Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018 m. vasario 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas A. Z. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017-05-26 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 30-TE-599 „Dėl viršilos A. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos” ir atleisti iš tarnybos jo prašymu bei išėjus į pensiją Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio l dalies l ir 12 punktų pagrindais arba paskirti švelnesnę tarnybinę nuobaudą bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaujantis Teismų reorganizavimo įstatymo 4 straipsnio 10 punktu ir Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo Nr. VIII-1030 2 straipsnio pakeitimo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 1 straipsniu nuo 2018-01-01 Klaipėdos apygardos administracinio teismo pavadinimas pakeistas į pavadinimą – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai.

Taigi, nagrinėjant administracinę bylą, kurioje ginčijamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismas privalo įvertinti, ar vidaus reikalų statutinė įstaiga, paskyrusi pareigūnui tarnybinę nuobaudą, laikėsi tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų reikalavimų, ar buvo padaryti pažeidimai, jeigu buvo – įvertinti jų pobūdį ir įtaką priimto administracinio akto (įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo) pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nustatyti, ar skundžiamu įsakymu nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Dėl tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų

Teismas atkreipia dėmesį, jog Aprašo 25 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Kaip jau anksčiau buvo minėta, 2017-04-06 Klaipėdos AVPK viršininko pavedimu vyresniajai tyrėjai buvo pavesta atlikti A. Z. veiksmų tarnybinį patikrinimą. Tokiu atveju 2017-05-04 turėjo sueiti Aprašo 25 punkte nustatytas tyrimo atlikimo terminas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nuo 2017-04-14 iki 2017-06-21 nebuvo darbe dėl ligos. Taigi, darytina išvada, kad Aprašo 25 punkte nustatyti terminai šio tyrimo metu nebuvo pažeisti.

Pagal Aprašo 35 punktą tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo dienos. Taigi minėtoje nuostatoje įstatymų leidėjas aiškiai yra nustatęs 30 dienų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, kurį siejama su nusižengimo išaiškėjimo diena (t. y. tinkamo pareigūno tarnybinės išvados patvirtinimo ar jos gavimo diena).

Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2017-05-25, o įsakymas atleisti iš pareigų priimtas 2017-05-26 (sekančią dieną). Tokiu atveju, teismas daro išvadą, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas priimant skundžiamą įsakymą nebuvo suėjęs.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo teiginys apie tai, kad tarnybinis patikrinimas negalėjo būti baigtas, kol jis sirgo, yra nepagrįstas. Statuto 66 straipsnis numato, jog esant šio Statuto 62 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 15 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Esant šiems pagrindams, pareigūną galima atleisti iš vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą atleisti pareigūną, kai šis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, galima jo nedarbingumo bei atostogų metu. Be to, teismo vertinimu, Aprašo 25 punkte įtvirtinta nuostata į tarnybinio patikrinimo terminą neįskaityti laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, skirta iš esmės termino skaičiavimui, tačiau ne procedūrų sustabdymui (neatlikimui).

Pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamos pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo įteikimo procedūros, dėl ko jis negalėjo teikti paaiškinimų, kitų įrodymų iki pat tyrimo pabaigos, o nespėjus pateikti paaiškinimo, 2017-05-25 buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada.

Vadovaujantis Aprašo 23 punktu, tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ar nebuvo suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų. Pažymėtina, jog pareigūnas privalo būti informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu. Asmens informavimu apie tai, jog jis įtariamas pareigūno vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiškiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl svarbu, jog asmeniui pateikiama informacija būtų tiksli ir išsami bei neprieštaringa. Asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedūrinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamą paaiškinimą ir apginti savo teisėtus interesus. Teiktinos informacijos išsamumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos šios asmens teisės įgyvendinimui. Asmeniui turėtų būti išaiškintas įtarimų dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai.

Iš elektroninės bylos medžiagos nustatyta, kad 2017-04-18 (t. y. nepraleidus Aprašo 23 punkte nustatyto 20 dienų termino) pareiškėjui buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. Šiame pranešime nurodyta išsami informacija, dėl ko yra atliekamas tarnybinis patikrinimas (faktinės aplinkybės), teisės aktų nuostatos, kurias galimai pažeidė pareiškėjas, veikos kvalifikavimas, bei išaiškintos pareiškėjo teisės.

Iš 2017-05-09 tarnybinio pranešimo „Dėl dokumentų įteikimo” Nr. 30-PR2-9855 matyti, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos viršininkas Klaipėdos AVPK viršininkui praneša, jog gavęs nurodymą pareiškėjui įteikti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, minėtą pranešimą perdavė 1 – ojo būrio vadui, kad jis pranešimą įteiktų pareiškėjui. Nurodo, kad 2017-04-20 tarnybiniu pranešimu 1 – ojo būrio vadas informavo, jog 2017-04-20 19.00 val. tarnybiniu automobiliu nuvyko į pareiškėjo gyvenamąją vietą; nuvykęs paskambino pareiškėjui ir pranešė, kad atvyko įteikti pranešimą, tačiau pareiškėjas išėjęs paaiškino, kad pranešimo nepasirašys ir kopijų neims. Iš Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresniosios tyrėjos 2017-05-15 tarnybinio pranešimo „Dėl pranešimo įteikimo” matyti, kad vyresnioji tyrėja 2017-05-05 apie 16.00 val. užsuko pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu įteikti jam pranešimą. Pareiškėjas su vyresniąja tyrėja bendravo per atstumą; pranešimą atsiimti atsisakė. Nurodyta, kad 2017-05-15 apie 8.10 val. tyrėjas S. L. su 2 – osios kuopos vadu sustabdė automobilį, kurį vairavo pareiškėjas. Vyresnioji tyrėja pareiškėjui apie 8.13 val. įteikė pranešimą, tačiau pareiškėjas ant kito pranešimo egzemplioriaus nepasirašė. Pareiškėjas buvo įspėtas žodžiu per 3 dienas pateikti paaiškinimą. Procesas fiksuotas vaizdo fiksavimo priemone. Byloje esantys 2017-05-04 vaizdo įrašai (Nr. 2017_0504_171126_002.MOV ir 2017_0504_171126_0023.MOV), 2017-05-05 vaizdo įrašai (Nr. 2017_0505_184050_001.MOV ir 2017_0505_184050_002.MOV) bei 2017-05-15 vaizdo įrašas (Nr. 2017_0515_081150_001.MOV) patvirtina anksčiau nurodytas aplinkybes. Bylos medžiagoje esantis vokas, adresuotas A. Z., adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo išsiųstas 2017-05-08, o 2017-06-09 grąžintas siuntėjui, nes neatsiimtas pašte.

Pareiškėjas skunde nesutinka su anksčiau nurodytomis pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo įteikimo aplinkybėmis, tačiau teismas pareiškėjui neteikiant minėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų, neturi pagrindo netikėti 2017-04-20 tarnybiniame pranešime „Dėl dokumentų įteikimo”, 2017-05-09 tarnybiniame pranešime „Dėl dokumentų įteikimo”, 2017-05-15 tarnybiniame pranešime „Dėl dokumentų įteikimo” nurodytomis aplinkybėmis bei byloje esančia vaizdo medžiaga. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu gydėsi ambulatoriškai, t. y. laikino nedarbingumo metu buvo namuose, todėl iš esmės turėjo galimybę pranešimą atsiimti gyvenamosios vietos adresu. Visos anksčiau išvardintos aplinkybės, patvirtina akivaizdų faktą, kad pareiškėjas, būdamas pareigūnu, bei suprasdamas, jog už jo atliktus veiksmus gali būti atliekamas tarnybinis patikrinimas, tyčia atsisakė bet kokio bendravimo su atsakovu, visomis įmanomomis priemonėmis ėmėsi veiksmų, jog jam nebūtų įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo.

Šios bylos atveju, matyti, kad ant pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo antrojo egzemplioriaus pažymėta, kad pranešimas įteiktas 2017-05-15 8.13 val.; po įrašu apie įteikimo laiką pasirašė Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyresnioji tyrėja (t. y., tikrintoja), Klaipėdos AVPK PK 2 – os kuopos vadas ir Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimų poskyrio tyrėjas. Aplinkybes, kad pareiškėjui pranešimas įteiktas tiesiogiai, bei kad jis įspėtas apie jo teisę per 3 dienas pateikti paaiškinimą, patvirtina 2017-05-15 vaizdo įrašas (Nr. 2017_0515_081150_001.MOV). Teismo vertinimu, pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas tinkamai, t. y. nepažeidžiant Aprašo 23 punkto reikalavimų. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pranešimas dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo pareiškėjui įteiktas 2015-05-15 ir tik pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis lėmė pareiškėjo skunde nurodytas įsakymo priėmimo aplinkybes - jis pats nenorėjo teikti paaiškinimus ir pasinaudoti galimybe gintis, nes siekė išvengti atsakomybės ir pasinaudoti galimybe gauti socialines garantijas, t. y. siekė būti atleistas patenkinus jo prašymą dėl išėjimo į pensiją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad atsakovas atliko visus nuo jo priklausančius veiksmus (registruotu laišku pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu siuntė pranešimus, ėmėsi kitų anksčiau minėtų priemonių, siekiant tinkamai įteikti pranešimą), kad pareiškėjui nebūtų suvaržyta teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos pagrindinės procedūros dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, ir kad Klaipėdos AVPK nesudarė pareiškėjui galimybės pasinaudoti teisėmis teikti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo medžiaga ir kt.

Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų pažeidimų.

Dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina konstitucinę piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Oficialioje konstitucinėje doktrinoje pažymėta, kad statutinė valstybės tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla šie jai būdingi bruožai: specialus teisinis reguliavimas atitinkamos tarnybos ypatumus nustatančiais teisės aktais (statutais), griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) ypatingas tarnybos atlikimo režimas (inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) tarnybos pareigų vykdymo, tarnybos laiko, tarnybinės subordinacijos ypatumai, pareigūnų karjerą ir vietą statutinių santykių hierarchijoje žyminčių specialių tarnybinių laipsnių (rangų) sistema, tarnybinės (drausminės) atsakomybės specifika), specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2012-02-27 nutarimai).

Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos (Statuto 33 straipsnio 1 dalis). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Statuto 2 straipsnio 7 dalis).

LVAT, aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.). LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys – tarnybos pareigų, nustatytų Vidaus tarnybos statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2012-12-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

Vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 2 dalimi, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į žemesnes pareigas; atleidimas iš vidaus tarnybos. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama, atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti (Statuto 2 straipsnio 5 dalis). LVAT yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., LVAT 2012-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2659/2012, 2013-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

Apibendrinus išdėstytas nuostatas, pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą pagrindas – tarnybinis nusižengimas ar kiti veiksmai, kuriais pažeminamas pareigūno vardas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo ar kitos veikos, kuria pažeminamas pareigūno vardas, sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama pareigūno kaltė, bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą ar inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Esminis elementas, suponuojantis atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu (žr., pvz., LVAT 2012-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A2766-438/2017 ir kt.).

Taigi tarnybinė atsakomybė pareigūnui pagal Statutą gali būti pritaikyta, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys pareigūno pareigas vidaus tarnybos sistemoje, kurios nustatytos vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir detalizuotas pareigūno pareigybės aprašymuose ir instrukcijose, taip pat tarnybinės etikos normų reikalavimai. Tai suponuoja išvadą, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą paskirtis – užtikrinti tvarką vidaus tarnybos sistemoje ir visuomenės pagarbą šiai sistemai.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, nesutinka ir su jo veiksmų teisiniu įvertinimu kaip pareigūno vardo pažeminimu. Taigi, pareiškėjas kelia klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakankamumo, faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo tinkamumo. Tokiu atveju, šioje byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą, pirmiausia turi būti nustatyta ir įvertinta, ar pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiškėjas padarė šiuos pažeidimus, vertintina, ar tokio pobūdžio pažeidimai traktuotini kaip pareigūno vardo pažeminimas, t. y. ar pareiškėjo, kaip pareigūno, elgesys akivaizdžiai pažemino policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi tam tikroje visuomeninių teisinių santykių apsaugos srityje, autoritetą bei prieštaravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų.

Dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų pareiškėjo veiksmų

2017-04-12 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas tarnybiniu pranešimu „Dėl įvykio aplinkybių” Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus viršininką informavo, kad 2017-04-07 kelyje Via Baltica buvo sustabdytas krovininis automobilis su priekaba, kurį automobiliu lydėjo Klaipėdos AVPK Kelių patrulių kuopos 1- ojo būrio vyriausiasis patrulis A. Z. Tikrinant dokumentus nustatyta, kad leidimas išduotas 40 tonų, o krovininis automobilis su kroviniu svėrė 82 tonas 850 kg.

Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus vyresnioji tyrėja 2017-04-14 tarnybiniu pranešimu „Dėl A. Z. veiksmų” Nr. 30-PR2-7846 Klaipėdos AVPK viršininkui pranešė apie tai, kad pareiškėjas galimai tam neturėdamas jokio teisinio pagrindo 2017-04-07 vykdė nelegalią sunkiasvorio ir (arba) didžiagabaričio krovinio, kuriam nebuvo suteiktas jo faktinius duomenis atitinkantis leidimas važiuoti valstybinės reikšmės keliais, palydą ir pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir įtaka siekė padėti krovinio vairuotojui bei už krovinio pervežimo organizavimą atsakingam asmeniui išvengti gręsiančios teisinės atsakomybės.

Į bylos medžiagą 2018-01-26 pateiktas garso įrašas „M. J. pokalbis.mp3” iš esmės patvirtina 2017-04-14 papildomame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėjas teigia, kad M. J. 2017-04-14 paaiškinimas ir 2017-07-26 paaiškinimas iš esmės skiriasi nuo 2017-04-14 papildomo paaiškinimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad M. J. 2017-04-14 prevencinio pokalbio metu kokiu nors būdu buvo daroma įtaka duoti tokius paaiškinimus. Liudytojas L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalyvavo prevenciniame pokalbyje su M. J. Liudytojas patvirtino, kad 2017-04-14 M. J., teikdamas papildomus paaiškinimus, buvo nuoširdus, nurodė teisingas aplinkybes ir jo paaiškinimams nebuvo kokiu nors būdu daroma įtaka.

Iš T. J. duotų paaiškinimų matyti, kad į klausimą, ar pareiškėjas ne tarnybos metu yra lydėjęs įmonės krovinius, T. J. atsakė „Nepamenu”. Į klausimą, ar yra atsiskaitęs su policijos pareigūnais neoficialiai už krovinių palydas, T. J. atsakė „Ne”. Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad duodamas paaiškinimus nurodė teisingas aplinkybes.

Bylos medžiagoje esantis garso įrašas (170403-190202-8395-002.wav), darytas 2017-04-03, patvirtina, kad pareiškėjas į pareigūno klausimą „čia lydintis asmuo?” (nuo 02:21 min.) atsako „taip” (nuo 02.23 min.). Pareiškėjas ne kartą patvirtina, kad su kroviniu viskas gerai: į pareigūno klausimą „kas čia blogai su juo?” (nuo 03:35 min.), pareiškėjas atsako „čia viskas gerai. Viskas kaip turi būti. Draugelis susirgo, tai paprašė jį pavaduoti.” (nuo 03:37 min.); į pareigūno klausimą „tai čia negabaritas, yra viskas gerai?” (nuo 04:18 min.), atsako „viskas gerai” (nuo 04:20 min.); į pareigūno klausimą „viskas gerai? Į sistemas įvesta?” (nuo 04:21 min.), pareiškėjas atsako „su sistemomis viskas gerai. Čia manęs paprašė padėti, pagelbėti...” (nuo 04.23 min.). Pareiškėjas pokalbio metu su pareigūnu prisistato, kad dirba policijoje: „Klaipėdos magistraliniai” (nuo 03:02 min.); „Šiaip policijoj aš dirbu jau seniai, jūs irgi pas mus atvažiuojat, mes dirbam kartu. Aš 26 metus dirbu Klaipėdoj... Beno gali paklaust.” (nuo 04:29 min.). Pokalbio metu pareiškėjas pareigūno klausia „o ką matuosit?” (nuo 05:05 min.), o pareigūnui atsakius „taip.” (nuo 05:07 min.), sako: „o kam matuoti, juk bendraujam, iš kelių policijos esam, tie patys magistraliniai.” (nuo 05:10 min.).

Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-04-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-330-537/2017 matyti, kad pareiškėjo lydėtos transporto priemonės vairuotojui paskirta administracinė nuobauda už tai, kad transporto priemonė be specialaus nustatytos formos leidimo viršijo varančiųjų ašių grupės apkrovą, puspriekabės ašių grupės apkrovą, bei už kitus pažeidimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos rūmuose 2018-02-08 gautas elektroninis dokumentas Nr. DOK-3134 (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-12-20 sprendimas) nagrinėjamoje administracinėje byloje nevertintinas kaip įrodymas.

Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nebūdamas įmonės darbuotojas ir neturėdamas leidimo dirbti kitą darbą, ne tarnybos metu bent du kartus vairuodamas specialųjį automobilį lydėjo transporto priemones, gabenančias krovinius. Minėtos aplinkybės pareiškėjas neneigia, bei pažymi, kad transporto priemones lydėjo geranoriškai, be atlygio, siekdamas įgyti patirties bei išmokti maršrutą. Iš anksčiau aptartų įrodymų taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnui sustabdžius pareiškėjo lydėtas transporto priemones, pareiškėjas prisistatė krovinį lydinčiu asmeniu; pokalbio metu nurodė, kad dirba Klaipėdos policijoje bei pateikė policijos pareigūno pažymėjimą; be to, pareiškėjas tikino pareigūnus, kad kroviniai atitinka visus reikalavimus, nors vėliau buvo nustatyti administracinės teisės pažeidimai, o 2017-04-07 policijos pareigūnui pateikė leidimą Nr. SUNK-051654 važiuoti vieną kartą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritine ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, kuriame nurodyta bendra automobilio ir krovinio masė akivaizdžiai neatitiko realios.

VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės tarnautojų pareigos: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai (2 punktas); laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas). Vadovaujantis Policijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Statutu, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Policijos uždaviniai yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (Įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 punktai). Pagal Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Etikos kodekso 3 punkte nurodyta, kad tarnyba policijoje grindžiama šiais profesinės etikos principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo. Ne tarnybos metu policijos pareigūnas turi vadovautis šiomis nuostatomis: nepiktnaudžiauti einamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigūno reputacija (Etikos kodekso 14.2 ir 14.3 punktai).

Įvertinus administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas turėjo pagrindą konstatuoti anksčiau minėtų teisės aktų pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, nagrinėjant administracinę bylą iš esmės, nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigė. Teismo vertinimu, anksčiau aptarti įrodymai patvirtina tai, kad pareiškėjo elgesys pagrįstai tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įvertintas kaip tyčinis pareiškėjo piktnaudžiavimas einamomis pareigomis, turimo statuso ir dokumentų, patvirtinančių einamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti kitus asmenis priimti jam palankų sprendimą, naudojimas, nederamas ir neatsakingas pareigūno elgesys, kuris neatitiko pavyzdingo, teisingo, padoraus ir moralaus pareigūno elgesio standartų. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuotas A. Z. padarytas tarnybinis nusižengimas.

Be to, nors pareiškėjas skunde nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tendencingai, šališkai bei neobjektyviai, duomenys įstatymo nustatyta tvarka nebuvo patikrinti bei įvertinti, tačiau byloje nurodytų aplinkybių patvirtinančių įrodymų nėra. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo išvados paskutiniame lape nurodyta: „A. Z. tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1991-08-30, charakterizuojamas teigiamai”. Teismo vertinimu visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą - pareiškėjui buvo skirta tinkamai įvertinus įrodymus, patvirtinančius faktines pareiškėjo elgesio aplinkybes, taip pat tinkamai nustačius padaryto pažeidimo pobūdį (pareigūno vardo pažeminimas), pareiškėjo kaltę (tyčia), tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir padarinius, atsižvelgta į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (charakterizuotas teigiamai), bei kitas aplinkybes.

Dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo

Vadovaudamasis LVAT formuojama praktika, aiškindamas šiai bylai reikšmingas Statuto nuostatas, teismas pažymi, kad ne bet koks valstybės tarnautojo elgesys yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Veiksmai, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantys žmogaus orumą yra siejami su teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti valstybės tarnybos autoritetą, griauti pasitikėjimą savivaldybės įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Taigi ir ginčo atveju, pareiškėjo veiksmų vertinimas pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 buvo galimas tik nustačius visumą minėtų aplinkybių. Reikalavimas nustatyti akivaizdų valstybės tarnybos diskreditavimą, pasitikėjimo savivaldybės įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Teismo vertinimu anksčiau nustatytas pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą. Be to toks elgesys ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Įvertinus pareiškėjo veiksmų pobūdį, kitas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui inkriminuoti veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai atitinka Statuto 2 straipsnio 5 dalyje numatytą pareigūno vardo pažeminimo sąvoką, kadangi toks elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoją. Taigi, atsakovas teisingai įvertino pareiškėjo veiksmus kaip poelgį, žeminantį pareigūno vardą, ir atsakovo pritaikyta atsakomybė – atleidimas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra teisėta bei pagrįsta.

Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas prašo už padarytą nusižengimą skirti švelnesnę nuobaudą, tačiau konstatavus pareigūno vardo pažeminimą, vadovaujantis Statuto 62 straipsniu, galimas tik pareigūno atleidimas iš tarnybos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmestinas, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Teismas nusprendžia:

Pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.