Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad vaikų neturi, su atsakovu kartu negyvena nuo 2022 m. gruodžio, bendro ūkio neveda, nelikę bendrų interesų, kiekvienas gyvena atskirą gyvenimą, santuoka egzistuoja tik formaliai. Atsakovas nesutinka kreiptis į notarą dėl santuokos nutraukimo. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti pavardę „Š.“. Išlaikymas ieškovei nereikalingas. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turto šalys neįgijo, 2017 m. lapkričio 20 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią turtas yra to iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, kurio vardu tas turtas yra įregistruotas arba įgytas. Ieškovė kreditorių neturi, šalys bendrų kreditorių neturi, apie atsakovo asmeninius kreditorius ieškovei nežinoma.

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Iš kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Šalys 2017 m. lapkričio 20 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria susitarė, kad: atsiradę įsipareigojimai ir prievolės ir visas turtas, įskaitant, bet neapsiribojant kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, akcijomis, reikalavimo teisėmis, indėliais bankuose, pajamomis iš darbo, autorinės, individualios veiklos, kuris bus įgytas kiekvieno iš sutuoktinių vardu nuo šios sutarties sudarymo momento yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2.1 papunktis); paveldėjimo ar dovanojimo keliu gautas turtas ir turtinės teisės yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (2.2 papunktis); kiekvieno iš jų gautos pajamos iš darbinės, autorinės ar individualios veiklos, pensijos, pašalpos, kitos išmokos, visos lėšos ir santaupos, įneštos į bankus kiekvieno iš sutuoktinio vardu nuo šios sutarties sudarymo momento yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (2.3 papunktis); sutuoktinė neprisiima sutuoktinio prievolių (skolų, finansinių įsipareigojimų), kurios atsirado nuo šios sutarties sudarymo momento, taip pat sutuoktinis neprisiima sutuoktinės prievolių (skolų, finansinių įsipareigojimų), kurios atsirado nuo šios sutarties sudarymo momento. Sutuoktiniai nėra laikomi vienas kito garantais ar laiduotojais pagal prievoles, kurios atsiranda valdant, naudojant turtą, kuris yra vieno ar kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė, ar disponuojant tokiu turtu (2.4 papunktis); kiekvienas sutuoktinis valdo, naudojasi ir disponuoja savo asmeniniu turtu savarankiškai ir savo nuožiūra, be atskiro kito sutuoktinio sutikimo, išskyrus įstatymų numatytas išimtis šeimos turto atžvilgiu. Turto, priklausančio sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise, valdymas, naudojimas ir disponavimas negali būti apribotas ar suvaržytas kito sutuoktinio (2.5 papunktis); turtui, atitinkančiam šios sutarties 2.1–2.5 papunkčiuose nurodytas sąlygas, taikyti asmeninės sutuoktinio nuosavybės teisinį režimą ir atitinkamai tokį turtą valdyti, naudoti (juo naudotis) bei juo disponuoti (2.6 papunktis); kiekvienas iš sutuoktinių gali prisidėti savo asmeniniu turtu, įskaitant, bet neapribojant piniginėmis lėšomis, prie kito sutuoktinio asmeninio turto tvarkymo, išlaikymo, pagerinimo ir kitokio vertės padidėjimo. Jei sutuoktiniai dėl tokio prisidėjimo nesusitaria kitaip, laikoma, kad pagerintas turtas lieka asmenine kito sutuoktinio nuosavybe ir jis neturi pareigos kompensuoti prisidėjusiam sutuoktiniui jo turėtų prisidėjimo išlaidų (2.7 papunktis); kiekvienas sutuoktinis asmeniškai atsako už savo prievoles, tai yra, asmeninio turto teisinis režimas taikomas taip pat ir turtinėms sutuoktinių prievolėms, nepriklausomai nuo tų prievolių atsiradimo pagrindo. Šiame punkte nustatytas susitarimas dėl asmeninės atsakomybės už savo prievolės taikomos tiek, kiek neprieštarauja įstatymų normoms dėl sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles (2.8 papunktis); sutuoktiniai neįsipareigoja teikti vienas kitam reikalingo išlaikymo daugiau, negu numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) (2.9 papunktis); nutraukus santuoką arba šalims pradėjus gyventi skyrium, kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas lieka jo asmenine nuosavybe (2.10 papunktis).

8. Ieškovė pateikė 2023 m. gegužės 15 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos, kurioje nurodyta, kad atsakovas nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.

9. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2023 m. gruodžio 22 d. pažymoje ir jos prieduose (Nekilnojamojo turto registro išrašuose) nurodyta, kad ieškovė turi savo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalį šiame žemės sklype esančių pastatų), kuris yra ieškovės asmeninė nuosavybė, įregistruota 2016 m. birželio 10 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi.

10. VĮ „Regitra“ 2023 m. rugsėjo 26 d. pažymoje apie transporto priemones nurodyta, kad ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių.

11. VĮ „Regitra“ rašte ieškovės atstovei nurodyta, kad atsakovas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių.

12. Teisme gauti duomenys iš VĮ Registrų centro, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi.

13. Teisme gauti duomenys iš Antstolių informacinės sistemos, kad iš šalių nėra vykdomas išieškojimas.

Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo

14. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 182 straipsnio 5 punktas). Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad santuokinis gyvenimas jiems nesusiklostė, faktiškai šeimyniniai santykiai laikytini nutrūkusiais, šalys yra susipykusios po daugelio kivirčų, kiekvienas jų naudojasi savo asmeninėmis pajamomis, neveda bendro šeimos ūkio, negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo bei nepalaiko artimų santuokinių ryšių.

17. Teismo vertinimu, šalys nedėjo visų pastangų, kad išsaugotų santuoką, nepalaikė vienas kito, neieškojo bendro intereso dėl šeimos gerovės. Teismo nuomone, šalių elgesys patvirtina jų nenorą stengtis, kad šeima būtų išsaugota. Šalys tinkamai neįgyvendino santuokinių pareigų, įtvirtintų CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, santuoka iširo. Teismo įsitikinimu, abu sutuoktiniai pažeidė santuokines pareigas, nes nedėjo visų pastangų, kad išsaugotų santuoką, nerėmė vienas kito moraliai. Esant nustatytoms aplinkybėms, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl šalims priklausančio turto ir finansinių įsipareigojimų padalijimo

2. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys neįgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto santuokos metu. Ieškovės 2016 m. birželio 10 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu ieškovės įgytas nekilnojamasis turtas (sprendimo 9 punktas) laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir šiuo sprendimu nedalinamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, vedybų (povedybinės) sutarties 2.2 papunktis).

3. Byloje nėra duomenų apie šalių bendrus kreditorius, be to, šalys 2017 m. lapkričio 20 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria susitarė, jog įsipareigojimai ir prievolės, kurios bus įgytos kiekvieno iš sutuoktinių vardu nuo šios sutarties sudarymo momento yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 2.1 papunktis), kad neprisiims viena kitos prievolių (sutarties 2.4 papunktis). Todėl teismas dėl finansinių įsipareigojimų paskirstymo šalims nepasisako.

Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo

4. Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovė neprašo iš atsakovo išlaikymo priteisimo. Atsakovas taip pat nereiškė teismui prašymo dėl išlaikymo jam priteisimo. Todėl teismas nepriteisia šalims vienai iš kitos išlaikymo.

5. Ieškovė ieškinyje prašė jai palikti santuokinę pavardę – „Š.“. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja šiam ieškovės prašymui. Teismas, nustatęs, kad ieškovės prašymas dėl jos pavardės po santuokos nutraukimo nustatymo neprieštarauja proceso dalyvių interesams, nutraukdamas šalių santuoką palieka ieškovei jos santuokinę pavardę „Š.“, atsakovui – jo pavardę „Š.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

6. Ieškovė šioje byloje 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, kadangi jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu prašė šį žyminį mokestį valstybei priteisti iš atsakovo. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad iš jo valstybei būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

7. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 395,15 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko padengti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidas. Įvertinus tai, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo valstybei priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 395,15 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis ir 99 straipsnis).

9. Atsakovas prašė iš jo valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą išdėstyti, leidžiant atsakovui kas mėnesį mokėti po 100 Eur. Teismas tenkina šį atsakovo prašymą ir išdėsto iš atsakovo valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų (109 Eur + 395,15 Eur = 504,15 Eur) sumokėjimą (CPK 284 straipsnio 1 dalis), nustatant, kad valstybei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mokėtinas penkiomis įmokomis, jas sumokant tokia tvarka: 1) iki 2024 m. balandžio 8 d. sumokant 109 Eur (įmokos kodas 5662); 2) iki 2024 m. gegužės 8 d. sumokant 100 Eur (įmokos kodas 5630; mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą); 3) iki 2024 m. birželio 8 d. sumokant 100 Eur (įmokos kodas 5630; mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą); 4) iki 2024 m. liepos 8 d. sumokant 100 Eur (įmokos kodas 5630; mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą); 5) iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. sumokant 95,15 Eur (įmokos kodas 5630; mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

10. Atsakovui išaiškintina, kad iš atsakovo valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (atsakovo pasirinkimu). Teismas pažymi, kad atsakovas turi teisę iš jo valstybei priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumokėti ir anksčiau nei nustatytu terminu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 99, 268, 270, 279 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi ir 385 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovės G. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1249), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. Š. palikti pavardę „Š.“, atsakovui A. Š. – „Š.“.

Priteisti iš atsakovo A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 504,15 Eur (penkių šimtų keturių eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Išdėstyti atsakovui A. Š. bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimą, nustatant, kad valstybei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mokėtinas penkiomis įmokomis, jas sumokant tokia tvarka: 1) iki 2024 m. balandžio 8 d. sumokant 109 Eur (įmokos kodas 5662); 2) iki 2024 m. gegužės 8 d. sumokant 100 Eur (įmokos kodas 5630; mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą); 3) iki 2024 m. birželio 8 d. sumokant 100 Eur (įmokos kodas 5630; mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą); 4) iki 2024 m. liepos 8 d. sumokant 100 Eur (įmokos kodas 5630; mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą); 5) iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. sumokant 95,15 Eur (įmokos kodas 5630; mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą, mokėjimo paskirtį. Surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas; (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informacijos skyriaus Civilinės metrikacijos poskyriui.