- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- eI3-3715-281/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01786-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- G. J.
- Trečiasis asmuo
- M. R.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM Vilniaus rajono skyrius
- Advokatai
- Michailas Sadovničius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. dėl įsakymo, išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. J. teismui pateikė skundą, kurį papildė, prašydama: 1) panaikinti 2020-05-08 Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E); 2) panaikinti 2020-04-30 NŽT išvadą Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. ZSFP-5277).
Paaiškina, kad 2015-06-22 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr.48FPĮ-758-(14.48.123.) M. R. buvo leista pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimą prie privataus kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019-10-10 su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, kuris 2020-01-16 priėmė sprendimą atsisakyti leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, motyvuodamas, kad yra pasikeitęs teisinis reglamentavimas – nuo 2020-01-01 tiek miesto, tiek kaimo gyvenamosiose teritorijose žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, todėl nuo 2020-01-01 asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi teikti savivaldybės administracijos direktoriui, o ne NŽT.
Pareiškėja 2020-02-17 su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, kuri 2020-03-20 sprendimu atsisakė leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, motyvuodama, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-06-22 įsakymu Nr.48 FPĮ-758-(14.48.123.) pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas tai pačiai teritorijai. Taigi atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus skyrius nuslėpė informaciją nuo pareiškėjos apie pradėtą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Valstybinės žemės plotas, kuriame suformuotas įsiterpęs žemės sklypas, dirbtinai suskaidomas dalimis, kaip neva atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 ,, Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinyje matosi, kad suformuoto įsiterpusio žemės sklypo viena kraštinė ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės formuoti įsiterpusių žemės sklypų dalimis, kaip padaryta ginčijamu 2020-05-08 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu.
Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020-02-06 ir 2015-07-07 rengimo reikalavimais. Paskutiniai 2020-02-06 reikalavimai gauti po 2020-01-01, kai asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi teikti savivaldybės administracijos direktoriui. Todėl gavus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020-02-06 žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, organizatorius privalėjo kreiptis į NŽT teritorinį padalinį, jei projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra NŽT patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės, taip pat į kitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės.
Be to, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015-06-22 įsakymu buvo leista suformuoti vieną įsiterpusį žemės sklypą, o projektu suformuoti du žemės sklypų plotai – 0,1052 ha, 0,0352 ha.
Atsakovai neteisėtais veiksmais apribojo pareiškėjos teisę organizuoti 0,1449 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą siekiant sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius, atstovaudamas ir NŽT, atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui M. R. nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat kitos paskirties žemės sklypas. Statinių statybos pradžios data 1997 m., statybos pabaiga 2007 m. Pareiškėjai G. J. nuosavybės teise priklauso 0,1449 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp šių greta esančių žemės sklypų savininkų kilo ginčas dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo.
M. R. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui 2015-04-29 pateikė prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo siekė suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie namų valdos ir jį išpirkti. Aplinkinių žemės sklypų (namų valdų) savininkai buvo informuoti 2015-05-14 raštu apie pradėtą rengti projektą ir buvo raginami teikti prašymus tapti projekto iniciatoriais ir pirkti įsiterpusį žemės plotą. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje yra patalpintas G. J. adresuotas laiškas, kuriuo ji informuojama apie pradedamą rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio numatomas tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, bei galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatoriais. Taigi pareiškėja apie pradedamą rengti projektą buvo informuota, tačiau valios dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimo per 20 darbo dienų nepareiškė. Taigi NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015-06-22 įsakymu nusprendė pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, formuojant įsiterpusį valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad buvo slepiama informacija apie patvirtinto projekto rengimą. Visa informacija apie procedūras buvo skelbiama viešai, pareiškėjai dar 2015 metais buvo siūloma teikti prašymus dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo tampant iniciatore, o taip pat buvo siūloma teikti dėl žemės sklypo dalies pirkimo.
Teisės aktai nenumato galimybės, kad pradėjus rengti projektą būtu galima rengti alternatyvų dėl tos pačios vietos kitą projektą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės numato tik galimybę formuojant įsiterpusį žemės sklypą besiribojantiems žemės sklypų savininkams tapti projekto iniciatoriais, ko pasekmėje būtų suformuotas reikiamas skaičius žemės sklypų, kuriuos nustatyta tvarka vėliau juos privatizuotų. Pareiškėja tokia numatyta galimybe nepasinaudojo.
Projekto iniciatorius (M. R.) 2020-01-07 kreipėsi į Vilniaus r. sav. administraciją dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo, nes 2015-07-07 Vilniaus r. sav. administracijos išduoti projekto rengimo reikalavimai galiojo 3 metus, t. y. iki 2018-07-07. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015-07-03 išduoti projekto rengimo reikalavimai galiojo 5 metus, t. y. iki 2020-07-03.
Su institucijomis suderintas projektas buvo pateiktas NŽT, kuri, nenustačiusi kliūčių, 2020-04-30 žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-2342-(8.30) priėmė teigiamą išvadą dėl tvirtinimo. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020-05-08 įsakymu Nr.48 FPĮ-248-(14.48.123E) patvirtino projektą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020-06-19 sprendimu patvirtino naujai suformuoto įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatė servitutą – teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines antžemines komunikacijas. M. R. atžvilgiu iki šios bylos iškėlimo yra pradėtos pirkimo pardavimo procedūros dėl įsiterpusio žemės sklypo, t. y. išsiųstas pranešimas dėl apmokėjimo, parengtas pirkimo pardavimo sutarties projektas.
Nors pareiškėjos atveju buvo priimtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-01-16 sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, šio sprendimo pareiškėja neskundė. Minėtas sprendimas yra galiojantis, neginčijamas. Pareiškėja šioje byloje ginčija ne atsakovo veiksmus dėl projekto rengimo pagal jos pateiktą 2019-10-10 prašymą, ne atsakovo veiksmus dėl pirkimo pardavimo, ne atsakovo sprendimą dėl ginčo sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, o fragmentiškai du atsakovo administracinius sprendimus, kuriais buvo patvirtintas projektas.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teiginius, kad valstybinė žemė buvo dirbtinai suskaidyta, laiko nepagrįstus. Įsiterpęs žemės sklypas unikalus buvo suformuotas iš siauros juostos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo, o taip pat siauros įsiterpusios juostos tarp privačių žemės sklypų. Šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs, tinkamas tik sujungimui prie kitų privačių žemės sklypų, o ne naujo racionalaus ploto ir ribų žemės sklypo suformavimui. Suformuoto įsiterpusio žemės sklypo plotas 352 kv. m. Be to, projektas pradėtas rengti 2015 m., todėl jam turėtų būti taikomi ne šiuo metu aktualios redakcijos taisyklių reikalavimai, o galioję iki 2018-01-01.
Atsakovo NŽT Vilniaus skyriaus ir NŽT atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Paaiškina, kad pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. M. R. 2015-02-06 kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydama leisti suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, besiribojantį su jos sklypu. Prieš išduodant tokį leidimą pareiškėja buvo informuota. Pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydama tai pačiai valstybinės žemės daliai rengti projektą ir formuoti atskirą sklypą, jog įsiterpęs žemės plotas būtų prijungtas prie jos sklypo. Pareiškėjos padėtis nėra pabloginta, jos lūkesčiai nėra pažeidžiami.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. R. teismo posėdyje palaikė savo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E) ir 2020-04-30 NŽT išvados Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. ZSFP-5277) teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas nustatė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui M. R. priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai G. J. priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Tarp šių žemės sklypų yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypo plotas.
M. R. 2015-04-29 pateikė prašymą NŽT Vilniaus rajono skyriui leisti pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo siekiama suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie namų valdos ir jį išpirkti.
Pareiškėja 2015-05-14 pranešimu informuota, kad yra pradedamas rengti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, pareiškėja informuota apie galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatore. Pateikti Lietuvos pašto duomenys patvirtina, kad pareiškėjai šis pranešimas išsiųstas 2015-05-15.
NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015-06-22 įsakymu Nr. 48FPĮ-758-(14.48.123.) nusprendė pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimą prie privataus kitos paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Apie pradėtą rengti įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą paskelbta žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2015-07-03 išdavė įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015-07-08 taip pat išdavė įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Vilniaus rajono savivaldybė 2020-02-06 išdavė naujus įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nustatant, kad šie reikalavimai galioja ne ilgiau kaip iki 2020-07-07.
Pareiškėja 2019-10-10 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydama organizuoti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, projekto tikslas – suformuoti įsiterpusį žemės sklypą ir sujungti su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini).
NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2020-01-16 įsakymu atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius ir prašymai turėtų būti teikiami jam, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatomis.
Pareiškėja 2020-02-17 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydama organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020-03-20 įsakymu atsisakė organizuoti 0,1449 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu šiuo žemės sklypu, nes nurodytas valstybinės žemės plotas jau įtrauktas į rengiamą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-03-19 paskelbė pranešimą, kad yra parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, 2020-04-06 pateikė prašymą ESO Elektros tinklams derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-04-15 kreipėsi į NŽT su prašymu patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT 2020-04-30 priėmė ginčijamą išvadą Nr. FPA-2342-(8.30) tvirtinti žemės valdos projektą.
NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-05-08 įsakymu Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E) patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio iniciatorius – M. R., apie patvirtintą projektą paskelbta interneto svetainėje www.zpdris.lt.
NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-07-15 raštu informavo trečiąjį suinteresuotą asmenį M. R., kad yra parengtas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties projektas, pagal kurį M. R. parduodamas 0,0352 ha kitos paskirties valstybinės žemės plotas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, dėl kurių iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti sprendimai pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, baigiami rengti, apie juos informuojama visuomenė, derinami, tikrinami ir tvirtinami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizavimas perduotas savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai, įsigaliojo nuo 2020-01-01.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015-06-22 įsakymu Nr. 48FPĮ-758-(14.48.123.) nusprendė pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, numatant įsiterpusio valstybinės žemės sklypo suformavimą prie privataus kitos paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)), taigi tokio projekto rengimo organizavimas turėjo būti vykdomas iki 2020-01-01 galiojusia tvarka, įtvirtinta Žemės įstatyme.
Vadovaujantis žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2017-08-23 įsakymu Nr. 3D-551/D1-681, iki įsakymo Nr. 3D-551/D1-681 įsigaliojimo (2018-01-01) pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (priimtas organizatoriaus sprendimas pradėti rengti projektą) gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusias Taisykles.
Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalimi (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019-12-20), Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba.
Pagal to paties straipsnio 7 dalį, žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, laisvąsias ekonomines zonas ir pramonės parkus, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių, laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Taisyklių 21 punktu organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Pagal Taisyklių 22 punktą, tais atvejais, kai projektą pageidaujama rengti įsiterpusiame valstybinės žemės, organizatorius, prieš priimdamas sprendimą pradėti rengti projektą, atlieka Taisyklių 56 punkte nurodytus veiksmus.
Pagal Taisyklių 56 punktą, kai projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje nurodytu atveju, organizatorius apie planuojamą rengti projektą registruotais laiškais Taisyklių 47–48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti prašymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir tapti iniciatoriais. Parengtas projektas teikiamas visuomenei susipažinti. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt) (Taisyklių 58 punktas).
Organizatorius projektą per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo (Taisyklių 62 punktas). Suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti (Taisyklių 65 punktas). Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (Taisyklių 67 punktas). Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (Taisyklių 68 punktas).
Teismo vertinimu, ginčijamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-05-08 įsakymas Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E), kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, priimtas pagrįstai, o pareiškėjos teiginiai dėl tokio įsakymo neteisėtumo atmestini.
Nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nenumato pagrindo atsisakyti priimti įsakymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, dėl to, jog yra gautas kaimyninio sklypo savininko prašymas inicijuoti alternatyvų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taigi alternatyvaus projekto rengimas dėl to paties sklypo dalies nėra galimas. Pareiškėja apie M. R. iniciatyva pradėtą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą informuota Taisyklių nustatyta tvarka, pareiškėjai 2020-05-15 išsiųstas registruotas laiškas su 2015-05-14 pranešimu, jog yra pradedamas rengti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, pareiškėja informuota apie galimybę teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatore, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja tokį prašymą būtų pateikusi. Taigi pareiškėja informuota apie pradedamą rengti projektą teisės aktų nustatyta tvarka, o pareiškėjos teiginiai, kad nuo jos tokia informacija buvo nuslėpta, atmestini kaip nepagrįsti.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad pagal Taisyklės nėra numatyta galimybės gauti pakartotinius reikalavimus ar pratęsti jų galiojimą, todėl projekto organizatorius, gavęs 2020-02-06 projekto rengimo reikalavimus, privalėjo kreiptis į NŽT teritorinį padalinį. Pagal Taisyklių 24 punktą, kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas), taip pat kreipiasi savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra NŽT. Teismas pažymi, kad projektas pradėtas rengti pagal NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015-07-03 ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-07-08 išduotus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos reikalavimai galiojo iki 2018-07-07. Pasibaigus reikalavimų galiojimo terminui, Vilniaus rajono savivaldybė 2020-02-06 išdavė naujus įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nustatant, kad šie reikalavimai galioja ne ilgiau kaip iki 2020-07-07. Tik po naujų Vilniaus rajono savivaldybės reikalavimų išdavimo buvo tęsiama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra, įskaitant viešinimo ir derinimo veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, kad turėjo būti atlikti pareiškėjos nurodyti papildomi veiksmai.
Nenustatyta ir kitų procedūrinių pažeidimų, kurie būtų pagrindas naikinti ginčijamą 2020-05-08 įsakymą. Prieš priimant šį įsakymą tinkamai įgyvendintos Taisyklėse numatytos procedūros dėl viešo informavimo apie planuojamą rengti projektą, su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojams pranešta apie planuojamą rengti projektą. Taip pat gauti institucijų derinimai dėl projekto rengimo, NŽT 2020-04-03 patikrinimo akte priimta išvada, kuria NŽT patvirtino žemės valdos projektą. Todėl procedūrinių kliūčių priimti ginčijamą 2020-05-08 įsakymą nenustatyta.
Pareiškėjos skunde nurodyti motyvai nepagrindžia aplinkybės, kad ginčijamas 2020-05-08 įsakymas priimtas neteisėtai ar nepagrįstai. Nors pareiškėja teigia, kad valstybinės žemės sklypo plotas, kuriame suformuotas įsiterpęs žemės sklypas dirbtinai suskaidomas dalimis, kad atitiktų įsiterpusio sklypo sąvoką, teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini), su pareiškėjos žemės sklypo riba, M. R. žemės sklypo riba ir su sklypo, (duomenys neskelbtini), riba. Taigi įsiterpęs valstybinės žemės sklypo plotas yra tarp privačių asmenų nuosavybės teise priklausančių sklypų ir gatvės, toks plotas neviršija 0,04 ha, taigi atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtinus reikalavimus (nutarimo 2.15 punktas).
Nors pareiškėja skunde reiškia nesutikimą su patvirtintais formuojamo žemės sklypo kadastriniais matavimais, teismas pažymi, kad byloje nėra ginčijami administraciniai aktai, kuriais įsiterpęs žemės sklypas suformuotas ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad naikinti ginčijamo 2020-05-08 NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E) nėra pagrindo nei pareiškėjos skunde nurodytais, nei kitais motyvais, todėl toks skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl 2020-04-30 NŽT išvados Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas vieningą teisminę praktiką yra konstatavęs, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. LVAT pažymėjo, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (pvz., LVAT 2011-06-20 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).
LVAT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz. LVAT 2010-04-09 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010; 2012-07-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-2053/2012 ir kt.).
Teismas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nustatė, kad pareiškėjos ginčijama NŽT 2020-04-30 išvada Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. ZSFP-5277) yra tarpinis procedūrinis veiksmas (aktas), sudarantis prielaidas priimti sprendimą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, t. y. toks projektas gali būti tvirtinamas tik gavus NŽT struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (Taisyklių 67 punktas).
Kaip matyti pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, žemės valdos projekto rengimo organizatorius – NŽT Vilniaus rajono skyrius, 2020-04-15 kreipėsi į NŽT su prašymu patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, planuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas. NŽT priėmė ginčijamą 2020-04-03 žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-2342-(8.30), kuriame padarė išvadą, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtinti galima, nes projekto sprendiniai neprieštarauja Žemės įstatymui, kitų teisės aktų reikalavimams, yra gautas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos derinimo raštas.
Taigi priėmus ginčijamą NŽT 2020-04-03 žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-2342-(8.30), kuriame pateikta išvada tvirtinti projektą, sudarytos prielaidos priimti sprendimą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo. Taigi pati ginčijama išvada savaime teisių ir pareigų pareiškėjos atžvilgiu nesukūrė, įtakos teisėtiems interesams nedarė, tokia išvada yra teisinis pagrindas kitam pareiškėjos ginčijamam NŽT 2020-05-08 įsakymui Nr. 48FPĮ-248-(14.48.123E), kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, priimti.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijama NŽT 2020-04-30 išvada Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. ZSFP-5277) yra tarpinis procedūrinis aktas, kuriuo įgyventina NŽT pareiga patikrinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ji pati teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Nustačius, kad ginčijama NŽT 2020-04-30 išvada Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo nėra aktas, kuris gali būti administracinės bylos dalyku, ginčas dėl tokio akto panaikinimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Todėl administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti NŽT 2020-04-30 išvadą Nr. FPA-2342-(8.30) nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Nutraukti administracinė bylą Nr. eI3-3715-281/2020 dalyje dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-04-30 išvadą Nr. FPA-2342-(8.30) dėl projekto tvirtinimo (paslaugos Nr. ZSFP-5277).
Likusioje dalyje pareiškėjos G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.