procedūrą). Teisėjų kolegija nustatė, kad aplinkinių žemės sklypų (namo valdų) savininkai, tame tarpe ir G. J., NŽT Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. raštais buvo informuoti apie trečiojo suinteresuoto asmens inicijuoto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuose buvo siūloma galimybė pareikšti norą tapti projekto rengimo iniciatoriais. Pažymėta, jog iki 2019 m. rudens pareiškėja jokių pretenzijų į ginčo žemės sklypą nereiškė (pretenzijas pradėjo reikšti tik beveik pabaigus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrą).

65. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 48SK-1988-(14.48.111.) patvirtino naujai suformuoto įsiterpusio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatė servitutą – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas). Minėtas NŽT sprendimas yra nenuginčytas ir galiojantis.

66. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčijamas Sprendimas, net ir esant pagrindui pripažinti jį nepagrįstu ir neteisėtu, šiuo atveju nepanaikintų nustatytų Sklypo kadastrinių matavimų pagrįstumo. Kadangi naujai suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT 2020 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 48SK-1988-(14.48.111.) buvo suformuotas ir buvo patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, be to, šis žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įsiterpęs naujas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso M. R., todėl net ir panaikinus ginčijamą Sprendimą, šio žemės sklypo kadastriniai matavimai liktų galioti.

67. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis taip pat nustatyta, jog pareiškėja Vilniaus regiono apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-292-494/2021 pateikė ieškinį atsakovams M. R. ir NŽT dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, prašo pripažinti negaliojančia tarp atsakovų M. R. ir NŽT sudarytą valstybei priklausančio žemės sklypo, 0,0352 ha ploto, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį (Notaro pranešimas Nr. 1034194755). Minėta byla yra sustabdyta iki įsiteisės sprendimai administracinėse bylose Nr. eA-2370-662/2021 ir Nr. eA-2785-602/2021.

68. Likę apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos, kurios nagrinėjimo dalykas – Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, procesinei baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

69. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

70. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanVaida Urmonaitė-Maculevičienė