- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-45-372/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-00278-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- ŽŪK „Agroimpulsas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Transmėja“
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
Pranešėja B. Simonaitienė Teisėja G. Mataitienė Civilinė byla Nr. 2A-45-372/2010 Proceso Nr. 2-07-3-00278-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija 21. 4.1.2.;121.21;(S) (S) 121.21.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ŽŪK „Agroimpulsas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-987-841/2010 pagal ieškovo ŽŪK „Agroimpulsas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transmėja“, trečiajam asmeniui A. Š. dėl išankstinės krovinio pervežimo sutarties Nr. 03-05A pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ŽŪK „Agroimpulsas“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2008-03-31 išankstinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 03-05A ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (1–3 b. l.). Nurodė, kad ieškovas apie 2008-03-31 išankstinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 03-05A sužinojo 2008-12-01 gavęs Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-11-26 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1503-419/2008, kuriuo iš ŽŪK „Agroimpulsas“ buvo priteista uždarosios akcinės bendrovės „Transmėja“ naudai 20544,16 Lt skolą, 12,83 procentų dydžio palūkanas ir 308,50 Lt žyminį mokestį. Ieškovas nepripažįsta sudaręs sutartį su atsakovu uždarąja akcine bendrovė „Transmėja“, kadangi nurodytoje sutartyje nėra ieškovo atstovo parašų, antspaudo, sutartyje yra tik atsakovo antspaudas bei atsakovo vadybininko parašas. Sutarties tekstas nėra patvirtintas šalių parašais, parašai pateikti atskirame lape, ieškovo antspaudas ir parašas yra kompiuteriniu būdu iškirpti iš kito dokumento. Ieškovas nėra išreiškęs ir patvirtinęs valios sudaryti šį sandorį, sutarties nepasirašė, todėl mano, kad atsakovas nori nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita. Uždarosios akcinės bendrovės „Transmėja“ pateikti važtaraščiai taip pat ieškovo nepasirašyti, nėra jokių įrodymų, kad ieškovas užsakė krovinio pervežimo paslaugą. Ieškovas nepasirašė ir ant sąskaitos faktūros. Mano, kad sutartis yra suklastota.
Atsiliepimas
Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Transmėja“ atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti (14–15 b. l.).
Tretysis asmuo A. Š. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutiko ir prašė pripažinti sutartį Nr. 03-05A negaliojančia (58–59 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė (89–92 b. l.). Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes konstatavo, kad sutartis buvo sudaryta, vykdoma, o A. Š., būdamas ŽŪK „Agroimpulsas“ vadybininku ir veikdamas pagal pareiginius nuostatus, vykdymą kontroliavo, nes nuostatų 6 punkte ir 13 punkte nustatyta, kad vadybininkas yra atsakingas už visą krovinio judėjimo maršrutą nuo pakrovimo vietos iki iškrovimo ir išmuitinimo vietos. Teismas ieškovo teiginį, kad apie sutarties egzistavimą ieškovas sužinojo tik 2008-12-01, gavęs iš Šalčininkų teismo 2008-11-26 preliminarų teismo sprendimą ir dokumentus, laikė neatitinkantį tikrovės, nes pagal uždarosios akcinės bendrovės „Transmėja“ pateiktus įrodymus, ŽŪK „Agroimpulsas“ buvo išsiųsta PVM sąskaita faktūra ir 2008-07-29 pranešimas ir 2008-08-25 prašymas, kurių gavimo ŽŪK „Agroimpulsas“ neneigė. Kadangi įstatymas nenumato griežtos sandorio formos, pačios rašytinės sutarties gali ir nebūti, tam pakanka važtaraščio ar kitokio dokumento, kurio įstatymas neapibrėžia, susitarti dėl pervežimo galima sudaryti ir žodžiu, todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad sutartis buvo iš viso nesudaryta, nes nėra vieningo šalių pasirašyto dokumento su šalių rekvizitais, t. y. dėl sandorio formos. Teismo konstatavo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, dokumentų ar argumentų, kurie įrodytų, kad 2008 m. kovo 31 d. išankstinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 03-05A turėtų viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio požymių, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas ŽŪK „Agroimpulsas“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (95–101 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Transmėja“ pateiktų teismui dokumentų negalima laikyti sutartimi, kadangi sutarties šalys susitarusios dėl visų sutarties sąlygų turi jas patvirtinti parašais sutarties teksto pabaigoje, o ne atskirame tuščiame lape. Atsakovo pateiktame lape, kuriame yra vien šalių parašai ir antspaudai, akivaizdžiai matyti, jog ieškovo antspaudas bei parašas yra kompiuteriniu būdu iškirptas iš kito dokumento ir įdėtas į šį tuščią lapą. Dėl šių priežasčių ieškovas prašo pripažinti sutartį negaliojančia.
2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad sutartyje buvo nustatyta krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta, maršrutas, kaina ir kitos būtinos sąlygos. Sutartyje nėra nurodyta, kas yra užsakovas, o kas yra vykdytojas, nenurodyta, kas atstovauja sutarties šalis ir panašiai. Sutartyje yra tiesiog nurodyta, jog ji buvo adresuota „p. I., UAB „Transmėja“. Šis raštas neatitinka sutarčiai keliamų reikalavimų. Sutartyje nėra nurodyta, kad vienas iš asmenų įsipareigoja atlikti tam tikrus veiksmus, nėra aišku, kuris asmuo įgyja reikalavimo teisę, jei apskritai kuri iš šalių tokią teisę įgijo. Nors sutartyje ir yra numatyta pakrovimo, iškrovimo vietos ir kaina, tačiau nėra numatyta, kuri šalis įgyja pareigą atlikti pervežimą, o kuri šalis įsipareigoja už pervežimą apmokėti. Sutartis nėra ieškovo pasirašyta, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas atsakovo pasiūlymo už nurodytą kainą atlikti pervežimo paslaugas nepriėmė ir krovinio pervežimo sutarties su atsakovu nesudarė.
3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad sutartyje ir atsakovo pateiktuose važtaraščiuose nesutampa nei krovinio pakrovimo nei iškrovimo vietos. Ginčijamoje sutartyje nurodyta pasikrovimo vieta – Italija, o iškrovimo vieta – Maskva (Rusija). Atsakovo pateikti važtaraščiai, kuriais jis grindžia, kad sutartį įvykdė, neatitinka sutarties sąlygų. CMR važtaraščiuose Nr. 018809, Nr. 018808 nurodyta krovinio pakrovimo vietos – Ryga (Latvija), iškrovimo vietos – Maskva (Rusija); CMR važtaraštyje Nr. AZ807962 pakrovimo vieta – Maskva, iškrovimo vieta – taip pat Maskva. Važtaraščiuose nurodyta, kad visus šiuos pervežimus atliko automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paties atsakovo pateikti CMR važtaraščiai įrodo, kad atsakovas negalėjo vykdyti tariamai ieškovo užsakyto pervežimo maršrutu Italija–Rusija (Maskva), nes tuo metu tas pats automobilis vykdė kitų atsakovo klientų užsakytus pervežimus. Atsakovo pateiktuose CMR važtaraščiuose nėra jokių ieškovo parašų ar kitokių nuorodų, jog pervežimai vykdomi ieškovui ar jo užsakymu. Atsakovo pateikti važtaraščiai nepatvirtina krovinio vežimo sutarties sudarymo.
4. Apeliantas teiginį, kad apie sutarties egzistavimą ieškovas sužinojo tik 2008-12-01 gavęs iš Šalčininkų teismo 2008-11-26 preliminarų teismo sprendimą ir dokumentus, teismo laikytą neatitinkantį tikrovės, laiko nepagrįstu. Ieškovas ne kartą nurodė, kad jokios sutarties su atsakovu nepasirašė, todėl apie šią tariamai sudarytą sutartį negalėjo nieko žinoti. Kad atsakovas išsiuntė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą, neįrodo, jog Sutartis buvo sudaryta. Ieškovas atsakovo PVM sąskaitos faktūros nepriėmė, kadangi toje sąskaitoje nurodytų paslaugų nebuvo užsakęs, nebuvo jų gavęs. Šią PVM sąskaitą faktūrą ieškovas išsiuntė atgal atsakovui. Atsakovas daugiau į ieškovą dėl šios sąskaitos nesikreipė. Ieškovas 2008-12-01 gavo 2008-11-26 Šalčininkų rajono apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1503-419/2008 ir tik tuomet sužinojo apie tariamai sudarytą sutartį su atsakovu.
5. Tretysis asmuo A. Š. teisme patvirtino, jog sutartis su atsakovu sudaryta nebuvo. Be to, A. Š. patvirtino, jog jis išėjo iš darbo ŽŪK „Agroimpulsas" ir perėjo dirbti į už-darąją akcinę bendrovę „Zotra“. Būtent ši įmonė ir užsakė pervežimus, tačiau, kada jie buvo atlikti, ieškovui nėra žinoma, nes krovinių vežimo sutartį Atsakovas sudarė ne su ieškovu, o su uždarąja akcine bendrove „Zotra“ , o ieškovas neturėjo jokių žinių apie šių įmonių santykius ir tarpusavio įsipareigojimus. Uždaroji akcinė bendrovė „Zotra“ jokios veiklos nebevykdo ir nėra pajėgi apmokėti įsiskolinimo už pervežtą krovinį atsakovui. Dėl šios priežasties atsakovas elgiasi nesąžiningai ir bando išsireikalauti skolą ne iš galbūt nemokios uždarosios akcinės bendrovės „Zotra“ (kuri buvo pervežimo užsakovė), bet iš sėkmingai veikiančio ŽŪK „Agroimpulsas“. Teismas, priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje, neišnagrinėjo ir neįvertino šių aplinkybių, patvirtintų rašytiniais įrodymais, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 185 str.) ir todėl priėmė neteisingą sprendimą.
6. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad įstatymas nenumato griežtos sandorio formos, pačios rašytinės sutarties gali ir nebūti, susitarti dėl pervežimo galima ir žodžiu, tam pakanka važtaraščio ar kitokio dokumento, kurio įstatymas neapibrėžia. Teigia, kad važtaraštis nėra krovinio vežimo sutartis, jis patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas. Kadangi tariamai sudaryta sutartis bei atsakovo pateikti važtaraščiai nesutampa, todėl šiuo atveju važtaraštis nepatvirtina, kad buvo sudaryta sutartis, o paneigia, kad ieškovas sudarė tokią sutartį.
7. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas argumentus, kad sutartis buvo iš viso nesudaryta, neįvardijo, kas sutartį sudarė ieškovo vardu. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas sutartį sudarė, todėl turėjo aiškiai nurodyti, kas atstovavo ieškovui sudarant sutartį. Apeliantas teigia, kad ieškovas nėra išreiškęs ir patvirtinęs savo valios sudaryti sandorį, todėl nėra ir paties sandorio. Ieškovo nepasirašyta sutartis negali jam sukelti jokių teisinių pasekmių ir negali turėti kokios nors įrodomosios galios.
8. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nepateikė teismui tokių įrodymų, dokumentų ar argumentų, kurie įrodytų, kad 2008-03-31 išankstinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 03-05A turėtų viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio požymių. Sandoris ieškovo vardu nebuvo pasirašytas, taip pat rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog atsakovas nesuteikė jokių paslaugų ieškovui, todėl atsakovo veiksmai, reikalaujant apmokėti už tariamai suteiktas paslaugas, remiantis nesudaryta sutartimi yra prieštaraujantys sąžiningai komercinei praktikai (gerai moralei). Ieškovas yra priverstas prašyti teismo tokią sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia, nes ji prieštarauja sąžiningai komercinei praktikai, o kartu ir gerai moralei.
9. Apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias taisykles, netinkamai įvertino bylos įrodymus, nepagrindė padarytos išvados, kad vis dėlto buvo sudaryta sutartis, nenustatė, kas tokiu atveju atstovavo šalims sudarant sutartį (LR CPK 177, 178, 185 str.), vertindamas įrodymus nesivadovavo protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Transmėja“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat atsakovas prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (105–108 b. l.). Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad 2008 m. kovo 31 d. išankstinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 03-05A ieškovo vadybininkas A. Š. pateikė atsakovo vadybininkui I. N.. Teismas teisingai konstatavo, kad sutartis dėl krovinio pervežimo tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta, ir sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei.
2. Ieškinio pobūdis rodo, kad ieškovas pripažįsta, kad krovinio pervežimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta, nes ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, o sandorių negaliojimo pagrindai išdėstyti CK 1.78–1.96 straipsniuose.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad atsakovas būtų klastojęs oficialų rašytinį įrodymą – 2008 m. kovo 31d. išankstinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 03-05A, priešingai, ieškinyje ieškovas sąmoningai nurodė neteisingus faktus, nes ieškovas prieš suruošiant ieškinį dalyvavo Šalčininkų rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Transmėja“ ieškinį ŽŪK „Agroimpulsas" dėl skolos už pervežimą pagal šioje byloje ginčijamą 2008 m. kovo 31d. išankstinę krovinio pervežimo sutartį Nr. 03-05A priteisimo ir girdėjo jo buvusio vadybininko A. Š. parodymus, kuriuose A. Š. pripažino, kad, kai sudarinėjo 2008 m. kovo 31 d. sutartį, veikė ŽŪK „Agroimpulsas“ vardu, skambino ŽŪK „Agroimpulsas“ darbuotojui Andžejui ir derino su juo sutarties sąlygas.
4. Ieškovas nesikreipė į teisėsaugos organus dėl oficialaus rašytinio dokumento – minėtos išankstinės krovinio pervežimo sutarties Nr. 03-05A suklastojimo, nepateikė įrodymų, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sutarties klastojimo. Ieškovo melagingi teiginiai apie 2008 m. kovo 31d. išankstinės krovinio pervežimo sutarties Nr. 03-05A klastojimą buvo paneigti paties ieškovo buvusio darbuotojo, trečiojo asmens A. Š. parodymais. A. Š. pripažįsta, kad pagal Latvijos firmos „B. S.“ užsakymą, kurį gavo būtent ieškovas, krovinio ekspedijavimas iš pradžių ėjo per ŽŪK „Agroimpulsas“, kuriame jis dirbo vadybininku, o tik vėliau, jam perėjus dirbti į uždarąją akcinę bendrovę „Zotra“, pastaroji pareikalavo, kad šio krovinio ekspedijavimas eitų per jų įmonę. Tai įrodo, kad ieškovas gavo iš Latvijos firmos užsakymą kroviniui pervežti ir jo pervežimą užsakė pas vežėją uždarąją akcinę bendrovę „Transmėja“ sudarydamas sutartį, kurią ieškovas dabar ginčija.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendime teisingai nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, dokumentų ar argumentų, kurie įrodytų, kad 2008 m. kovo 31 d. išankstinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 03-05A turėtų viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio požymių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie nors kiek patvirtintų egzistavus ketinimus pasiekti kokį nors tikslą, priešingą viešajai tvarkai ar gerai moralei, nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai ginčyti šalių sudarytą sutartį remiantis minėtu CK 1.81 straipsniu. Apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodyta jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, kad 2008 m. kovo 31 d. išankstinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 03-05A neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
6. Ieškovas apeliuoja į tai, kad 2008 m. kovo 31 d. išankstinės krovinio pervežimo sutarties Nr. 03-05A negalima laikyti sutartimi, kadangi sutarties šalys, susitarusios dėl visų sutarties sąlygų, turi jas patvirtinti parašais sutarties teksto pabaigoje, o ne atskirame tuščiame lape. Galiojančių įstatymų nuostatos nereglamentuoja, kuriame sutarties lape ar sutarties teksto vietoje šalys turi dėti antspaudus ir / ar parašus kaip savo valios išraišką patvirtinantį įrodymą, todėl remiantis minėtu sutarčių laisvės principo turiniu šalys yra laisvos pačios spręsti, kurioje vietoje ir kokiu būdu jos patvirtins savo valią dėl teisių ir pareigų pagal sutartį prisiėmimo. Aplinkybė, kad sutarties šalių parašai yra sekančiame sutarties lape, o ne iškart po sutarties tekstu, niekaip nepaneigia ieškovo išreikštos valios dėl sutarties sudarymo ir nedaro 2008 m. kovo 31 d. išankstinės krovinio pervežimo sutarties Nr.03-05A negaliojančia.
7. Pirmosios instancijos teismas priimdamas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą teisingai sprendė, kad 2008 m. kovo 31 d. išankstinė krovinio pervežimo sutartis Nr. 03-05A tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ir neturi trūkumų, kurie būtų pagrindu ją pripažinti negaliojančia ieškovo ieškinyje nurodytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija analizuoja visus apelianto motyvus, kuriuos jis išdėstė savo apeliaciniame skunde.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialines teisės normas.
Sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašytą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (LR CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenumato, kurioje vietoje turi būti įrašytas sandorio šalies atstovo parašas. Duomenų apie tai, kad Išankstinėje krovinio pervežimo sutartyje Nr.03-05A apelianto atstovo parašas buvo sufalsifikuotas, nepateikta. Apeliantas tai teigė tik bylos nagrinėjimo metu, nors turėjo galimybę prašyti skirti ekspertizę (LR CPK 178 straipsnis).
Bet kuriuo atveju, kad šalys galėtų pasiekti susitarimą ir sudarytų sutartį, būtina, kad viena šalis pasiūlytų sudaryti sutartį, o kita šalis – sutiktų su šiuo pasiūlymu. LR CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad sutartis yra sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Ofertoje turi būti nurodomos esminės sutarties sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalių sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje yra nurodytos visos esminės sutarties sąlygos – krovinio pakrovimo ir iškrovimo vieta, maršrutas, kaina, krovinio pobūdis. Akceptas, kaip ir oferta, yra valios išraiška – taip išreiškiamas sutikimas su pateiktu pasiūlymu. Konkliudentiniais veiksmais – priimdamas krovinį ir jį pradėdamas vežti, atsakovas sutiko su visomis ofertos sąlygomis. Taigi, negalima daryti išvados, kad apeliantas sutarties nesudarė, kaip nurodo apeliaciniame skunde. LR CK 6.192 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartis gali būti sudaroma, priimant vykdyti užsakymą. Toks sutarties sudarymo būdas vertinamas kaip užsakymo priėmimo forma sudaryta krovinio vežimo sutartis. Būtent tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Vežimo sutartis dažnai yra konsensualinė, jos forma gali būti ir rašytinė, ir žodinė.
Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas nenuvežė krovinio į sutartą vietą ar jį pristatė netinkamai. Sutartį su atsakovu sudarė apelianto atstovas A. Š., jos sudarymo metu dirbęs ŽŪK „Agroimpulsas“ vadybininku (43–44 b. l.). Duomenų apie tai, kad sutartis buvo keičiama ar nutraukta, atsakovui nebuvo pateikta iki pat krovinio pristatymo. LR CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti bendrieji civilinių santykių reguliavimo principai. Sutartiniams santykiams būdingi ir specifiniai principai. Vienas iš jų – sutarties privalomumo principas. Sudarytos sutarties šalys negali vienašališkai atsisakyti. LR CK 6.189 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi įstatymo galią. Kolegija pažymi, kad šiuo ginčo atveju sutartis buvo ne tik sudaryta, bet ir įvykdyta. Taigi, apelianto motyvas, kad uždaroji akcinė bendrovė „Zotra“ buvo sutarties šalis, privalėjusi atsiskaityti, nepagrįstas. Atsakovas jokių sutartinių santykių su kita bendrove, išskyrus apeliantę, nebuvo sudaręs, su juo oficialiai nebuvo derinami atsiskaitymo sąlygų pakeitimai. Tai reiškia, kad apelianto įsipareigojimai prieš atsakovą kaip akceptantą tebegalioja, tame tarpe ir įsipareigojimas atsiskaityti pagal sutartį.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šalių atstovų sudaryta sutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta ir dėl to, kad ją apelianto vardu pasirašė neįgaliotas asmuo. Kolegija pažymi, kad apeliantė iš esmės yra nenuosekli, kadangi prieš tai teigė, jog jos buvusio darbuotojo A. Š. parašas buvo padarytas atskirame lape. Apeliantės darbuotojas A. Š. pagal Transporto vadybininko pareigybinius nuostatus turėjo teisę reikalauti vadovo nedelsiant pasirašyti pervežimo sutartį (nuostatų 10 punktas). Taigi atsakovas negalėjo žinoti, kokia tvarka forminamos pervežimo sutartys. Paties vadybininko A. Š. veiksmai leido atsakovui pagrįstai suvokti, kad jis turėjo teisę sudarinėti sutartis. Teismas taip pat pažymi, jog pagal pareigybines nuostatas apelianto vadybininkas atsako už atsiradusius nuostolius, tačiau tai nėra susiję su atsakovo įvykdyta sutartimi.
Apeliantas nepagrįstai teigė, kad atsakovas pažeidė gerą moralę (CK 1.81 straipsnio 1 dalis). Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad apeliantas neįrodė, kodėl šalių sudarytas sandoris turi būti laikomas niekiniu, kuo buvo pažeista viešoji tvarka ir gera moralė.
Kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Atmetant apeliacinį skundą, iš apeliantės priteisiamos atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje (LR CPK 98 str. 1, 3 d.). Jos sudaro 1210 Lt (117–118 b.l .). Taip pat iš apeliantės priteisiamos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jos sudaro 7,65 Lt (113 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utarė:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės ŽŪK „Agroimpulsas“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transmėja“ 1210 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš ieškovės ŽŪK „Agroimpulsas“ 7,65 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.