Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja B. Simonaitienė (S) Teisėja A. Petkevičienė Civilinė byla Nr. 2A-226-372/2011 Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00278-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija 35.2;42.9.;121.21; (S) 121.21.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo panaikinimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-699-674/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Best Fert“ ieškinį atsakovui N. M., tretiesiems asmenims AB DnB Nord bankui, Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiančiai per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas visiškai teisingai nustatė, jog 2009 m. lapkričio 24 d. palūkanas bankui sumokėjo ne atsakovas, o ieškovas, vadovaudamasis AB DnB NORD banko išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija 495, Nr. 8874, uždarant sąskaitas Nr. BSF 00744 ir Nr. BSF 00849. Atsakovo teigimai, kad teismas tariamai nevertino AB DnB NORD banko 2010 m. spalio 29 d. rašto Nr. 16-03/1041, yra nepagrįsti. Atsakovas skundžiasi, jog nebuvo įvertinti jo pateikti įrodymai ir įvardija būtent 2010 m. spalio 29 d. AB DnB NORD banko raštą. Tačiau šį įrodymą į bylą pateikė ne atsakovas, o ieškovas, todėl akivaizdu, kad atsakovo teiginiai, jog teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, yra absoliučiai nepagrįsti. Atsakovas 2010 m. gruodžio 27 d. teismui pateikė prašymą kuriame išreiškė pageidavimą pridėti prie bylos raštą gautą iš Šiaulių apygardos prokuratūros. Tačiau teismo posėdis teisme vyko ir byla buvo išnagrinėta 2010 m. gruodžio 14 d. (sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas remiantis LR CPK 269 str.), o savo prašymą teismui atsakovas pateikė praėjus beveik dviem savaitėm po bylos išnagrinėjimo. Teismas atsakovui visiškai pagrįstai grąžino jo prašymą, nes civilinė byla jau buvo baigta nagrinėti ir nauji įrodymai nebegalėjo būti priimami. Tai, kad teismas priimdamas sprendimą nevertino 2009 m. spalio 13 d. UAB „Best Fert“ delspinigių paskaičiavimo, visiškai nereiškia, kad tuo buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai taikė procesines teisės normas ir tuo vadovaudamasis tinkamai išsprendė šią civilinę bylą. Atsakovo teiginiai apie ieškovo turėtų atstovavimo išlaidų nepagrįstumą ar šių išlaidų nebuvimą neturi absoliučiai jokio pagrindo, nes visas ieškovui pateiktas PVM sąskaitas faktūras, susijusias su šios civilinės bylos nagrinėjimu, ieškovas advokatų kontorai yra apmokėjęs, ir tai patvirtina į bylą pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija analizuoja visus apelianto motyvus, kuriuos jis išdėstė savo apeliaciniame skunde.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialines teisės normas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus, todėl nėra pagrindo apelianto teiginiui, kad teismas pažeidė LR CPK 185 straipsnio reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas N. M. pateikė į bylą savo 2010 m. kovo 25 d. prašymą, adresuotą AB DnB NORD bankui, kuriame prašė patvirtinti, kad 30576,12 Lt (t. y. 25269,52 Lt plius PVM) sumą UAB „Best Fert“ turėjo sumokėti bankui dėl atsakovo uždelsto mokėjimo, ir prašė nurodyti, ar šią sumą UAB „Best Fert“ yra apmokėjusi AB DnB NORD bankui (1 t. 10 b. l.). AB DnB NORD bankas, atsakydamas į šį atsakovo paklausimą 2010 m. kovo 29 d. rašte Nr. 30.58.37-701 nurodė, kad nurodytos 25269,52 Lt palūkanos buvo paskaičiuotos N. M.. Bankas nurodė, kad priskaičiuotas palūkanas ūkininkas N. M. turėjo sumokėti iki 2009 m. sausio 12 d. (10670,18 Lt) ir iki 2009 m. vasario 25 d. (14559,34 Lt). Faktiškai palūkanos buvo sumokėtos 2009 m. lapkričio 24 d. (1 t. 11 b. l.). Atsakovas 2010 m. birželio 11d. prašymu dėl informacijos pateikimo dar kartą kreipėsi į AB DnB NORD banką (1 t. 20 b. l.). AB DnB NORD bankas 2010 birželio 28 dienos raštu Nr. 30.58.37-1395 informavo atsakovą, kad N. M. palūkanos buvo paskaičiuotos pagal 2008 m. gegužės 26 d. faktoringo sutartį Nr. 3026-08 (sandorį FB24-2145060), o paskaičiuotas 25269,59 Lt ir PVM palūkanas 2009 m. lapkričio 24 d. padengė UAB „Best Fert“. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2009 m. lapkričio 24 d. palūkanas bankui sumokėjo ne atsakovas, o ieškovas, vadovaudamasis AB DnB NORD banko išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija 495, Nr. 8874, uždarant sąskaitas Nr. BSF 00744 ir Nr. BSF 00849. Apelianto argumentus, kad teismas tariamai nevertino AB DnB NORD banko 2010 m. spalio 29 d. rašto Nr. 16-03/1041, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais, kadangi šiame rašte yra nurodyta ta pati informacija, kaip ir banko 2010 m. kovo 29 d. rašte Nr. 30.58.37-701, tik yra detaliai nurodyta, iš ko susideda 25269,52 Lt suma.

Apelianto argumentas, kad UAB „Best Fert“ neteisėtai įrašė neegzistuojančius duomenis į 2008-05-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. BSF 00744 ir siekia neteisėtai prisiteisti 25 269,52 Lt sumą, atmestinas, kadangi nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai grąžino atsakovo pateiktą prašymą dėl rašto iš Šiaulių apygardos prokuratūros pridėjimo, kadangi byla buvo išnagrinėta 2010 m. gruodžio 14 d., atidedant sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2010 m. gruodžio 29 d. Atsakovas prašymą teismui pateikė 2010 m. gruodžio 27 d., tai yra pasibaigus bylos nagrinėjimui.

Apelianto apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas priimdamas sprendimą neįvertino, kad 2009 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, serija 495, Nr. 8874, kurią išrašė AB DnB NORD bankas, paminėtas faktoringo sandoris FB-214060, o ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad nuostoliai susidarė, tai yra AB DnB NORD bankas skaičiavo ieškovui palūkanas, remdamasis faktoringo sutartimi Nr. 3026-08F, laikytinas nepagrįstu. 2010 m. spalio 28 d. raštu Nr. 138/295-3/1097 „Dėl banko išrašytos PVM sąskaitos faktūros“ AB DnB NORD bankas patvirtino, kad PVM sąskaita faktūra Nr. 8874 (palūkanos pagal faktoringo sutartį, suma 30576,12 Lt) buvo išrašyta 2009 m. lapkričio 30 d. pagal faktoringo sutartį Nr. 3026-08F. Bankas šiame rašte taip pat nurodė, kad numeris FB24-2145060 yra šios faktoringo sutarties numeris vidinėje banko informacinėje sistemoje (1 t. 91 b. l.). AB DnB NORD bankas su šiuo raštu pateikė ir patikslintą PVM sąskaitą faktūrą, serija 495, Nr. 8874, kurioje buvo nurodytas tiek sandorio numeris banko vidinėje informacinėje sistemoje, tiek pačios faktoringo sutarties numeris. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės išsiaiškintos bylos nagrinėjimo metu, todėl tai, kad šios aplinkybės pakartotinai nebuvo išdėstytos sprendime, nesudaro jokio procesinių teisės normų pažeidimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas UAB „Best Fert“ nepateikė rašytinio įrodymo, patvirtinančio, jog UAB „Best Fert“ faktiškai apmokėjo 2009 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija 495, Nr. 8874, ir patyrė 25269,52 Lt nuostolius. Teismas, priimdamas sprendimą dėl nuostolių atsiradimo, rėmėsi tik DnB NORD banko 2010-06-28 raštu Nr. 30.58.37-1395, kurį bankas pats 2010-12-13 paneigė raštu Nr. 30.58.37-2458.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo UAB „Best Fert“ ir AB DnB NORD banko buvo sudaryta faktoringo sutartis Nr. 3026-08F (civ. byla L2-403-237/2010 5–12 b. l.). Tai, kad atsiskaitymas bus vykdomas per faktoringą, buvo numatyta 2008-05-06 Prekių pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. BSF-20080506-121-VP (sutarties 3.2 punktas) ir nurodyta atsakovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose Nr. BSF 00849 ir Nr. BSF 00744 (civ. byla L2-403-237/2010 18–19, 14–17 b. l.). Nenuginčyta aplinkybė, kad atsakovui buvo žinoma, jog trąšų pirkimas bus faktoringuotas, o faktoringas pasirinktas išskirtinai tenkinant atsakovo interesus. Šios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas žinojo apie faktoringo sutartį, jo kainą ir skaičiuojamas palūkanas ir su šiomis sąlygomis sutiko. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių tiek faktoringo sutarties, tiek prekių pirkimo-pardavimo sutarčių galiojimą. Atsakovas, pažeisdamas sutartį, už gautas prekes atsiskaitė tik 2009 lapkričio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei metams laiko nuo pirkimo-pardavimo sutartyje ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytos apmokėjimo už prekes datos. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu nurodytomis sąlygomis, AB DnB NORD bankas, remdamasis faktoringo sutartimi, kuria buvo faktoringuotos atsakovo įsigytos prekės, skaičiavo 25269,52 Lt palūkanas ir PVM. Dėl šios sumos AB DnB NORD bankas išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija 495, Nr. 8874, kurią apmokėti turėjo ieškovas. Laikytina įrodyta, kad dėl pavėluoto atsakovo atsiskaitymo už prekes ieškovas patyrė 25269,52 Lt nuostolius. Atskirai pažymėtina, kad ieškovas prašo atlyginti tik realiai patirtus nuostolius. Pareikšto ieškinio 25269,59 Lt suma buvo išskaičiuota iš faktoringo rezervo, t. y. iš 10 procentų, kurių bankas nepervedė atsakovui. Šią aplinkybę AB DnB NORD bankas patvirtino pačiam atsakovui 2010 m. kovo 29 d. raštu Nr. 30.58.37-701 ir 2010 m. birželio 28 d. raštu Nr. 30.58.37-1395, kurio 5 punkte bankas nurodė, kad 2009 lapkričio 24 d. priskaičiuotos palūkanos buvo programiškai padengtos UAB „Best Fert“ lėšomis, uždarant sąskaitas Nr. BSF 00744 ir Nr. BSF 00849. Remiantis nurodytais argumentais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino ieškovo patirtų nuostolių realumą.

Apeliacinio skundo teiginys, tariamai atsakovas apmokėjo visas reikalaujamas sumas, o UAB „Best Fert“ patyrė nuostolių dėl sutartinių santykių su AB DnB NORD banku, todėl atsakovo kaltės nėra, ir jam civilinė atsakomybė ieškovo atžvilgiu neatsiranda, laikytinas nepagrįstu. Ieškovo patirtų nuostolių priežastis yra ne sutartinių santykių atsiradimas su banku, o atsakovo prievolių nevykdymas. Nuostoliai ieškovui kilo todėl, kad atsakovas atsiskaitė už pateiktas prekes ne numatytu laiku, o vėluodamas metus laiko. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kad atsakovas nesilaikė prievolės laiku apmokėti už prekes, dėl šių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nuostolių, kurie buvo priteisti iš atsakovo. Todėl atsakovo teiginiai, neva teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, ir tuo remdamasis priėmė neteisėtą ir nepagristą teismo sprendimą, yra atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

Apelianto argumentas, kad perleidus reikalavimo teisę, buvo įvykdyti visi apmokėjimai reikalaujamų sumų naujiesiems kreditoriams ir gautas patvirtinimas, kad atsakovas nėra skolingas, yra visiškai nepagrįsti, nes tiek pirkimo-pardavimo sutartis, tiek teisės aktai nustato skolininkui pareigą ne vien įvykdyti prievolę, bet ir ją įvykdyti tinkamai ir numatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas tokiais veiksmais prievolę pažeidė. Todėl apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišnagrinėjo, kokie neteisėti veiksmai lėmė nuostolių atsiradimą, laikytinas nepagrįstu. Apeliacinės instancijos kolegija konstatuoja, kad ieškovas nuostolius patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovas nesilaikė atsiskaitymo už prekes terminų. Todėl tokie atsakovo neteisėti veiksmai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo patirtais nuostoliais, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovo.

Apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neteisingai priteisė bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Byloje pateikti bylinėjimosi išlaidų dokumentai patvirtina kad išlaidoms advokato pagalbai apmokėti yra pateiktos ne tik sąskaitos faktūros, bet ir realus UAB „Best Fert“ bylinėjimosi išlaidų pagal sąskaitas faktūras apmokėjimas advokatei A. K. (1 t. 84–89, 126–127 b. l.). Apeliacinėje instancijoje pateikta advokatės A. K. 2008-09-30 atstovavimo sutartis paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad 2009-06-22 advokatė A. K. atliko neteisėtai atstovavimo paslaugas bei paruošė procesinius dokumentus, nesudariusi atstovavimo sutarties su UAB „Best Fert“.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Taigi kolegija sprendžia, kad teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo, kaip teisiškai nepagrįstus.

Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje (LR CPK 98 str. 1, 3 d.), kurias sudaro 1210 Lt (2 t. 32–33 b. l.). Taip pat iš apelianto priteisiamos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kurios sudaro 5,10 Lt (2 t. 18 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Best Fert“ (įmonės kodas 3009490627, adresas: Kareivių g. 149-195, Vilnius) 1210 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovo N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 5,10 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei apeliacinėje instancijoje.